- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-05-20
- Bylos Nr.
- 1-36-655/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ainora Kornelija Macevičienė
- Kaltinamasis
- D. N.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
D. N., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, neteistas, (duomenys neskelbtini) (nušalintas nuo pareigų) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 2 d.,
A. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 2 d. ir
G. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, UAB „KIA AUTO“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 6 d., 228 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. N. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, t.y. būdamas valstybės tarnautoju - Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sekretoriumi ir Viešojo pirkimo komisijos pirmininku bei būdamas atsakingu už prekių ir paslaugų pirkimo organizavimą, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų ir viešųjų pirkimų įgyvendinimą bei priežiūrą Teisingumo ministerijoje, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. veikdamas UAB "Kia Auto" interesais ir siekdamas asmeninės naudos - palaikyti draugiškus santykius su UAB "Kia Auto" direktoriumi G. K. , įgyti pastarojo palankumą bei gauti nuolaidą vėliau numatomam toje pačioje bendrovėje pirkti automobilį asmeniniam naudojimui, 2007 m. sausio 20 d. pranešė G. K. apie Teisingumo ministerijos numatomą vykdyti 3-jų lengvųjų automobilių viešojo pirkimo konkursą ir laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 18 d. iki 2007 m. gegužės 30 d. Vilniaus mieste vykusių susitikimų ir pokalbių telefonu su G. K. metu susitarė dėl galimybės padėti UAB „Kia Auto" laimėti Teisingumo ministerijos 2007 m. gegužės 30 d. paskelbtą 3-jų lengvųjų automobilių viešojo pirkimo konkursą ir gavęs iš G. K. informaciją apie automobilių techninius parametrus, ją perdavė Strateginio planavimo ir investicijų departamento Investicijų ir viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiajam specialistui ir viešojo pirkimo komisijos sekretoriui A. K. , kuris 2007 m. gegužės mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytomis dienomis, Teisingumo ministerijos patalpose, esančiose Vilniuje, Gedimino pr. 30/1, šiuos techninius parametrus įrašė į supaprastinto atviro konkurso sąlygų techninę specifikaciją ir techninę specifikaciją parengė taip, kad ji tiktų tik UAB "Kia Auto" parduodamiems automobiliams Kia Cee'd ir tokiu būdu sudarydamas išskirtines sąlygas UAB „Kia Auto" įgyti pranašumą prieš kitas bendroves ir laimėti konkursą. Taip veikdamas, D. N. pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1, 4, 5, 6 punktų reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigines funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 ir 4 punktus, kuriuose nustatyta asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievolė nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimant sprendimus vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. nustatytus pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus ir žinodamas bei suprasdamas, kad minėtame konkurse dalyvauti ketinusios kitos 10 bendrovių pagal parengtas konkurso sąlygas neturi galimybių dalyvauti šiame konkurse, jis kaip komisijos pirmininkas, 2007 m. gegužės 30 d. balsavo už supaprastinto atviro konkurso sąlygų patvirtinimą ir, kaip komisijos pirmininkas, patvirtino šio konkurso sąlygas, o 2007 m. birželio 14 d. jis balsavo už tai, kad UAB „Kia Auto" pasiūlymas būtų pripažintas laimėjusiu ir 2007 m. birželio 27 d. su UAB „Kia Auto" pasirašė automobilių pirkimo - pardavimo sutartį. 2007 m. birželio 14 d. UAB „Kia Auto" laimėjus minėtą konkursą, D. N. 2007 m. rugpjūčio 31 d. iš UAB „Kia Auto" lizingo būdu ir su 9 007 litų nuolaida savo poreikiams įsigijo automobilį Kia Cee'd, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tokiais savo nusikalstamais veiksmais D. N. , padedant G. K. , veikdamas kartu su A. K. , siekdamas asmeninės naudos ir veikdamas vienos bendrovės interesais, atėmė galimybę Teisingumo ministerijos surengtame viešajame automobilių pirkimo konkurse su konkurencingais pasiūlymais dalyvauti kitoms bendrovėms bei pasirinkti tinkamiausią pasiūlymą, tuo iškreipė Viešųjų pirkimų įstatymo paskirtį ir pagrindinius šiame įstatyme numatytus pirkimo principus, sumenkino valstybės institucijos - Teisingumo ministerijos, vykdančios teisingumo srities valstybės valdymo funkcijas, prestižą ir diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, dėl to didelės žalos patyrė valstybė.
A. K. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, t.y. būdamas valstybės tarnautoju - Lietuvos Respublikos teisingumo Strateginio planavimo ir investicijų departamento Investicijų ir viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiuoju specialistu ir Viešojo pirkimo komisijos sekretoriumi, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. veikdamas kartu su D. N. , norėdamas įgyti pastarojo, kaip Teisingumo ministerijos sekretoriaus ir Viešojo pirkimo komisijos pirmininko palankumą, veikusio UAB „Kia Auto" interesais ir siekusio asmeninės naudos - palaikyti draugiškus santykius su UAB Kia Auto" direktoriumi G. K. , įgyti pastarojo palankumą bei gauti nuolaidą vėliau numatomam toje pačioje bendrovėje pirkti automobiliui asmeniniam naudojimui ir 2007 m. sausio 20 d. pranešusiam G. K. apie Teisingumo ministerijos numatomą vykdyti 3-jų lengvųjų automobilių viešojo pirkimo konkursą, o laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 18 d. iki 2007 m. gegužės 30 d. susitikimų Vilniaus mieste ir pokalbių telefonu su G. K. metu susitarusiam dėl galimybės padėti UAB „Kia Auto" laimėti šį Teisingumo ministerijos 2007 m. gegužės 30 d. paskelbtą konkursą, jis (A. K. ), kaip Viešojo pirkimo komisijos sekretorius bei būdamas atsakingas už viešųjų pirkimų organizavimą, konkursų techninių reikalavimų bei kitos su pirkimais susietos dokumentacijos rengimą, 2007 m. gegužės mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytomis dienomis, Teisingumo ministerijos patalpose, esančiose Vilniuje, Gedimino pr. 30/1, gavęs iš D. N. automobilių techninius parametrus, kuriuos pastarajam nurodė G. K. , juos surašė į supaprastinto atviro konkurso sąlygų techninę specifikaciją ir techninę specifikaciją parengė taip, kad ji tiktų tik UAB „Kia Auto" parduodamiems automobiliams Kia Cee'd ir tokiu būdu sudarydamas išskirtinės sąlygos UAB „Kia Auto" įgyti pranašumą prieš kitas bendroves ir laimėti konkursą. Taip veikdamas, A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1, 4, 5, 6 punktų reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigines funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 ir 4 punktus, kuriuose nustatyta asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievolė nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimant sprendimus vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. nustatytus pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus ir žinodamas bei suprasdamas, kad minėtame konkurse dalyvauti ketinusios kitos 10 bendrovių pagal jo parengtas konkurso sąlygas neturi galimybių dalyvauti šiame konkurse, 2007 m. gegužės 30 d. jis balsavo už supaprastinto atviro konkurso sąlygų patvirtinimą, o 2007 m. birželio 14 d. balsavo už tai, kad UAB „Kia Auto" pasiūlymas būtų pripažintas laimėjusiu ir tokiu būdu 2007 m. birželio 27 d. Teisingumo ministerija su UAB „Kia Auto" pasirašė sutartį dėl automobilių pirkimo. Tokiais savo nusikalstamais veiksmais A. K. , veikdamas kartu su D. N. , siekdamas asmeninės naudos ir veikdamas vienos bendrovės interesais, atėmė galimybę Teisingumo ministerijos surengtame viešajame automobilių pirkimo konkurse su konkurencingais pasiūlymais dalyvauti kitoms bendrovėms bei pasirinkti tinkamiausią pasiūlymą, tuo iškreipė Viešųjų pirkimų įstatymo paskirtį ir pagrindinius šiame įstatyme numatytus pirkimo principus, sumenkino valstybės institucijos - Teisingumo ministerijos, vykdančios teisingumo srities valstybės valdymo funkcijas, prestižą ir diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, dėl to didelės žalos patyrė valstybė.
