- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-12
- Bylos Nr.
- ATP-47-557/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutarimo, kuriuo Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2011 m. rugsėjo 7 d. nutarimas Nr. 30N-1096111-11, kuriuo S. K. pagal ATPK 124² str. 1 d. paskirta 400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, panaikintas ir administracinė byla nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. K. 2011 m. rugsėjo 7 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 30P-1096113-11 už tai, kad jis 2011 m. rugpjūčio 17 d. apie 09.50 val. Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Audi 100”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pavojingai manevravo, sukeldamas pavojų gyvybei ir sveikatai kitiems pėstiesiems. Nurodyta, jog S. K. pažeidė KET 34 punkte numatytus reikalavimus ir padarė ATPK 124² str. 1 d. numatytą pažeidimą.
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2011 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. 30N-1096111-11 S. K. nubaustas pagal ATPK 124² str. 1 d. 400 Lt dydžio bauda su specialiosios teisės atėmimu 3 mėnesiams. Šį nutarimą S. K. apskundė teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 3 d. nutarimu S. K. skundą patenkino - Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2011-09-07 nutarimą Nr. 30N-1096111-11 panaikino ir administracinę bylą nutraukė. Nutarime nurodoma, kad iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad kaltinimas padarius ATPK 124² str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą S. K. grindžiamas J. M. – G. pareiškimu (b.l. 11), administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l.7), nutarimu (b.l. 8), pažeidėjo S. K. paaiškinimu (b.l. 9-10). Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. K. argumentuoja, jog surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą savo paaiškinime jis išdėstė visas įvykio aplinkybes ir su nukentėjusios J. M. – G. pareiškime išdėstytomis įvykio aplinkybėmis nesutinka, nes jos neatitinka tikrovės. J. M. – G. pareiškime nurodoma, kad automobilį jis vairavo agresyviai, būdamas išgėręs ar apsvaigęs nuo alkoholio, dideliu greičiu važiavo ant pareiškėjos ir jos vaikų atbuline eiga, turėdamas tikslą juos partrenkti. Pareiškime nurodytos aplinkybės nepagrįstos jokiais faktiniais įrodymais ar liudytojų parodymais. Pažymėtina, jog norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² str. 1 d., turėtų būti nustatytos visos aplinkybės, kuriomis grindžiamas padarytas pažeidimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas vien remiantis J. M. – G. pareiškimu surašytu 2011-08-17, administracinio teisės pažeidimo protokole, surašytame 2011-09-07, nenurodyta įvykio vieta, į įvykio vietą nebuvo iškviesti policijos pareigūnai bei neapklausti liudytojai. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas bei nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas 2011-09-07 tos pačios pareigūnės V. D.. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo pažeidimo padarymo 2011-08-17 iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo 2011-09-07 praėjo beveik mėnuo laiko. S. K. paaiškinimas Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui surašytas taip pat 2011-09-07 (b.l. 7-11). Įvertinus šalių paaiškinimus ir kitą rašytinę bylos medžiagą, teismas konstatavo, jog kaltinimas S. K. grindžiamas nepakankamais įrodymais, kurie leistų daryti neginčijamą išvadą, jog asmuo padarė pažeidimą, už kurį yra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Institucija konkrečių, neginčytinų įrodymų, jog pažeidėjas pavojingai manevravo, būdamas išgėręs ar apsvaigęs nuo narkotikų ir taip sukeldamas kitiems pėstiesiems pavojų gyvybei ir sveikatai, pažeidė KET 34 p., reikalavimus, kaip teigia nukentėjusioji J. M. – G., teismui nepateikė. Pareiga įrodyti asmens kaltumą dėl teisės pažeidimo padarymo tenka Institucijai. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad administracinėn atsakomybėn patraukto S. K. veikoje nenustatyta administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 1 d., įvykis ir sudėtis, todėl nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, remiantis ATPK 250 str. 1 d. 1 p. Skundas tenkintinas vadovaujantis ABTĮ 88 str. 1 d. 2 p.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutarimą, paliekant galioti Kelių policijos biuro 2011 m. rugsėjo 7 d. priimtą nutarimą. Nurodo, kad su teismo išvada nesutinka. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, S. K. privertė pėsčiuosius pasitraukti į kopas, kad išvengtų susidūrimo ir nebūtų sužaloti mažamečiai vaikai. Tokias aplinkybes patvirtino J. M. – G., kuri viską matė akivaizdžiai ir betarpiškai, todėl ja netikėti nėra pagrindo, nes jos parodymai teismo metu ir pareiškime yra nuoseklūs. S. K. privalėjo įsitikinti saugumu ir įvertinti važiavimo greitį bei tai, kad niekam nebus sutrukdyta, tačiau to nepadarė. Teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino byloje esančių įrodymų, o tik vadovavosi S. K. bei jo atstovo prielaidomis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą S. K. atžvilgiu nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties nurodė, kad kaltinimas S. K. grindžiamas nepakankamais įrodymais, kurie leistų daryti neginčijamą išvadą, jog asmuo padarė pažeidimą, už kurį yra patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Pagal ATPK 248 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Konstatuotina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ATPK 250 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, tokį savo procesinį sprendimą nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu.
