Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas:

1) 2016 m. birželio 30 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) 2017 m. kovo 10 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 1 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

3) 2017 m. lapkričio 3 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimu. Bausmė subendrinta su 2017 m. kovo 10 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams;

4) 2018 m. gegužės 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 3 metams;

5) 2018 m. rugsėjo 14 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių. Bausmė subendrinta su 2018 m. gegužės 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė – 2 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę visiškai atlikęs 2021 m. balandžio 15 d.,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

A. K. 2021 m. vasario 3 d. apie 09:05 val. Kaišiadorių r., kelio Nr. 188 „Rumšiškės-Tadarava“ 2,950 kilometre, vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę – lengvąjį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Tadaravos kaimo kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 127 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui ir aplinkai – transporto priemonę vairavo neturėdamas tokios teisės, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač į vietovės reljefą bei kelio būklę ir nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, dėl ko stačioje kelio nuokalnėje savalaikiai jos nesustabdė ir atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusią, posūkiui į kairę sustojusią transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą V. S., po ko išvažiavo į priešinga kryptimi važiuoti skirtą kelio pusę, kur susidūrė su priešpriešais važiavusia transporto priemone – lengvuoju automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu D. J., dėl ko buvo sužaloti automobilyje „Audi A4“ važiavę asmenys: vairuotojas D. J., kuriam dėl kairės pėdos laivakaulio, kubakaulio lūžimo, kairės čiurnos vidinio kulkšnelio lūžimo, nugaros sumušimo ir krūtinės ląstos sumušimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir keleivė D. J., kuriai dėl krūtinės ląstos sumušimo buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis A. K. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad įvykio metu 2021 m. vasario 3 d. dar buvo įkalinimo įstaigos žinioje, atlikinėjo bausmę atvirojoje kolonijoje ir turėjo galimybę važiuoti dirbti už kolonijos ribų. Buvo galima parvažiuoti namo susitarus su darbdaviu, įvykio metu ir važiavo namo pas vaikus. Buvo labai blogas oras, žiema, rūkas, slidus kelias ir taip gavosi, kad atsitrenkė į „Toyota“ automobilį, kuris nerodė jokio posūkio. Jis stovėjo kelyje priekyje jo ir ketino sukti į kairę, „Toyota“ vairuotojas taip paaiškino po įvykio. Iš priekio važiavo kitas automobilis, iš dešinės aplenkti „Toyota“ nebuvo galimybės. Įvykio vietoje nuokalnė, žiema, sniegas, buvo rūkas ir tos mašinos nepastebėjo. Nelėkė, važiavo apie 90 km/h greičiu, pradėjo leistis nuo kalnelio, neįvertino kelio. Įvykio metu trenkėsi į „Toyota“ ir jo automobilis atšoko į priešingą pusę ir tuomet susidūrė su iš priekio atvažiuojančia mašina „Audi“. Buvo sužaloti žmonės, juos gydė, su nukentėjusiaisiais dėl žalos atlyginimo susitarė draugiškai, su jais bendrauja iki šiol. Transporto priemonė – lengvasis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo sukėlė eismo įvykį priklausė jam. Šiuo metu automobilis parduotas, nes buvo nebepataisomas. Vairuotojo teisių neturi. Buvo nuteistas ir įkalinimo įstaigą papuolė per alkoholį, dabar alkoholio nevartoja, rūpinasi šeima, turi 4 vaikus, laukia penktojo.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. K. parodymų, duotų teisminio nagrinėjimo metu, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais.

