Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Žemės sklypas, kuriame yra pastatas 1A1m, suformuotas: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), Kaunas; kita paskirtis, 4,7285 ha, įregistravimo pagrindas: 1994 m. rugsėjo 6 d. valdybos potvarkis Nr. 1195-v.

Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, todėl pareiškėja siekia sudaryti valstybinės žemės sklypo dalies, reikalingos gyvenamojo namo eksploatacijai, nuomos sutartį. Tuo tikslu pareiškėja 2021 m. gegužės 19 d. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui prašymą suderinti žemės sklypo planą, kuriame išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas, ir išnuomoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune.

NŽT Kauno miesto skyrius 2021 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 8SD-2848-(14.8.125E) (toliau – ir Sprendimas 1) atsisakė patenkinti pareiškėjos prašymą, nurodęs, jog: pirmiausia turi būti keičiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 1030 „Dėl Karinių dalinių užimtų žemės sklypų ir jų ploto sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas Karinių dalinių užimtų žemės sklypų ir jų plotų sąrašas; o dėl žemės sklypo dalių nustatymo, nuomos, pardavimo ar panaudos teritorinis skyrius galės spręsti tik tuomet, kai bus pateiktas su Lietuvos kariuomene suderintas žemės sklypo planas su pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Taisyklės), reikalavimus išskirtomis dalimis statinių eksploatavimui.

Pareiškėja dėl Sprendimo 1 pateikė skundą NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

NŽT vadovas 2021 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 1SS-1122 (5.59E) (toliau – ir Sprendimas 2) pareiškėjos skundą atmetė.

NŽT Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 neatitinka valstybinės žemės nuomos santykius reglamentuojančių teisės normų, todėl turi būti panaikinti.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad valstybinės žemės išnuomojimo aukcione ir be aukciono tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 34 punkte nustatyta, kad asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę išsinuomoti savo naudojamus žemės sklypus be aukciono, pagal žemės sklypo buvimo vietą pageidaujamo išsinuomoti valstybinės žemės sklypo patikėtiniui – Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui, pateikia:

34.1. prašymą išnuomoti žemės sklypą (jo dalį) ir nurodo statinių ir įrenginių, esančių prašomame išnuomoti naudojamame žemės sklype, unikalius numerius. Jeigu naudojamą žemės sklypą pageidauja išsinuomoti Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, prašyme turi būti nurodyta juridinio asmens teisinė forma, pavadinimas, kodas ir buveinė;

34.3. naudojamo žemės sklypo plano, kuriame pažymėti tame žemės sklype esantys statiniai ir įrenginiai (kai prašymo pateikimo metu prašomas parduoti žemės sklypas yra suformuotas), įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją.

Pažymėtina, jog faktiškai nuo 2011 m., o aktyviai nuo 2016 m. tarp pareiškėjos MB „Simko“ ir NŽT Kauno skyriaus, suinteresuotų asmenų vyko intensyvūs susirašinėjimai dėl pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto, esančio valstybinėje žemėje, eksploatacijai reikalingos žemės sklypo nuomos teisės, tačiau atsakovė ir atsakovės teritorinis skyrius į visas pareiškėjos užklausas reaguodavo itin formaliai, nebendradarbiavo ir sąmoningai klaidino pareiškėją savo atsakymais ar / ir nepagrįstais reikalavimais dėl nurodymų MB „Simko“ įvykdyti nepagrįstus įpareigojimus, o ir net juos įvykdžius (visiškai ar iš dalies) pakartotinai teiktus prašymus vis tiek atmesdavo.

Nagrinėjamu atveju susiklostė paradoksali situacija, kai dėl administracinių subjektų tarpusavio nesusikalbėjimo, dėl atsakovės pagrindinės buveinės (direktoriaus) ir teritorinio skyriaus nenuoseklių, vienas kitam prieštaraujančių ir neteisėtų nurodymų, adresuojamų teritoriniam skyriui, o vėliau pastarajam priimant sprendimą perkelti juos pareiškėjai nėra aiškumo, kaip konkrečiai MB „Simko“ turėtų elgtis, siekdama teisėtomis priemonėmis realizuoti ir įgyvendinti savo teisę dėl statiniams eksploatuoti reikalingos valstybinės žemės sklypo dalies nuomos.

Dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. gegužės 28 d. sprendime Nr. 8SD-2848-(14.8.125E) nurodyto reikalavimo pakeisti Karinių dalinių užimtų žemės sklypų ir jų plotų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. 1030 „Dėl Karinių dalinių užimtų žemės sklypų ir jų plotų sąrašo patvirtinimo“, dalį: teisė į valstybinės žemės nuomą be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui) įtvirtinta Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punktą, žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai. Todėl norint įsigyti valstybinės žemės sklypo dalį, reikalingą statiniui 1A1m eksploatuoti, būtina pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą Nr. 1030 „Dėl Karinių dalinių užimtų žemės sklypų ir jų plotų sąrašo patvirtinimo“ sumažinant patvirtintą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, plotą. Tačiau tokio prašymo pareiškėja nėra pareiškusi.

