- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-29
- Bylos Nr.
- I-1569-554/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymą 2014-12-01 iki 2014-12-16.
Pareiškėjas skunde (b.l. 5) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2014-12-01 jam buvo paskirta drausminė nuobauda - 15 parų baudos izoliatoriuje. Būdamas baudos izoliatoriuje nuo 2014-12-02 jis oficialiai paskelbė bado akciją, nesutikdamas dėl paskirtos drausminės nuobaudos. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 118 str. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) administracija turėjo izoliuoti jį vieną kameroje kaip badaujantį ir pareiškėją turėjo apžiūrėti gydytojas bei duoti sutikimą dėl pareiškėjo izoliacijos. Gydytojas jo neapžiūrėjo ir neparašė, ar jis gali atlikti paskirtą drausminę nuobaudą. Apie bado akciją pareiškėjas pranešė pareigūnams ir paprašė jį izoliuoti vieną, taip pat pranešė, kad yra nerūkantis, tačiau buvo patalpintas kartu su rūkančiais asmenimis. 2014-12-01 patalpino į keturvietę kamerą Nr. 2, o 2014-12-02 į kamerą buvo patalpinti dar 3 nuteistieji. Kameros plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Tualetas – tik tupyklė, klozeto nėra, dėl stuburo ligos negalėjo normaliai atlikti gamtinių reikalų. Prašė jį perkelti į kamerą, kur yra normalus klozetas, tačiau jo prašymą administracija ignoravo. Kriauklė kameroje surūdijusi, nešvari, kranas sugadintas – pastoviai bėgo šaltas vanduo. Tualeto grindys nuolat drėgnos ir purvinos. Nebuvo karšto vandens. Veidrodis sudaužytas, šiukšlių dėžė sena, metalinė, visiškai surūdijusi, šiukšlės visiškai neišnešamos, šiukšlių maišeliai neišduodami. Iš šiukšlių dėžės ir iš tualeto sklido blogas kvapas, nes per 15 dienų buvo tik vieną kartą atlikta dezinfekcija. Tualeto ventiliacija neveikė, tualeto durys sulaužytos, kiti nuteistieji, kurie buvo kartu su pareiškėju kameroje, pastoviai rūkydavo tualeto patalpose. Nebuvo jokių sanitarinių ir higieninių priemonių nuvalyti tualetui ir kriauklei. Spintelės daiktams sudėti sulaužytos, langas užkaltas, neatsidarinėjo, stiklo paketas sudaužytas ir išimtas iš rėmų, todėl būdavo skersvėjis, kameroje buvo šalta. Kameroje nebuvo jokių higienos priemonių – šluotos, skuduro. Baigus badavimą negavo tinkamo maisto. Dėl atsakovo veiksmų patyrė dvasinį išgyvenimą, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, sveikatos sutrikimus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti.
Atsakovo atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b.l. 13-17) atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nuobaudą atliko nuo 2014-12-01 iki 2014-12-16 baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 2. Šioje kameroje yra įrengtos 4 miegamosios vietos, kameros plotas – 14,18 kv. m. Pareiškėjas nuobaudą kameroje atliko kartu su kitais trimis nuteistaisiais, todėl kiekvienam nuteistajam teko 3,54 kv.m. gyvenamojo ploto. Nuobaudos atlikimą baudos izoliatoriuje lėmė nuteistojo elgesys ir jo paties valia. Pareiškėjas, žinodamas pataisos namų vidaus tvarkos taisykles, nesielgė tinkamai ir veikė priešingai teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atėmimo bausmės sąlygas Pravieniškių PN-AK, kuriomis būtų pažeidžiamos jo laikymo sąlygos. Nurodė, kad nuteistųjų gyvenamąsias patalpas ir jose esantį inventorių nuolat gadina patys nuteistieji, todėl sulaužytą ar kitaip sugadintą inventorių įstaiga keičia nauju. Taip pat įstaiga, atsižvelgiant į asignavimus, patalpas ir inventorių remontuoja. Kamerose įvesta priverstinė ištraukiamoji ventiliacija. Papildomai kameras galima vėdinti per langus ir ventiliacines angas. Pravieniškių PN-AK maistas nuteistiesiems gaminamas ir išduodamas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintus valgiaraščius. Teisės aktai nenumato išskirtinio maitinimo teikimo badavimą nutraukusiems asmenims. Atsakovo 2014-12-01 nutarime Nr. 68-18941 dėl nuteistojo nubaudimo yra gydytojo įrašas, kuris patvirtina, kad pareiškėjo sveikatos būklė leidžia jam atlikti nuobaudą baudos izoliatoriuje, todėl pareiškėjo pateikti argumentai, jog gydytojas nebuvo jo apžiūrėjo ir neįvertino, ar gali atlikti paskirtą nuobaudą, neatitinka tikrovės. Pareiškėjo sveikatos istorijoje yra gydytojo įrašas, kad pareiškėjas paskelbė sauso bado akciją, todėl jis yra supažindintas su sauso badavimo pasekmėmis. Badavimo metu nustatyta, kad nuteistasis yra sąmoningas, orientuotas, psichikos sutrikimų nėra. Pažymėjo, kad pareiškėjas prašė gydytojo be reikalo nevedžioti jo kas dieną į sveikatos priežiūros tarnybą. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2014-12-01 iki 2015-12-16 Psichologinės tarnybos specialistės buvo konsultuotas dėl nuteistojo badavimo. Pareiškėjas minėtu laikotarpiu į Psichologinės tarnybos specialistus dėl pablogėjusios emocinės savijautos savo iniciatyva nesikreipė. Pareiškėjo argumentai dėl tariamai padarytos jam neturtinės žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais.
Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę baudos izoliatoriuje Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2014-12-01 iki 2014-12-16.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja dėl to, kad atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK Baudos izoliatoriuje, jam nebuvo užtikrintas teisės aktais numatytas plotas, paskelbus bado akciją jis nebuvo izoliuotas ir patalpintas vienas kameroje, prieš pradedant atlikti bausmę baudos izoliatoriuje nebuvo apžiūrėtas gydytojo, buvo laikomas kameroje kartu su rūkančiais asmenimis, sanitariniame mazge nebuvo sėdimo klozeto, kriauklė buvo surūdijusi, nešvari, sugadinta, nuolat lašėjo vanduo, tualeto grindys buvo drėgnos ir purvinos, nebuvo karšto vandens, veidrodis buvo sudaužytas, šiukšlių dėžė sena, surūdijusi, šiukšlės neišnešamos, šiukšlių maišeliai neišduodami, iš šiukšlių dėžės ir tualeto sklido blogas kvapas, neveikė tualeto ventiliacija, tualeto durys buvo sulaužytos, nebuvo jokių valymo priemonių, šluotos, skuduro, spintelės daiktams susidėti sulaužytos, lango stiklas sudaužytas ir išimtas iš rėmų, langas užkaltas neatsidarinėjo, baigęs bado akciją negavo tinkamo maisto.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. p. nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui, 11¹.2. p. – kamerų tipo patalpose 3,6 kv.m. vienam žmogui.
Administracinėje byloje esantys įrodymai patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK vertinamuoju laikotarpiu buvo laikomas Baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 2 (b.l. 25-26), kurios plotas 14,18 kv.m., kartu su kitais trimis nuteistaisiais. Pareiškėjui teko 3,54 kv.m. gyvenamojo ploto. Taigi, atliekant bausmę Baudos izoliatoriuje, pareiškėjui 15 parų nebuvo užtikrintas teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv.m. ploto. Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą (ABTĮ 57 str.). Tokie atsakovo veiksmai negali būti laikomi teisėtais, todėl atsiranda pagrindas spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jam pradėjus bado akciją, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 118 str., Pravieniškių PN-AK administracija privalėjo jį izoliuoti ir patalpinti vieną kameroje. Pažymėtina, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 118 str., jeigu nuteistieji paskelbia badavimą, atsisako dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas privalo nedelsdamas išsiaiškinti badavimo, atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus priežastis, nuteistųjų reikalavimus ir jų teisėtumą. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas privalo apie tai nedelsdamas pranešti Kalėjimų departamento direktoriui arba jį pavaduojančiam pareigūnui bei prokurorui ir imtis įmanomų priemonių teisėtiems nuteistųjų reikalavimams patenkinti (1 p.). Jeigu nuteistųjų reikalavimai yra neteisėti, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas privalo asmeniškai apie tai pranešti nuteistiesiems ir pareikalauti neteisėtus veiksmus nutraukti. Šio nurodymo nevykdantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos (2 p.). Kaip matyti iš paminėtų Bausmių vykdymo kodekso nuostatų, jose nėra nustatytą pataisos įstaigos administracijos pareiga asmenį, paskelbusį bado akciją, laikyti izoliuotą nuo kitų nuteistųjų. Be to, Bausmių vykdymo kodekso 70 str., kuris reglamentuoja nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigose, taip pat nenustato, jog bado akciją paskelbę nuteistieji turi būti laikomi izoliuoti. Todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų.