Nukentėjusysis D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. vasario 3 d. apie 09 val. jis kartu dukromis – D. ir D. važiavo keliu „Rumšiškės-Tadarava“ Rumšiškių kryptimi. Jis vairavo kitai dukrai D. priklausantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dukra D. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o D. – ant galinė sėdynės už D. Jie visi buvo prisisegę saugos diržus. Važiavo apie 70 km/h greičiu, nes matė kad kelio danga – slidus asfaltas. Kelio ruožas buvo stati nuokalnė. Matomumas buvo geras. Jo dėmesio niekas nuo kelio neatitraukė, oro sąlygos taip pat buvo neblogos, buvo šviesus paros metas. Leisdamasis nuokalne, pastebėjo priekyje stovintį džipą. Automobilis stovėjo priekiu į Tadaravos pusę. Dar jo dukra D. paklausė, ko tas automobilis stovi viduryje kelio. Jis žino, kad toje vietoje yra keliukas į dešinę, bet kad tas džipas rodytų posūkio signalą, nematė. Susilyginęs su džipu, pajuto stiprų smūgį į savo vairuojamą automobilį. Iš pradžių pamanė, kad susidūrė su džipu. Kai sustojo, tik tuomet pastebėjo, kad yra dar trečias automobilis, t. y. „VW Passat“, žalios spalvos. Vėliau suprato, kad automobilio „VW Passat“ vairuotojas, norėdamas išvengti smūgio su džipu, vairą suko kairiau, dėl ko išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir trenkėsi į jo vairuojamą automobilį. Būdamas įvykio vietoje, jis apšaukė džipo vairuotoją, kad jis nerodė posūkio į dešinę, o jis jam nieko neatsakė, tik ramiai vaikščiojo. „VW Passat“ vairuotojas apgailestavo, kad taip įvyko ir jo atsiprašė. Eismo įvykio metu jis susižalojo kairę koją. Buvo nustatytas pėdos laivakaulio, kubakaulio, čiurnos kulkšnelio lūžimai. Dėl jam padaryto kūno sužalojimo jis niekam jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio byloje nereikš (1 t., b. l. 21).

Nukentėjusioji D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. vasario 3 d. apie 08.00 val., ji su tėčiu ir seserimi D. J. važiavo į Kauną susitvarkyti mokyklos reikalus. Kadangi jos tėčio automobilis yra sugedęs, todėl tėtis pasiėmė kitos sesers D. J. automobilį. Jiems važiuojant keliu Rumšiškės-Tadarava, leidžiantis nuo kalno, tėtis prilėtino greitį, kadangi buvo slidu. Ji matė, kad priekyje, kitoje eismo juostoje, stovėjo pilkos spalvos „Toyota“ automobilis. Ji spėjo paklausti pas tėtį, kodėl jis čia stovi, kadangi nesimatė, kad yra kelias į dešinę pusę. Jai tik paklausus iš kart pajuto smūgį. Išlipus iš automobilio bendravo su kitais asmenimis ir „Passat“ vairuotojas minėjo, kad galvojo, kad spės aplenkti. Jos tėtis, išlipęs iš automobilio, vos paėjo, labai skaudėjo koją. Eismo įvykio metu ji susižalojo kojas, krūtinę. Dėl jai padaryto kūno sužalojimo niekam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio byloje nereikš (1 t., b. l. 35, 38).

Liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. vasario 3 d., apie 08:40 val., vežė savo žmoną M. S. į darbą, į (duomenys neskelbtini). Nuvežęs ją, grįžinėjo į namus. Sustojęs, rodė posūkį į kairę ir laukė kol atsilaisvins kelias, ir jis galės sukti į kairę. Jam bestovint, į jo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė kitas automobilis. Dėl ko jo automobilis beslysdamas atsitrenkė į kelio atitvarą ir sustojo skersai kelio. Kai jis išlipo iš automobilio, šalia pastebėjo du sudaužytus automobilius, kurių vairuotojai jau buvo lauke, apžiūrinėjo savo transporto priemones. Eismo įvykio metu, jis nenukentėjo (1 t., b. l. 61).

