Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, išnagrinėjusi pro­ku­ro­ro pa­reiš­ki­mą dėl pro­ce­so už­bai­gi­mo teis­mo bau­džia­muo­ju įsa­ky­mu ir iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu su­rink­tą me­džia­gą, kurioje

R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini), išsilavinimas profesinis, ūkininkas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 str. 1 d., 199² str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. pažeisdamas nustatytą tvarką laikė ir naudojo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, būtent:

jis, būdamas ūkininku (ūkio kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), laikotarpiu nuo 2005-06-30 iki 2005-12-30 įsigijo 35 403 litrus nuo akcizų mokesčių atleistų dyzelinių degalų, kurių vertė 63 108,65 litų, tai yra viršija 250 MGL dydžio (32500 Lt) sumą, ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 270 patvirtintos „Naftos produktų, biokuro, bioalyvos ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarkos“ 5 punktą, šį kurą laikė VMI neregistruotose kuro talpyklose ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimo Nr. 145 „Dėl atleistų nuo akcizų dyzelinių degalų, skirtų naudoti žemės ūkyje, taip pat tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystėje, įsigijimo taisyklių“ 2.3 punktą, ūkininko reikmėms skirtus degalus naudojo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės reikmėms.

Be to, R. Š., būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, būtent:

jis, būdamas (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės (kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) rajone) direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 21 str. būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei pats tvarkydamas buhalterinę apskaitą, 2004-2005 metų laikotarpiu naudojo ūkininko R. Š. žymėtą dyzelinį kurą bendrovės reikmėms pagal 2005 metų bendradarbiavimo sutartį su ūkininku R. Š., tačiau nefiksavo tikslių faktiškai patirtų sąnaudų, taip neatskyrė išlaidų ir pajamų konkrečiai bendrovės vykdomai veiklai ir nesudarė buhalterinės apskaitos dokumentų (kelionės lapų, sėklų nurašymo aktų, kuro sunaudojimo ir kt.), kuriuose būtų užfiksuoti žemės ūkio bendrovės veiklos rezultatai, taip pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu), dėl to iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Be to, R. Š., būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, būtent:

jis, būdamas ūkininku (ūkio kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) rajone) ir pagal 2001m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei pats tvarkydamas buhalterinę apskaitą, 2004-2005 metų laikotarpiu naudojo ūkininko R. Š. žymėtą dyzelinį kurą (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės reikmėms pagal 2005 metų bendradarbiavimo sutartį su (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrove, tačiau nefiksavo tikslių faktiškai patirtų sąnaudų, taip neatskyrė išlaidų ir pajamų konkrečiai ūkio vykdomai veiklai ir nesudarė buhalterinės apskaitos dokumentų (kelionės lapų, sėklų nurašymo aktų, kuro sunaudojimo ir kt.), kuriuose būtų užfiksuotos ūkio veiklos rezultatai. Taip pažeidė 1999 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1333 patvirtintos „Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos“ l punktą (svarbiausias ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tikslas – apskaitos registruose fiksuoti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius) bei 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu), dėl to iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

R. Š., pareiškus jam įtarimą dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų, prisipažino visiškai ir parodė, kad savo ūkį įregistravo 2001 m. birželio 15 d., o (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė buvo įregistruota 2004 m. birželio 17 d. Nuo bendrovės įkūrimo iki 2006 m. liepos mėnesio jis buvo žemės ūkio bendrovės direktoriumi ir buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Kartu dirbo ir savo ūkyje. Su žemės ūkio bendrove buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis. Jis teikė deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Nežinojo nuo akcizo mokesčio atleisto dyzelinio kuro saugojimo tvarkos, todėl VMI neįregistravo jo saugojimo talpyklų. Dėl didelio darbo krūvio nežinojo ir nesidomėjo dyzelinio kuro apskaitos tvarka, nespėdavo sutvarkyti buhalterinių dokumentų, susijusių su jo ūkio ir bendrovės išlaidomis, todėl buvo painiojami žemės ūkio bendrovės ir jo ūkio reikalai. Dėl to labai gailisi (t. 7, b. l. 72–73).

