- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-11-12
- Bylos Nr.
- 1-3149-716/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-03171-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- J. J.
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Paprastas plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorui T. T., gynėjui advokatui R. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, teistas: 1) 2011-07-08 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. – laisvės apribojimu 1 m.; 2) 2011-10-06 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. – laisvės apribojimu 1 m. 4 mėn.; 3) 2012-05-18 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 302 str. 1 d. - laisvės apribojimu 1 m. 8 mėn.; 2013-02-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 1 m. 8 mėn. laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. J. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent 2012-11-11 apie 21.30 val. prie namo, Subačiaus g. 64, Vilniuje, priėjo prie nepilnamečio V. B., g. 1997-03-13, panaudojo fizinį smurtą – sudavė vieną kartą kairiosios rankos kumščiu į veidą, po ko ištraukė iš nukentėjusiojo rankos mobiliojo ryšio telefoną NOKIA C2-01, kurio vertė 100 Lt, priklausantį I. B., po ko sudavė dar kartą ranka į veidą V. B. ir pasišalino iš įvykio vietos – tokiu būdu pagrobė I. B. priklausantį 100 Lt vertės turtą.
J. J. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad būdamas su keliais draugais Subačiaus gatvėje prie buvusio restorano pamatė einantį nukentėjusįjį. Šis rankose turėjo telefoną. Priėjęs jis paprašė įjungti muziką, po ko trenkė kartą šiam per veidą, paėmė telefoną „Nokia“. Dar kartą trenkęs nuketėjusiam nuėjo. Trenkė nesugniaužtu kumščiu į veidą, į galvą. Telefoną vėliau iškeitė į metalinę grandinę. Pripažįsta buvęs neblaivus, jo veiksmus galėjo įtakoti alkoholis.
Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu tyrimu sutiko visi proceso dalyviai.
Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.
Nukentėjusysis V. B. tyrimo metu parodė, kad 2012-11-11 apie 21.30 val. jis buvo su draugais prie buvusio restorano „Grigoras“, esančio Subačiaus g. 77, Vilniuje. Ten jie ir išskirstė su draugais. Jis pradėjo eiti namų link. Prie buvusio „Grigoro“ stovėjo dar maždaug 5-6 asmenų kompanija. Kai jau ėjo namų link iš tos kompanijos kažkas jam sušvilpė jis beeidamas atsisuko ir pamatė, kad jį vejasi vienas vaikinas iš tos kompanijos. Pasivijęs jį tas vaikinas paklausė jo kiek valandų ir paprašė, kad jis įsijungtų muziką. Tuo metu jo rankos buvo kelnių kišenėse, kaip ir mobiliojo ryšio telefonas. jam dar nespėjus išsitraukti mobiliojo ryšio telefono iš kišenės, tas vaikinas jam vieną kartą kumščiu,, atrodo kairiąja ranka, sudavė į veidą, jis nenugriuvo tačiau išsitraukė ranką su telefonu iš kišenės, tada jis dar vieną kartą sudavė, berods, dešinės rankos kumščiu į veidą, jis nenukrito, bet jis pasinaudojo momentu ir jo rankos ištraukė mobiliojo ryšio telefoną NOKIA C2-01, priklausantį jo mamai I. B.. Ištraukęs telefoną jis nubėgo atgal prie savo kompanijos. Kai tik jis atėmė iš jo telefoną iš tos pačios kompanijos link jų bėgo dar vienas vaikinas, jie susitiko pusiaukelėje ir kartu grįžo prie savo draugų kompanijos. Jį apiplėšusį vaikiną atpažinti galėtų, pažįsta jį iš matymo, jo vardas Justas, jis yra liekno kūno sudėjimo, apie 173 cm ūgio, trumpų tamsių plaukų, ovalaus veido, taip pat pas jį ant galvos buvo kažkas panašaus į randą. Į medicinos įstaigą jis nesikreipė (b. l. 10, 11).
Nukentėjusioji I. B. tyrimo metu parodė, kad 2012-11-11 apie 21.30 val. namo grįžo jos nepilnametis sūnus V. B., gim. 1997-03-13. Grįžęs namo Vladislavas papasakojo, kad iš jo ką tik pagrobė jai priklausantį telefoną NOKIA C2-01, 100 Lt vertės. Vladislavas papasakojo, kad ką tik prie Subačiaus g. 64 namo iš matymo pažįstamas vaikinas pagrobė iš jo jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. Kitą dieną nuvyko į policijos komisariatą kur paliko pareiškimą, po ko su jais susiekė 2 PK pareigūnai ir pranešė, kad reikia atvykti papildomai paklausai, kadangi tuo metu dirbo, todėl galėjo atvykti tik 2012-11-19. Prašo pripažinti ją nukentėjusiąja ir ištirti šį įvykį (b. l. 19).
Liudytojas E. D. tyrimo metu parodė, kad tikslios datos neatsimena, bet gali būti įtarime nurodytu metu jis buvo prie buvusio baro „Grigoro“. Atsimena kad buvo kartu J. J., ir dar keli vaikinai, bet kas tiksliai neatsimena. Jis stovėjo prie automobilio, buvo blaivas, nes buvo tą vakarą už vairo. Justas buvo smarkiai išgėręs. Justas kažką sakė, kad reikia gauti pinigų. Ir paskiau nuėjo prie netoliese stovėjusio berniuko, o jis nuėjo Justui iš paskos, nujausdamas, kad jis gali ką nors tam berniukui padaryti, bet pusiaukelėje sustojo, kai Justas jau buvo priėjęs prie to berniuko. Tuomet pagalvojo, kad geriau nesivels į jokius nemalonumus ir apsisuko ir nuėjo atgal. Netrukus grįžo Justas. Justas gyrėsi, kad turi telefoną, jis suprato, kad telefoną jis atėmė iš berniuko, bet nieko Justo neklausinėjo, nes nenorėjo veltis į nemalonumus. Daugiau su Justu apie tą įvykį nesikalbėjo (b. l. 34).
Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad V. B. iš parodytų jam nuotraukų (Nr. 886) atpažino vaikiną- J. J., kuris apie 21.30 val. Subačiaus g. 77, Vilniuje, ant laiptų, sudavė jam 2 kartus kumščiu į veidą ir iš rankų išplėšė mobiliojo ryšio telefoną (b.l. 13, 15).
Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad V. B. iš jam pateiktos atpažinti asmenų grupės nurodė asmenį Nr. 1- J. J., kaip asmenį, 2013-11-11 iš jo atėmusį mobiliojo ryšio telefoną bei sudavusį smūgius į veidą (b.l. 16-18).
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu teismas nustatė, kad J. J. prieš nukentėjusįjį V. B. panaudojo fizinį smurtą, t. y. sudavė šiam du kartus į veidą, ir be savininko ar valdytojo leidimo paėmė iš nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną, taip pagrobdamas svetimą turtą plėšimo būdu. Tokią tiesą byloje patvirtina kaltinamojo prisipažinimas, nukentėjusiųjų bei liudytojo parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys apie tai, kad nukentėjusysis atpažino kaltininką tiek iš kartotekų, tiek gyvai. Šie duomenys atitinka tarpusavyje ir pakankami faktinėms įvykio aplinkybėms atskleisti bei J. J. kaltei pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
J. J. nusikalstama veika atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, nes jis svetimą turtą neteisėtai užvaldė prieš nukentėjusįjį panaudojęs fizinį smurtą, t. y. turtą pagrobė plėšimo būdu.
J. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, taip pat tai, kad atlygino nusikaltimus padarytą žalą. J. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ką patvirtina liudytojo E. D. parodymai, šią aplinkybę ir jos įtaką pripažino ir pats kaltininkas, tokiu būdu teismus nustatė, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Pagrindų J. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nenustatyta, todėl skirdamas jam bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes. J. J. būdamas teistas 3 kartus, teistumui neišnykus bei neatlikęs jam tuo metu skirtos laisvės apribojimo bausmės, veikdamas tiesiogine tyčia padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str. nuostatos verčia teismą J. J., kuris nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, skirti laisvės atėmimo bausmę, ką spręsdamas teismas be bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų vertina ir teisiamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Teismas atsižvelgia į tai, kad J. J. nusikalto būdamas jauno amžiaus, tuo metu nebuvo suformavęs savo vertybių sistemos, kurią pakeitė arešto bausmės realus atlikimas, sulauktas kūdikis ir darbinė veikla. J. J. ėmėsi priemonių ir pastangų, kurių pagrindu nukentėjusiesiems buvo atlyginta ne tik turtinė, bet ir visa reikalaujama neturtinė žala. J. J. yra dirbantis, teigė siekiantis neprarasti darbo, teismui pateiktoje darbovietės charakteristikoje jis charakterizuojamas kaip teigiamas darbuotojas ir asmenybė. Po nusikalstamos veikos padarymo J. J. 2013-07-31 susilaukė dukters, kurią teigė sieksiantis išlaikyti, nori susituokti ir gyventi pilnavertėje šeimoje. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti J. J. paskiriant švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, įvertinus nusikaltimo sunkumą, turtinį, pasekmes ir baudžiamojo kodekso 61 straipsnio nuostatas nustatant aukščiau sankcijos vidurkio.
Nuo 2013-07-13 d. įsigaliojo baudžiamasis įstatymas Nr. XII-499, kuriuo patvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis numatantis prievolę teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu baudžiamąją bylą išnagrinėjus atlikus joje sutrumpintą įrodymų tyrimą. Šis baudžiamasis įstatymas lengvina baudžiamojon atsakomybėn patraukto J. J. teisinę padėtį, todėl remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 str. 2 d. turi grįžtamąją galią, t. y. taikytinas ir už nusikalstamas veikas, padarytas iki minėto įstatymo įsigaliojimo.
I. B. tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė atlyginti 100 Lt turtinę žalą bei 900 Lt neturtinę žalą (b. l. 21-22). Ši žala iki bylos išnagrinėjimo teisme buvo ieškovei atlyginta, todėl teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 str. pradėtą civilinio ieškinio procesą nutraukia.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – įvertinus tai, kad J. J. atlieka arešto bausmę, naikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str.
nusprendė:
J. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir skirti 60 (šešiasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu J. J. skirti 40 (keturiasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. paskirtą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su 2012-05-18 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta ir 2013-02-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pakeista neatliktos bausmės dalimi, galutinę bausmę J. J. skirti 70 (septyniasdešimties) parų areštą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2013-11-12.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmės laiką įskaityti J. J. sulaikymo laikotarpį nuo 2012-11-20 iki 2012-11-21 kaip atliktą vieną arešto parą.
I. B. civilinio ieškinio procesą dėl 1000 litų žalos atlyginimo nutraukti.
J. J. kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.