- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-06
- Bylos Nr.
- 2A-979-109/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Leonas Jachimavičius, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- L. P.
- Atsakovas
- A. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Deimantei Milevičiūtei-Anakurdovienei,
dalyvaujant ieškovei L. P. , atsakovui A. S.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1045-179/2008 pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui A. S. dėl priteisto nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. P. ieškiniu prašė pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2004-03-25 sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai J. S. , gim. (duomenys neskelbtini) po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2004-03-25 sprendimu iš atsakovo A. S. buvo priteistas nepilnametei dukrai J. S. išlaikymas kas mėnesį po 125 litų periodinių išmokų iki dukros pilnametystės, išlaikymą pradedant nuo 2004-02-11. Toks išlaikymas nėra pakankamas, neatitinkantis vaiko būtinų poreikių. Atsakovas dirba UAB „Jonavos taksi“ vairuotoju Jonavoje, gauna nemažas pajamas, dėl ko atsakovo turtinė padėtis leidžia dukrai mokėti didesnį išlaikymą, tuo tarpu ieškovės pajamos sudaro tik 886 litų, be to ji augina du nepilnamečius vaikus.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį patenkino pilnai, pakeitė 2004-03-25 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo (c. b. Nr. 2-814-03/2004) dalį, padidinant priteistą išlaikymą, priteisiant iš A. S. nepilnametei dukrai J. S. po 350,00 litų kas mėnesį periodinių išmokų, pradedant skaičiuoti nuo 2008-02-19 iki dukters pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Dukrai išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja paskyrė vaiko motiną L. P. . Taip pat priteisė iš A. S. L. P. 200,00 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir valstybei 11,25 Lt turėtų pašto išlaidų. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės paaiškinimų nustatė, kad priteistas išlaikymas neatitinka galiojančio įstatymo normos reikalavimų, kadangi dėl dukros poreikių, jos išlaikymo išlaidos ženkliai padidėjo. Teismas vadovavosi LR CK 3.192 str. 2 d., kuri nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus, o išlaikymo dydis turi būti toks, kad tenkintų būtinus vaikų poreikius, specialius būtinus vaikų poreikius ir užtikrintų vaikui vystytis sąlygas bei atitiktų tėvų materialinę padėtį, Vaiko teisių konvencija, kurioje akcentuojama būtinybė sudaryti nepilnamečiui vaikui gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu ir dvasiniu požiūriu (Konvencijos 23 str. 3d.), Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika („Teismų praktika“ Nr. 22, psl. 13-21 p., Nr. 23, psl. 287), kur kalbama, kad vaikui išlaikyti reikia ne mažiau kaip 1 minimalios mėnesinės algos, kuri šiuo metu sudaro 800 Lt. Teismas laikė, kad orientacinis kriterijus nustatant išlaikymo dydį yra CK 6.461 str. 2 d. nuostatos, kad vieno mėnesinio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, todėl ieškovės prašomas vienam vaikui išlaikymas iš tėvo po 350 Lt periodinių išmokų kas mėnesį atitinka šiuos reikalavimus ir būtinus minimalius vaiko poreikius, o atsakovo atsisakymas mokėti padidintą vaikui išlaikymą yra nepagrįstas ir neparemtas byloje esančiais įrodymais.
Šalies argumentai
Atsakovas A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2008-05-15 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo:
1. Priimdamas sprendimą teismas pažeidė LR CPK 185 str. reikalavimus, byloje esančius įrodymus vertino tendencingai, nesilaikė šalių lygiateisiškumo principo, nepagrįstai atmetė atsakovo pateiktus įrodymus, o ieškovės paaiškinimams suteikė viršenybę. Tokia teismo nuostata prieštarauja LR CK 1.5 str. numatytam teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymui nagrinėjant civilinius ginčus. Dėl teismo neteisingos nuostatos vertinant įrodymus šioje byloje, nepilnametės dukros J. S. materialinis išlaikymas buvo nepagrįstai padidintas iki 350 Lt periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį. Iki teismo sprendimo priėmimo atsakovas pateikė teismui pažymą apie sveikatos būklę, darbo užmokestį, tačiau šie įrodymai sprendime nebuvo tinkami įvertinti. Be to ieškovė nepateikė teismui įrodymų apie dukros J., kuriai yra 6 metai tariamai išaugusius faktinius poreikius, jos išlaikymo išlaidas, savo turtinę padėtį (nekilnojamasis ir registruojamas turtas, santaupos banke, turimos akcijos). Padidindamas dukros išlaikymą iki 350 Lt. periodinių išmokų kas mėnesį, teismas nesilaikė proporcingumo principo ir netyrė, ar pasikeitė atsakovo ir ieškovės turtinė padėtis po 2004-03-25 sprendimo priėmimo, ir ar atsakovas išsigalės tokio dydžio išlaikymą teikti.
2. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį. Priimdamas sprendimą šioje byloje, teismas minėtų įstatymo nuostatų nesilaikė. Po Alytaus rajono apylinkės teismo 2004-03-25 sprendimo priėmimo, kuriuo buvo iš atsakovo priteistas materialinis dukros J. S. išlaikymas po 125 Lt. kas mėnesį, atsakovo turtinė padėtis nepagerėjo, jis neturi registruojamo ir nekilnojamojo turto, akcijų, santaupų bankuose, darbo užmokestis pasikeitė nežymiai, be to pakito šeimyninė padėtis, 2004-10-19 gimė dukra S. S. , kurią pagal įstatymą privalo išlaikyti, dirba UAB „Jonavos taksi“, kur vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra 400 Lt. per mėnesį, didesniu krūviu negali dirbti dėl kelių eismo įvykio metu patirtos traumos (klubų lūžio, kojos čiurnos kaulų pirštų kaulų lūžimo, nervų pažeidimo). Dėl sužalojimo atsakovas turi išlaidų vaistų, sveikatą stiprinančių papildų, vitaminų pirkimui, be to, moteris, kuri yra dukros Skaistės motina ir su kuria šiuo metu kartu gyvena, mokosi Vilniaus Riomerio Universitete neakivaizdiniame skyriuje, nedirba, yra Jonavos darbo biržos apskaitoje kaip ieškanti darbo. Dėl šių priežasčių atsakovo šeimai materialinę paramą nuolat teikia jo motina A. S. . Teismas sprendime nurodė, kad ieškovės L. P. pajamos yra 886 Lt. per mėnesį, ji augina 2 nepilnamečius vaikus, tačiau nenurodė, koks jos uždarbis, kokia turtinė padėtis buvo priimant 2004-03-25 sprendimą dėl materialinio dukros išlaikymo priteisimo, kokia yra antro nepilnamečio vaiko tėvo, privalančio jį išlaikyti, turtinė padėtis.
3. LR CPK 178 str., numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Ieškovė L. P. nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad teismui priėmus sprendimą dėl išlaikymo priteisimo iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis. Teismo teiginys, kad „išlaikymo, kuris priteistas ankstesniu teismo sprendimu nustatytas teikti dukrai Jurgitai nepakanka, jis yra akivaizdžiai per mažas, neatitinka vaiko būtinų poreikių“, yra deklaratyvus, nes nenurodyti įrodymai, kuriais remiantis teismas padarė šią išvadą. Sprendime nėra duomenų apie ieškovės L. P. turtinę padėtį, jos pablogėjimą ar pagerėjimą po ankstesnio teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo. Teiginys, kad atsakovas privalo teikti dukrai J. S. materialinį išlaikymą lygų 350 Lt, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, - pateikta pažyma apie darbo užmokestį, iš kurios matyti, kad priskaičiuotas mėnesinis darbo užmokestis yra 400 Lt per mėnesį. Jeigu atsakovui bus išskaitoma kiekvieną mėnesį po 350 Lt, jis neturės iš ko pragyventi, negalės teikti bent minimalaus išlaikymo dukrai S. S. .
4. L. P. nurodo, kad išlaikymą dukrai J. S. atsakovas mokėjo nereguliariai, yra įsiskolinimas, lygus 4210,68 Lt. Šios aplinkybės atsakovas neneigia ir paaiškina, kad įsiskolinimas susidarė dėl pateisinamų aplinkybių, - gimus antrai dukrai, ir atsiradus pareigai ją išlaikyti, o dėl sveikatos būklės negalint dirbti pilnos darbo dienos.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (PK 320 str.).
Teismo sprendimas naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nes teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens A. N. teisių ir pareigų (CPK 239 str. 2d.2p.) Byloje nustatyta, kad atsakovas su A. N. turi bendrą vaiką – dukrą S. S. , gim. (duomenys neskelbtini). Neįtraukus į bylą A. N. ir neišsiaiškinus jos turtinės padėties, neįmanoma nustatyti ar teismas padidindamas iš atsakovo priteistą išlaikymą dukrai J. S. gim. (duomenys neskelbtini) iki 350 Lt per mėnesį, nepažeis kitos atsakovo dukters S. teisių ir ar atsakovas bus pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą.
Dėl išlaikymo vaikams priteisimo
Tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustato CK 3.192-3.204, 3.208 straipsniai.
Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Kai tėvų turtinė padėtis yra sunki, teismas priteisdamas išlaikymą dviem ir daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 ”Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus , taikymo teismų praktikoje” 8 punktas numato, kad ”teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį”, o 9 punktas numato, kad ”nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8,11-14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui”. Taip pat Senato nutarime konstatuota, kad nustatydamas tėvų turtinę padėtį teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų: 1) visų rūšių gaunamas pajamas, pensijas, socialines pašalpas, pinigines lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, kilnojamąjį turtą (automobilius), nekilnojamąjį turtą, finansinius įsipareigojimus, kitus išlaikytinius. Vertindamas tėvų turtinę padėtį priteisiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams bei išlaikymo įsiskolinimą, teismas turi vertinti bylos nagrinėjimo metu esančią tėvų turtinę padėtį.
Pažymėtina, kad nors atsakovas teigia, kad dėl 2004 metais patirtų sužalojimų autoįvykio metu jis negali dirbti visą darbo dieną, dalį atlyginimo išleidžia vaistams, neturi akcijų, santaupų banke, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių rašytinių įrodymų.
Teismas patenkino ieškinį remdamasis vien tik šalių pateiktomis darbo užmokesčio pažymomis, iš kurių matyti, kad, atskaičius mokesčius, atsakovas per mėnesį vidutiniškai gauna 168,80 Lt darbo užmokesčio (b.l. 50), ieškovės mėnesinės pajamos sudaro 887,96 Lt (b.l. 5).
Tik apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas pateikė pažymą, patvirtinančią, kad nekilnojamojo turto jis neturi, o ieškovė, kad šalių duktė nuo 2006 metų nešioja kontaktinį lęšį (b.l.55-57). Nors ieškovė ieškinyje ir nurodė, kad dukros išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 700 litų, tačiau į bylą nepateikė išlaikymo dydį patvirtinančių įrodymų (b.l. 1-2).
Taip pat pažymėtina, kad teismas patenkindamas ieškinį, nesiaiškino ar yra sąlygos išlaikymo dydžio pakeitimui (CK 3.201 str.).
Kadangi nustatytas CPK 329 str. 2d.2p. nurodytas pagrindas, be to, neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, teismo sprendimas naikintinas ir perduotina byla pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. (CPK 327 str. 1d.1p., 2p., CPK 326 str. 1d.4p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.