- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-30
- Bylos Nr.
- e2S-532-864/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17243-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- „Baltic casings“ UAB
- Atsakovas
- UAB „TeleTower“
- Kategorijos
- 3.2.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo „Baltic casings“ UAB atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-23767-933/2017 pagal ieškovo „Baltic casings” UAB patikslintą ieškinį atsakovui UAB „TeleTower“ dėl periodinės kompensacijos už naudojimąsi žemės sklypu priteisimo ir įpareigojimo nugriauti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė: įpareigoti atsakovą iki 2021-09-30 iškelti mobiliojo ryšio bazinės stoties atotampas iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo ieškovo naudai po 2 000 Eur plius PVM, ieškinio teikimo dieną 2 420 Eur, metinį atlygį už naudojimąsi žemės sklypais, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nuo nuosavybės teisės į sklypus įgijimo (2016-07-13) iki 2021-09-30. Nurodė, kad ieškovas 2016-07-04 nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartimi iš BUAB „Rackunai project holdings“ įsigijo keturis žemės sklypus, (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav.: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k. v., plotas 0,1038 ha; naudojimo būdas: mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (Nr. 1); žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k. v., plotas 0,1038 ha; naudojimo būdas: mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (Nr. 2); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k. v., plotas 0,0902 ha; naudojimo būdas: mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (Nr. 3); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k. v., plotas 0,0902 ha; naudojimo būdas: mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (Nr. 4). Paaiškino, kad pardavėjo BUAB „Rackunai project holdings“ atstovas nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartyje pareiškė ir garantavo, kad parduodamas turtas priklauso pardavėjui nuosavybės teise, į parduodamą turtą tretieji asmenys neturi teisių ar pretenzijų, nėra sutartyje nenurodytų egzistuojančių ginčų, skundų, ieškinių. Nurodė, kad savo ruožtu ieškovas nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartyje patvirtino, kad yra susipažinęs su civilinėje byloje Nr. e2-2204-734/2016 pardavėjo BUAB „Rackunai project holdings“ ir UAB „TeleTower“ sudaryta bei įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinta 2016-05-17 taikos sutartimi ir įsipareigojo sąžiningai vykdyti 2016-05-17 taikos sutartį, neatšaukiamai atsisakė teisės nutraukti ir/ar keisti 2016-05-17 taikos sutartį ar jos sąlygas. Paaiškino, kad 2016-05-17 taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2204-734/2016 BUAB „Rackunai project holdings“ ir UAB „TeleTower“ sutarė, jog keičiamas 2012-02-15 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. 1) nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) terminas, jį sutrumpinant iki 2021-09-30 be galimybės pratęsti sutartį. Šalys susitarė, kad UAB „TeleTower“ iki 2021-09-30 naudojasi BUAB „Rackunai project holdings“ nuosavybės teise priklausančiu 0,1038 ha bendro ploto žemės sklypu Nr. 1 jame UAB „TeleTower“ pastatytai mobiliojo ryšio bazinei stočiai eksploatuoti ir už tai moka taikos sutartimi nustatytą 2 000 Eur plius PVM metinį mokestį. Paaiškino, kad 2016-07-04 nekilnojamo turto pirkimo- pardavimo sutartimi „Baltic casings” UAB įsigijo ne tik žemės sklypą Nr. 1, dėl kurio sudaryta 2016-05-17 taikos sutartis, bet dar tris gretimus žemės sklypus. Nurodė, kad UAB „TeleTower“ nuosavybės teise valdomo mobilaus ryšio bazinės stoties, esančios žemės sklype Nr. 1, atotampos sumontuotos kituose „Baltic casings” UAB nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose Nr. 2 ir Nr. 4. Teigė, kad dėl šių žemės sklypuose įrengtų atotampų apribotos žemės sklypo savininko „Baltic casings” UAB galimybės naudotis žemės sklypais, pažeistos jo nuosavybės teisės. Nurodė, kad atotampų laikančiosios sijos nutemptos per visą sklypą Nr. 2 ir Nr. 4., o UAB „TeleTower“ faktiškai naudojasi jam nepriklausančiais žemės sklypais be teisinio tokio naudojimosi įteisinimo ir neatlygindamas ieškovui už jo nuosavybės teisės suvaržymą. 