G. K. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „Kia Auto" direktoriumi, 2007 m. sausio 20 d. iš D. N. sužinojęs apie Teisingumo ministerijos numatomą vykdyti 3-jų lengvųjų automobilių viešąjį pirkimo konkursą ir laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 18 d. iki 2007 m. gegužės 30 d. susitikimų Vilniaus mieste ir pokalbių telefonu su D. N. metu susitarė dėl galimybės padėti UAB „Kia Auto" laimėti Teisingumo ministerijos 2007 m. gegužės 30 d. paskelbtą 3-jų lengvųjų automobilių pirkimo viešąjį konkursą. Tuo tikslu jis su D. N. , veikusiu UAB „Kia Auto" interesais ir siekusiu asmeninės naudos - palaikyti draugiškus santykius su UAB „Kia Auto" direktoriumi, įgyti pastarojo palankumą bei gauti nuolaidą vėliau numatomam toje pačioje bendrovėje pirkti automobiliui asmeniniam naudojimui, aptarė lengvųjų automobilių pirkimo konkurso sąlygas, kurios tiktų konkurse dalyvaujančiai UAB „Kia Auto" ir suteikė D. N. informaciją apie automobilių techninius parametrus, kurie tiktų jo vadovaujamos bendrovės parduodamiems automobiliams „Kia Cee'd", o D. N. šiuos duomenis perdavė A. K. , kuris juos įrašė į supaprastinto atviro konkurso sąlygų techninę specifikaciją ir techninę specifikaciją parengė taip, kad ji tiktų tik UAB „Kia auto" parduodamiems automobiliams Kia Cee'd ir tokiu būdu buvo sudarytos išskirtinės sąlygos UAB „Kia Auto" įgyti pranašumą prieš kitas bendroves ir laimėti konkursą
Taip veikdamas, D. N. pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1, 4, 5, 6 punktų reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigines funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 ir 4 punktus, kuriuose nustatyta asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievolė nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimant sprendimus vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. nustatytus pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, 2007 m. gegužės 30 d. D. N. balsavus už supaprastinto atviro konkurso sąlygų patvirtinimą ir, kaip komisijos pirmininkui, patvirtinus supaprastinto atviro konkurso sąlygas, o 2007 m. birželio 14 d. balsavus už tai, kad UAB „Kia Auto" pasiūlymas būtų pripažintas laimėjusiu ir 2007 m. birželio 27 d. su UAB „Kia Auto" buvo pasirašyta automobilių pirkimo -pardavimo sutartis. 2007 m. birželio 14 d. UAB „Kia Auto" laimėjus minėtą konkursą, D. N. 2007 m. rugpjūčio 31 d. iš UAB „Kia Auto" lizingo būdu ir su 9007 litų nuolaida savo poreikiams įsigijo automobilį Kia Cee'd, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Taip G. K. , duodamas patarimų ir teikdamas duomenis, padėjo D. N. piktnaudžiauti tarnyba, nes D. N. , siekdamas asmeninės naudos ir veikdamas kartu su A. K. , viešajame automobilių pirkimo konkurse atėmė galimybę su konkurencingais pasiūlymais dalyvauti kitoms bendrovėms bei pasirinkti tinkamiausią pasiūlymą, tuo iškreipė Viešųjų pirkimų įstatymo paskirtį ir pagrindinius šiame įstatyme numatytus pirkimo principus, sumenkino valstybės institucijos - Teisingumo ministerijos, vykdančios teisingumo srities valstybės valdymo funkcijas, prestižą ir diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, dėl to didelės žalos patyrė valstybė.
Kaltinamasis D. N. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad dirbdamas Teisingumo ministerijoje, kuravo viešųjų pirkimų sritį, kadangi buvo viešųjų pirkimų komisijos pirmininku. 2007 m. pradžioje, teisingumo ministerijos kolegijos posėdyje, buvo nuspręsta pirkti 3 kompaktinės klasės automobilius, kurių bendra kaina neviršytų 150000 Lt. Vėliau ministras patvirtino metų pirkimo planą, kuris buvo perduotas viešųjų pirkimų skyriui, rengiančiam konkursų medžiagą. Konkursų sąlygos buvo kolegialiai svarstomos viešųjų pirkimų komisijoje ir po to skelbiamos leidinio „Valstybės žinios“ priede. Rengiant automobilių pirkimo konkursą, jis pas nieką neprašė, kad būtų nustatytos tam tikros konkurso sąlygos. Konkurso sąlygas rengė A. K. vadovaujamas skyrius. Su A. K. tiek jam rengiant automobilių pirkimo konkurso sąlygas, tiek ir rengiant specifikaciją nebendravo, jokių nurodymų nedavė, taip pat neprašė, kad minėti dokumentai būtų rengiami atsižvelgiant į vieno pardavėjo interesus. 2007 metais rengėsi pirkti automobilį sūnui, todėl domėjosi įvairių gamintojų kompaktiniais automobiliais, jų techninėmis charakteristikomis, pardavimo sąlygomis, taikomomis nuolaidomis bei kainomis. Pavadinimą „kompaktinės klasės automobilis‘ suprantą kaip 4- 5 durų automobilį, atliekantį keletą funkcijų, skirtą važinėti mieste ir tokį, kuris yra nebrangus. Rinkdamas automobilį sūnui, skambino ne tik G. K. , bet ir kitiems, asmeniškai pažįstamiems, VW, Subaru, Peugeot, Ford centrų vadovams. Šių pokalbių metu, yra ne vienam iš jų yra sakęs, kad Teisingumo ministerija ruošiasi skelbti trijų automobilių pirkimo konkursą. Daugiausiai dėl asmeninio automobilio pirkimo konsultavosi su G. K. , kuris yra jo draugas, todėl užfiksuotose telefoniniuose pokalbiuose bei SMS žinutėje ir yra automobilių techninių duomenų. Renkamus duomenis apie įvairius modelius registravo savo sudarytoje lentelėje, kurią sudarinėjo pagal ministerijos skelbto konkurso specifikacijos pavyzdį, todėl ir sutampa kai kurių punktų numeracija bei techniniai duomenys. Prieš porą metų jau buvo pirkęs KIA modelio automobilį iš to paties KIA autocentro, todėl ten tikėjosi gauti didesnes nuolaidas naujo automobilio įsigijimui. Tuo pačiu metu buvo susitarta ir sprendžiamas klausimas, kad autocentras parduos jo naudojamą automobilį. Turimas automobilis dažnai gesdavo, todėl iš autocentro, kur automobilis ir būdavo remontuojamas, gaudavo pakaitinius automobilius, kuriais ilgesnį ar trumpesnį laiką naudodavosi. Nuomos mokesčio už automobilių panaudojimą nemokėdavo. Nenusišalino nuo Teisingumo ministerijos rengto automobilių konkurso todėl, kad pažįsta daugelio automobilių pardavimo centrų vadovus, o G. K. asmeniškai konkurse nedalyvavo. Skundų dėl organizuoto konkurso ar jo sąlygų nebuvo. Viešųjų pirkimų tarnyba tvirtino patį automobilių pirkimo faktą ir jokių pastabų dėl konkurso neskaidrumo nepateikė. 2007-06-13 užfiksuotame telefoniniame pokalbyje su G. K. jie kalbasi apie numatomą žygį baidarėmis ir tai, kad į voką dedama žygio medžiaga. Pokalbyje nėra minimas automobilių pirkimo konkursas ir jo sąlygos nėra aptarinėjamos ( b.t. 6, b.l. 5-6).