Į administracinę bylą pateiktame Pravieniškių PN-AK 2014-12-01 nutarime Nr. 68-1894 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ yra gydytojo žyma „pagal sveikatos būklę gali būti: baudos izoliatoriuje, kameros tipo patalpoje“ (b.l. 23), todėl pareiškėjo argumentas, jog prieš atliekant jam paskirtą nuobaudą jis nebuvo apžiūrėtas gydytojo, atmestinas kaip nepagrįstas.
Taip pat pareiškėjas nurodo, jog baigus badavimo akciją jam nebuvo suteiktas tinkamas maistas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1 p. yra patvirtinti valgiaraščiai atskiroms asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, grupėms: valgiaraštis dirbantiems vyrams (1.1. p.); valgiaraštis nedirbantiems vyrams (1.2. p.); valgiaraštis dirbančioms moterims (1.3. p.);valgiaraštis nedirbančioms moterims (1.4. p.); valgiaraštis nepilnamečiams (1.5. p.); valgiaraštis nėščioms moterims (1.6. p.); valgiaraštis krūtimi maitinančioms moterims (1.7. p.); valgiaraštis dirbantiems vyrams (vegetarams) (1.8. p.); valgiaraštis nedirbantiems vyrams (vegetarams) (1.9. p.); valgiaraštis dirbančioms moterims (vegetarėms) (1.10. p.); valgiaraštis nedirbančioms moterims (vegetarėms) (1.11. p.); dietinio maitinimo valgiaraštis (1.12. p.). Kaip matyti iš minėto įsakymo nuostatų, asmenims, baigusiems bado akciją, nėra numatytas specialus maitinimas. Atsakovas nurodo, jog maistas nuteistiesiems gaminamas ir išduodamas vadovaujantis Įsakymu (b.l. 26), netikėti šiais atsakovo teiginiais teismas neturi pagrindo, todėl pareiškėjo argumentai, jog Pravieniškių PN-AK administracija jam nesuteikė tinkamo maitinimo, atmestini kaip neturintys pagrindo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnams pranešė, jog yra nerūkantis, tačiau buvo patalpintas kartu su rūkančiais asmenimis. Tabako kontrolės įstatymo 3 str. nustatyta, kad vienas iš valstybės tabako kontrolės politikos principų yra ginti žmogaus teises į aplinką be tabako dūmų, o 19 str. 1 d. 3 p. numato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos Nr. HN 76:2010 (toliau – Higienos norma HN 76:2010) 6 p. taip pat nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Pagal HN 76:2010 14 p. nuostatas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kalinami asmenys turi nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, tuo tarpu reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai. Šiuo atveju Pravieniškių PN-AK nepateikė teismui jokių duomenų, paneigiančių pareiškėjo argumentus, jog nebuvo atsižvelgta į jo pageidavimą gyventi nerūkančiųjų kameroje ir kad jis buvo laikomas su nerūkančiais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į sveiką gyvenamąją aplinką (ABTĮ 57 str.).
Pareiškėjas neturtę žalą kildina taip pat ir iš to, jog kameroje nebuvo sėdimo klozeto ir pareiškėjas dėl stuburo ligos negalėjo normaliai atlikti gamtinių reikalų. Higienos normos HN 76:2010 21 p. nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose nustatyta, kad pataisos namų baudos izoliatorių kamerose, be kita ko, turi būti turi būti sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas)(1 komplektas). Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, jog kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, yra grindyse įmontuotas unitazas (b.l. 54-55). Iš į bylą pateiktos darbingumo lygio pažymos matyti, jog pareiškėjui nustatytas darbingumo lygis – penkiasdešimt procentų, diagnozės kodas pagal TLK-10 – M51.1 (juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija)(b.l. 66). Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, jog kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, jog perkeltų jį į kitą kamerą, kurioje būtų sėdimas klozetas, tačiau jo prašymą ignoravo. Atsakovas atsiliepime nepateikė duomenų dėl šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių, nenurodė ar buvo sprendžiama dėl galimybės perkelti pareiškėją į kamerą, kurioje būtų sėdimas klozetas, todėl konstatuotina, jog pareiškėjo teiginiai dėl to, jog į jo prašymą perkelti į kitą kamerą nebuvo atsižvelgta, liko nepaneigti. Atsižvelgiant į pareiškėjo sveikatos būklę neabejotina, jog atlikdamas nuobaudą kameroje, kurioje buvo tik grindyse įmontuotas unitazas, jis patyrė papildomus nepatogumus, taigi buvo pažeista pareiškėjo teisė į sveiką gyvenamąją aplinką.