Kaip minėta, visapusiškam ir objektyviam aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 1-2 dalys).
Teismas, tenkindamas S. K. skundą ir panaikindamas Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2011 m. rugsėjo 7 d. nutarimą, savo nutarimą motyvavo tuo, jog kaltinimas S. K. grindžiamas nepakankamais įrodymais, kurie leistų daryti neginčijamą išvadą, jog asmuo padarė pažeidimą, už kurį yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, J. M. – G. pareiškime nurodytos aplinkybės nepagrįstos jokiais faktiniais įrodymais ar liudytojų parodymais. Tačiau Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, jog S. K. atžvilgiu išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-4228-144/2011 ir jis nubaustas administracine nuobauda pagal ATPK 174 str. už tai, kad jis 2011 m. rugpjūčio 17 d. apie 09.50 val. viešoje vietoje - Antrosios Melnragės g. 12, Klaipėdoje, aikštelėje prie gelbėjimo stoties - necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo J. M. – G., tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nutarimo (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-4228-144/2011) matyti, jog liudytoja N. M. matė ne tik kaip S. K. grubiai kalbėjo su J. M. – G., ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, tačiau ir tai, kad link gelbėjimo stoties važiavęs automobilis pavojingai arti pravažiavo šalia moters su vaikais, dėl ko jai teko nedelsiant pasitraukti nuo kelio. Aplinkybę, kad yra ir kita įvykio liudytoja, su kuria galima susisiekti, J. M. – G. nurodė ir apklausiama apylinkės teisme. Tačiau minėta liudytoja N. M. apie jai žinomas įvykio aplinkybes nagrinėjamoje byloje neapklausta.
Pirmosios instancijos teismas nutarime nurodė, jog pareiga įrodyti asmens kaltumą dėl teisės pažeidimo padarymo tenka Institucijai. Tačiau Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Todėl nepagrįstas teismo argumentas, kad Institucija konkrečių, neginčytinų įrodymų, jog pažeidėjas pavojingai manevravo, sukeldamas kitiems pėstiesiems pavojų gyvybei ir sveikatai, kaip teigia nukentėjusioji J. M. – G., teismui nepateikė. Įstatymas suteikia teisę pirmosios instancijos teismui nagrinėjant skundą į teismo posėdį kvieti liudytojus, nukentėjusiuosius ir juos apklausti (ATPK 300 str.), tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas šia jam suteikta teise nepasinaudojo.
ATPK 260 str. 1 d. numatyti privalomi administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai, tai: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog administracinio teisės pažeidimo protokole, surašytame 2011 m. rugsėjo 7 d., nenurodyta įvykio vieta. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog dėl galimai S. K. padaryto pažeidimo nukentėjo J. M. – G. bei jos du mažamečiai vaikai, tačiau jie administracinio teisės pažeidimo protokole neįvardinti, o pažeidimo esmė nurodyta abstrakčiai, nurodant, jog pavojus gyvybei ir sveikatai buvo sukeltas kitiems pėstiesiems. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, t.y. kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (LVAT 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/2006). Administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (LVAT biuletenis Nr. 3 (13), p. 329, LVAT 2011 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-3758/2011). Tačiau teismo nustatyti administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai negali būti vienu iš motyvų nutraukiant bylą.