A. K. dėl jam pareikšto kaltinimo piktnaudžiavus tarnyba, siekiant asmeninių interesų, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodomu laikotarpiu jo pareigos Teisingumo ministerijoje vadinosi Strateginio planavimo ir investicijų departamento investicijų ir viešųjų pirkimo skyriaus vyr. specialistas. Nurodymą paruošti trijų lengvųjų automobilių viešojo pirkimo sąlygas gavo iš departamento direktoriaus. Atsižvelgiant į tai, kad automobilio pirkimo konkursas buvo pirmasis, kurį jis rengė ir organizavo, asmeniškai internete ieškojo paskelbtų automobilių pirkimo konkursų sąlygų. Prisimena, kad rado Generalinės prokuratūros, miškų urėdijos, geležinkelių skelbtų konkursų sąlygas, todėl šiais šablonais naudojosi rengdamas konkurso medžiagą. Į žodžius „padidinto pravažumo“, nurodytus kažkuriose sąlygose, neatkreipė dėmesio, kadangi pats automobilio nevairuoja, todėl šios sąvokos reikšmės nesupranta ir paaiškinti negali. Į sąlygas įrašė tokius parametrus, kuriuos nurodydavo kiti konkursų rengėjai, bei atsižvelgiant į ministerijos garažų išmatavimus. Sąlygose žodžiai „ne daugiau“ ir „ne mažiau“ atsirado po komisijos narių pasiūlymų, kadangi iki to, jis buvo nurodęs konkrečius skaičius. Be to, ir Viešųjų pirkimų tarnyba rekomenduoja vengti konkrečių skaičių. Nurodydamas prašomos garantijos terminą, siekė įrašyti jį kuo didesnį, kadangi taip yra naudingiau pirkėjui. Kad 5 m. garantija teikiama tik korėjietiškiems automobiliams tuo metu nežinojo ir šio reikalavimo atsiradimas konkurso sąlygose yra grynai atsitiktinis. Kad specifikacijoje nurodytos sąlygos gali diskriminuoti kokį nors automobilių tiekėją nesuprato, nes jam atrodė, kad viskas kas parašyta sąlygose, yra logiška ir naudinga ministerijai. Visas sąlygas parengė vienasmeniškai, D. N. jokios įtakos jam nedarė, jokių duomenų, kurie galėtų būti įrašyti į specifikacijas, nedavė ir su juo konkurso sąlygų neaptarinėjo. Su KIA AUTO vadovu asmeniškai taip pat nebendravo. Kaip viešųjų pirkimų komisijos sekretorius, dalyvaudavo visuose posėdžiuose, pastabų dėl konkurso sąlygų iš kitų komisijos narių posėdžių metu nebuvo. Informacija apie rengiamą konkursą yra teikiama Viešųjų pirkimų tarnybai ir kol ji nepatvirtina konkurso, leidinyje „Valstybės žinios“ apie rengiamą konkursą neskelbiama. Paskelbus apie konkursą, gavo pardavėjų paraiškas dėl konkurso sąlygų. Šiuo atveju konkurso sąlygos buvo siunčiamos ne mažiau kaip dešimčiai automobilių pardavėjų, tokiems kaip SKODA, RENAULT ir kt. Nors klausimų arba pastabų dėl konkurso sąlygų iš pardavėjų negavo, tačiau konkursui gavo tik vieną pasiūlymą, už kurį balsavo visi komisijos nariai (b.t. 6, b.l. 7-8).
G. K. teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad jam pareikšto kaltinimo esmę supranta, tačiau kaltės nepripažįsta ir parodė, kad D. N. pažįsta kaip lojalų UAB „KIA AUTO“ klientą, anksčiau pirkusį KIA modelio automobilį, su juo bendrauja asmeniškai.. Nupirktasis automobilis dažnai gedo, todėl autocentras tarpininkavo dėl šio automobilio pardavimo. Kai D. N. pirko pirmąjį asmeninį automobilį, jam buvo suteikta 9336 Lt nuolaida, antrajam automobiliui – 9007 Lt nuolaida. Nuolaidas klientams reguliuoja rinka, automobiliai yra gaunami iš disributorių, todėl gali būti suteikta net iki 30000 Lt nuolaida, tačiau žemesnėmis kainomis, negu savikaina, automobiliai neparduodami. Standartinė nuolaida Kia Ceed automobiliui yra 5000 Lt. Asmeniškai pasiūlymo D. N. dėl automobilio pardavimo nerengė ir sutarties su juo nepasirašė. Net ir pritaikius nuolaidą D. N. , UAB „KIA AUTO“ gavo 980 Lt pelną. Vidutinis vieno parduoto automobilio pelnas yra nuo 1000 iki 3000 Lt. Apie tai, kad Teisingumo ministerija ruošiasi pirkti automobilius sužinojo telefoninio pokalbio su D. N. metu, tačiau įmonės dalyvavimo šiame konkurse neįtakojo. Paskelbus konkursą, medžiagos rengimas buvo pavestas pardavimų vadovui, tokiu būdu jis neoficialiai nusišalino nuo dalyvavimo šiame konkurse. Lietuvoje automobiliais Kia cee‘d , be UAB „KIA AUTO“, prekiauja dar ne mažiau kaip 5 įmonės, kurios taip pat galėjo dalyvauti konkurse ir pasiūlyti tą patį automobilį.
Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, G. K. patvirtino, kad D. N. domėjosi automobilio sūnui pirkimu, todėl, kaip specialistas, jį konsultavo tiek telefoninių, tiek asmeninių pokalbių metu, o taip pat ir siųsdamas SMS žinutes su automobilių parametrais. Atsakydamas į prokuroro klausimus dėl 2007-06-13 telefoninio pokalbio turinio, G. K. paaiškino, kad kalbama apie baidarių žygio medžiagą, kuri dedama į vokus. Šie vokai žygio dalyviams buvo išdalinti prieš 2-3 savaites iki žygio, kuris vyko 2007 m. birželio mėnesio prieš paskutinįjį ar paskutinįjį savaitgalį (b.t. 6, b.l. 8-10).
Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai K. B. , J. B. , J. K. , A. C. , E. S. , Z. S. , S. B. (Teisingumo ministerijos Viešųjų pirkimų komisijos nariai) parodė, kad 2007 metais teisingumo ministerija viešojo konkurso būdu pirko lengvuosius automobilius. Komisijos posėdyje konkurso sąlygas pristatė A. K. . Komisijos nariai pastabų dėl konkurso sąlygų neturėjo ir balsavo savarankiškai, t.y. laisva valia. Kokių nors D. N. nurodymų ar prašymų dėl balsavimo, tiek tvirtinant konkurso sąlygas, tiek ir patvirtinant konkurso laimėtoją, nebuvo. Konkursą laimėjo bendrovė, kuri vienintelė pateikė pasiūlymą, nes kitų pasiūlymų net nebuvo gauta. Liudytoja E. S. papildomai paaiškino, kad posėdžio metu ji atkreipė dėmesį į tai, kad konkurso sąlygose nurodyti automobilių parametrai, tuomet A. K. jai paaiškino, kad parametrai parinkti pagal garažo dydį ( b.t. 5, b.l. 99-102, 111-122, 139-140, 162).
Liudytoja M. S. teismui parodė, kad ji yra UAB „ Autounija“ (duomenys neskelbtini), įmonė atstovauja Suzuki, Hyundai, Isuzu automobilių gamintojus. Teisingumo ministerijai paskelbus automobilių pirkimo konkursą, jų įmonė kreipėsi ir gavo konkurso sąlygas, tačiau konkurse nedalyvavo, kadangi tuo metu bendrovės turimi automobiliai neatitiko techninėse sąlygose keliamų techninių reikalavimų. Pagal konkurso sąlygas galėjo pasiūlyti Hyundai 130 automobilio modelį, tačiau nesiūlė, kadangi, atrodo, netiko kažkuris parametras, tik dabar neprisimena koks. Skelbiamuose pirkimų konkursuose dalyvauja dažnai, bet dažnai pagal paskelbtas sąlygas negali pasiūlyti automobilio. Šio konkurso sąlygų neskundė, kadangi viskas atrodė normalu (b.t. 5, b.l. 112).
