Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog savo kaltę pripažįsta ir parodė, kad sėdėjo su draugais ant suoliuko Kovo 11-osios gatvėje, kai pamatė išgėrusį žmogų ir sugalvojo iš jo paimti telefoną. Sėdėjo trise – jis, S. ir E.. Nukentėjusysis ėjo link „Pasimatymo“, jis (kaltinamasis) paprašė nukentėjusiojo parodyti, ką turi rankinėje. Nukentėjusysis nenorėjo rodyti, tačiau jis (kaltinamasis) pats paėmė ir pažiūrėjo. Jis (kaltinamasis) viską darė vienas, visi kiti nieko nedarė, nors visi trys buvo priėję prie nukentėjusiojo. Draugai matė kaip jis atsegė rankinę ir atėmė telefoną, bet nieko nedarė. Nukentėjusysis buvo išgėręs, todėl taip pat nieko nedarė. Jis (kaltinamasis) paėmė telefoną ir tiesiog su draugais nuėjo. Draugai jam nieko nesakė, o ką toliau darė nukentėjusysis, nesidomėjo. Nukentėjusiojo nepažinojo. Mano, kad įvykio metu nukentėjusiajam skausmas nebuvo sukeltas, gal truputį skausmą jautė, nes buvo užsukęs nukentėjusiajam ranką. Ranką suko, nes galvojau, jog nukentėjusysis priešinsis, apsidraudė, kad nesipriešintų. Jis (kaltinamasis) nepripažįsta, kad naudojo fizinį smurtą, bet pripažįsta, jog paėmė nukentėjusiojo telefoną. Nukentėjusiajam nebuvo ko išsigąsti – nėra ko bijoti telefono paėmimo. Telefoną pardavė už 70 ar 80 Eur, pinigus išleido pats. Dėl savo veiksmų gailisi, bet nukentėjusiojo tikrai neatsiprašys.

Kaltinamasis E. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Dėl 2019 m. liepos 13 d. įvykio (plėšimas) kaltinamasis parodė, kad sėdėjo su draugais ant suoliuko, kai priėjo nukentėjusysis su buteliu. Jis (kaltinamasis) nukentėjusįjį šiek tiek pažinojo iš anksčiau. Nutarė eiti paskui nukentėjusįjį. Nukentėjusysis ėjo link „Pasimatymo“. Sekdami sugalvojo atimti telefoną ir savo ketinimą įvykdė. Jis (kaltinamasis) priėjęs prie nukentėjusiojo paprašė cigaretės, nukentėjusysis cigaretę davė ir tuomet prasidėjo visas įvykis. Stovėjo šalia, kai D. atiminėjo telefoną, tačiau nematė, kaip D. nukentėjusiajam suko ranką. Jis pats įvykio metu nukentėjusiojo nelietė. Buvo trise – jis, D. ir T.. Kai pagrobė telefoną, buvo kieme – ten telefoną ir pardavė. Nežino, už kiek telefonas buvo parduotas, nes pinigus paėmė D.. D. leido už telefoną gautus pinigus, bet su jais viskuo dalinosi. Jis pats nukentėjusiajam rankų nebuvo užlaužęs – stovėjo nuo nukentėjusiojo ištiestos rankos atstumu. Pripažįsta, kad telefoną atiminėjo vis, neneigia bendrininkavimo. Neturi už ką atsiprašyti nukentėjusiojo.

Dėl 2019 m. gruodžio 5 d. įvykio (nežymus sveikatos sutrikdymas) kaltinamasis parodė, kad tą dieną kaimynas dėl kažko „prisikabino“ – kad jam kažkas trukdo praeiti, visokiais žodžiais išvadino jo (kaltinamojo) mamą. Dėl to metė į kaimyną skardinę. Tai buvo maža energetinio gėrimo skardinė. Mestoje skardinėje dar buvo likę kažkiek gėrimo. Mesdamas skardinę nematė, ar į duris, ar į kaimyną pataikė, nes nežiūrėjo. Galėjo ir į kaimyną pataikyti. Dėl šio kaltinimo savo kaltę pripažįsta visiškai. Su nukentėjusiojo R. J. pareikštu civiliniu nesutinka, kadangi tikrai negalėjo padaryti žalos mesdamas skardinę. Abejoja, kad galėjo padaryti tokį sužalojimą, jog būtų reikalingas gydymas. Su kaimynu nebendrauja, po įvykio piktumų ar konfliktų nebuvo. Skardinę metė, nes buvo įžeista jo (kaltinamojo) motina. Savo poelgį vertina blogai, tačiau nukentėjusiojo neatsiprašė ir neatsiprašys, nes nukentėjusysis jo mamą išvadino necenzūriniais žodžiais.