2016-05-17 taikos sutartyje įtvirtinta, jog žemės sklypo Nr. 1 nuomos sutartis galioja iki 2021-09-30 ir UAB „TeleTower“ įsipareigojo iki 2021-10-31 iškelti mobiliojo ryšio bazinę stotį iš šio žemės sklypo. Tai suponuoja, ieškovo nuomone, kad ir bazinės stoties stiebo atotampos dėl saugumo ir techninių reikalavimų negalės būti nugriautos anksčiau nei 2021-10-31. Be kita ko nurodė, kad 2016-05-17 taikos sutartyje įtvirtintas ir UAB „TeleTower“ įsipareigojimas mokėti 2 000 Eurų plius PVM dydžio metinį mokestį už naudojimąsi žemės sklypu iki 2021-09-30. Todėl ieškovas, atsižvelgdamas į taikos sutartimi atsakovo prisiimtus įsipareigojimus ir nustatytą kompensacijos už naudojimąsi žemės sklypu dydį, reiškia byloje reikalavimą mokėti po 2 000 Eur plius PVM dydžio metinį mokestį už naudojimąsi kiekvienu žemės sklypu (Nr. 2 ir Nr. 4) nuo nuosavybės teisės į sklypus įgijimo iki atsakovas iškels mobiliojo ryšio bazinės stoties atotampas iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų. Atsakovas UAB „TeleTower“ atsiliepime prašė civilinę bylą nutraukti; teismui nusprendus, kad byla nėra tapati anksčiau teismo nagrinėtoms byloms, - ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1997-12-24 buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu dar tuometinei UAB „Bitė Lietuva“ (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame vėliau, apie 1998 m., buvo pastatyta stotis, o žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-10-12 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padalytas į keliasdešimt kitų, mažesnių žemės sklypų, įskaitant į žemės sklypą Nr. 1 ir kitus žemės sklypus. Paaiškino, kad UAB „Rackunai project holdings“ įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypus, dar prieš bankroto bylos iškėlimą UAB „Rackunai project holdings“ perleido dalį padalytų žemės sklypų UAB „R49“ (dabartinis pavadinimas UAB „Investicijos ir kapitalas“) pagal skolos padengimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Tarp UAB „R49“ ir UAB „TeleTower“ 2012-02-15 buvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „R49“ atnaujino 1997-12-24 nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2012-12-13 ir numatė, kad sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) galioja nuo 2012-12-23 iki 2022-12-23 su galimybe ją pratęsti dar 30 metų. Paaiškino, kad tarp UAB „TeleTower“ ir buvusio žemės sklypų savininko BUAB „Rackunai project holdings“ jau buvo kilęs ginčas dėl žemės, reikalingos stoties eksploatacijai, naudojimo. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjamos dvi civilinės bylos, susijusios su atsakovo nuosavybės teise valdoma stotimi, esančia žemės sklype Nr. 1 ir BUAB „Rackunai project holdings“ nuosavybės teise valdomais žemės sklypais: civilinė byla Nr. 2-1508-599/2016 pagal BUAB „Rackunai project holdings“ ieškinį UAB „TeleTower“ dėl pažeistos teisės gynimo, tretieji asmenys UAB „Tele2“ ir UAB „Bitė Lietuva“, kuriuo BUAB „Rackunai project holdings“ prašė teismo įpareigoti per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš BUAB „Rackunai project holdings“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo Nr. 1) UAB „TeleTower“ priklausančią mobiliojo ryšio bazinę stotį ir kitą atsakovui priklausantį turtą ir civilinė byla Nr. e2-2204-734/2016 pagal UAB „TeleTower“ ieškinį BUAB „Rackunai project holdings“ ir UAB „Investicijos ir kapitalas“ dėl nuomos sutarties pakeitimo arba servituto nustatymo, tretieji asmenys UAB „Tele2“, UAB „Bitė Lietuva“, kuriuo UAB „TeleTower“ prašė teismo pakeisti 2012-02-15 žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp UAB „TeleTower“ ir UAB „R49“, II dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1. Nuomotojas išnuomoja nuomininkui 0,1038 ha žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“. Tuo atveju, jei teismas atsisakytų tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 2012-02-15 nuomos sutarties pakeitimo, ieškovas prašė teismo nustatyti servitutą 0,1038 ha žemės sklype, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kad Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (žemės sklype Nr. 1), suteikiantį teisę aptarnauti ir naudoti inžinerinius tinklus – mobilaus