Liudytojas D. G. teismui paaiškino, kad dirba UAB „Inchcape Motors“. Tuo metu, kai Teisingumo ministerija skelbė automobilių pirkimo konkursą, jų įmonė prekiavo Hyundai ir Ford markių automobiliais. Jų įmonė seka skelbimus apie rengiamus pirkimo konkursus ir jeigu skelbimai sudomina- juose dalyvauja. Su šio konkurso sąlygomis taip pat susipažino, tačiau jis nesudomino, todėl pasiūlymų neteikė. Paskelbto konkurso sąlygas, t.y. parametrus bei garantijos laiką, atitiko automobilis Hyundai 130, kuriais tuo metu jų įmonė prekiavo. Kodėl nedalyvavo konkurse, šiuo metu neprisimena. Mano, kad greičiausiai todėl, kad negalėjo įvykdyti kurios nors sąlygos. Automobilio gabaritų nurodymas konkurso sąlygose nenustebino, kadangi tai pakankamai dažnas reiškinys skelbiant konkursus, nes pirkėjai dažnai derina automobilių ir turimų garažų dydį. Ar pagal Teisingumo ministerijos paskelbtas sąlygas buvo galima teigti, kad jos atitinka tik tam tikro modelio automobilį, pasakyti negali ( b.t. 5, b.l.112-113).
Liudytoja N. K. teismui parodė, kad dirba UAB „Moller Auto“ (duomenys neskelbtini). Įmonė dalyvauja Valstybės institucijų skelbiamuose automobilių pirkimo konkursuose. Teisingumo ministerijos skelbtame konkurse nedalyvavo, kadangi automobiliai, kuriais prekiauja įmonė, neatitiko konkurso sąlygų, t.y. pristatymo terminų. Kiekvienas gamintojas nustato savo pristatymo terminą, kuris priklauso nuo automobilio modelio ir gamyklos pajėgumų. Parduodančioji įmonė negali paspartinti pristatymo iš gamyklos terminų. Paskelbtas sąlygas atitiko ir automobilis GOLF PLUS, tačiau jis nėra padidinto pravažumo, kaip kad buvo nurodyta konkurso sąlygose. Atsakydama į gynėjų klausimus, liudytoja paaiškino, kad pagal paskelbtas konkurso sąlygas gali atpažinti tik tuos automobilius, kuriais prekiauja jų įmonė, tačiau tokius pačius parametrus gali turėti ir kitų gamintojų automobiliai. Tam, kad išsiaiškinti, kurie automobiliai atitinka konkurso sąlygas, reikia visų gamintojų automobilių duomenų analizės ( b.t.5, b.l. 113-114).
Liudytoja Ž. S. teismui nurodė, kad dirba UAB „Veho“, kuri prekiauja Honda markės automobiliais. Įmonė seka Valstybės institucijų skelbiamus automobilių pirkimo konkursus ir juose dalyvauja. Teisingumo ministerijos skelbto konkurso sąlygas gavus įmonėje, buvo nuspręsta, kad įmonės automobiliai nurodytų sąlygų neatitinka. Atrodo, kad sąlygose buvo reikalavimas dėl 4-ių varomųjų ratų, o jų įmonė tokiais neprekiauja. Skaitydama konkurso sąlygas nepastebėjo, kad jos būtų skirtos tik vienam, konkrečiam automobilio modeliui. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, liudytoja paaiškino, kad jų įmonėje parduodamiems automobiliams taikoma 3 metų arba 100000 km garantija. Papildomo mokesčio už ilgesnį garantijos terminą įmonėje nėra ir tokios garantijos įmonė neteikia. Liudytoja žino, kad 5 metų garantija taikoma tik korėjietiškiems automobiliams (b.y. 5, b.l. 114).
Liudytojas V. V. teismui nurodė, kad dirba UAB „KIA AUTO“ (duomenys neskelbtini) ir asmeniškai rengė dokumentus Teisingumo ministerijos paskelbtam automobilių viešojo pirkimo konkursui. Įmonės vadovas G. K. kokių nors nurodymų dėl šio konkurso nedavė ir rengiant pasiūlymus nedalyvavo. Pagal pareigas, jis seka visus skelbimus dėl automobilių pirkimo konkursų, tačiau pačiuose konkursuose dalyvauja retai. Dažnai konkursų sąlygos pagal nurodytas automobilių klases, ratų bazės, variklio tūrio ar pan. parametrus būna skirtos tik tam tikro modelio automobiliui, tokiais atvejais jų įmonė konkursuose nedalyvauja. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas nurodė, kad automobilis Hyundai 130 ir Kia Cee‘d yra panašūs ir pagamintas pagal tą pačią bazę, todėl pagal paskelbtas sąlygas, galėjo būti pasiūlytas pirkėjui. Šiais automobiliais prekiauja UAB „Vytaras“. Automobiliais Kia Cee‘d prekiauja ne vien tik UAB „KIA AUTO“, todėl visos įmonės, prekiaujančios šio modelio automobiliais, taip pat galėjo dalyvauti konkurse. Automobilis KIA Cee‘d nelaikytinas padidinto pravažumo automobiliu. Padidinto pravažumo automobilio visi 4-i ratai yra varantieji ir tokie automobiliai turi didesnę prošvaistę. Sąvoka „padidinto pravažumo automobilis“ buvo nurodyta tik Teisingumo ministerijos skelbto konkurso pavadinime. Pagal kitus parametrus, nurodytus sąlygose, tokio reikalavimo nebuvo. Pasiūlymą konkursui rengė naudodamasis elektroniniu sąlygų variantu kaip šablonu, todėl pavadinime ir išliko tie žodžiai. Liudytojas taip pat paaiškino apie įmonės teikiamas nuolaidas ir jų dydžius, bei pakaitinių automobilių naudojimo tvarką bei sąlygas ( b.t. 5, b.l. 114-115).
Liudytojas G. V. teismui parodė, kad dirba bendrovėje, prekiaujančioje Subaru modelio automobiliais. Apie Teisingumo ministerijos skelbiamą automobilių pirkimo konkursą sužinojo iš informacinio pranešimo. Pagal pateiktą užklausimą iš ministerijos gavo konkurso sąlygas, tačiau pasiūlymų neteikė, kadangi buvo nepriimtinos iškeltos sąlygos. Įmonėje parduodami automobiliai neatitiko dviejų konkurso sąlygų, t.y. padidinto pravažumo ir variklio darbinio tūrio. Dalyvaudami konkursuose, atkreipia dėmesį į keliamus reikalavimus, o tai kas nurodyta konkurso pavadinime, jiems reikšmės neturi. Įmonė prekiauja didesnio galingumo variklius turinčiais automobiliais, negu kad buvo nurodyta konkurso sąlygose. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas paaiškino, kad Japonijoje gaminamiems automobiliams taikoma 3 metų arba 100000 km. garantija. Garantijos sąlygas leidžiama keisti papildomai už tai sumokant. Liudytojui žinomi atvejai, kai konkursuose dalyvauja tik viena įmonė, t.y. net ir biudžetinių organizacijų skelbiamuose automobilių pirkimo konkursuose (b.t. 5, b.l. 140-141) .
