- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- AN2-41-365/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03301-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) įgalioto asmens N. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotoji pareigūnė 2020-09-01 surašė administracinio nusižengimo protokolą G. M. dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad G. M. 2020-07-23 16.15 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) draudžiamoje vietoje, kliudė kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, tuo pažeidė KET 150.1 punkto reikalavimus.
2. 2020-11-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotoji pareigūnė priėmė nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-17850-2020, kuriuo G. M. paskyrė 60 eurų dydžio baudą už tai, kad jis protokole nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas transporto priemonę „Kia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo KET draudžiamoje vietoje, kliudė kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, taip pažeidė KET 150.10 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, G. M. skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas šį nutarimą panaikinti. Skundžiamu 2020 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu (klaidingai nurodyta nutartis vertintina kaip rašymo apsirikimas) pareiškėjo G. M. skundas patenkintas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020-11-01 nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-17850-2020, kuriuo G. M. už administracinį nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 60 eurų dydžio bauda, panaikintas, administracinio nusižengimo bylos teisena G. M. nutraukta. Konstatuota, jog administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų G. M. kaltę tyčia padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.
4. Skundu Vilniaus apygardos teismui Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, paliekant galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimą ROIK 20121975294, Nr. SAVAD-13-ANR_N-17850-2020 nepakeistą. Skunde nurodoma, kad:
4.1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį administracinio nusižengimo byloje, rėmėsi tik neabejotinai suinteresuoto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateikta įvykio versija, nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Nepakankamai įsigilino į Institucijos pateiktus įrodymus bei paaiškinimus, nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas, taip priimdamas neteisingą nutarimą.
4.2. Nagrinėdamas bylą, teismas neapklausė liudytojo (pagal kurio pranešimą buvo pradėta administracinė teisena), kuris būtų galėjęs paaiškinti kaip ir kokiu būdu G. M. paliktas kieme automobilis trukdė eismui (kaip pranešė liudytojas – jau ne pirmą kartą).
4.3. Teismas nutartyje mini motociklą (dėl kurio neva G. M. automobilis buvo pastatytas vidury kiemo), aptaria menamo motociklo išvykimo iš kiemo laiką, kai tuo tarpu apie motociklo buvimą kieme apskritai nėra jokių įrodymų, išskyrus pareiškėjo žodžius, kurie niekuo neparemti, tačiau teismas tai vertina kaip įrodymą.
4.4. Teismas sutiko su G. M. teiginiu, kad minėtame kieme nėra kelio žymėjimo ir automobilių stovėjimo ar sustojimo draudžiančių ženklų. Atkreipiamas dėmesys, kad draudimą stovėti tam tikrose vietose įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir daugybė KET nuostatų. Kelių eismo taisykles privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir be kelio ženklų. Tai, kad aptariamoje vietoje nėra draudžiančio sustoti ir stovėti kelio ženklo ar sužymėtų automobilių stovėjimo vietų, nereiškia, kad pareiškėjo automobilio sustojimas ir stovėjimas nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Nagrinėjamu atveju iš užfiksuotų nuotraukų matyti, kad automobilis paliktas viduryje kelio, taip nepaliekant pravažiavimo kitoms transporto priemonėms. Tai patvirtina ir liudytojo pranešimas, apie tai, kad ne vieną kartą pareiškėjo automobilis tokiu būdu buvo paliekamas stovėti minėtoje vietoje.
4.5. Iš nuotraukų aiškiai matyti, kad pareiškėjo automobilis paliktas taip, kad pro jį nepravažiuotų ne tik didesnių matmenų transporto priemonės (pvz. gaisrinės ar greitosios pagalbos automobilis), bet ir įprastų matmenų automobiliai. Taip pat atkreipiamas dėmesys į ant sienos esantį lietvamzdį, kuris taip pat sudarytų kliūtį pravažiuoti jo neužkliudžius.
4.6. KET, nei kiti teisės aktai nenumato išimties administracinės atsakomybės pagal KET 150.10 p., ANK 417 str. 2 d. taikymui tuo atveju, kai atsakomybėn traukiamas asmuo palieka savo telefono numerį. Taip pat teisės aktai nenumato atvejų, kada būtų galima nesilaikyti KET reikalavimų, o interpretuoti juos ir taikyti sau išimtis.
4.7. Pažymima kad įstatymo leidėjas KET 150 punkto 10 papunktyje, ANK 417 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 16 punkte įtvirtino sąvoką – sustoti ir stovėti galima, ten kur, kitiems eismo dalyviams nesudaroma kliūčių jų eismui ir neprieštarauja įstatymams. Šios KET taisyklės skirtos tam, kad sustojusios (stovinčios) transporto priemonės netrukdytų dalyvauti eisme kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems. Šiuo atveju, liudytojas ir kreipėsi į Savivaldybę pranešdamas, kad pareiškėjo automobilis trukdo jam pravažiuoti, t. y. trukdo automobilių eismui.