Kaltinamojo D. R. nusikalstamos veikos ir kaltinamojo E. S. nusikalstamų veikų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės be kaltinamųjų parodymų nustatytos ir žemiau nurodytais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Kaltinamųjų E. S. ir D. R. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagrindžiantys įrodymai:

Nukentėjusysis M. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. liepos mėn. ėjo iš parduotuvės namo – gyvena (duomenys neskelbtini) su sugyventine. (duomenys neskelbtini) namo pamatė vyrukų kompaniją – E. pažinojo iš matymo, visi kiti buvo nepažįstami. Jie galėjo būti trise. Paprašė cigaretės, pavaišino ir toliau ėjo savo keliais. Kiek pamena, jį einantį sustabdė E. ir paprašė cigaretės. D. paprašė parodyti, ką turi rankinėje, paklausė, kiek valandų, kad jis (nukentėjusysis) išsitrauktų telefoną. Bandė eiti toliau nekreipdamas į vaikinus dėmesio, tačiau atėjo dar keli vaikinai, užlaužė rankas, D. atsegė rankinę, paėmė telefoną ir staigiai pasišalino. Rankinė buvo ant peties, rankose galėjo neštis alaus, bet kai buvo užlaužtos rankos, gėrimo nebeturėjo. Jautė, kad vaikinai jį seka, iš pradžių D., vėliau prisijungė ir kiti. Viskas vyko staiga. Užlaužus rankas, neturėjo galimybės priešintis, tuomet D. iš rankinės ištraukė telefoną. Buvo išsigandęs, kai apstojo trys asmenys. Greičiausia, kad rankas buvo užlaužęs T., nes E. stovėjo šalia ir nieko nedarė. Telefonas jam buvo grąžintas, jokių pretenzijų neturi. Dėl įvykio patyrė išgąstį, kelias savaites blogai miegojo. Jei būtų buvęs tik D., tai būtų nuo jo pabėgęs ir viskas, tikrai nebūtų telefono atėmę, tačiau kai apstojo trise, neturėjo galimybės priešintis, kaltinamieji turėjo jėgos persvarą.

Liudytojas Š. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo E. S. pusbrolis. Įvykį žino, bet jo aplinkybių neprisimena. Žino, kad buvo pagrobtas kažkieno telefonas, koks telefonas pagrobtas, nežino. Kai viskas vyko, jis stovėjo už medžio ir nieko nematė. Tą dieną buvo kieme su S., R. ir T. S.. Viskas vyko prie bendrabučio, (duomenys neskelbtini).

Byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo nutarta perskaityti liudytojo Š. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalis). 2019 m. spalio 10 d. liudytojo apklausos protokole (2 t., b. l. 52–53) užfiksuoti liudytojo Š. K. parodymai apie tai, kad 2019 metų liepos mėnesį, tikslios datos neprisimena, dienos metu, apie pietus, buvo (duomenys neskelbtini) namo kieme, Kaune, su D. R., E. S. ir T. S.. Pamatė nuo turgaus pusės kiemu einantį iš matymo pažįstamą vyrą, vardu M., pavardės nežino. Jis anksčiau dažnai lankydavosi pas juos bendrabutyje. Teko su juo porą kartų bendrauti. Iš eisenos matėsi, kad jis yra neblaivus. Jis ėjo vienas, per petį turėjo juodos spalvos rankinę. Jie stovėjo prie laiptinės, jis prie jų priėjo, keliais žodžiais tarpusavyje persimetė. M. su savimi turėjo butelį alaus, kurį laikė rankoje. Paskui jis buvo atsisėdęs ant suoliuko, prie kurio paliko alaus butelį. Jie jam kažką pasakė, kas jam nepatiko, jis susiraukė ir nuėjo. Prie suoliuko paliko alaus butelį, iš kurio prieš tai gėrė. Prie nueinančio M. pribėgo D. su E. ir T., kuris jam padavė alaus butelį. Jis atsigėrė, išspjovė. Tada D. jį apsikabino per šoną. Jis (liudytojas) tuo metu nuėjo prie medžio nusišlapinti, todėl nematė, kas ten vyko. Nuo jų buvo 5–10 metrų atstumu. Kai jis vėl prie jų priėjo, matė, kad M. jau buvo nuėjęs, o D., E. ir T. stovėjo. Girdėjo, kaip jie tarpusavyje kalbėjo ir D. sakė, kad iš M. paėmė telefoną. Paties to momento, kaip buvo paimtas telefonas, nematė. Nematė, kad kas nors M. laikytų. M. kažką surėkė, bet jau po įvykio. Tuo metu kieme daugiau nieko nebuvo. Toliau visi, t. y. jis, D., E. ir T. buvo kieme. Jie kalbėjo, kad telefoną parduos. Matė, kad D. turėjo telefoną „Huawei P10“, kokios spalvos korpusu, nepamena, taip pat neprisimena, ar telefonas buvo dėkliuke. Ar telefone buvo SIM kortelė, nežino. D. tą telefoną apžiūrinėjo, sakė, kad nesudužęs. Apie 18–19 val. grįžo kaimynas, iš (duomenys neskelbtini) namo, jo vardo nežino, tik kad gyvena penktame aukšte. Nusprendė jam pasiūlyti telefoną. D. priėjo prie kaimyno, ką su juo kalbėjo, negirdėjo, tik žinau, kad jam pardavė. Prie telefono paėmimo neprisidėjo, kad jie planuoja atimti telefoną, nežinojo, apie tai, kad paėmė telefoną, sužinojo jau po visko.

Liudytojas patvirtino teisiamajame posėdyje perskaitytų jo parodymų teisingumą.

Liudytojas S. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną, kuomet grįžo iš darbo vakare, prie jo priėjo vaikinai ir pasiūlė telefoną nusipirkti ir jis nusipirko. Po savaitės sužinojo, kad telefonas ieškomas, todėl pats nunešė jį į policiją. Kaltinamuosius pažįsta iš matymo. Grįžęs namo prisiparkavo automobilį, prie jo priėjo žemesnis vaikinas (kaltinamasis D. R.), parašė cigaretės ir pasiūlė nusipirkti telefoną, su kitu kaltinamuoju nebendravo. Telefonas, kiek pamena, „Huawei“. Neklausė, iš kur telefonas, nes žinojo, kad tokių dalykų vogti neapsimoka, jų kainos nėra didelės. Jokių įtarimų nekilo, nes tas žmogus pirmą kartą pasiūlė kažką įsigyti. Įsigytą telefoną pasidėjo į stalčių, ketino padovanoti sutuoktinei. Įsigytu telefonu nesinaudojo. Po įvykio su kaltinamuoju, kuris jam pardavė telefoną, nebendravo.

2019 m. liepos 19 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti M. A. parodymai apie tai, kad 2019 m. liepos 13 d. apie 15.30 val. ėjo ties (duomenys neskelbtini) namu, Kaune, kuomet prie jo priėjo trys vaikinai, kurių jis nepažįsta. Vienas iš vaikinų priėjo iš nugaros, užlaužė rankas, o tuo metu kitas vaikinas, stovėjęs iš priekio, atsegė rankinę, kurioje buvo mobilusis telefonas „Huawei P10“, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), kurio vertė 300 Eur, ir pasišalino. (2 t., b. l. 27–31).

2019 m. liepos 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, (duomenys neskelbtini), Kaune, apžiūra (2 t., b. l. 32–38).

Iš 2019 m. liepos 29 d. nukentėjusiojo M. A. elektroninio laiško matyti pateiktos įtariamųjų nuotraukos (2 t., b. l. 62–63).

2019 m. liepos 30 d. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis M. A. atpažino E. S. (2 t., b. l. 64–69).

2019 m. spalio 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis M. A. atpažino D. R., kaip asmenį, kuris įvykio metu jo klausė, kiek valandų, jį sustabdė ir buvo kartu su E. tuo metu, kai iš jo buvo atimtas mobilaus ryšio telefonas „Huawei“ (2 t., b. l. 71–76).

2019 m. spalio 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas S. D. atpažino D. R., kaip asmenį, iš kurio 2019 m. liepos mėn. prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, įsigijo mobilaus ryšio telefoną „Huawei“ (2 t., b. l. 78–83).

