Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2012-08-22 · Civilinė byla Nr. 2-8951-618/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-08-22
Bylos Nr.
2-8951-618/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06610-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Larisa Šimanskienė
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
UAB „Freisa“
Kategorijos
  • 14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-8951-618/2012(Proceso Nr. 2-06-3-06610-2012-9)Procesinio sprendimo kategorija: 14.1; 14.4.; 14.5.; 16.2.4.; 99.7.; 110.4.; 116.5.1.; 116.5.2. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. K. (V. K.) ieškinį atsakovei UAB „Freisa“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio, išeitinės kompensacijos ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 1000,04 Lt neišmokėtą darbo užmokestį, 678,50 Lt išeitinę išmoką, 950,25 Lt delspinigius už nesumokėtą darbo užmokestį, 451,47 Lt delspinigius už nesumokėtą išeitinę išmoką, 5000,00 Lt neturtinę žalą, 0,06 procentų dydžio delspinigius nuo priklausančios sumokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną iki visiško atsiskaitymo bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-7). Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b. l. 25), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2009-04-07 iki 2009-05-19 dirbo UAB “Freisa” (b. l. 8). Pagal tarp ieškovo ir atsakovės 2009-04-07 darbo sutartį Nr. 124, ieškovas nuo 2009-04-07 priimtas virėjo pareigoms laive FREISA, priklausančiame atsakovei, nustatytas darbo užmokestis – Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytas MMA, mokamas 2 kartus per mėnesį, t. y. 5 ir 20 dienomis (b. l. 10, 11). Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010-09-03 pažymą apie V. K. valstybinį socialinį draudimą nuo 2007-01-01 iki 2010-09-03, laikotarpiu nuo 2009-04-07 iki 2009-05-19 pajamos, nuo kurių skaičiuojamos VSD įmokos, sudarė 1233,47 Lt (b. l. 8-9). Atsakovė teismo reikalautų dokumentų, t. y. darbo sutarties, sudarytos su ieškovu, įsakymų apie ieškovo priėmimą ir atleidimą iš darbo, pažymos apie ieškovo vidutinį vieno mėnesio ir vienos dienos darbo užmokestį, pažymos apie ieškovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį atleidžiant iš darbo, darbo laiko apskaitos žiniaraščių už visą ieškovo darbo laikotarpį, duomenų apie tai, kad atsakovė iš dalies ar visiškai atsiskaitė su ieškovu, byloje nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalį, darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu Darbo kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (CPK 141 straipsnio 2 dalis). Kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo iš darbo dienos, visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną (DK 206 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal darbo sutartį šalys susitarė, jog atsakovė mokės ieškovui Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyto MMA dydžio, t. y. 800,00 Lt, darbo užmokestį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savo nuomonės ir įrodymų apie darbo užmokesčio dydį nepateikė, bei į tai, kad byloje duomenų apie tai, jog atsakovė sumokėjo ieškovui darbo užmokestį, nėra, nors darbo santykiai tarp šalių nutrūko 2009-05-19, įvertinus VSDFV duomenis, ieškovo reikalavimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo tenkintinas, ieškovui iš atsakovės priteistina 1000,04 Lt neišmokėto darbo užmokesčio (DK 141 straipsnio 1 dalis, 186 straipsnis).

Ieškovas prašo priteisti 678,50 Lt dydžio išeitinę išmoką. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad, nutraukus darbo sutartį pagal šio Kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje: turint iki dvylikos mėnesių stažą išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Ieškovas nurodo, kad jis buvo atleistas iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, tačiau jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę nepateikė, ieškovo pateiktoje darbo sutarties kopijoje įrašo apie darbo sutarties nutraukimą nėra. Pažymėtina, kad teismas 2012-06-05 nutartimi įpareigojo ieškovą pateikti darbo sutarties originalą, tačiau ieškovas darbo sutarties originalo teismui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų apie tai, kokiu pagrindu ieškovas buvo atleistas iš darbo, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas priteisti išeitinę išmoką nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 207 straipsnio 1 dalį, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiai, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad delspinigių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra, - darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Pagal ieškovo pateiktą paskaičiavimą, iki ieškinio pateikimo teismui dienos delspinigiai už neišmokėtą darbo užmokestį sudaro 950,25 Lt, delspinigiai už neišmokėtą išeitinę kompensaciją sudaro 451,47 Lt. Kadangi atsakovė nustatytu terminu neišmokėjo ieškovui darbo užmokesčio, atsižvelgiant į tai, kad ieškovui nepriteistina išeitinė išmoka, ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistina 950,25 Lt dydžio delspinigiai, ieškovui taip pat priteistini 0,06 procento dydžio delspinigiai nuo neišmokėto darbo užmokesčio sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško atsiskaitymo su ieškovu (DK 207 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiai, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas prašo priteisti 5000,00 Lt neturtinę žalą iš atsakovės. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė laiku neišmokėjo ieškovui priklausančio darbo užmokesčio, dėl ko ieškovas negalėjo laiku įvykdyti įsipareigojimų, sumažėjo šeimos pajamos, be to, ieškovas ilgą laiką negavo to, ko pagrįstai tikėjosi už tai, kad dirbo atsakovei, taigi ieškovas patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į ieškovo darbo laikotarpį atsakovės įmonėje, ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistina 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo (DK 250 straipsnis, CK 6.250 straipsnis).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistinas 1000,04 Lt neišmokėtas darbo užmokestis, 950,25 Lt delspinigiai, 0,06 procento dydžio delspinigiai nuo neišmokėto darbo užmokesčio sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško atsiskaitymo ir 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kita ieškinio dalis atmestina.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų 2012-06-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, mastas mažintinas iki 2950,29 Lt ir jos paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Patenkinus 37 % ieškovo reikalavimų, iš atsakovės priteistina 89,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 151 straipsniais, 262 straipsnio 2 dalimi, 259, 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Freisa“ 1000,04 Lt neišmokėtą darbo užmokestį, 950,25 Lt delspinigius, 0,06 procento dydžio delspinigius nuo neišmokėto darbo užmokesčio sumos, t. y. 1000,04 Lt, nuo kreipimosi į teismą dienos (2012-06-01) iki visiško atsiskaitymo su ieškovu dienos ir 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovo V. K. (V. K.) naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų 2012-06-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, mastą sumažinti iki 2950,29 Lt ir jas palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės UAB „Freisa“ 89,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Larisa Šimanskienė