ryšio bazinę stotį (bokštą su antenomis ir konteineriais aparatūrai), nustatant kompensaciją ieškovui už servituto nustatymą 926,78 Eur per metus. Nurodė, kad abi minėtos civilinės bylos buvo išspręstos tarp šalių sudarytomis taikos sutartimis: Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2204-734/2016 patvirtino 2016-05-17 šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė, kad UAB „TeleTower“ iki 2021-09-30 už taikos sutarties 1.5. punkte nustatytą mokestį (2 000 Eur plius PVM metinį mokestį) naudosis BUAB „Rackunai project holdings“ priklausančiu žemės sklypu Nr. 1 jame UAB „TeleTower“ pastatytai mobiliojo ryšio bazinei stočiai eksploatuoti, šalys taip pat susitarė pakeisti 2012-02-15 žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) terminą jį sutrumpinant iki 2021-09-30 be galimybės pratęsti sutartį, taip pat UAB „TeleTower“ įsipareigojo atlaisvinti žemės sklypą Nr. 1 iki 2021-10-21. Savo ruožtu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1508-599/2016 patvirtino taikos sutarties, sudarytos tarp BUAB „Rackunai project holdings“ ir UAB „TeleTower“ sąlygas, pagal kurias šioje ieškovas atsisakė byloje pareikštų reikalavimų atsakovui, kadangi šalys išsprendė tarpusavio nesutarimus dėl atsakovo mobiliojo ryšio bazinės stoties ieškovui priklausančiame žemės sklype eksploatavimo ir nukėlimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2204-734/2016 sudaryta taikos sutartimi. Taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2204-734/2016 ir taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1508-599/2016 buvo išspręsti visi klausimai, susiję su stoties eksploatacijai reikalinga žeme ir jos apimtimi (tarp jų su ją laikančiomis atotampomis, kurios yra neatskiriama stoties dalis, bei mokama nuomos kaina), pakeistas žemės sklypo Nr. 1 nuomos terminas, nustatyta kaina už naudojimąsi stoties eksploatavimui reikalinga žeme, nustatytas terminas iki kada stotis turi būti iškelta. Priešingu atveju, atsakovo nuomone, nebūtų teisinės logikos UAB „TeleTower“ sudaryti taikos sutartį tokiomis sąlygomis, pagal kurias bendrovė sutiko pakelti nuomos mokestį, sumažinti naudojimosi žeme terminą, tačiau ginčas taip ir lieka neišspręstas, nes, anot ieškovo, bendrovė vis tiek negali naudotis žeme, reikalinga bazinei stočiai eksploatuoti, arba už tokį naudojimąsi ji papildomai turi mokėti dar po 4 000 Eur. Nurodė, kad ieškovas, sudarydamas sutartį pripažino, kad yra susipažinęs su žemės sklypų būkle ir dėl to pretenzijų neturi. Be kita ko teigė, kad pirkimo-pardavimo sutarties 4.4 papunktyje įtvirtintas ir ieškovo pareiškimas, jog pirkėjas (ieškovas) susipažino su tarp UAB „Rackunai project holdings“ ir UAB „TeleTower“ sudaryta bei įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, pagal kurią, be kita ko, UAB „TeleTower“ suteikta teisė naudotis žeme mobiliojo ryšio bazinės stoties eksploatacijai pagal nuomos sutartį. Nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutarties 4.6 papunktyje, be kita ko, ieškovas įsipareigojo sąžiningai vykdyti 2016-05-17 taikos sutartį. Atsakovas nurodė, kad įsigydamas žemės sklypus ieškovas žinojo, jog stoties (tarp jų su ją laikančiomis atotampomis, kurios yra neatskiriama stoties dalis, t. y. vieno ir to paties statinio dalys) eksploatavimui reikalingos žemės nuomos klausimas jau yra išspręstas taikos sutartimi ir su tuo sutiko, todėl ieškovo siekis nustatyti papildomus mokesčius už naudojimąsi stoties eksploatavimui reikalinga žeme, dėl kurios jau yra susitarta, be kita ko, teismo patvirtinta taikos sutartimi, yra nesąžiningas ir nepagrįstas. Paaiškino, kad nuomos sutarties VI dalies 1 punkte nurodyta, jog nuomininkui suteikiama teisė išsinuomotame žemės sklype eksploatuoti pastatytą stiebą su antenomis ir konteineriais aparatūrai [...]