2019 m. liepos 31 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas S. D. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Huawei“, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 96–97).

2019 m. spalio 9 d. apžiūros protokolu užfiksuota mobilaus ryšio telefono „Huawei“. IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), apžiūra (2 t., b. l. 98–104).

Iš 2019 m. spalio 21 d. akistatos protokolo matyti, kad tarp nukentėjusiojo M. A. ir įtariamojo E. S. atliktos akistatos metu kiekvienas laikėsi apklausų metu duotų parodymų, prieštaravimai nepašalinti (2 t., b. l. 140–142).

2019 m. spalio 25 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti įtariamojo E. S. parodymai įvykio vietoje (2 t., b. l. 151–156).

Kaltinamojo E. S. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą pagrindžiantys įrodymai:

Nukentėjusysis R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jų koridoriuje su kaimynu E. yra šeši butai. Jo ir kaimyno E. bei E. mamos butus skiria trys metrai. Daugiausia konfliktų kyla dėl tvarkos. Jis (nukentėjusysis) toje pačioje laiptinėje gyvena 18 metų. E. ir jo mama gyvenama 10 metų. 8 metus buvo tvarka. Gyveno pakankamai tvarkingai, kol prie 10 metų atsikėlė E. šeima. Dažnai prieš jo duris buvo paliekamos lentos, dviračiai, kiti daiktai – taip buvo ir įvykio dieną. Atėjęs pamatė, kad negali atidaryti durų, nes viskas užtverta. Pasibeldė į duris ir paaiškino kaltinamo (E. S.) mamai, kad negali įeiti, kad priešgaisrinė sauga reikalauja, jog koridoriuje nebūtų daiktų. E. mama pradėjo rėkti, užgaulioti, siūlė ir „žarnas paleisti“. Neneigia, kad galėjo atsakydamas kaltinamojo mamai pasakyti ką nors įžeidžiančio. Kaltinamojo mama jam (nukentėjusiajam) iškvietė policiją. Policija atvyko, nuėjo išsiaiškinti pas E. mamą, o jis išėjo į koridorių nufotografuoti prie jo buto durų sukrautų daiktų. Tuo metu kaltinamasis paleido į jį skardinę, kuria pataikė į kairę šlaunį ir nuo šlaunies įsirideno į butą. Skardinė gal 0,4 l ir buvo apypilnė. Sukėlė fizinį skausmą, atsirado didelė mėlynė. Paskambino policijai, tačiau, kaip paaiškėjo, dar nebuvo išvykę pareigūnai, atvykę pagal kaltinamojo mamos iškvietimą. Pareigūnams paaiškino, kas nutiko, jie norėjo pasikalbėti su E., tačiau jis buvo išbėgęs. E. buvo ne vienas – su juo buvo draugai, kurie matė, kaip buvo mesta skardinė. Tačiau prietemoje kaltinamojo draugų neįsidėmėjo. Civiliniu ieškiniu prašomas priteisti sumas sudaro: išlaidos, susijusios su patirtu sužalojimu – 23,90 Eur, kuriuos turėjo susimokėti už atliktą medicininę ekspertizę, ir patirta neturtinė žala. Turi negalią, todėl negali pasipriešinti įžūliam jaunuolių elgesiui. Po įvykio jaučiasi nesaugus net savo namuose, atsiprašymo nesulaukė. Prašo priteisti 238 Eur neturtinės žalos – civiliniame ieškinyje nurodė šį dydį, kadangi įvykio metu būtent tokio dydžio buvo jo neįgalumo pensija. Pareigūnai jam (nukentėjusiajam) neturėjo jokių pretenzijų dėl E. mamos iškvietimo.