Liudytoja Ž. V. teismui parodė, kad dirba UAB „Autodina“, prekiaujančioje Opel modelio automobiliais. Iš informacinio pranešimo sužinojusi, kad Teisingumo ministerija skelbia automobilių pirkimo konkursą ir gavusi konkurso sąlygas pastebėjo, kad jų įmonės parduodami automobiliai neatitinka keliamų reikalavimų, todėl pasiūlymo neteikė. Pagal nurodytą reikalavimą dėl automobilio padidinto pravažumo, galėjo pasiūlyti Opel Antara modelį, tačiau jis neatitiko kitų parametrų. Tiksliai parametrų, kurių neatitiko konkurso sąlygos ir turimas automobilis, neprisimena. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, liudytoja parodė, kad skelbiant konkursus, „padidinto pravažumo“ terminas naudojamas dažnai, todėl jis nesukėlė jokių abejonių. Padidinto pravažumo automobiliu vadinamas toks automobilis, kurio prošvaistė didesnė nei 15 cm, ir visi 4 ratai yra varantys. Susipažinus su pateiktomis konkurso sąlygomis, įtarimų, kad konkursas skirtas konkretaus modelio automobiliui nekilo. Apklausos STT metu, automobilio Opel Antara techninę charakteristiką lygino konkurso sąlygų reikalavimais, todėl ir nurodė daugiau skirtingų parametrų ( b.t. 5, b.l. 141 142).
Liudytojas V. S. teismui parodė, kad dirba UAB „Autobrava“, prekiaujančioje Fiat ir Alfa Romeo modelių automobiliais. Sužinojus apie Teisingumo ministerijos skelbiamą lengvųjų automobilių pirkimo konkursą, rengėjų prašė pateikti konkursų sąlygas. Sąlygose buvo nurodyta, kad reikalingas padidinto pravažumo automobilis, pasiūlymų neteikė. Automobiliai, kuriais prekiaujama jų įmonėje, neturi 4 varančiųjų ratų ir padidintos prošvaistės, todėl į kitus sąlygų reikalavimus nesigilino. Kaip taisyklė, tokių konkursų metu, kreipiamas didelis dėmesys į kainą, todėl dažniausiai konkursus laimi įmonės pasiūliusios prekę už mažiausią kainą. Įmonėje, nusprendus dalyvauti konkurse, yra analizuojamos ir kitų pardavėjų siūlomos kainos, į tai atsižvelgiama teikiant pasiūlymus. Atsakydamas į prokuroro klausimą dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie tai, kad Teisingumo ministerijos skelbtas konkursas buvo skirtas konkrečiam automobiliui, liudytojas paaiškino, kad į sąlygų išskirtinumą ir pritaikymą konkrečiam automobiliui Kia, jo dėmesys buvo atkreiptas tik apklausos liudytoju metu ( b.t. 5, b.l. 142).
Liudytoja I. S. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Lietuvos-Čekijos įmonėje UAB „ARX“ vadybininke. Įmonė siuntė paraišką dalyvauti Teisingumo ministerijos skelbtame lengvųjų automobilių pirkimo konkurse. Gavus konkursų medžiagą, įmonės vadybininkai nusprendė, kad automobiliai, kuriais prekiauja įmonė, neatitinka reikalavimų, todėl ir buvo nuspręsta konkurse nedalyvauti. Dėl konkurso sąlygų išskirtinumo klausimų nekilo. Visa tai ji žino tik iš kalbų, asmeniškai konkurso sąlygų neanalizavo. Atsakydama į gynėjų klausimus, liudytoja paaiškino, kad per ikiteisminio tyrimo metu vykusią apklausą jai buvo pateiktos konkurso sąlygos. Susipažinus su jomis, pareigūnas atkreipė jos dėmesį į nurodytą 5 metų garantijos laikotarpį, todėl ji ir pasakė, kad tai gali būti tik korėjietiškas automobilis, kadangi tik jiems taikomas toks garantijos terminas. Automobiliams, kuriais prekiauja jų įmonė, taikomas standartinis 2 metų garantijos terminas, tačiau jį galima pratęsti iki 4 metų, papildomai sumokant po 500 Lt už kiekvienus metus. ( b.t. 6, b.l. 3).
Liudytojas T. S. teismo posėdyje, apklaustas gynybos prašymu, patvirtino kaltinamųjų D. N. ir G. K. teiginius apie tai, kad 2007 m. birželio mėnesį ir vėliau buvo organizuojami baidarių žygiai, kuriuose dalyvavo kartu su sūnumi. Baidarių žygiui, vykusiam birželio mėnesį, atmintinę ir žygio žemėlapį, įdėtus į voką gavo iš G. K. , prieš kelias savaites iki planuojamos išvykos datos. Dažniausiai iškylaujama su šeimų nariais, todėl išvykimo laiko ir kitų žygio detalių suderinimui reikalingas tam tikras laikas ( b.t. 6, b.l.4).
Nagrinėdamas bylą, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo atveju surinktų įrodymų tyrimo klausimai yra tiesiogiai susiję ne tik su BPK nuostatomis, reglamentuojančiomis įrodymų priimtinumą, duomenų, reikšmingų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, rinkimo teisėtumą, bet ir su tarptautinės teisės aktuose įtvirtintomis žmogaus teisių garantijomis, kurių turi būti laikomasi renkant duomenis baudžiamajame procese. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad kiekvienas turi teisę į tai, jog būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susižinojimo slaptumas; valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi Konvencijos 8 straipsnis garantuoja asmens teisę į susižinojimo (telefoninių pokalbių, susirašinėjimo ir pan.) slaptumą. Pagal Konvenciją riboti šią teisę galima tik, kai tai numatyta įstatyme, ribojimu siekiama teisėto tikslo ir tai būtina demokratinėje visuomenėje.
Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos operatyvinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto V. B. 2007-10-12 tarnybiniame pranešime Nr. 9.7-14-10, kuriuo remiantis pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl nusikalstamų veikų numatytų LR BK 228 str. 2 d. ir 184 str. 2 d., nurodyta, kad „ 2007-04-04 buvo pradėtas operatyvinis tyrimas dėl Teisingumo ministerijos sekretoriaus D. N. galimai nusikalstamų veikų. Atliekant operatyvinį tyrimą nustatyta, kad jis, susitaręs su UAB „ KIA AUTO“ direktoriumi G. K. , padėjo šiai bendrovei laimėti Teisingumo ministerijos 2007-05-30 paskelbtą viešąjį lengvųjų automobilių pirkimo konkursą. Tai D. N. padarė nustatydamas tokias sąlygas perkamų automobilių techninėms charakteristikoms, kad konkurso nelaimėtų kiti panašios klasės automobiliai. Mainais į tai, G. K. padarė apie 8000 Lt nuolaidą D. N. perkant automobilį iš UAB „Kia auto“ salono. Taip pat užfiksuota, kad D. N. , kada panorėjęs, nemokamai asmeniniam naudojimui skolinasi automobilius iš „Kia auto“ salono....“ (b.t. 1, b.l. 1-2).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nagrinėjantis bylą teismas bylose, kuriose kaltinimas grindžiamas operatyvinės veiklos metu surinktais duomenimis, privalo patikrinti ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, ar tokie tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant operatyvinės veiklos įstatymo nustatytos tvarkos ir ar duomenys, gauti atliekant operatyvinį tyrimą yra patvirtinti duomenimis, gautais Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais veiksmais bei tvarka. ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120/2008 ).
Byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad D. N. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinys fiksuojamas ir kontroliuojamas nuo 2006 m. lapkričio 9 d. Tai patvirtina byloje esantys dokumentai, o būtent: prašymas Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui (faktinis operatyvinių tyrimo veiksmų atlikimo pagrindas) (b.t. 1, b.l 7) bei Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 9 d. nutartis Nr. SD-3077 „Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka“ (teisinis pagrindas atlikti operatyvinio tyrimo veiksmus) (b.t. 5, b.l. 88). Iš nurodytų dokumentų turinio nustatyta, kad D. N. operatyvinis sekimas ir operatyvinio tyrimo veiksmai pradėti esant informacijai, kad pastarasis, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju bei eidamas Trakų nacionalinio sporto ir sveikatingumo centro direktoriaus pareigas, apgaule siekia savo ir kitų asmenų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t.y. pasisavinti dalį lėšų gaunamų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
BK 220 str. nustatyta tvarka prokuroras, perduodamas teismui baudžiamąją bylą Nr. 07-1-524-07 su kaltinamuoju aktu, pateikė papildomą 10 lapų medžiagą ( b.t. 5, b.l. 1-10), kurioje yra Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pasirašyti raštai: 2008-05-27 Nr. TR-616 ir 2008-07-22 Nr. TR-802, kuriais patvirtinama, kada ir kokiomis nutartimis buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka. Raštuose akcentuojama, kad „ konkrečių veiksmų konkretaus asmens atžvilgiu sankcionavimas atliktas pilnai tenkinant prokuroro teikimą “, tačiau, teismo nuomone, šių raštų nepakanka, kadangi iš jų turinio negalima nustatyti faktinio atliktų operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindo ( b.t. 5, b.l. 5, 6).