Pirmosios instancijos teismas nutarime konstatavo, jog Institucija konkrečių, neginčytinų įrodymų, jog pažeidėjas pavojingai manevravo, būdamas išgėręs ar apsvaigęs nuo narkotikų ir taip sukeldamas kitiems pėstiesiems pavojų gyvybei ir sveikatai, pažeidė KET 34 p. reikalavimus, kaip teigia nukentėjusioji J. M. – G., teismui nepateikė. Atkreiptina, jog nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro nutarime aplinkybė, kad S. K. vairavo būdamas išgėręs ar apsvaigęs nuo narkotikų, nenurodoma ir S. K. neinkriminuojama. Be to, neblaivumas ar apsvaigimas nėra ATPK 124² str. 1 d. dispozicijoje numatyta nusižengimą kvalifikuojanti aplinkybė, todėl ši aplinkybė neįrodinėtina.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog administracinio teisės pažeidimo protokole bei Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2011 m. rugsėjo 7 d. nutarime nurodyta, kad S. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 34 punkto reikalavimus. Minėtoje teisės akto nuostatoje įtvirtintos vairuotojų pareigos pėstiesiems – „Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas“. Tačiau šių Kelių eismo taisyklėse įtvirtintų vairuotojų pareigų pėstiesiems pažeidimo esmė administracinio teisės pažeidimo protokole ir Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2011 m. rugsėjo 7 d. nutarime neatskleista, neaišku, kurį konkrečiai Kelių eismo taisyklių 34 punkte įtvirtintą reikalavimą S. K., anot policijos pareigūnų, pažeidė. Minėtoje normoje įtvirtintos pareigos vairuotojams, įvažiuojantiems į kelią/išvažiuojantiems iš kelio, praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, sukantiems sankryžoje – praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį, kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – praleisti į bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį bei praleisti pėsčiąjį važiuojant atbulam. Kaip matyti iš byloje esančio S. K. paaiškinimo (b.l. 9-10), jis automobiliu važiavo pėsčiųjų taku, tiesiai, o ne įvažiavo į kelią ar iš jo išvažiavo, suko sankryžoje ar į kelią su viena eismo juosta ar važiavo atbulas. Kelių eismo taisyklių 3 punkte paaiškinta, jog pėsčiųjų takas – tai pėstiesiems skirta kelio dalis arba takas, pažymėti atitinkamais kelio ženklais. Tačiau kodėl S. K. važiavo pėstiesiems skirta kelio dalimi, neaišku, nesiaiškinta, ar jis turėjo tokią teisę, kai tuo tarpu Kelių eismo taisyklių 130 punktas griežtai draudžia transporto priemonėms važiuoti pėsčiųjų taku. Visas šias aplinkybes taip pat būtina papildomai aiškintis ir vertinti.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą, atkreipė dėmesį į tai, kad nuo pažeidimo padarymo 2011-08-17 iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo 2011-09-07 praėjo beveik mėnuo laiko, be to, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas bei nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas 2011-09-07 tos pačios pareigūnės V. D.. ATPK numatytas terminas, per kurį turi būti paskiriama administracinė nuobauda, tačiau ne terminas, per kurį turi būti surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Nors J. M. – G. pareiškimas Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1 PK buvo pateiktas 2011-08-17, tačiau jame konkrečiai neįvardintas asmuo, kaltinamas pažeidimo padarymu. Institucija, nustačiusi pažeidimo padarymu kaltinamą asmenį, 2011-09-07 iš jo paėmė paaiškinimą ir jam dalyvaujant surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Atsižvelgiant į nustatytą, nelaikytina, jog protokolo surašymas buvo vilkinamas. Be to, įstatymas nedraudžia, kad protokolą surašytų ir nutarimą priimtų vienas ir tas pat asmuo, kaip nagrinėjamu atveju padarė pareigūnė V. D., jei asmeniui tokie įgaliojimai suteikti.
Pirmosios instancijos teismas S. K. skundą tenkino vadovaujantis ABTĮ 88 str. 1 d. 2 p., taip pat vadovavosi ABTĮ 87 str. (nutarimo turinys). Tačiau pažymėtina, jog minėtas įstatymas taikomas administracines bylas nagrinėjant specializuotuose teismuose, t.y. administraciniuose teismuose, o ne bendrosios kompetencijos teismuose. Šiuo atveju apylinkės teismuose nagrinėjant skundus dėl organų (pareigūnų) priimtų nutarimų vadovaujamasi ATPK normomis.
Remiantis išdėstytu, negalima pripažinti, kad apylinkės teismas išnagrinėjo S. K. skundą ir byloje esančius įrodymus įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Esant nustatytoms aplinkybėms, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla perduotina Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.