Liudytojas R. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis jam neįsiminė, tačiau įvykį pamena. Buvo iškvietimas dėl kaimynų nesutarimo – viena kaimynė nuolat palikdavo daiktus laiptinėje. Nuvykę bendravo su minėta moterimi. Išeinant iš tos moters buto, paaiškėjo, kad nukentėjusysis yra paskambinęs policijai, kadangi moters sūnus į jį metė skardinę. Vaikinai pabėgo, jų rasti nepavyko, todėl bendravo tik su nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis sakė, kad buvo du jaunuoliai. Kiek pamena, nukentėjusiojo kelnės buvo šlapios nuo tos mestos skardinės, ant grindų šlapia nebuvo. Nukentėjusysis bendravo keistai, nenurodė, kur jam skauda, pakalbėjo su jais (pareigūnais) ir uždarė prieš juos duris, daugiau nebekalbėjo. Nukentėjusysis atrodė labai susijaudinęs. Jis buvo nepatenkintas tuo, kad galimai į jį kažkas metė skardinę. Nukentėjusysis apibūdino asmenį, kuris į jį metė skardinę, nurodė, kad tai vienas iš tos moters sūnų. Vyras nuolat trynė savo koją, jis (liudytojas) suprato, kad būtent į tą vietą pataikė mesta skardinė, bet tiksliau vyras neatsakė, kur jį sužalojo, ar skaudėjo. Bandė aiškintis su juo, ar rašys pareiškimą, tada jis netikėtai jiems (pareigūnams) prieš nosį uždarė savo buto duris. Skardinė buvo maža.

Liudytoja V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad važiavo į įvykį dėl kaimynų nesutarimo, dėl daiktais užstatyto praėjimo. Išeidami iš moters buto pamatė konflikte dalyvavusį vyrą skambinantį telefonu – jis norėjo išsikviesti policiją dėl to, kad į jį buvo mesta skardinė. Jiems (pareigūnams) minėtas vyras pasakė, kad į jį jaunimas metė skardinę. Kiek pamena, vyro buto kilimėlis, ant kurio gulėjo numesta skardinė, lyg ir buvo šlapias. Jaunuolių surasti nepavyko, klausė vyro, ar jis rašys pareiškimą dėl šio įvykio, bet tada tas vyras užtrenkė prieš juos duris, suprato, kad šiuo metu jis nieko nerašys, todėl išvažiavo. Vyras sakė, kad skardinė jam pataikė į koją, metė iš toli – per visą koridorių, nuo ten, kur yra balkonas. kad šiuo metu jis nieko nerašys. Nepamena, kokia buvo ta skardinė.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo nutarta perskaityti liudytojos V. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis). 2020 m. sausio 29 d. liudytojo apklausos protokole (1 t., b. l. 46–47) užfiksuoti liudytojos V. V. parodymai apie tai, kad ji dirba Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato tyrėja. 2019 m. gruodžio 5 d. patruliavo Dainavos mikrorajone su tyrėju R. A.. 2019 m. gruodžio 5 d. apie 14.35 val. iš Kauno apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, kilo konfliktas tarp pranešėjos ir kaimyno dėl lentų. Apie 14.55 val. atvykus į į įvykio vietą užėjo pas pranešėją į (duomenys neskelbtini) butą, kaip paaiškėjo, tai buvo J. K.. Ji paaiškino, kad jos kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto, kaip vėliau paaiškėjo R. J., atėjęs pas ją pradėjo konfliktuoti dėl bendro naudojimo koridoriuje jos paliktų daiktų. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, todėl pasibaigus konfliktui ji išsikvietė policiją, kad padėtų išspręsti situaciją. Moteris sakė, kad išsigando kaimyno. Jiems atvykus matė, kad prieš R. J. duris buvo padėta daiktų, tačiau neprisimena, kokių. Po pokalbio su pranešėja, nuėjo pas R. J.. Moters paprašė palaukti savo bute. Tada ji su kolega pasibeldė į R. J. duris. Jam atidarius duris, jiems tik pasisveikinus, savo buto duris taip pat atidarė J. K., išėjo į laiptinę ir pradėjo šūkauti, tada R. J. jai atsakė kažką atgal ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Paprašė, kad ji sugrįžtų į namus ir netrukdytų dirbti. Moteris sugrįžo į butą. Tada ji su kolega užėjo pas R. J. į butą. Jis papasakojo, kad yra nepatenkintas dėl to, kad kaimynė bendro naudojimo koridoriuje laiko savo asmeninius daiktus, kas prieštarauja saugai, kadangi kilus gaisrui negalėtų išeiti. Pareigūnai jam atsakė, kad nurodys J. K. patraukti daiktus. R. J. sakė, kad jis taip pat su ja nekonfliktuotų ir neįžeidinėtų. Tada ji su kolega išėjo iš R. J. buto. Koridorius tuo metu buvo tuščias, žmonių nebuvo. Užėjo pas J. K., nurodė, kad susitvarkytų daiktus, kadangi kaimynas yra dėl to nepatenkintas. Ji buvo pikta, kadangi ją kaimynas žodinio konflikto metu įžeidė dėl to, kad ji turi daug vaikų, ir todėl ant jo pyko, tačiau pažadėjo patraukti daiktus iki vakaro. Išeidami pamatė R. J., stovintį koridoriuje prie savo buto durų. Kitų žmonių laiptinėje nebuvo. Matė, kaip jis kalbėjo telefonu ir girdėjo kaip sakė: „vis dėlto policija vis dar čia, aš su jais pasikalbėsiu, nieko daugiau nereikia“. Ir jis baigė savo pokalbį. Tada jis pareigūnams parodė skardinę, kuri stovėjo šalia jo buto durų, ir pasakė, kad J. K. sūnus į jį metė skardinę, kuri pataikė į koją. Sakė, kad J. K. sūnus tuo metu, kai metė skardinę, stovėjo prie balkono, o jis pats buvo prie savo buto. Kiek atsimena, skardinė buvo energetinio gėrimo, tačiau kokia tiksliai, ji nepamena. Ar skardinė buvo tuščia, ar ne, neatsimena. Ant R. J. durų kilimėlio matė, kad buvo aptaškyta skysčiu, tačiau ant R. J. kelnių nematė, kad būtų šlapia. Apie skausmą R. J. nieko nesakė. Vyriškio paprašė palaukti. Tada ji su kolega nuėjo pas J. K., paklausė, ar jos sūnus namuose, ji atsakė, kad jo nėra. Ji (liudytoja) pasakė J. K., kad rytoj komisariate norės su ja ir jos sūnumi pasikalbėti dėl tokio sūnaus elgesio. Kolega nuėjo į lauką ieškoti vaikino, tačiau jo nerado ir grįžo pas R. J., kurio klausė, ar rašys pareiškimą, tačiau jis atsakė, kad „jie ir taip sės, nenoriu aš būti atsakingas už jų likimą, nes vis tiek anksčiau ar vėliau prisidirbs“. Jis sakė, kad jis pareiškimo nerašys. Kitą dieną J. K. su sūnumi į policijos komisariatą neatvyko.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja V. V. patvirtino jų teisingumą.