. Stiebo atotampos yra neatskiriama stiebo dalis, t. y. stiebas negali tinkamai funkcionuoti be atotampų, kurios jį prilaiko, kaip ir atotampos negali būti pašalintos, neišmontuojant pačio stiebo. Nurodė, kad nuomos sutarties sudarymo metu visus žemės sklypus nuosavybės teise valdė UAB „R49“, kuri vėliau perleido jų nuosavybės teisę BUAB „Rackunai project holdings“. Paaiškino, kad nuomos sutartyje buvo numatyta, kad nuomininkui suteikiama teisė išsinuomotame žemės sklype eksploatuoti pastatytą stiebą su antenomis ir konteineriais aparatūrai [...], t. y. šalys, sudarydamos nuomos sutartį, suvokė, kad ji sudaroma ne tik dėl paties stiebo eksploatavimo, tačiau taip pat ir dėl visos aparatūros, būtinos stiebui aptarnauti, įskaitant ir nuomos sutartyje tiesiogiai minimus konteinerius aparatūrai, bei nuomos sutartyje tiesiogiai neminimas atotampas, be kurių stiebas tiesiog negalėtų būti eksploatuojamas, t. y. nuomos sutarties šalys – pradinės nuomos sutarties sudarymo 2012 m. žemės sklypų savininku buvusi UAB „R49“, tiek vėlesnis sklypų savininkas BUAB „Rackunai project holdings“, tiek atsakovas, sudarydami nuomos sutartį, aiškiai suvokė, kad ji sudaroma dėl stiebo ir visos jo aptarnavimui būtinos aparatūros, įskaitant ir jį prilaikančias atotampas. Atsakovo teigimu, ieškovas, sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį patvirtino, kad susipažino su žemės sklypais, t. y. apžiūrėjo žemės sklypus ir vizualiai turėjo matyti žemės sklypuose Nr. 2 ir Nr. 4 esančias atotampas, tačiau sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį patvirtino, kad pretenzijų dėl to neturi. Nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartyje numatytas ieškovo patvirtinimas apie tai, kad žinoma apie atsakovo ir BUAB „Rackunai project holdings“ teismuose nagrinėtus ginčus bei patvirtintą taikos sutartį, taip pat patvirtino, kad ieškovui buvo pateikta visa informacija, susijusi su žemės sklypų būkle dar prieš sutarties sudarymą, t. y. ieškovas, sudarydamas sutartį, jau žinojo apie žemės sklypuose esančias atotampas, todėl dabartinis ieškovo elgesys yra nesuprantamas ir nesąžiningas. Atsakovas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kaip tiksliai yra apribotos jo, kaip žemės sklypų savininko, galimybės naudotis žemės sklypais, kaip jo, kaip savininko, teisės pažeidžiamos dėl žemės sklype Nr. 2 ir Nr. 4 esančių atotampų, nes apie žemės sklypų būklę ir žemės sklype Nr. 2 ir Nr. 4 esančias atotampas ieškovui buvo žinoma dar prieš pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą. Nurodė, kad sudarant 2012-02-15 Žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nuomotojas UAB „R49” padarė klaidą ir neteisingai nurodė, koks žemės sklypas išnuomojamas telefoninio ryšio stiebo su konteineriais (mobiliojo ryšio bazinės stoties) eksploatacijai, tai yra, vietoj unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė „Nr. (duomenys neskelbtini)“, vietoj NTR registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini įrašė „Nr. (duomenys neskelbtini)“, vietoj kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė „Nr. (duomenys neskelbtini)“. Paaiškino, kad minėtomis taikos sutartimis UAB „TeleTower“ nuomos mokesčio, kuris nuomos sutartimi apėmė naudojimąsi žeme bazinės stoties eksploatavimui pakėlimas iš esmės beveik dvigubai, susietas būtent su UAB „TeleTower“ pagal nuomos sutartis turima teise naudotis visa bazinei stočiai reikalinga žeme, o ne jos dalimi, nes būtent šio bokšto eksploatavimui buvo sudaryta šios žemės nuomos sutartis. Nurodė, kad jei ieškovas iš tiesų, neva, nesužiūrėjo esamos situacijos prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį su BUAB „Rackunai project holdings“ ar jam netinkamai buvo atskleistos tam tikros aplinkybės sandorio sudarymo metu, tai jis pretenzijas turėtų reikšti pardavėjui BUAB „Rackunai project holdings“, o ne atsakovui. Be to, atsakovo nuomone, nepagrįstas ir ieškovo reikalavimas priteisti po 2 000 Eur/m. mokestį už du žemės sklypus. Nurodė, kad iš ieškinio neaišku, kodėl ieškovas papildomai prašo priteisti dar būtent po 2 000 Eur/m. mokestį už kitus du žemės sklypus, kuo grindžiamas toks reikalavimas ir tokia suma. Teigė, kad nurodytos aplinkybės apie kompensacijos dydį (po 2 000 Eur/m. už du sklypus) yra ieškovo įrodinėjimo dalykas, t. y. pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinys, tenka ieškovui. Kadangi jis tokių aplinkybių neįrodinėja, atsakovo nuomone, ieškinys atmestinas, net jei teismas ir nustatytų, kad formaliai atsakovas pažeidė ieškovo teises. Nurodė, kad BUAB „Rackunai project holdings“, iš kurio nuosavybės teises į žemės sklypus įsigijo ieškovas, patvirtinus, kad taikos šalių susitarimas buvo išspręsti visą tarp šalių kilusį ginčą taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis (o ne ginčo dalį, kaip kad bando įrodinėti ieškovas), byla nutrauktina.