Siekiant objektyvaus bylos aplinkybių nustatymo ir vengiant proceso vilkinimo dėl papildomų įrodymų rinkimo, Vilniaus apygardos teismo buvo prašoma išslaptinti ir suteikti galimybę prijungti prie nagrinėjamos baudžiamosios bylos teismo priimtas nutartis, kuriomis buvo sankcionuojamas specialiųjų priemonių panaudojimas atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 07-1-524-07 ( b.t. 5, b.l. 121). Teismo prašymas netenkintas, telefonu informuojant, kad šis klausimas yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pasirašytais 2008-05-27 Nr. TR-616 ir 2008-07-22 Nr. TR-802 raštais.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant bylą, advokatams pareiškus abejones dėl operatyvinių veiksmų, atliktų kaltinamųjų atžvilgiu, pagrįstumo bei teisėtumo, prokuroras nepateikė Vilniaus apygardos teismui adresuotų teikimų, pagal kurių turinį būtų galima spręsti kokia nusikalstama veika buvo tiriama (faktinis operatyvinių tyrimo veiksmų atlikimo pagrindas) nuo 2007 m. balandžio 4 d. iki 2007 m. spalio 16 d., t.y. iki to laiko, kai Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas sankcionavo techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka šioje baudžiamojoje byloje.
Iš teismui, bylos nagrinėjimo metu, prokuroro pateiktų Vilniaus apygardos teismo nutarčių Nr. SD-1079, Nr.SD-1272 ir Nr. SD-2180 ( b.t. 5, b.l. 158, 159, 160), išslaptintų išrašų (teisinis operatyvinių tyrimo veiksmų atlikimo pagrindas) turinio galima nustatyti tik tai, kad buvo sankcionuojama slapta D. N. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas, siekiant gauti informaciją apie šio asmens kyšininkavimą bei piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus nurodytas aplinkybes ir atsižvelgiant į byloje esančių dokumentų turinį, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių nuspręsti, koks buvo faktinis operatyvinių veiksmų atlikimo pagrindas laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 9 d. iki 2007 m. spalio 16 d., bei tai, kad Operatyvinės veiklos įstatyme numatytos priemonės buvo naudojamos būtent šioje baudžiamojoje byloje. Kaip jau minėta, D. N. nėra pareikšti kaltinimai dėl kyšininkavimo, kaip kad yra nurodoma teismo nutartyse, taip pat jis nėra kaltinamas didelės vertės patikėto turto iššvaistymu, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje.
Atsižvelgiant į išdėstytus faktus, teismui kyla pagrįstų abejonių, ar byloje esantys D. N. pokalbių įrašai buvo daromi šioje baudžiamojoje byloje, o ne atliekant kitą operatyvinį tyrimą, galimai net nesusijusį su jam pareikštu kaltinimu.
Klausantis D. N. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos, 2007 m. sausio 20 d, 13.54 val., yra užfiksuotas pokalbis, kurio metu jis informuoja G. K. apie tai, kad ruošiamasi pirkti tris automobilius ir aptariami galimi pirkimo variantai bei automobilių modeliai. Pokalbyje taip pat minimi žodžiai: „teisingumo ministerija“, „ministrui“ (b.t. 1, b.l. 9-10).
Iš byloje esančio 2007 m. lapkričio 28 d. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo turinio matyti, kad telekomunikacijų tinklais perduodamos D. N. informacijos, laikotarpiu nuo 2007-01-20 iki 2007-01-22, kontrolė atlikta vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymo 17 str. bei 2006 m. lapkričio 9 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nutartimi Nr. SD-3077.
Teismas pažymi, kad šia nutartimi buvo sankcionuota D. N. pokalbių kontrolė ir fiksavimas tuo metu, kai jis buvo Trakų nacionalinio sporto ir sveikatingumo direktoriaus pareigas ir įtariamas sukčiavimu, t.y. siekimu pasisavinti dalį Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Tuo tarpu, duomenų apie tai, kad 2007 m. sausio mėnesį buvo atliekamas operatyvinis tyrimas dėl D. N. - Teisingumo ministerijos sekretoriaus, galimo piktnaudžiavimo tarnyba, byloje nėra.
Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, faktinis pagrindas – 2006 m. spalio 26 d. pradėtas operatyvinis sekimas dėl galimai padaryto sukčiavimo ir teisinis pagrindas- apygardos teismo nutartis Nr. SD-3077 dėl techninių priemonių panaudojimo, yra nesusiję su veika, dėl kurios 2007 m. spalio 12 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-524-07.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje nėra duomenų , patvirtinančių, kad D. N. pokalbių įrašų, užfiksuotų 2007 m. sausio 20 dieną, (atliekant kitą operatyvinį tyrimą) perdavimas prijungimui prie baudžiamosios bylos Nr. 07-1-524-07, atliktas laikantis BPK 162 str. reikalavimų. Nurodytas straipsnis, reglamentuojantis informacijos panaudojimą kitose baudžiamosiose bylose, nustato, kad informacija, gauta viename baudžiamajame procese gali būti panaudojama kitoje baudžiamojoje byloje tik ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo leidimu. Kaip taisyklė, toks leidimas gali būti duodamas, jeigu ir kitame procese nagrinėjimo dalyką sudaro nemažesnio pavojingumo nusikalstama veika tačiau byloje nėra ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, leidžiančios panaudoti informaciją šiame baudžiamajame procese.
Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad byloje esanti paminėta informacija, pateikta garso įrašų pavidalu, buvo surinkta nesilaikant Baudžiamojo proceso kodekso ir Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų, taip padarant esminių baudžiamojo proceso pažeidimų ir todėl negali būti leistinu įrodymu ( BK 20 str.) ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120/2008 ).
Vertindamas kitus, byloje surinktus įrodymus teismas vadovaujasi BPK nuostatomis. Šio kodekso 4 straipsnyje įtvirtinta, kad baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikoje vyksta pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksą ir reikšmingi bylai duomenys renkami BPK nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad reikšmingi bylai duomenys turi būti renkami BPK nustatyta tvarka. Tik atskirais atvejais įrodymais gali būti pripažinti duomenys, gauti ne BPK, o kitų įstatymų nustatyta tvarka; tokių duomenų pripažinimo įrodymais galimybė numatyta BPK 20 straipsnio 1 dalyje.
BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Reikalavimas laikytis įstatymų gaunant įrodymus yra ypatingai svarbus, nes priešingu atveju nebūtų užtikrintas bylos nagrinėjimo teisingumas. Bet kuriuo atveju, ar informacija surinkta pagal BPK, ar ji gauta kitų įstatymų nustatyta tvarka, teismas turi pareigą patikrinti gautų duomenų patikimumą, išsiaiškindamas, ar tiksliai buvo laikytasi tų įstatymų, pagal kuriuos tie duomenys gauti. Duomenys, kurie gaunami suvaržant įstatymų garantuotas žmogaus teises (pavyzdžiui, asmens teisę į privataus gyvenimo ir susižinojimo slaptumo gerbimą), nesilaikant įstatymais nustatytos tvarkos, laikomi gauti neteisėtu būdu ir pažeidžia BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Neteisėtu būdu gauta informacija negali būti pripažįstama įrodymais baudžiamajame procese. Pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius norminius teisės aktus, nepradėjus ikiteisminio tyrimo, duomenys apie nusikalstamą veiką gali būti renkamai vadovaujantis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos ar kitų įstatymų nustatyta tvarka. Pradėjus ikiteisminį tyrimą ( BPK 166 straipsnis), duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, renkami tik vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis. Atliekant ikiteisminį tyrimą, kitų įstatymų (pavyzdžiui, Operatyvinės veiklos įstatymo) nustatyta tvarka tik ieškoma duomenų šaltinių, kuriuos nustačius, atliekami proceso veiksmai. Taigi, jeigu vykdomi teismo ar prokuroro sankcionuoti veiksmai pagal Operatyvinės veiklos įstatymą ir reikia darbą tęsti pradėjus ikiteisminį tyrimą, būtina kreiptis į teismą dėl leidimo atlikti šiuos veiksmus pagal BPK normas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-141/2008).
Nesant tai patvirtinančių įrodymų, tačiau darydamas prielaidą, kad vis dėl to 2007 m. balandžio 4 d. buvo pradėtas naujas operatyvinis tyrimas pagal kitą faktinį pagrindą dėl Teisingumo ministerijos sekretoriaus D. N. galimai padarytos nusikalstamos veikos, teismas ištyrė bei įvertino ir kitus byloje esančius ar teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, kuriais grindžiamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 2 d. padarymas.
Teismui eliminavus 2007 m. sausio 20 d. garso įrašo įrodomąją reikšmę, tačiau toliau tiriant ir vertinant kitus byloje surinktus įrodymus, nustatyta, kad 2007 m. birželio 15 d. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-263 nurodyta, jog „2007-05-18, 13.05-07 val., operatyvinių veiksmų atlikimo metu, užfiksuota informacija apie tai, kaip D. N. ,s paskambinęs G. K. , tariasi su juo kaip surašyti technines automobilių specifikacijas rengiamam skelbti viešųjų pirkimų konkursui“. Teisiamojo posėdžio metu išklausius pateiktą šio pokalbio garso įrašą bei išanalizavus užfiksuoto pokalbio turinį, konstatuotina, kad, priešingai negu tokias išvadas padarė STT pareigūnai, negalima vienareikšmiai teigti, jog nurodyto pokalbio metu būtų kalbamasi būtent apie Teisingumo ministerijoje rengiamą automobilių pirkimo konkursą ir derinamos konkurso sąlygos ( b.t. 1, b.l. 24-27).
Kitų pokalbių, užfiksuotų 2007 m. gegužės 23 d., 2007 m. gegužės 28 d., 2007 m. gegužės 30 d., 2007 m. birželio 13d., tarp D. N. ir G. K. bei G. K. siųstos SMS žinutės D. N. turinys (b.t. 1, b.l. 33-36, 40-41, 42-44, 61-63 ), taip pat vienareikšmiai nepatvirtina kaltinimo, kurio esmė yra ta, kad, piktnaudžiaudamas tarnyba ir siekdamas asmeninės naudos sau, D. N. „laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 18 d. Vilniaus mieste vykusių susitikimų ir pokalbių telefonu su G. K. metu susitarė dėl galimybės padėti UAB „Kia Auto" laimėti Teisingumo ministerijos 2007 m. gegužės 30 d. paskelbtą 3-jų lengvųjų automobilių viešojo pirkimo konkursą ir, gavęs informaciją apie automobilių techninius parametrus, ją perdavė viešojo pirkimo komisijos sekretoriui A. K. , kuris, piktnaudžiaudamas tarnyba ir siekdamas asmeninės naudos sau, šiuos techninius parametrus įrašė į supaprastinto atviro konkurso sąlygų techninę specifikaciją ir ją parengė taip, kad ji tiktų tik UAB "Kia Auto" parduodamiems automobiliams Kia Cee'd, tokiu būdu sudarydamas išskirtines sąlygas UAB „Kia Auto" įgyti pranašumą prieš kitas bendroves ir laimėti konkursą“.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei operatyvinių veiksmų atlikimo metu, nėra užfiksuota jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad iš G. K. gautą informaciją apie automobilių techninius parametrus, kaltinamasis D. N. būtų perdavęs kaltinamajam A. K. . Taip pat nesurinkta įrodymų, patvirtinančių kaltinimą, kad A. K. iš D. N. gautus techninius parametrus įrašė į supaprastinto atviro konkurso sąlygų techninę specifikaciją ir techninę specifikaciją parengė taip, kad ji tiktų tik UAB "Kia Auto" parduodamiems automobiliams Kia Cee'd ir tokiu būdu sudarydamas išskirtines sąlygas UAB „Kia Auto" įgyti pranašumą prieš kitas bendroves ir laimėti konkursą. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinanačių, kad A. K. , veikdamas kartu su D. N. , viešajame automobilių konkurse atėmė galimybę kartu su konkurencingais pasiūlymais dalyvauti kitoms 10 bendrovių bei pasirinkti tinkamiausią pasiūlymą.
Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis A. K. nuosekliai teigė, kad visus dokumentus, kurie reikalingi skelbiant automobilių konkursą, jis rengė savarankiškai ir kad D. N. jo dėl konkurso sąlygų nieko neprašė ir jokių nurodymų nedavė. Kaltinamasis išsamiai nurodė kokiais informacijos šaltiniais naudojosi rengiant konkurso sąlygas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ši kaltinamojo versija nepaneigta ir įrodymų, kad buvo priešingai byloje nėra. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2008 m. vasario 22 d. išvadą Nr. 11-265 (08), kurioje nurodyta, jog tiriamame telefoninio pokalbio garso įraše užfiksuota frazė : „ ten jis gali būti ir pilkas, ir baltas ...registracija“ tikėtina kad yra pasakyta A. K. , teismas vertina kritiškai ir todėl priešingai, negu prokuroras, nelaiko tiesioginių A. K. kaltę patvirtinančiu įrodymu. Teismo nuomone, ši frazė visiškai nėra susijusi su tiriamos bylos aplinkybėmis, kadangi bylos duomenimis nėra nustatyta, kad automobiliai konkursui buvo renkami pagal spalvą ( b.t. 3, b.l. 42-45).
Byloje esančių dokumentų ir kitų įrodymų analizė taip pat nepatvirtina kaltinimo, kad „ G. K. , duodamas patarimų ir teikdamas duomenis, padėjo D. N. piktnaudžiauti tarnyba, nes D. N. , siekdamas asmeninės naudos ir veikdamas kartu su A. K. , viešajame automobilių konkurse atėmė galimybę kartu su konkurencingais pasiūlymais dalyvauti kitoms bendrovėms, bei pasirinkti tinkamiausią pasiūlymą, tuo iškreipė Viešųjų pirkimo įstatymo paskirtį ir pagrindinius šiame įstatyme numatytus pirkimo principus, sumenkino valstybės institucijos- Teisingumo ministerijos, vykdančios teisingumo srities valstybės valdymo funkcijas, prestižą ir diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, dėl to didelės žalos patyrė valstybė“.
Eliminavus 2007 m. sausio 20 d. garso įrašo įrodomąją reikšmę, darytina išvada, kad įrodinėjimo požiūriu, byloje surinkti ir teismo ištirti ir kiti operatyvinio tyrimo metu gauti duomenys, kuriais iš esmės grindžiamas kaltinimas, taip pat nėra pakankami nusikalstamos veikos padarymo konstatavimui.
