Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo: R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose.

V. O. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išteisintasis V. O. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. K., laikotarpyje nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki 2012 m. lapkričio 20 d. apie 18.00 val., turėdamas tikslą pavogti dviratį, pro pravertą langą neteisėtai pateko į Šalčininkų rajono savivaldybės vaikų globos namų, esančių Bažnyčios g. 25, Šalčininkų m., sporto salę, iš kur, tuo metu, kai R. K. saugojo ir dengė jį, pavogė dviratį „Minerva“ 700 Lt vertės, ir perdavė jį pro langą R. K.. Tokiu būdu, pagrobė Šalčininkų rajono savivaldybės vaikų globos namams priklausantį turtą, padarydamas 700 Lt žalą.

Šalčininkų rajono apylinkės teismas išteisino V. O., nurodydamas, kad jis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką savo parodymų nekeitė, tai patvirtino ir liudytojos G. J. ir M. L. parodymai, kaltinimas grindžiamas vien kaltinamojo R. K. parodymais, kuriuos teismas vertino esant nenuosekliais, kitų įrodymų patvirtinančių išteisintojo kaltę byloje apylinkės teismas nenustatė.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio dalį, kuriuo V. O. buvo išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d. padarymo, panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo V. O. pripažinti kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bei mokytis.

Savo skunde prokurorė teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad neįrodytas V. O. dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką. Nurodo, kad teismo padarytos išvados neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Prokurorė savo skunde tvirtina, kad kaltinamieji R. K. bei V. O. nagrinėjant teisme baudžiamąją bylą buvo apklausti tik vieną kartą. R. K. patvirtino savo parodymus, kad jis dviratį pavogė kartu su V. O., be to ikiteisminio tyrimo metu jis atpažino A. S., E.F. kaip asmenis, kurie nusipirko pas jį dviratį, savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje, akistatos su V. O. metu, jis buvo nuoseklus ir teisėjai atsakydamas į klausimą, jog supranta, kad nusikaltimo padarymas grupėje apsunkina jo padėtį. R. K. taip pat nurodė, kad nesupranta, kodėl V. O. nenori patvirtinti jo parodymų ir prisipažinti. R. K. patvirtino, kad jie kartu vogė dviratį, pažymėjo, jog santykiai tarp jų yra geri, jie iki šiol draugauja.

Prokurorės teigimu, liudytojų A. S. ir E.F. parodymus reikia vertinti kritiškai, kadangi jie pirko daiktus pas nepilnamečius žinodami, jog pastarieji yra vaikų namų globotiniai. Be to, pastarieji liudytojai yra ankščiau teisti ir dėl to keičia savo parodymus bei nepripažįsta, kad supirkinėja daiktus, kurie galimai gali būti vogti. Prokurorė atkreipia teismo dėmesį, kad liudytojo V. S. parodymai yra nenuoseklūs. Nurodo, kad apylinkės teismas R. K. parodymais rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu, tačiau R. K. parodymais abejoja vertindamas V. O. kaltę.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis bei jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Šalčininkų rajono apylinkės teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str., 301 str. reikalavimų. Bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas išsamiai argumentuodamas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių V. O. kaltę, todėl neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką jį pagrįstai išteisino.

Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas patikrino visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, betarpiškai ištyrė juos teismo posėdyje, vertino visus įrodymus kaip vieną visumą, todėl pirmos instancijos teismo išvada dėl įrodymų nepakankamumo, leidžiančių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, yra teisinga.

Prokuroras savo skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis R. K. patvirtino, jog dviratį pavogė kartu su V. O., kad ikiteisminio tyrimo metu jis atpažino A. S., E.F. kaip asmenis, kurie nusipirko pas jį pavogtą dviratį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinimas V. O. iš esmės grindžiamas tik R. K. parodymais, tačiau pastarojo parodymai byloje yra gana prieštaringi. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. K. nurodė, kad sugalvoję pavogti dviratį iš sporto salės jis prilaikė V. O. ir padėjo jam įlipti pro langą į salės vidų, kuris po kelių minučių jam padavė pro langą dviratį (t.1, b.l.28). Bylos nagrinėjimo teisme metu R. K. nurodė, kad jis sugalvojo pavogti dviratį, V. O. jam padėjo užlipti pro langą į sporto salę ir jis pats per langą V. O. perdavė dviratį (t.1, b.l.174). Prokuroro nurodyta aplinkybė, jog R. K. ikiteisminio tyrimo metu atpažino A. S., E.F. kaip asmenis, kurie nusipirko pas jį pavogtą dviratį, nepatvirtina V. O. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tuo labiau, kad iš R. K. parodymų matyti, kad pavogtą dviratį jis pardavė vienas, kaip nurodo pats nuteistasis, palikęs savo vagystės bendrininką kiek nuošalyje (t.1, b.l.38).

Nors prokuroras skunde teigia, kad remiantis liudytojų G. J. ir M. L. parodymais R. K. dviračio pavogti vienas negalėjo, kadangi pirmo aukšto langai yra gana aukštai nuo žemės, todėl vienas asmuo negalėjo įlipti į sporto salę ir paimti dviratį pasistatyti ant žemės ir išlipti atgal į lauką, tačiau šios nurodytos aplinkybės tik patvirtina faktą, jog vagystė galėjo būti įvykdyta ne vieno asmens, bet negali būti laikomos neabejotinu patvirtinimu V. O. kaltei įrodyti. Byloje nėra duomenų, išskyrus nuteistojo R. K. parodymus, kurie akivaizdžiai patvirtintų, kad nusikalstamą veiką R. K. padarė būtent su V. O., o ne su kitu asmeniu. Tuo labiau, kad liudytojos G. J. ir M. L.

bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad jos neatmeta tikimybės, jog R. K. apkalba V. O., nurodė, jog jos nepastebėjo, kad pastarasis ankščiau būtų ką nors vogęs (t.1, b.l.142-143).

Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu bei teismų praktikos nuostata, kad visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys: Nr.2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieš Norvegiją § 37/3, Condron prieš Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.) laikytina, kad V. O. išteisintas pagrįstai, nenustačius neabejotinų įrodymų, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką numatytą BK 178 str. 2 d.

Konstatuotina, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Janinos Pavlovskajos apeliacinį skundą atmesti.