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 30 d. priėmė nutartį, kuria nutarė civilinę bylą pagal ieškovo „Baltic casings” UAB patikslintą ieškinį atsakovui UAB „TeleTower“ dėl periodinės kompensacijos už naudojimąsi žemės sklypu priteisimo ir įpareigojimo nugriauti nutraukti.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos duomenų bei teismo posėdyje šalių atstovų teiktais paaiškinimais nustatyta, kad ginčas siejamas su mobiliojo ryšio bazinės stoties atotampomis. Nagrinėjamu atveju teismas sutiko su atsakovo atstovo teiginiais, kad stiebo atotampos yra neatskiriama stiebo dalis, t. y. stiebas negali tinkamai funkcionuoti be atotampų, kurios jį prilaiko, kaip ir atotampos negali būti pašalintos, neišmontuojant pačio stiebo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, patvirtinta taikos sutartimi sprendžiant klausimą dėl mobiliojo ryšio bazinės stoties, kartu buvo išspręstas klausimas ir dėl stoties sudėtinių dalių – atotampų. Atitinkamai teismas sprendė, kad taikos sutartimi buvo išspręsti klausimai, susiję su stoties eksploatacijai reikalinga, tarp jų su stoties laikančiomis atotampomis, kurios yra neatskiriama stoties dalis, žeme, mokama nuomos kaina, nustatytas terminas iki kada stotis, o kartu ir jos sudėtinės dalys – atotampos, turi būti iškelta.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ankstesnėje byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis, ginčo šalys sutarė dėl žemės sklypo pastatytai mobiliojo ryšio bazinei stočiai eksploatuoti naudojimo, nuomos sutarties termino, mobiliojo ryšio bazinės stoties iškėlimo, nuomos mokesčio už žemės sklypą pastatytai mobiliojo ryšio bazinei stočiai eksploatuoti, o kadangi stoties atotampos yra sudėtinė stoties dalis, teismas padarė išvadą, kad taip pat buvo išspręsti ir minėti klausimai dėl stoties atotampų. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškė reikalavimą dėl mobiliojo ryšio bazinės stoties atotampų pašalinimo ir mokesčio už naudojimąsi žemės sklypu priteisimo, todėl, įvertinęs aplinkybę, kad atotampos (lynai) yra sudėtinė mobiliojo ryšio bazinės stoties dalis, sprendė, kad klausimas dėl atotampų pašalinimo ir mokesčio už naudojimąsi žemės sklypu priteisimo jau yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-24 nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje Nr. e2-2204-734/2016. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad šio byloje reiškiamo reikalavimo tenkinimas būtų reiškęs įsiteisėjusios ir res judicata galią turinčios teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, revizavimą.Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra nustatytas ir šalių tapatumo kriterijus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad po ieškovo „Baltic casings” UAB patikslinto ieškinio atsakovui UAB „TeleTower“ dėl periodinės kompensacijos už naudojimąsi žemės sklypu priteisimo ir įpareigojimo nugriauti šioje byloje priėmimo, paaiškėjus aplinkybei, kad jau yra įsiteisėjusi aukščiau nurodyta teismo nutartis, kuria buvo patvirtina taikos sutartis, civilinė byla Nr. e2-23767-933/2017 pagal „Baltic casings” UAB patikslintą ieškinį atsakovui UAB „TeleTower“ dėl periodinės kompensacijos už naudojimąsi žemės sklypu priteisimo ir įpareigojimo nugriauti nutrauktina.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Ieškovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nutraukti civilinę bylą, nes nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2204-734/2016 neturi res judicata galios šioje byloje. Pažymi, kad ieškovas nebuvo civilinėje byloje Nr. e2-2204-734/2016 nei šalis, nei byloje dalyvaujantis asmuo, viešajame registre nenustatyti ir negali būti nustatyti jokie juridiniai faktai apie teises ir pareigas, kurios galėtų atsirasti apeliantui civilinėje byloje Nr. e2-2204-734/2016 priimto sprendimo pagrindu dėl šioje byloje nurodytų žemės sklypų, o tai, ieškovo nuomone, suponuoja išvadą, jog civilinėje byloje Nr. e2-2204-734/2016 priimtas sprendimas apelianto įsigytų žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu res judicata galios neturi.Ieškovas pažymi, kad taikos sutartis buvo sudaryta tik dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. 