2019 m. gruodžio 6 d. protokolu-pareiškimu įformintas R. J. pareiškimas policijai dėl to, kad 2019 m. gruodžio 5 d. E. S. į jį metė skardinę energetinio gėrimo su skysčiu ir sukėlė jam fizinį skausmą. Prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 8–9).

2019 m. gruodžio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, apžiūra. Pridėtos fotonuotraukos (1 t., b. l. 10–16).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G3303/2019(02) (tyrimas pradėtas ir baigtas 2019 m. gruodžio 9 d.) matyti, kad R. J. konstatuota poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, padaryta kietu buku daiktu, galimai tiriamojo nurodytais laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 36).

Iš 2020 m. vasario 11 d. elektroninio laiško matyti, kad nukentėjusysis R. J. policijai atsiuntė nuotrauką, kurioje užfiksuota skardinė su ant kilimėlio prie durų su išsipylusiu skysčiu (1 t., b. l. 30–32).

Iš 2019 m. gruodžio 9 d. „Perlo“ terminalo kvito matyti, kad R. J. sumokėjo 23,90 Eur Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie LR TM (1 t., b. l. 37–38).

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Plėšimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą, t. y. tada, kai jis įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.

Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė kyla tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms, tame tarpe ir nukentėjusiajam sukėlus fizinį skausmą. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kankinimu, arba kitokiu smurtavimu.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina 2019 m. liepos 13 d. plėšimo tiek objektyviosios, tiek subjektyviosios pusės požymius kaltinamųjų D. R. ir E. S. veiksmuose. Visų pirma, tiek kaltinamųjų, tiek nukentėjusiojo M. A., tiek liudytojų Š. K. ir S. D. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutapo. Jie davė parodymus apie tai, kad įvykyje dalyvavo trys asmenys (abu kaltinamieji ir T. S.), kurie priėjo prie nuketėjusiojo, apie tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas – užlaužtos rankos ir tokiu būdu atėmus iš nukentėjusiojo galimybę priešintis iš jo buvo pagrobtas telefonas „Huawei“, kurį kaltinamasis D. R. pardavė liudytojui S. D.. Duodamas parodymus kaltinamasis E. S. pripažino, jog kaltinamasis D. R. už telefoną gautą pinigų sumą išleido jų visų interesais, t. y. dalinosi. Duodamas parodymus kaltinamasis D. R. patvirtino, kad rankas nukentėjusiajam užlaužė dėl galimo nukentėjusiojo pasipriešinimo. Plėšimo veiksmai buvo baigti – nukentėjusiajam priklausantis telefonas, t. y. kaltinamiesiems svetimas turtas, pagrobtas ir realizuotas. Ginčo dėl to, koks ir kokios vertės telefonas pagrobtas byloje nekilo – tai nukentėjusiajam M. A. priklausantis „Huawei P10“, 320 Eur vertės. Kaltinamieji neabejotinai suvokė, kad turtas yra svetimas ir norėjo jį pagrobti (užvaldyti) neteisėtomis priemonėmis veikdami kartu kaip bendrininkai, panaudodami fizinį smurtą ir taip palauždami bet kokį nukentėjusiojo pasipriešinimą. Taigi kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, pritarė vienas kito atliekamiems veiksmams.