Priešingai, bylos nagrinėjimo metu, apklausiant liudytojais kitų bendrovių, prekiaujančių lengvaisiais automobiliais darbuotojus, neginčijamai nustatyta, kad, susipažinus su Teisingumo ministerijos skelbto viešojo automobilių pirkimo konkurso sąlygomis, nekilo jokių įtarimų, kad skelbiamo konkurso sąlygos yra išskirtinės. Pagal šiose sąlygose nurodytus pageidaujamų pirkti automobilių parametrus niekas nemanė, kad konkursas skirtas konkrečiam automobiliui. Kaip nustatyta liudytojų parodymais, jų bendrovių sprendimą neteikti pasiūlymų, t.y. nedalyvauti skelbiamame konkursą, lėmė visai kitos aplinkybės, o būtent tokios kaip pageidaujami pristatymo terminai, pageidaujamas automobilio variklio darbinis tūris ir pan. Skundų dėl konkurso sąlygų ar jo skaidrumo nėra užfiksuota konkurso rezultatus tvirtino Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri pažeidimų taip pat neįžvelgė.
Bylos teisminio nagrinėjimo metu nepaneigti kaltinamojo G. K. teiginiai apie tai, kad automobiliais Kia Cee'd, kuriuos konkursui pasiūlė UAB "Kia Auto", Lietuvoje prekiauja ir kitos bendrovės, kurios taip pat turėjo galimybę dalyvauti konkurse. Be to, pagal konkurso sąlygas galėjo būti siūlomi ir kitų modelių automobiliai, tokie kaip VW, Hyundai ir pan. Tokius kaltinamojo parodymus visiškai patvirtina ir liudytojais teisme apklausti kitų automobiliais prekiaujančių bendrovių darbuotojai.
Aplinkybę, kad D. N. , norėdamas nupirkti automobilį sūnui, domėjosi automobilių parametrais ir rinko jų techninius duomenis, teiravosi dėl taikomų nuolaidų ir etr., patvirtina ne tik operatyvinio tyrimo metu surinkti duomenys, bet ir byloje esantys dokumentai, patvirtinantys, tai, kad 2007 m. rugpjūčio 31 d. D. N. UAB „Kia auto“ įsigijo automobilį, kurį perkant buvo taikyta nuolaida. To taip pat neneigia kaltinamieji D. N. ir G. K. . Tai, kad automobiliais prekiaujančios bendrovės savo klientams taiko nuolaidas ir todėl D. N. taikyta nuolaida nėra išskirtinis dalykas, patvirtino ne tik kaltinamieji, bet ir liudytojas V. V. .
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nepaneigti kaltinamųjų D. N. ir G. K. teiginiai apie tai, kad jie bendrauja ir kartu leidžia laisvalaikį, vienas iš kurio praleidimo būdų yra žygiai baidarėmis. Bylos nagrinėjimo metu tai patvirtino liudytojas T. S. bei pateikta žygio atmintinė. Kaltinamųjų pasitarimai apie laisvalaikį ir jo praleidimo būdus yra užfiksuoti ir operatyvinio tyrimo metu klausantis jų telefoninių pokalbių net ir po to laiko, kai konkursas buvo pasibaigęs.
Rašytiniais baudžiamosios bylos dokumentais nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje pradėtas 2007 m. spalio 12 d. (b.t. 1, b.l. 1-2, 126-127, 128-129).
Pradėjus ikiteisminį tyrimą, 2007 m. spalio 16 d. nutartimi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas leido laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 16 d. iki 2008 m. balandžio 16 d. klausytis D. N. pokalbių, daryti jų įrašus bei kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją kontroliuoti bei kaupti (teisinis operatyvinių veiksmų atlikimo pagrindas). Iš Vilniaus apygardos prokuratūros prašymo ir nurodytos teismo nutarties turinio nustatyta, kad faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti yra operatyvinio tyrimo duomenys apie tai, kad Teisingumo ministerijos sekretorius D. N. , susitaręs su UAB „ Kia auto“ direktoriumi G. K. ... padėjo šiai bendrovei laimėti teisingumo ministerijos 2007 m. gegužės 30 d. paskelbtą viešąjį automobilių pirkimo konkursą. Mainais į tai, G. K. padarė 8000 litų nuolaidą D. N. perkant automobilį iš šios bendrovės salono( b.t. 1, b.l. 126-127, 128-129).
Pažymėtina, kad duomenų apie tai, kokie įrodymai buvo surinkti ir kaip panaudoti atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus pagal šią ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, byloje nėra. Vėliau , t.y. 2007 m. spalio 17 d., STT Vilniaus valdybos operatyvinės veiklos skyriaus viršininko raštu Nr. 18-14-73, riboto naudojimo operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, atskleidžiantys fiksuotų pokalbių turinį, vaizdajuostė Nr. VK-1-019-07 ir Kompaktinis diskas Nr. CD-1-292-07 prijungti prie baudžiamosios bylos Nr. 07-1-524-07 (b.t. 1, b.l. 16-17).
Kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti dokumentai bei rašytinė medžiaga, kurią prokuroras pateikė teisminio bylos nagrinėjimo metu BPK 292 straipsnyje nustatyta tvarka (b.t. 6, b.l. 15-59), teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje įrodomosios reikmės neturi, todėl teismas jos netiria ir atskirai dėl to nepasisako. Priimant nuosprendį, teismas vadovaujasi įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje (LR BPK 301 str.).
Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Išnagrinėjęs bylą, teismas vertino ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumą, neatsiedamas jų vieno nuo kito. Kaltinimas D. N. , A. K. ir G. K. iš esmės buvo grindžiamas tik operatyvinio tyrimo metu užfiksuotų pokalbių ištraukomis, kurios, kaltinimo nuomone visiškai patvirtina įkaltinamas veikas. Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusikaltimo padarymo tik esant pagrįstiems, teisėtiems įrodymams, jo kaltumas negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltininko kaltę, padarius jam įkaltintą nusikalstamą veiką. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėliojimais, abejonėmis ar prielaidomis.
Išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, kurie teismui pateikti kaip įrodantys kaltinamųjų D. N. , A. K. ir G. K. kaltę, įvertinus teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nėra objektyvių, tiesioginių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad kaltinamieji padarė jiems įkaltinamas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, kad teismas 2007 m. sausio 20 dienos telefoninio pokalbio įrašą pripažįsta neleistinu įrodymu, kilus abejonėms dėl kitų operatyvinių veiksmų atlikimo ir panaudojimo baudžiamojoje byloje teisėtumo, kaltinamiesiems neigiant savo kaltę dėl įkaltintų veikų padarymo, nesant kitų objektyvių įrodymų, kyla abejonės ir dėl įkaltintų nusikalstamų veikų sudėties. Teismas konstatuoja, kad byloje nėra jokių neginčytinų įrodymų, kurie leistų teigti, jog kaltinamieji D. N. , A. K. ir G. K. padarė nusikalstamas veikas, dėl kurių jiems pareikšti kaltinimai ir yra išnaudotos visos teisėtos galimybės nustatyti tikrąsias aplinkybes, nes nėra priemonių gauti tiesioginių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti klausimą dėl kaltinamiesiems įkaltinamų veikų padarymo. Kilusių abejonių teismas, ištyręs visus esamus įrodymus, objektyviais duomenimis negali pašalinti, todėl visos jos vertintinos kaltinamųjų naudai ir kaltinamieji išteisintini pagal pareikštus kaltinimus, neįrodžius jų dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303str. 5 d. 2 p.).
BPK 94 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka spręstinas teismui pateiktų dokumentų ir laikmenų saugojimo kausimas.
Kaltinamajam D. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir procesinė prievartos priemonė- laikinas nušalinimas nuo pareigų panaikintinos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 296, 297, 301,302, 303, 307, 308 str., teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Išteisinti kaltinamąjį D. N. , neįrodžius jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje .
Išteisinti kaltinamąjį A. K. , neįrodžius jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2dalyje.
Išteisinti kaltinamąjį G. K. , neįrodžius jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje .
Panaikinti kaltinamajam D. N. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir procesinę prievartos priemonę- laikiną nušalinimą nuo pareigų.
Dokumentai ir laikmenos su informacija paliktini saugoti kartu su baudžiamąja byla, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.