- Teismas
- Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-20
- Bylos Nr.
- e2YT-1399-266/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00164-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Zita Gavėnienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. V.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriui, Valstybinei mokesčių, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriui, Valstybinei mokesčių dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja R. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V., miręs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirus jo motinai S. V., priėmė atsiradusį palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir ; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą , kad , kad ji po savo tėvo A. V. mirties , (duomenys neskelbtini) per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė palikimą per įstatyminę atstovę pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti .
Pareiškėja R. V. pareiškime nurodė, kad jos tėvas A. V. po savo motinos S. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Nurodo, jog S. V. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Ji turėjo nekilnojamojo turto, tai gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, tačiau šis turtas VĮ Registrų centre nebuvo užregistruotas, tačiau pastatai registruoti (duomenys neskelbtini) ūkinėse knygose. Be to, liko trys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), kurie iki šiol registruoti VĮ Registrų centre. Pareiškėja nurodo, jog dar esant gyvai S. V. , jos sūnus, o pareiškėjos tėvas, gyveno kartu su savo motina, padėdavo motinai ūkyje. Mirus S. V., jos sūnus A. V. toliau liko gyventi motinos namuose, perėmė visą ūkį, juo rūpinosi ir tokiu būdu priėmė palikimą, atsiradusį po motinos mirties, faktiniu valdymu. Nepraėjus metams po S. V. mirties, (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas A. V.. Jis testamento nebuvo sudaręs. Santuokos nebuvo sudaręs, tačiau vedė bendrą ūkį su pareiškėjos motina V. J., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Tėvo mirties dieną pareiškėja buvo nepilnametė , jai tebuvo 6 metai. Po tėvo mirties nei pareiškėja, nei pareiškėjos motina, kuri turėjo atstovauti nepilnametę pareiškėją, į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė . Kadangi pareiškėja buvo nepilnametė, tai jos vardu tėvo palikimą priėmė įstatyminė atstovė, pareiškėjos motina V. J.. Ji prižiūrėjo namą, mokėjo mokesčius, tvarkė ūkį, rūpinosi žemės sklypais , su dukra- pareiškėja , sodyboje gyveno. Toliau pareiškėja nurodo, jog kai įpėdinis yra nepilnametis, tai jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą, jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo priėmimo ar jo atsisakymo. Pareiškėjos motina V. J. neįgyvendino pareiškėjos teisių į paveldimą turtą, paduodama pareiškėjos vardu pareiškimą notarų biurui dėl palikimo priėmimo, bet išreiškė valią dėl palikimo priėmimo ir priėmė A. V. palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. Pareiškėjo motina po sugyventinio A. V. mirties kartu su pareiškėja ir pareiškėjos broliu toliau liko gyventi sodyboje, perėmė ir saugojo dokumentus, susijusius su turtu, mokėjo mokesčius už elektrą, komunalines atliekas, sodino daržus, prižiūrėjo likusius A. V. gyvulius ir atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, jog pareiškėjos motina V. J. veikė savo dukters naudai ir priėmė A. V. palikimą faktiniu valdymu. Pareiškėja nurodo, jog ji iki 2019m. su motina gyveno tėvo namuose, naudojosi jo daiktais, padėdavo motinai ūkyje. Jai sulaukus pilnametystės, visi aplinkiniai ją laiką A. V. turto savininke. Po savo motinos mirties, pareiškėja leido savo broliui S. J. gyventi sodyboje, tačiau ji pati moka mokesčius už elektrą , komunalines atliekas. Šiuo metu pareiškėja norėtų sutvarkyti turto dokumentus, nes nekilnojamas turtas nebuvo savo laiku įregistruotas turto registre, be to, ji negali išnuomoti ūkininkams žemės sklypų , todėl su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir prašė jos pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodė, jog valstybės įmonė Turto bankas nuo 2015m. kovo 20d., paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybę, kai paveldimas turtas , įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus, yra pradėjusi rinkti informaciją dėl galimybės paveldėti mirusios S. V. turtą, tačiau į notarą dar nėra pasikreipęs, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymas, teismas įsitikintų , kad A. V. priėmė palikimą, atsiradusį po motinos S. V. mirties, o pareiškėja R. V. priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo A. V. mirties, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui . Prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, banko atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodė, jog pagal Utenos apskrities 2001m. gegužės 9d., išvadą Nr. 5343 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ S. V. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 4,81 ha buvusios savininkės J. R. (duomenys neskelbtini) turėtos žemės. Utenos apskrities viršininko administracijos 2003m. rugpjūčio 25d., sprendimu Nr. 13-956 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei S. V.“ atkurtos nuosavybės teisės į 2,73 ha buvusios savininkės J. R. (duomenys neskelbtini) turėtą žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ( žemės sklypų plotai – 1,83 ha, 0,43 ha, 0,47 ha) . Pagal išvadą liko neatkurtos nuosavybės teisės į 2,08 ha žemės. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, ir atsižvelgdamas į turimus duomenis, patvirtinančius, kad prašymą atkurti nuosavybės teises buvo pateikusi S. V., kuri yra mirusi (duomenys neskelbtini) ir pagal Testamento registro 2019-10-28 duomenis , kad S. V. įpėdinių nėra. Anykščių skyriaus vedėjas 2019. Lapkričio 18d., priėmė įsakymą Nr. 38VĮ-1499-(14.38.2) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo nutraukimo“ , kuriuo nuspręsta nutraukti nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, bei išvadą grąžinti į NŽT Molėtų skyrių. Taip pat atsiliepime nurodė , kad NŽT Anykščių skyrius 2020-04-24 kreipėsi į VĮ Turto bankas su prašymu inicijuoti mirusiajai priklausančio nekilnojamojo turto paveldėjimo valstybės vardu procedūrą. Neprieštaravo pareiškėjos prašymui, prašė bylą nagrinėti tarnybos atstovui nedalyvaujant.
