Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2014-02-18 · Civilinė byla Nr. 2-151-904/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-18
Bylos Nr.
2-151-904/2014
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01333-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mantas Ūsas
Ieškovas
K. V.
Atsakovas
O. R.
Advokatai
Vytautas Mačiulskis
Kategorijos
  • 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-151-904/2014Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01333-2013-7 Procesinio sprendimo kategorijos:
76.4; 78.2.1.(S)KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 18 d.Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Juditai Stončienei, dalyvaujant ieškovei K. V., jos atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui, atsakovui O. R., išvadą teikiančios institucijos atstovei Violetai Šuminienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. V. ieškinį atsakovui O. R. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucija išvadai pateikti Klaipėdos rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pareiškė reikalavimus: nustatyti, kad atsakovas yra D. V., gim. 2012-04-24, tėvas; priteisti iš atsakovo išlaikymą D. V., gim. 2012-04-24, mokamą periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt kas mėnesį, išlaikymą pradedant mokėti nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki dukros pilnametystės; nustatyti D. V. gyvenamąją vietą su mama K. V.; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovė su atsakovu gyveno kartu nuo 2011 metų pavasario, jie palaikė artimus santykius, 2012-04-24 jiems gimė dukra D. V., kurios gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą. Atsakovas, bendraudamas su pažįstamais, pripažino, kad jis yra Dominykos tėvas, tačiau pripažinti tėvystę atsisakė. Ieškovė su atsakovu gyveno iki 2013 metų gegužės mėnesio, nuo to laiko atsakovas dukros išlaikymui lėšų neskiria. Prašoma išlaikymo suma vaikui yra būtina minimaliems poreikiams tenkinti, atsakovas yra darbingo amžiaus, turi galimybę gauti pajamas. Kadangi dukra nuo pat gimimo gyvena kartu su mama, jos gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su mama.

Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Šalies argumentai

Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad iki dukros Dominykos gimimo, ieškovė ir atsakovas gyveno kartu daugiau nei metus, nuomojo butą Klaipėdoje, gyveno kaip vyras ir žmona, 2012-04-24 jiems gimė dukra Dominyka, atsakovas pripažino, kad jis yra vaiko tėvas, tačiau oficialiai tai padaryti atsisakė. Šalys išsiskyrė prieš dukros pirmąjį gimtadienį, nuo to laiko su dukra susitikęs nebuvo, išlaikymo jai neteikia. Atsakovė pažymėjo, kad jos išsilavinimas yra pagrindinis, specialybės neturinti, ji šiuo metu nedirba, pragyvena iš 400,00 Lt gaunamų socialinių išmokų, su dukra gyvena pas savo mamą (duomenys neskelbtini) kaime, butas yra vieno kambario su daliniais patogumais, dukrą padeda išlaikyti mama. Dukra rimtesnių sveikatos problemų neturi, tačiau dažnokai serga, reikalinga papildai ir vitaminai, dukros išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 600-700 Lt būtiniausiems dukros poreikiams patenkinti.

Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies, pripažino, kad jis yra D. V. tėvas, sutiko su reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau nesutiko su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu, sutiko teikti 250,00 Lt išlaikymą per mėnesį, kadangi jis šiuo metu nedirba, prižiūri sergančią mamą, iš jo priteistas išlaikymas dar vienai jo dukrai – G. R., mokamas periodinėmis išmokomis po 250,00 Lt. Ieškovas paaiškino, kad iki gimstant Dominykai ieškovė ir atsakovas gyveno kartu kaip vyra ir žmona, gyvenant kartu jiems gimė dukra Dominyka, atsakovas pripažįsta, kad jis yra Dominykos tėvas, be to, sutinka, kad dukrai būtų suteikta tėvo pavardė – „R“. Atsakovas pažymėjo, kad jo darbo stažas yra 10 metų, nedirba jau 6 mėnesius, išsilavinimas – pagrindinis, specialybė – vamzdynų montuotojas. Šiuo metu, atsakovas nedirba, kadangi sunku žiemos metu įsidarbinti pagal specialybę, be to, prižiūri sergančią savo mamą, nors kartu su ja gyvena ir tėvas bei dar viena atsakovo sesuo.

Teikiančios išvados atstovė teismo posėdžio metu neprieštaravo ieškovės reikalavimams, pažymėjo, kad nepateisinama, jog atsakovas nedirba.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Iš D. V. gimimo liudijimo nustatyta, kad ieškovei 2012-04-24 gimė dukra D. V., apie tėvą duomenys nenurodyti (b.l. 5). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovė niekur nedirba, nuo 2012-05-08 iki 2015-04-24 yra auginanti vaiką iki trejų metų. Atsakovas nuo 2013-05-22 niekur nedirba. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, VĮ Regitra duomenimis šalys nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009-04-08 nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp D. Š. ir O. R., pagal kurią O. R. įsipareigojo teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai G. R., gim. 2008-09-03, mokamą periodinėmis išmokomis po 250,00 Lt kas mėnesį (b.l. 40-41).

Pateikta Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada patvirtina, kad ieškovė su dukra Dominyka gyvena ieškovės mamai priklausančiame dviejų kambarių bute, dukrai sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b.l. 22).

Dėl tėvystės nustatymo ir vaiko pavardės pakeitimo.

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. Lietuvos Respublikos CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės.

Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, todėl pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose.