1) naudojimo. Ieškovo nuomone, taikos sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta šalių valia susitarti dėl teisės naudoti konkretų žemės sklypą, konkrečiai sutartyje nurodant jo unikalų numerį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, ieškovo teigimu, visiškai nepagrįsti atsakovo argumentai, kad taikos sutartimi su BUAB „Rackunai Project holdings“ jie sutarė ne tik dėl sutartyje nurodyto žemės sklypo, bet ir kitų žemės sklypų.Ieškovas nurodo, kad šioje byloje ieškovas reiškia ieškinį dėl periodinės kompensacijos priteisimo už naudojimąsi jam nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos atsakovas naudoja be jokio teisinio pagrindo.Ieškovas pažymi, kad aplinkybę, ar šioje ir jau išnagrinėtoje byloje išnagrinėtas ginčas yra dėl to paties dalyko, galima nustatyti ir pagal apelianto taikos sutartimi įgytos teisės reikalauti įvykdyti taikos sutartį turinį, t. y. ar apeliantas gali prašyti teismo leisti priverstinai įvykdyti atsakovo prisiimtą įsipareigojimą nugriauti atotampas žemės sklypuose, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Apelianto nuomone, nėra galimybės civilinėje byloje Nr. e2-2204-734/2016 reikalauti išduoti vykdomąjį raštą dėl priverstinio atotampų nugriovimo žemės sklypuose, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) net ir tuo atveju, jeigu atsakovas po 2021 m. nugriaus bazinę stotį žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl vien šis faktas, ieškovo nuomone, atskleidžia, kad ginčas byloje yra dėl kito dalyko, kurį galima nesunkiai identifikuoti pagal nekilnojamojo turto unikalų numerį.Atsiliepimu atsakovas prašo teismo ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-30 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-23767-933/2017 palikti nepakeistą. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė teisingą išvadą, kad taikos sutartimi buvo susitarta dėl žemės sklypo naudojimo pastatytai mobiliojo ryšio bazinei stočiai eksploatacijai, nuomos sutarties termino, bazinės stoties iškėlimo, nuomos mokesčio už žemės sklypą pastatytai mobiliojo ryšio bazinei stočiai eksploatuoti, o kadangi stoties atotampos yra sudėtinė bazinės stoties dalis, tai kartu taikos sutartimi buvo išspręsti ir klausimai dėl bazinės stoties atotampų naudojimo tomis pačiomis sąlygomis (eksploatuojant bazinę stotį kaip nedalų objektą). Atsakovo nuomone, ieškovas nepagrįstai nurodo, kad pasibaigus nustatytam nuomos terminui, ieškovas neva negalės įpareigoti atsakovą pašalinti esančias bazinės stoties atotampas. Atsakovo teigimu, išmontuojant bazinę stotį ir jos stiebą, automatiškai bus išmontuojamos ir prie stiebo pritvirtintos ir jį laikančios atotampos, kadangi jų neišmontavus būtų neįmanoma pašalinti paties bazinės stoties stiebo (bokšto).Atsakovas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje padarė teisingą išvadą, kad „Baltic casings“ UAB yra BUAB „Rackunai Project holdings“ teisių perėmėja, kiek tai susiję su ginčo žemės sklypais ir taikos sutarties vykdymu, todėl nustatė, kad šalių tapatumo kriterijus yra tenkinamas.Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju yra tenkinami abu kriterijai, kuomet teismo sprendimas (patvirtinta taikos sutartis) turi res judicata galią šalims: ginčas yra dėl to paties dalyko ir tarp tų pačių šalių.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta nutraukti civilinę bylą pagal ieškovo patikslintą ieškinį atsakovui dėl periodinės kompensacijos už naudojimąsi žemės sklypu priteisimo ir įpareigojimo nugriauti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad atotampos (lynai) yra sudėtinė mobiliojo ryšio bazinės stoties dalis, o klausimas dėl atotampų pašalinimo ir mokesčio už naudojimąsi žemės sklypu priteisimo jau yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-24 nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje Nr. e2-2204-734/2016, sprendė, kad šioje byloje reiškiamo reikalavimo - dėl mobiliojo ryšio bazinės stoties atotampų pašalinimo ir mokesčio už naudojimąsi žemės sklypu priteisimo, tenkinimas būtų reiškęs įsiteisėjusios ir res judicata galią turinčios teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, revizavimą. Atsižvelgiant