Liudytoja D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. vasario 3 d., apie 08.00 val., ji su tėčiu ir seserimi D. J. važiavo į Kauną susitvarkyti sesers mokyklos reikalų ir ją nuvežti į namus. Kadangi jos tėčio automobilis yra sugedęs, todėl tėtis pasiėmė kitos sesers D. J. automobilį. Jiems važiuojant keliu Rumšiškės-Tadarava, leidžiantis nuo kalno, tėtis sumažino greitį, kadangi buvo slidu. Ji sėdėjo priekinėje keleivio pusėje. Kai leidosi nuo kalno, matė, kad kitoje eismo juostoje stovi „Toyota“ automobilis, kuris rodė posūkį į kairę. Tuo metu sesė paklausė, kodėl automobilis stovi viduryje. Jie atsakė, kad dešinėje pusėje yra kelias. Tuo metu, kai jau buvo beveik lygiagrečiai su „Toyota“ automobiliu, jai atrodo, kad žalios spalvos „Passat“ automobilis atsitrenkė į du automobilius iš karto. Po smūgio, sustojus automobiliams, ji bandė atidaryti duris, bet jos neatsidarė, todėl išlipo per automobilio galines dureles. Išlipus, prie jų sustojo kiti automobiliai, ji nuėjo pas juos pasėdėti, kadangi pradėjo drebėti, buvo labai išsigandusi (1 t., b. l. 51).

Liudytoja D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos vardu registruotas automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtą automobilį buvo palikusi naudotis tėčiui D. J., kadangi jo automobilis buvo sugedęs. 2021 m. vasario 3 d. apie 9 val. jai paskambino sesuo D. ir pasakė, kad ji kartu su tėčiu ir kita seserimi D. pateko į avariją netoli Dovainonių kaimo bei prašė jos atvažiuoti. Atvykusi į vietą, rado tris apgadintus automobilius, tarp kurių buvo ir jos. Jai priklausantis automobilis stovėjo kelkraštyje Rumšiškių kryptimi. Dar buvo automobiliai „Toyota“ bei „VW Passat“. Automobilio „VW Passat“ vairuotojas buvo pasimetęs, blaškėsi po kelią ir kalbėjo, kad automobilio „Toyota“ vairuotojas nerodė posūkio į kairę. Tame kelio ruože draudžiama lenkti, nes yra ištisinė linija. Automobilio „Toyota“ vairuotojas elgėsi ramiai, lyg nieko nebūtų įvykę. Kadangi jos tėtis skundėsi kojos skausmais, jam buvo iškviesta greitoji med. pagalba. Vėliau jam buvo nustatytas kairės kojos lūžis. Dėl jai priklausančio automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo ji niekam jokių pretenzijų neturi, nes patirtus nuostolius atlygino draudimas (1 t., b. l. 64).

Iš specialisto išvados Nr. G 358/2021(02) matyti, kad D. J. dėl kairės pėdos laivakaulio, kubakaulio lūžimo, kairės čiurnos vidinio kulkšnelio lūžimo, nugaros sumušimo, krūtinės ląstos sumušimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 32-33).

Iš specialisto išvada Nr. G 356/2021(02) matyti, kad D. J. dėl krūtinės ląstos sumušimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 48-49).

Iš specialisto išvados Nr. G 352/2021(02) matyti, kad D. J. jokie objektyvūs sužalojimai nekonstatuoti (1 t., b. l. 57-58).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykis įvyko Kaišiadorių rajone, kelio Nr. 188 „Rumšiškės-Tadarava“ 2,950 kilometre. Eismo įvykio apžiūros metu sudaryta eismo įvykio vietos planas (schema), fotolentelė (1 t., b. l. 8-19).

Iš transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų matyti, kad buvo atliktos automobilių „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros. Apžiūrų metu užfiksuoti transporto priemonių apgadinimai (1 t., b. l. 74, 78, 82).

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas A. K. dėl kelių transporto eismo taisyklių pažeidimo, dėl kurio įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta D. J. ir D. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasitvirtino.