Šiuo atveju atsakovas nepageidavo byloje skirti DNR ekspertizės, kadangi jis pripažino, jog yra biologinis nepilnametės D. V., gim. 2012-04-24, tėvas (CPK 185 straipsnis). Tiek ieškovė, tiek atsakovas paaiškino, kad šalys iki dukros gimimo gyveno kartu, palaikė artimus santykius, iki dukros pirmojo gimtadienio atsakovas taip pat gyveno kartu su ieškove ir dukra, prisidėjo prie dukros išlaikymo. Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas yra D. V., gim. 2012-04-24, biologinis tėvas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovas susitarė, kad dukrai Dominykai būtų suteikta tėvo pavardė „R“, nustačius tėvystę yra pagrindas Dominykos pavardę „V“ pakeisti į pavardę „R“ (Lietuvos Respublikos CK 3.167 str. 1, 2 d.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 3.174 straipsnio nuostatomis, teismas nustatydamas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą turi įvertinti visumą aplinkybių, tai yra kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvo (motinos), brolių (seserų) ir kitų giminaičių, vaiko norus, galimybės auklėti vaiką, vaiko interesų požiūriu ir padaryti išvadą, su kuriuo iš tėvų, nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, tai yra, kad šalių nepilnametė dukra D. V., gim. 2012-04-24, nuo pat gimimo kartu gyvena su mama, kuri dukra tinkamai rūpinasi ir ją prižiūri, neigiamų duomenų apie ieškovę nėra, atsakovas nuo 2013 metų gegužės mėnesio gyvena atskirai, su dukra nebendrauja ir ja nesidomi, dukrai išlaikymo neteikia, atsakovas sutinka, kad dukros Dominykos gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, darytina išvada, kad nustačius šalių nepilnametės dukros Dominykos gyvenamąją vietą su motina (ieškove) bus užtikrinti vaiko interesai, todėl nepilnametės Dominykos gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (Lietuvos Respublikos CK 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos CK 3.3 str. numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2d. įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, atsakovas nuo 2013 metų gegužės mėnesio visiškai neprisideda prie dukros Dominykos išlaikymo, dukrą išlaiko viena ieškovė, kuri šiuo metu nedirba, augina dar dvejų metų neturinčią dukrą, pragyvena iš 400,00 Lt gaunamų socialinių išmokų, su dukra gyvena ieškovės mamai priklausančiame bute, ieškovė nekilnojamojo turto ir kito registruotino turto neturi, ieškovė nėra įgijusi jokios specialybės, yra baigusi dešimt klasių, dukrą jai padeda išlaikyti mama. Nors ieškovė nepateikė jokių paskaičiavimų, nepagrindė dukros išlaikymui reikalingo išlaikymo dydžio, tačiau jos paaiškinimu dukros išlaikymui per mėnesį išleidžianti apie 600-700 Lt. Atsižvelgiant į dukros amžių pripažintina, kad tai yra protinga ir būtina suma vaiko būtinų poreikių tenkinimui.

Atsakovas nesutinka su ieškovės prašoma 500,00 Lt išlaikymo nepilnametei dukrai suma, teigdamas, kad tokios sumos mokėti neturi galimybės, kadangi jis šiuo metu nedirba, prižiūri sergančią mamą, jis kas mėnesį moka 250,00 Lt dydžio išlaikymą dar vienai savo dukrai – G. R., gim. 2008-09-03. Atsakovas šiuo metu niekur nedirba, yra baigęs dešimt klasių, įgijęs vamzdynų montuotojo specialybę, nekilnojamojo turto ir kito registruotino turto neturi. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog atsakovas šiuo metu nedirba, nesudaro pagrindo jo atleisti nuo pareigos mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai, užtikrinantį bent minimalius vaiko poreikius. Atsakovas yra sveikas, darbingas pilnametis žmogus, todėl turi imtis visų galimų priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečių dukrų poreikius. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, nepilnametės dukros Dominykos amžių, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas šiuo metu neturi jokių pajamų ir privalo teikti išlaikymą dar vienai savo dukrai – G. R., daro išvadą, kad 500,00 Lt išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimas iš atsakovo nepilnametei dukrai Dominykai šiuo metu nebūtų proporcingas dabartinei atsakovo turtinei padėčiai, todėl išlaikymo dydis mažintinas iki 400,00 Lt kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio padavimo dienos – 2013-08-08 iki dukros pilnametystės. Pažymėtina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą tokia forma (Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnio 3 dalis 3.196 straipsnio 1 dalis).

Nepilnametei D. V. priteistų piniginių išmokų tvarkytoja skirtina ieškovė K. V. (Lietuvos Respublikos CK 3.190 str., 3.202str.).

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad po teismo sprendimo priėmimo, pasikeitus situacijai, vaiko gyvenamosios vietos, vaiko išlaikymo formos ir dydžio klausimai gali būti peržiūrimi teisme pagal vieno iš tėvų ieškinį (Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsnis, 3.170 straipsnis, 3.201straipsnis).

Atsižvelgiant į pareikštų reikalavimų pobūdį, įvertinus atsakovo turtinę padėtį, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, iš atsakovo nepriteistinas žyminis mokestis, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovas O. R., a.k. (duomenys neskelbtini) yra vaiko D. V., gim. 2012-04-24, a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustačius tėvystę, pakeisti D. V., gim. 2012-04-24, a.k. (duomenys neskelbtini) pavardę į „R“.

Nustatyti nepilnametės D. V., gim. 2012-04-24, a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama K. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo O. R., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai D. V., gim. 2012-04-24, a.k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt (po keturis šimtus Lt) kas mėnesį, išlaikymą pradedant mokėti nuo ieškinio padavimo dienos – 2013-08-08 iki dukros Dominykos pilnametystės.

Paskirti ieškovę K. V., a.k. (duomenys neskelbtini) dukros D. V. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Vykdyti skubiai sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo.

Šį teismo sprendimą per tris dienas nuo jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Klaipėdos rajono Savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Mantas Ūsas