į tai, bei nustačius šalių tapatumo kriterijų, teismas šią civilinę bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Ieškovas atskiruoju skundu nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė civilinę bylą, kadangi šioje byloje bei civilinėje byloje Nr. e2-2204-734/2016 yra skirtingos bylos šalys bei skirtingas ieškinio dalykas ir pagrindas. Su tokiais atskirojo skundo teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pagal bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu nutraukė nustatęs esant civilinėje byloje Nr. e2-2204-734/2016 patvirtintai taikos sutarčiai. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant ginčijamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo klausimą, svarbu nustatyti, ar egzistuoja CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtinti pagrindai šiai civilinei bylai nutraukti.CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas vienas civilinės bylos nutraukimo pagrindų: teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą įtvirtintas ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagal kurį teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-22 nutartis civilinėje byloje 3K-3-602/2013).Aktualiu nagrinėjamai bylai CPK 293 straipsnio 3 punkto normos aiškinimo ir taikymo klausimu teismų praktikoje suformuluotos tokios pagrindinės taisyklės: pirma, šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; antra, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Bylos duomenimis civilinėje byloje Nr. e2-2204-734/2016 ieškovas UAB „TeleTower“ reiškė ieškinį atsakovams UAB „Rackunai project holdings“ ir UAB „R49“ dėl nuomos sutarties pakeitimo ar servituto nustatymo. Nustatyta, jog civilinėje byloje Nr. e2-2204-734/2016 Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-24 nutartimi patvirtino taikos sutartį, kuria ginčo šalys sutarė dėl žemės sklypo pastatytai mobiliojo ryšio bazinei stočiai eksploatuoti naudojimo, nuomos sutarties termino, mobiliojo ryšio bazinės stoties iškėlimo, nuomos mokesčio už žemės sklypą pastatytai mobiliojo ryšio bazinei stočiai eksploatuoti, ir civilinę bylą Nr. e2-2204-734/2016 nutraukė. Iš bylos duomenų matyti, kad mobiliojo ryšio bazinė stotis kaip objektas yra su tam tikromis atotampomis (lynais), su kuriais, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš esmės ir siejamas šioje civilinėje byloje kilęs ginčas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs mobiliojo ryšio bazinės stoties kaip objekto pobūdį, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad mobiliojo ryšio bazinė stotis su atotampomis (lynais) yra vienas objektas, yra teisinga. Ieškovas šios aplinkybės taip pat neginčija. Taigi įvertinus aplinkybę, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-24 nutartimi patvirtinta taikos sutartimi šalys išsprendė klausimus dėl žemės sklypo pastatytai mobiliojo ryšio bazinei stočiai eksploatuoti naudojimo, nuomos sutarties termino, mobiliojo ryšio bazinės stoties iškėlimo, nuomos mokesčio už žemės sklypą pastatytai mobiliojo ryšio bazinei stočiai eksploatuoti, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tokiu atveju laikytina esant jau išspręstiems ir klausimams dėl mobiliojo ryšio bazinės stoties atotampų (lynų). Atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-24 nutartimi patvirtinta taikos sutartis, kurioje buvo išspręsti aukščiau nurodyti klausimai, buvo sudaryta jau esant faktinei situacijai dėl mobiliojo ryšio bazinės stoties su tikromis atotampomis (lynais) buvimo tam tikrame žemės sklype (jo dalyje). Tokiu atveju akivaizdu, jog taikos sutartį sudariusios šalys klausimus dėl žemės sklypo pastatytai mobiliojo ryšio bazinei stočiai eksploatuoti naudojimo, nuomos sutarties termino, mobiliojo ryšio bazinės stoties iškėlimo, nuomos mokesčio už žemės sklypą pastatytai mobiliojo ryšio bazinei stočiai eksploatuoti, sprendė, įvertinę aplinkybę dėl esančios jau pastatytos mobiliojo ryšio bazinės stoties su tam tikromis atotampomis (lynais) kaip vieno objekto buvimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo daryti priešingą išvadą net nėra jokių prielaidų, nes įvertinus taikos sutarties sudarymo tikslą – be kita ko užtikrinti tinkamos abiems šalims mobiliojo ryšio bazinės stoties naudojimo bei atitinkamai atsiskaitymo tvarkos buvimą, šio tikslo įgyvendinimas faktiškai nebūtų įmanomas, jeigu šalys sudarant taikos sutartį nebūtų siekusios taip pat susitarti ir dėl mobiliojo ryšio bazinės stoties su tam tikromis atotampomis (lynais) kaip vieno objekto naudojimo bei atsiskaitymo tvarkos.Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškovo reikalavimą - dėl mobiliojo ryšio bazinės stoties atotampų pašalinimo ir mokesčio už naudojimąsi žemės sklypu priteisimo, laikytina, jog ieškovo keliami ieškinio reikalavimai (ginčo klausimai) pagal savo pobūdį tapatūs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-24 nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje išspręstiems klausimams. Todėl laikytina, jog ieškovas atskiruoju skundu nepagrįstai nurodo, jog šioje civilinėje byloje bei civilinėje byloje Nr. e2-2204-734/2016 yra skirtingi ieškinio dalykai bei pagrindai.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, jog šioje situacijoje nėra galimybės užtikrinti priverstinio atotampų (lynų) nugriovimo žemės sklypuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atotampos (lynai) yra sudėtinė mobiliojo ryšio bazinės stoties dalis, t. y. mobiliojo ryšio bazinė stotis su atotampomis yra vienas objektas. Esant tokiai situacijai, akivaizdu, jog atotampų (lynų) galimas priverstinis nugriovimas, įvertinus aplinkybę, kad atotampos (lynai) yra sudėtinė mobiliojo ryšio bazinės stoties dalis, faktiškai galės būti užtikrintas, vertinant mobiliojo ryšio bazinę stotį su atotampomis esant vienu objektu.Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą taip pat atmeta ir kitą atskirojo skundo argumentą, jog civilinėje byloje Nr. e2-2204-734/2016 patvirtinta taikos sutartis neturi ieškovui jokios res judicata galios. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog ieškovas nebuvo civilinėje byloje Nr. e2-2204-734/2016 byloje dalyvaujančiu asmeniu, nesuponuoja išvados dėl civilinėje byloje Nr. e2-2204-734/2016 patvirtintos taikos sutarties res judicata galios ieškovo atžvilgiu buvimo negalimumo.Nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2204-734/2016 taikos sutartis buvo patvirtinta tarp BUAB „Rackunai project holdings“ bei UAB „TeleTower“. Savo ruožtu 2016-07-04 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi BUAB „Rackunai project holdings“ pardavė ieškovui žemės sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1038 ha; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1038 ha; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0902 ha; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog šioje sutartyje buvo itin detaliai išaiškintos ieškovui aplinkybės dėl aukščiau minėtos taikos sutarties sudarymo. Be kita ko ieškovas, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, sudarydamas sutartį, pripažino, kad yra susipažinęs su žemės sklypų būkle ir dėl to jokių pretenzijų neturi, ir pareiškė, jog prieš pasirašydamas šią sutartį nuodugniai susipažino su šios sutarties 4.4-4.9 punktais ir su jais susijusiais dokumentais, supranta jų reikšmę, sutinka su jais ir neturi pretenzijų pardavėjui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.48 straipsnio 2 dalis numato, kad perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovas, sudarydamas 2016-07-04 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, perėmė tiek teisių bei pareigų, kiek jų turėjo BUAB „Rackunai project holdings“, įskaitant ir atitinkamas teises bei pareigas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2204-734/2016 patvirtintą taikos sutartį. Todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nagrinėjamoje byloje ir šalių tapatumo kriterijų, kuris svarbus sprendžiant klausimą dėl bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.Todėl esant nustatytiems visiems būtiniems civilinės bylos nutraukimui CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu kriterijams, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas civilinę bylą nutraukė pagrįstai. Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
ieškovo „Baltic casings“ UAB atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-23767-933/2017 atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.