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis A. K. pripažino esmines įvykio aplinkybes ir parodė, kad 2021 m. vasario 3 d. apie 09:05 val. Kaišiadorių r., kelio Nr. 188 „Rumšiškės-Tadarava“ 2,950 kilometre“, prieš jį važiuojamojoje kelio dalyje stovintį automobilį „Toyota“, kurį įvertino kaip važiuojantį, nes nematė rodomo posūkio, ir ruošėsi sukti į kairę, pradėjo staigiai stabdyti vairuojamą automobilį „VW Passat“, tačiau dėl slidžios kelio dangos jo vairuojamas automobilis tapo nevaldomas, dėl ko savo automobilio priekine dešine dalimi atsitrenkė į stovinčio džipo „Toyota“ galinę kairę dalį. Nuo susidūrimo su džipu jo vairuojamas ir nevaldomas automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su nuo Tadaravos pusės atvažiuojančiu automobiliu „Audi“, pilkos spalvos, dėl to „Audi“ vairuotojas ir keleivė patyrė sužalojimus. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtinta byloje nustatytos eismo įvykio aplinkybės ir pagal nukentėjusiųjų D. J. ir D. J. parodymus, kurie nurodė, kad 2021 m. vasario 3 d., apie 9.05 val., važiuodami savo automobiliu „Audi“, besileidžiant nuokalne kelyje Rumšiškės-Tadarava, matė, kad kitoje eismo juostoje – priešpriešais stovi „Toyota“ automobilis, kuris rodė posūkį į kairę. Tuo metu, kai jau buvo beveik lygiagrečiai su „Toyota“ automobiliu, žalios spalvos „Passat“ automobilis, važiavęs paskui stovėjusį „Toyota“ automobilį, atsitrenkė į du automobilius iš karto, t. y. į automobilį „Toyota“ ir į jų automobilį „Audi“. Liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. vasario 3 d. ryte važiavo į namus, sustojęs, rodė posūkį į kairę ir laukė kol atsilaisvins kelias, ir jis galės sukti į kairę. Jam bestovint, į jo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė kitas automobilis. Dėl ko jo automobilis beslysdamas atsitrenkė į kelio atitvarą ir sustojo skersai kelio. Kai jis išlipo iš automobilio, šalia matė du sudaužytus automobilius, kurių vairuotojai jau buvo lauke, apžiūrinėjo savo transporto priemones.

Kaip matyti iš aptartų proceso dalyvių parodymų, visi nurodė beveik analogiškas aplinkybes dėl eismo įvykio kilimo, kurias patvirtina ir kiti byloje ištirti rašytiniai įrodymai – kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai, eismo įvykio apžiūros metu sudarytas eismo įvykio vietos planas (schema), fotolentelės. Iš šių duomenų pagrįstai galima spręsti, kad eismo įvykis įvyko Kaišiadorių rajone, kelio Nr. 188 „Rumšiškės-Tadarava“ 2,950 kilometre, o iš atliktos automobilių „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrų metu užfiksuotų transporto priemonių apgadinimų, aiškus tiek eismo įvykio kilimo mechanizmas, tiek techninės eismo įvykio pasekmės. Visgi taip pat esminiu įrodymu, teismui vertinant kilusio eismo įvykio pasekmes, yra ne tik eismo įvykio kilimo mechanizmas, bet ir žmogaus sveikatos sutrikdymo mastas. Eismo įvykio metu nukentėjo du asmenys – D. J. ir D. J.. Nukentėjusiųjų sužalojimo mastą patvirtina specialistų išvados. Vienoje jų – Nr. G 358/2021(02) konstatuota išvada, kad D. J. dėl kairės pėdos laivakaulio, kubakaulio lūžimo, kairės čiurnos vidinio kulkšnelio lūžimo, nugaros sumušimo, krūtinės ląstos sumušimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 32-33), kitoje – Nr. G 356/2021(02) konstatuota išvada, jog D. J. dėl krūtinės ląstos sumušimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 48-49), o taip pat pateikta specialisto išvada Nr. G 352/2021(02) patvirtina, kad D. J. jokie objektyvūs sužalojimai nekonstatuoti (1 t., b. l. 57-58).