Kaip minėta, Higienos normos HN 76:2010 21 p. numato, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių sanitariniuose mazguose turi būti įrengta tik šalto vandens tiekimo sistema. Tuo tarpu šalto ir karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta tik sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje (Higienos normos HN 76:2010 27 p.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentas, kad kameroje nebuvo šilto vandens atmestinas kaip nepagrįstas.
Iš Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2015-07-01 pažymos Nr. 77-837 „Dėl A. K. laikymo sąlygų“ duomenų matyti, jog kamerose yra įrengta priverstinė ištraukiamoji ventiliacija. Papildomai kameras galima vėdinti per langus ir ventiliacines angas (b.l. 26). Iš pateiktų kameros fotonuotraukų matyti, jog kameros, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, langas atsidaro (b.l. 52). Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos, neatsidarančių langų, blogo kvapo, atmestini kaip nepagrįsti.
Pagal atsakovo pateiktus duomenis, kiekvieną parą eilės tvarka baudos izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose iš ten nuobaudas atliekančių nuteistųjų skiriami kamerų vyresnieji, kurie aprūpinami visomis patalpų valymui būtinomis priemonėmis – valymo inventoriaus komplektu, kurį sudaro šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis ir kibiras bei kriauklių, plytelių, klozetų šveitimui skirtais milteliais ir rūgštiniu valikliu (b.l. 51). Atsakovo pateikti duomenys paneigia pareiškėjo teiginius dėl to, jog nebuvo išduodamos jokios valymo priemonės. Be to, jei, kaip nurodo pareiškėjas, kriauklė buvo nešvari, tualeto grindys drėgnos ir purvinos, šiukšlės neišnešamos, reiškia nuteistasis, atsakingas už kameros valymą, netinkamai atliko savo pareigas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas asmuo, administraciją informavo apie tai, jog už tvarką kameroje atsakingas nuteistasis nevykdo savo pareigų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog kriauklė kameroje buvo sugadinta, veidrodis sudaužytas, tualeto durys sulaužytos, spintelės daiktams dėti sulaužytos, kriauklė ir šiukšlių dėžė surūdijusios. Atsakovas 2015-07-01 pažymoje Nr. 77-837 nurodė, kad nuteistųjų gyvenamąsias patalpas ir jose esantį inventorių nuolat gadina patys nuteistieji. Įstaiga, atsižvelgiant į asignavimus, patalpas ir inventorių remontuoja. Per 2013 m. 2-ą ketvirtį visos baudos izoliatoriaus kameros suremontuotos ir sukomplektuotos kietuoju inventoriumi. Sudaužytas, sulaužytas ar kitaip sugadintas inventorius suremontuotas arba pakeistas nauju (b.l. 26). Byloje nėra įrodymų, paneigiančių atsakovo nurodytus argumentus, todėl šioje dalyje skundas atmestinas. Be to, visi pareiškėjo išvardinti nepatogumai yra trumpalaikiai, nesunkiai pašalinami informuojant administraciją, todėl pagal LAT praktiką negali būti pagrindu neturtinei žalai kilti.
Byloje esanti Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos 2015-06-29 pažyma Nr. 73(2)-651 (b.l. 32) patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014-12-01 iki 2015-12-16 Psichologinės tarnybos specialistės buvo konsultuotas dėl nuteistojo badavimo, psichologinės konsultacijos metu pareiškėjas buvo sąmoningas, gerai orientuotas, suvokė ilgalaikio badavimo pasekmes, psichologinių problemų ir psichologinės pagalbos poreikio neišsakė. Pareiškėjas į Psichologinės tarnybos specialistus dėl pablogėjusios emocinės savijautos savo iniciatyva nesikreipė. Iš pateiktos pareiškėjo sveikatos istorijos (b.l. 27-30) matyti, jog pareiškėjo sveikata bado akcijos metu buvo tikrinama gydytojo. Spręstina, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
Pareiškėjas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK baudos izoliatoriuje laiko nežmoniškomis ir kankinančiomis.
EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas mažesnio nei teisės aktuose nustatytas ploto patalpose gyveno bei sveika gyvenamoji aplinka nebuvo sudaryta neilgą laikotarpį – 15 parų, be to, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Taigi, konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas būtų buvęs kalinamas kankinančiomis, t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 str. sąlygomis.
Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto, pareiškėjo laikymo kartu su rūkančiais asmenimis, pareiškėjo laikymo kameroje, kurioje buvo tik grindyse įmontuotas unitazas), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, - t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).
Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų mastą, pobūdį ir jų trukmę, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 201 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo (ABTĮ 88 str. 4 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V.de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 4 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjo A. K. naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 201 (du šimtus vieną eurą) neturtinės žalos atlyginimui.
Likusioje reikalavimų dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.