Aukščiau aptartų parodymų teisingumą bei nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – 2019 m. liepos 19 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, 2019 m. liepos 30 d. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole, 2019 m. spalio 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole, 2019 m. spalio 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole, 2019 m. liepos 31 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole ir 2019 m. spalio 25 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys.

Nors abu kaltinamieji savo kaltę dėl aptariamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino tik iš dalies, tačiau teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas D. R. ir E. S. dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, veikiant bendrininkų grupe, pasitvirtino.

Duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies. Jis pripažino, kad į nuketėjusįjį R. J. metė energetinio gėrimo skardinę, kurioje dar buvo likę kažkiek gėrimo. Skardinę į nuketėjusįjį metė, nes nukentėjusysis įžeidžiamai kalbėjo su jo (kaltinamojo) mama. Šiuos kaltinamojo parodymus iš esmės atitinka ir nuketėjusiojo R. J. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Nukentėjusysis patvirtino, kad tarp jo ir kaltinamojo mamos J. K. buvo kilęs konfliktas, kad jie apsižodžiavo ir kad jis galėjo konflikto metu pasakyti kažką įžeidžiančio kaltinamojo mamai. Nukentėjusysis parodė, kad kaltinamasis E. S. skardinę į jį metė praėjus kiek laiko po konflikto su J. K., kuomet buvo išėjęs į koridorių pasidaryti koridoriuje esančių daiktų fotonuotraukų. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus atitinka ir liudytojais byloje apklaustų pareigūnų R. A. ir V. V. parodymai apie įvykio laiką, vietą ir kitas aplinkybes.

Nusikalstamos veikos padariniai, nukentėjusiajam padaryto sužalojimo mastas, o taip pat priežastinis ryšys tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir padarinių nustatyti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3303/2019(02). Šioje specialisto išvadoje nurodoma, kad R. J. konstatuota poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, padaryta kietu buku daiktu, galimai tiriamojo nurodytais laiku, t. y. 2019 m. gruodžio 5 d., ir aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo teiginiai, kad mesta skardinė niekaip negalėjo sužaloti žmogaus, vertintini tik kaip subjektyvi niekuo nepagrįsta jo nuomonė. Teismas neturi pagrindo abejoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G3303/2019(02) patikimumu bei ja nesivadovauti. Be to, liudytojas R. A. davė parodymus apie tai, kad bendraujant su nukentėjusiuoju iš karto po įvykio, nukentėjusysis nuolat trynė koją – šie parodymai taip pat patvirtina, kad mesta skardinė pataikė nukentėjusiajam į koją ir kad nukentėjusysis iš karto jautė tokio skardinės metimo pasekmes.

Kaltinamasis nukentėjusįjį sužalojo veikdamas tyčia – būdamas jaunas ir sveikas vyras, mesdamas skardinę į nukentėjusįjį, jis neabejotinai suvokė savo veikos pobūdį ir pavojingumą bei numatė galimus padarinius, t. y., kad kaimynui gali būti sukeltas fizinis skausmas arba kad jis gali būti sužalotas, nors jų ir nekonkretizavo. Smurtas prieš nukentėjusįjį buvo pavartotas sąmoningai – taip kaltinamasis demonstravo savo nepasitenkinimą dėl to, kad nuketėjusysis įžeidė jo mamą. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jo veika kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius – kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.