Liudytojas H. J. G. patvirtino, kad 2004 m. birželio 17 d. jis kartu su R. Š. įkūrė (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę. Kadangi nemokėjo lietuvių kalbos, jis buvo pajininkas ir revizorius, o R. Š. buvo direktorius ir tvarkė buhalterinę apskaitą. 2006 m. įvyko konfliktas su R. Š. ir nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. jis pats tapo bendrovės direktoriumi ir perėmė buhalterinės apskaitos tvarkymą. R. Š. jam perdavė savo pajų. Dokumentų perdavimo aktas nebuvo surašytas. Taip pat patvirtino, kad R. Š. painiojo savo ūkio ir bendrovės nuosavybę, naudojosi bendrovės traktoriumi, savo ūkio išlaidas apmokėdavo iš bendrovės gautų pajamų (t. l, b. l. 17–20).

Iš specialisto išvados nustatyta, kad ūkininkas R. Š. laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2007 m. birželio 30 d. pagrįstai lengvatinėmis sąlygomis įsigijo žymėtą, akcizais neapmokestinamą dyzelinį kurą, tačiau nesilaikė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 270 patvirtinos „Naftos produktų, biokuro, bioalyvos, ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarkos“ 5 punkto, šį kurą laikė VMI neregistruotose kuro talpyklose ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimo Nr. 145 „Dėl atleistų nuo akcizų dyzelinių degalų, skirtų naudoti žemės ūkyje, taip pat tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystėje, įsigijimo taisyklių“ 2.3 punktą, ūkininko reikmėms skirtus degalus naudojo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės reikmėms. Žemės ūkio bendrovė dyzelinių degalų nebuvo įsigijusi. R. Š. tiek kaip ūkininkas, tvarkydamas savo ūkio buhalterinę apskaitą, tiek kaip bendrovės direktorius, tvarkydamas bendrovės buhalterinę apskaitą, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 ir 1999 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1333 patvirtintos „Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos“ reikalavimų apskaitos registruose fiksuoti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius. Dėl minėtų įstatymų reikalavimų nevykdymo nebuvo galima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės ir ūkininko R. Š. 2004-2006 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 7, b. l. 4–48).

Byloje surinktų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamojo kaltę.

Nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 223 str. 1 d. ir pagal BK 199² str. 1 d.

Kaltinamasis R. Š. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau prašo teismo sumažinti siūlomas baudas (t. 7, b. l. 82).

Kaltinamojo R. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę R. Š. atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. R. Š. anksčiau neteistas, charakterizuojamas gerai.

R. Š. padarė tris nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas sunkių, kiti du – nesunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 str. 3, 5 d.). Jis anksčiau neteistas, todėl jam skirtinos baudos mažesnės nei Baudžiamojo įstatymo numatyti baudos vidurkiai (BK 47 str. 3 d. 2, 4 p.).

Kadangi R. Š. nusikalstamos veikos padarytos iki 2007 m. sausio 1 d., todėl skiriant baudas vienas MGL lygus 125 Lt.

Padaryti nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl paskirtos bausmės už šiuos nusikaltimus bendrintinos bausmių apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu dėl nusikalstamų veikų pagal BK 223 str. 1 d. ir BK 199² str. 1 d. ir nuteisti:

pagal BK 199² str. 1 d. paskirti 100 MGL dydžio (12500 Lt) baudą;

pagal BK 223 str. 1 d.(dėl veikos, padarytos organizuojant (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės buhalterinę apskaitą) paskirti 30 MGL dydžio (3750 Lt) baudą;

pagal BK 223 str. 1 d. (dėl veikos, padarytos organizuojant savo ūkio buhalterinę apskaitą) – 30 MGL dydžio (3750 Lt) baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 2 p., paskirtas bausmės subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes ir nustatyti galutinę 100 MGL dydžio (12500 Lt) baudą.

Sumokėjus teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą, nuosavybės teisės apribojimus panaikinti.

Paskirtą baudą R. Š. turi sumokėti per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą. Nuteistajam per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nesumokėjus baudos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Klaipėdos apygardos teismo raštinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus išieškota priverstinai.

R. Š., nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento kopijos įteikimo dienos paduoti Klaipėdos apygardos teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat ir laisvės atėmimo bausmę. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir pradedamas vykdyti. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.