Atsižvelgiant į pareiškėjos prašymą, į tai, kad suinteresuoti asmenys pareiškimo neginčija ir neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, bei į tai, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (b. l. 39-40, 41, 42), pareiškėjos prašymas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad S. V. mirė (duomenys neskelbtini) S. V. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Ji turėjo nekilnojamojo turto, tai gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, tačiau šis turtas VĮ Registrų centre nebuvo užregistruotas, tačiau pastatai registruoti (duomenys neskelbtini) ūkinėse knygose. Be to, liko trys žemės sklypai, kurie iki šiol registruoti VĮ Registrų centre S. V. vardu, tai 0,43 ha 1,83 ha ir 0,47 ha esantys (duomenys neskelbtini). Mirus S. V., į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau jos sūnus A. V., pareiškėjos tėvas, iš karto po motinos mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą . A. V. toliau liko gyventi motinos namuose, perėmė visą ūkį, juo rūpinosi , dirbo motinos paliktą žemę, prižiūrėjo gyvulius ir tokiu būdu priėmė palikimą, atsiradusį po motinos mirties, faktiniu valdymu. Nepraėjus metams po S. V. mirties, (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas A. V.. Jis testamento nebuvo sudaręs. Santuokos nebuvo sudaręs, tačiau vedė bendrą ūkį su pareiškėjos motina V. J., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Tėvo mirties dieną pareiškėja buvo nepilnametė , jai tebuvo 6 metai. Po tėvo mirties nei pareiškėja, nei pareiškėjos motina, kuris turėjo atstovauti nepilnametę pareiškėją, į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė . Kadangi pareiškėja buvo nepilnametė, tai jos vardu tėvo palikimą priėmė įstatyminė atstovė, pareiškėjos motina V. J.. Ji prižiūrėjo namą, mokėjo mokesčius, tvarkė ūkį, rūpinosi žemės sklypais , su dukra- pareiškėja , sodyboje gyveno. Pareiškėjos motina V. J. neįgyvendino pareiškėjos teisių į paveldimą turtą, paduodama pareiškėjos vardu pareiškimą notarų biurui dėl palikimo priėmimo, bet išreiškė valią dėl palikimo priėmimo ir priėmė A. V. palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. Pareiškėjos motina po sugyventinio A. V. mirties kartu su pareiškėja ir pareiškėjos broliu toliau liko gyventi sodyboje, perėmė ir saugojo dokumentus, susijusius su turtu, mokėjo mokesčius už elektrą, komunalines atliekas, sodino daržus, prižiūrėjo likusius A. V. gyvulius ir atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, jog pareiškėjos motina V. J. veikė savo dukters naudai ir priėmė A. V. palikimą faktiniu valdymu. Pareiškėja iki 2019m. su motina gyveno tėvo namuose, naudojosi jo daiktais, padėdavo motinai ūkyje. Jai sulaukus pilnametystės, visi aplinkiniai ją laiką A. V. turto savininke. Po savo motinos mirties, pareiškėja leido savo broliui S. J. gyventi sodyboje, tačiau ji pati moka mokesčius už elektrą , komunalines atliekas. Šiuo metu pareiškėja norėtų sutvarkyti turto dokumentus, nes nekilnojamas turtas nebuvo savo laiku įregistruotas turto registre, todėl su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo .
Paveldėjimo teisės normos nustato mirusio fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą jo teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus į mirusiu, ir palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikrus teisinius padarinius - perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia perimti palikimą, t. y. tapti palikėjo savininku, turi būti išreikšta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu būdu, be to per įstatymo nustatytą terminą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotą praktiką, aiškinant nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. V. po motinos S. V. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą faktiškai atliko priėmimo palikimo veiksmus, t. y. jis toliau liko gyventi motinos namuose, rūpinosi sodyba, dirbo žemės sklypus, prižiūrėjo motinos paliktus gyvulius ir tokiu būdu perėmė motinos turtą ir pradėjo jį valdyti, perimtą turtą valdė kaip savo ir laikė save to turto savininku. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos tėvui A. V., pareiškėja buvo nepilnametė, tačiau kartu su savo motina , A. V. sugyventine V. J., liko gyventi toje pačioje sodyboje, naudojosi visais namų apyvokos daiktais, dirbo žemę, augino gyvulius, mokėjo mokesčius ir tokiu būdu pareiškėja, per įstatyminę atstovę , savo motina, priėmė tėvo palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti ir laikė savo turto savininke. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų nereiškė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad pareiškėjos prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl pareiškimas tenkintinas , juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini teismine tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 8 dalimi, CPK 259-260 straipsniais, CPK 268 straipsniu, CPK 270 straipsniu
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirus jo motinai S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą .
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą , kad , kad pareiškėja R. V. , a.k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo A. V. , a.k. (duomenys neskelbtini) mirties , (duomenys neskelbtini) per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė palikimą per įstatyminę atstovę pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti .
Faktai nustatomi paveldėjimo teisės liudijimams išduoti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.