4.8. Teismas pareiškėjo naudai vertina aplinkybę, kad liudytojas negyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tuo tarpu ir G. M. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs visai kitoje savivaldybėje, nors kaip pats teigia gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tai lygiai tokios pačios aplinkybės taikytinos ir liudytojui (jis faktiškai irgi gali gyventi (duomenys neskelbtini), nors jo deklaruota gyvenamoji vieta yra kitu adresu).
4.9. Apibendrinant skundo argumentus manoma, kad nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie neginčijamai pagrįstų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Teisės norma yra, pirmiausia socialinė norma, todėl teisė veikia tik kartu su kitais visuomenės reguliatoriais, iš kurių šiuo atveju aktualūs - moralė, dorovė ir etika. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, tenkinanti G. M. skundą leistų asmenims nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir tikėtis, kad nesutikimas su Institucijos nutarimu, nepateikus jokių reikšmingų argumentų, yra pakankamas pagrindas pirmos instancijos teismui naikinti nutarimą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Atsiliepimas į Institucijos skundą negautas.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstyta pozicija, kad byloje nėra surinką pakankamai įrodymų, jog būtų galima padaryti neabejotiną išvadą dėl G. M. kaltės.
7. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad skundžiamas 2020-12-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
8. Nagrinėjamu atveju, sutinkama su apylinkės teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo surinkti įrodymai, kurie būtų pakankami padaryti neabejotiną išvadą dėl G. M. kaltės, nes nėra surinkta (ir nebuvo rinkta) įrodymų dėl G. M. veiksmuose nustatytino subjektyviosios pusės požymio – tyčios.
9. Apeliaciniame skunde Institucijos nurodomi motyvai dėl draudžiamųjų ženklų ir kitų KET nuostatų (susijusių su kelio ženklinimu, kelio ženklo ir vairuotojo pareigos vadovautis protingumo principu pastatant automobilį tokiu būdu, kuris trukto pravažiavimą kitai transporto priemonei) yra iš esmės analogiški pateiktiems ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme. Tuo tarpu į šiuos argumentus skundžiamą nutarimą priėmęs teismas motyvuotai atsakė, išanalizavęs tiek ANK 417 straipsnio 2 dalies nuostatas, tiek Kelių eismo taisyklių reikalavimus, susijusius su transporto priemonės sustojimu ir stovėjimu, aktualius nagrinėjamu klausimu, taip pat ir Institucijos nurodomų teisės aktų reikalavimus. Su tokiu aplinkybių vertinimu visiškai sutinka ir aukštesnės instancijos teismas, todėl dar kartą tų pačių motyvų nekartoja.
10. Įvertinus administracinio nusižengimo medžiaga, matyti, kad nusižengimo padarymo, vieta yra gyvenamųjų namų kiemas, kuriame buvo pastatytas G. M. automobilis. Tiek iš G. M., tiek iš apie pažeidimą pranešusio asmens A. N. pateikto pranešimo ir fotonuotraukų galima spręsti, jog aptariama vieta yra kelianti problemų, tiek namo gyventojams, tiek kitiems eismo dalyviams, norintiems minėtame kieme pasistatyti transporto priemones ir taip siekiant išvengti senamiestyje nustatyto parkavimo mokesčio. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad G. M. nubaustas už važiavimo tvarkos kiemuose pažeidimą, nes sustojimo ir stovėjimo vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimo ir stovėjimo nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, už važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose pažeidimai G. M. neinkriminuojami, kadangi kieme (inkriminuotoje nusižengimo padarymo vietoje) KET draudžiamų ženklų ir ženklinimo nėra. Teismo posėdžio metu G. M. paaiškino, kad nepažeidė KET, įvykio dieną, nors ir yra problema dėl automobilių pastatymo kieme, jis pastatė transporto priemonę taip, kad automobilis netrukdė eismui, teigė, kad tam atvejui, jei iškiltų pravažiavimo problema, jis paliko automobilyje savo telefono numerį. Taip pat nurodė, kad jam sustojant, arčiau namo sienos jau stovėjo motociklas, tad jam teko sustoti šalia, ir dėl to jo automobilis stovėjo arčiau kiemo vidurio. Iš pateiktų nuotraukų (b.l. 14-16) matyti, jog automobilis pastatytas arčiau vienos pusės namo, tad iš kitos pusės palikta galimybė pravažiuoti, kas patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog pareiškėjas, palikdamas stovėti automobilį, nesuvokė ir negalėjo suvokti, jog daro nusižengimą ir nesiekė pažeisti KET. Tokią išvadą pagrindžia ir G. M. išreikštas apgailestavimas, jog jis nespėjo patraukti automobilio arčiau namo sienos, nes nesukontroliavo momento, kai motociklas išvažiavo, juolab, jog jo automobilyje buvo paliktas telefono numeris.