Teismo vertinimu, aukščiau aptartus įrodymus analizuojant visumoje – lyginant nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus su nustatytomis objektyviomis aplinkybėmis įvykio vietoje, rašytiniais įrodymais, galima daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamojo A. K. padaryti Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 127 punktų reikalavimų pažeidimai buvo būtinoji jo neteisėtų veiksmų padarinių kilimo sąlyga, t. y. A. K. buvo padaryta veika, kuria pažeidžiamos KET, o eismo įvykio priežastimi buvo tai, kas analogiškoje situacijoje A. K. laikantis KET reikalavimų, nebūtų įvykę, t. y. eismo įvykis nebūtų įvykęs.

Kaip jau minėta aukščiau šiame nuosprendyje, visų aukščiau išvardintų ir ištirtų įrodymų kontekste nėra pagrindo abejoti dėl kaltinamojo A. K. kaltės, nukentėjusiųjų D. J. ir D. J. sužalojimo aplinkybės ir eismo įvykio mechanizmas yra aiškūs ir pakankami A. K. kaltei pagrįsti.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal šį BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir ar toks pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga.

Kaltinamasis A. K. savo tais pačiais veiksmais, tuo pačiu metu ir toje pat vietoje sužalojo tiek D. J., kuriam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tiek D. J., kuriai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas pažymi, kad nors ir D. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau A. K. negali būti baudžiamas už vieno asmens sužalojimą baudžiamąja tvarka, o už kito – administracine tvarka, kadangi vieną iš jo nusikaltimo sudėties elementų sudaro D. J. sužalojimas, todėl ikiteisminio tyrimo metu parinkta nusikalstamos veikos kvalifikacija, nurodant, kad dėl jo tų pačių veiksmų nežymiai buvo sužalota ir D. J., kuri taip pat yra nukentėjusioji ir turi teisę baudžiamojo proceso tvarka ginti savo, tame tarpe ir turtinius, interesus, yra tinkama visą A. K. veiką kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. balandžio 11 d. nutartis 2K-120/2006, 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis 2K-612/2010). Tokiu atveju, minėti lengvesni ir veikos juridinės kvalifikacijos nelemiantys padariniai kaltinime nurodyti pagrįstai, kadangi jie turi reikšmės sprendžiant kitus svarbius bylos klausimus, kaip bausmės individualizavimą, žalos atlyginimą ir kt.

Kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, jo kaltė, kaip minėta, patvirtinta ir kitais byloje surinktais ir šiame nuosprendyje aptartais įrodymais, kas pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog eismo įvykis kilo kelio Nr. 188 „Rumšiškės-Tadarava“ 2,950 kilometre, kuomet A. K., vairuodamas kelių transporto priemonę – vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę – lengvąjį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Tadaravos kaimo kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 127 punktų reikalavimus tuo, kad transporto priemonę vairavo neturėdamas tokios teisės, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač į vietovės reljefą bei kelio būklę ir nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, dėl ko stačioje kelio nuokalnėje savalaikiai jos nesustabdė ir atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusią, posūkiui į kairę sustojusią transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą V. S., po ko išvažiavo į priešinga kryptimi važiuoti skirtą kelio pusę, kur susidūrė su priešpriešais važiavusia transporto priemone – lengvuoju automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu D. J., ir kuriam po eismo įvykio dėl kairės pėdos laivakaulio, kubakaulio lūžimo, kairės čiurnos vidinio kulkšnelio lūžimo, nugaros sumušimo ir krūtinės ląstos sumušimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir keleivei D. J., dėl krūtinės ląstos sumušimo buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl A. K. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmės.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamos veikos rūšį, jos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sukinančias aplinkybes.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. K. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, nusikalstama veika yra baigta. Jis vairavo transporto priemonę būdamas blaivus, tačiau neturėdamas teisės vairuoti, nebuvo pakankamai dėmesingas ir kas dėl žinių, patirties stokos įtakojo tai, kad nesugebėjo tinkamai įvertinti vairavimo sąlygų, dėl ko kilo eismo įvykis ir buvo sužaloti žmonės. Kaltinamasis anksčiau teistas penkis kartus ir nusikalto bausmės vykdymo laikotarpiu, kuomet atlikinėjo bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis ir turėjo galimybę būti bei dirbti už pataisos įstaigos ribų, 8 kartus baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 141-144), psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymų įskaitose neregistruotas (1 t., b. l. 149-151), turi keturis vaikus, šeimoje laukiamas penktasis, nedirba.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis prašė jam paskirti piniginę bausmę, kadangi jauno amžiaus, baudą galės sumokėti, tačiau tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, esant nustatytoms aplinkybėms, nėra tinkama bausmės tikslams pasiekti, kadangi ji ypatingai įtakotų ne tiek paties kalinamojo finansinę būklę, kiek visos šeimos interesus. Kaip jau minėta, kaltinamasis nusikalto bausmės atlikimo laikotarpiu, šiuo metu bausmę atlikęs visiškai, dar nedirba, neturi profesinio išsilavinimo, gyvena vietovėje, kurioje darbo pasiūlos apimtys yra itin ribotos, turi keturis mažamečius vaikus, šeimoje laukiama penktojo, be to, kaltinamojo teigimu ir kas matyti iš nukentėjusiųjų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, jis susitaręs su nukentėjusiaisiais dėl žalos atlyginimo, kurie civilinių ieškinių byloje nepareiškė, todėl net ir įsidarbinus, nepriklausomai ar gyvenamojoje vietovėje, ar kitame rajone, uždirbamos lėšos pirmiausiai skiriamos šeimos kasdieninių poreikių tenkinimui, kurios, įvertinus šeimos narių skaičių, akivaizdu, nėra mažos.

Teismo manymu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, tinkamai paskirti bausmę ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, A. K. skirtina BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė. Įvertinant, kad neatsargi veika visgi įvykdyta bausmės atlikimo metu, tačiau nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jam skirtina bausmė, atitinkanti arešto bausmės vidurkį, jos vykdymą atidedant bei taikant intensyvią priežiūrą. Taip pat įvertintina tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamasis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, paskirtoji bausmė mažintina 1/3 dalimi (BK 64¹ straipsnis). Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmė, nors jau šeštą kartą, tačiau dėl neatsargaus nusikaltimo teisiamam jauno ir darbingo amžiaus asmeniui, yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti A. K., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei leis užtikrinti jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo, individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – neatsargus nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad dėl kaltinamojo veiksmų kilo reikšmingi padariniai – buvo sutrikdytos nukentėjusiųjų sveikatos, kad kaltinamasis eilę kartų baustas administracine tvarka dėl įvairių administracinių nusižengimų, vairavo transporto priemonę tam neturėdamas teisės, tačiau blaivus, todėl, siekiant prevencinių tikslų, tuo pačiu neužkertant kelio ateityje įgyti specialiąją teisę, kuri gal būt įtakotų ir kaltinamojo galimybę dirbti transporto srityje bei gauti teisėtas pajamas šeimos išlaikymui, A. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones) minimaliam 1 (vienerių) metų terminui, šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Kiti klausimai

Nukentėjusieji D. J. ir D. J., Kauno teritorinė ligonių kasa civilinių ieškinių byloje nepareiškė.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Kaltinamajam A. K. kardomoji priemonė nepaskirta.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti 1/3 dalimi ir skirti 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 7 punktu, 8 punktu, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. K. paskirti intensyvią priežiūrą, nustatant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei įpareigoti per 2 mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.