11. Nors Institucija skunde nurodo, jog apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio nusižengimo bylą, vadovavosi tik suinteresuoto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateikta įvykio versija, pastebėtina, kad G. M. teiginiais abejoti nėra pagrindo, tokie G. M. paaiškinimai nepaneigti. Tuo tarpu Institucijos įgaliotieji pareigūnai, išskyrus automobilio savininko duomenų nustatymą, taip pat – pranešimo pateikėjo A. N. deklaruotos gyvenamosios vietos adreso (duomenys neskelbtini), nustatymą, daugiau jokių aplinkybių nenustatinėjo, netyrė, o tik atliko pateiktų duomenų įvertinimą ir konstatavo, kad G. M. padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimo padarymą.
12. Akcentuotina, kad ANK 7 straipsnyje numatyta, jog asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Pirmosios instancijos teismo įvertintas aplinkybės, kad: šioje byloje aptariamame kieme nėra nurodytos automobilių stovėjimo vietos, nepastatyti sustojimą ir stovėjimą draudžiantys ženklai, nėra paženklintos pravažiavimą reguliuojančios linijos, o iš byloje esančių nuotraukų nustatyta, kad kiemas yra specifinės formos, kiemą juosiančių namų gyventojai dėl stovėjimo sutaria geranoriškai (nes byloje nėra duomenų apie iki aptariamo nusižengimo fiksavimo teiktus skundus ar pranešimus dėl G. M. netinkamo parkavimo), o A. N. nėra (duomenys neskelbtini) gyvenantis asmuo, sugretinus su G. M. paaiškinimais pirmosios instancijos teisme, akivaizdu, jog administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkti įrodymai, kurie būtų pakankami padaryti neabejotiną išvadą dėl G. M. kaltės, nes byloje nėra surinkta (ir nebuvo rinkta) įrodymų dėl G. M. veiksmuose nustatytino subjektyviosios pusės požymio – tyčios.
13. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, jog teismas neapklausė liudytojo (pagal kurio pranešimą buvo pradėta administracinė teisena), pažymėtina, jog apklausto G. M. parodymai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti visų įrodymų kontekste, darant išvadą, jog byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų G. M. kaltę tyčia padarius administracinį nusižengimą. Taip pat skundžiamoje nutartyje buvo pasisakyta ir dėl Institucijos padarytų pažeidimų priimant nutarimą. Be to, Institucija priimdama skundžiama nutarimą G. M. atžvilgiu nesiėmė veiksmų apklausti liudytoju A. N., tokio prašymo Institucija neteikė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl įvertinus tai, jog A. N. nei patvirtintų, nei paneigtų G. M. tyčios (ne) buvimą, šiais formaliais skundo argumentais naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kilo ginčas dėl vietos gyvenamojo namo kieme, kai namo gyventojas neva nepatogiai pastatė automobilį, o name negyvenantis, į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsikūrusios (duomenys neskelbtini), atvykęs liudytojas, negalėjo priparkuoti savo automobilio nemokamoje stovėjimo aikštelėje. Viešai žinoma informacija, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje yra gana daug savivaldybės įrengtų mokamų parkavimo vietų, tačiau ši aplinkybė, kad liudytojas norėjo parkuoti automobilį ne mokamoje vietoje, o svetimo gyvenamojo namo kieme, nutylima. (Duomenys neskelbtini) gatvėje yra daug gyvenamųjų namų, kurie turi vidinius kiemelius, tačiau ties įvažiavimais į šiuos kiemelius nėra kelio ženklų, rodančių, kad yra galimybė pasinaudoti nemokamomis parkavimo vietomis. Preziumuotina, kad gyvenamojo namo kiemus tvarko ir automobilius namo kieme stato tame name gyvenantys asmenys. Pažeidėjas, kuris teigia esantis namo gyventojas, pastatė automobilį savo gyvenamosios vietos kieme ir paliko automobilyje savo telefono numerį tam atvejui, jeigu kitiems asmenims jo automobilis kokiu nors būdu trukdytų. Kitų namo gyventojų skundų negauta, duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę naudotis ginčo vieta, byloje nėra. Sunkiai suvokiama, kodėl toje vietoje negyvenantis asmuo reiškia pretenzijas dėl gyvenamojo namo kieme to namo gyventojų sutarimu nustatytos parkavimo tvarkos ir vengia naudotis savivaldybės įrengta mokama automobilių statymo vieta. Viešai skelbiami duomenys liudija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsikūrusi (duomenys neskelbtini) ,Vilniuje. Tad jeigu bendrovė yra to namo dalies patalpų savininkė ir turi teisę į vietą kiemę, jai reiktų spręsti ginčą dėl naudojimosi kiemo teritorija tvarkos su namo gyventojais nustatymo.
14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, Institucijos nutarimą bei visą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad skunde iš esmės pateikiami subjektyvūs, Institucijiai palankiai dėstomi samprotavimai, kurie nėra nauji ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi argumentuotai įvertinti. Jie apylinkės teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai – išvados dėl G. M. kaltės, nekeičia, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimas, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020-11-01 nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-17850-2020 panaikintas ir administracinio nusižengimo bylos teisena G. M. nutraukta, yra teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.