Valstybinės žemės nuoma – tai ne žemės privatizavimas. Remiantis tuo, kas nurodyta, nėra aišku, kokiu konkrečiai teisiniu pagrindu Sprendime 1 atsisakoma sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį (teritorinis skyrius nenurodo konkretaus teisės akto). Todėl vien jau dėl šios priežasties, kad savo išvadai dėl atsisakymo išnuomoti valstybinės žemės sklypą pagrįsti NŽT teritorinis skyrius rėmėsi teisės aktų normomis, kurios net nereglamentuoja teisinių santykių, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad skundžiamas Sprendimas 1 yra neteisėtas ir akivaizdžiai pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimą, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis pagrindas.

2018-11-07 MB „Simko“ teikė paklausimą NŽT prašydama nurodyti, kokius dokumentus reikalinga pateikti valstybinės žemės patikėtiniui, kad būtų išskirtos žemės sklypo dalys ir plotas, reikalingi savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti. NŽT 2018-11-30 raštu Nr. 8SD-6302-(14.8.4) nurodė, jog reikalinga pateikti planą, kuriame pažymėtos žemės sklypo dalys ir plotas, reikalingi savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti. MB „Simko“ užsakymu 2018-10-19 UAB „Žemetra“ matininkas E. B. parengė statinio 1A1m eksploatacijai reikalingos žemės sklypo, kadastro Nr. 1901/0173:2, plotas 47 285 kv. m, dalies plano fragmentą ir su parengta žemės sklypo kadastro byla teikė 2019-01-25 prašymą patikrinti statinių funkcionavimui reikalingų dalių nustatymo planą. Iš esmės tuo pačiu neteisėtu pagrindu, reikalaujant pakeisti Karinių dalinių užimtų žemės sklypų ir jų plotų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. 1030 „Dėl Karinių dalinių užimtų žemės sklypų ir jų plotų sąrašo patvirtinimo“, dalį NŽT Kauno miesto skyrius 2019-02-26 raštu Nr. 8SD-1062-(14.8.7) atsisakė derinti UAB „Žemetra“ pateiktą žemės sklypo planą, kuriame pažymėtos žemės sklypo dalys ir plotas, reikalingi savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti.

Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“, 8 punkte nustatyta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti.

Žemės sklypas valstybinis, patikėtinė – NŽT, reikalavimo derinti žemės sklypo plano su pastatų savininkais nei Nuostatai, nei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“, nenumato.

NŽT nepagrįstai nederina žemės sklypo plano. Juolab kad skundžiamame Sprendime 1 ir Sprendime 2 dėl šio argumento nėra nurodytas konkretus teisės aktas, reglamentuojantis valstybinės žemės nuomos teisinius santykius, tvarką. Šis pažeidimas yra pakankamas pagrindas išvadai, kad skundžiamas administracinis aktas yra neteisėtas ir akivaizdžiai pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimą, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis pagrindas.

Žemės sklypas valstybinis, patikėtinė – NŽT, reikalavimo derinti žemės sklypo plano su pastatų savininkais nei Nuostatai, nei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“, nenumato. Akivaizdu, kad toks viešojo administracinio subjekto sprendimas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, pažeidžia įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus (Viešojo administravimo įstatymo 3 str.), todėl yra naikintinas. Viešojo administravimo subjektų veikloje laikomasi principo – viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama.

Kadangi žemės sklypas valstybinis, kurį NŽT valdo patikėjimo teise, į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl būdo nustatymo turi kreiptis ne pastatų savininkai, o pati atsakovė – valstybinės žemės patikėtinė.

Aprašo 11 punkte nustatyta, kad jeigu prašoma nustatyti skirtingus žemės naudojimo būdus atskiroms žemės sklypo dalims, žemės sklypo plane turi būti nurodytos sklypo dalys su konkrečiais pageidaujamais žemės naudojimo būdais.

Tai, jog dėl žemės sklypo naudojimo būdo turi kreiptis būtent atsakovė, ne kartą yra nurodžiusi ir Kauno miesto savivaldybė ankstesnių šalių tarpusavio susirašinėjimų metu (pridedama). Tačiau atsakovė piktybiškai šį nurodymą ignoruoja.

Sprendimas nesuderinamas su viešojo administravimo principais – įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 ir 8 punktai).

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 Viešojo administravimo įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo požiūriu yra individualūs administraciniai aktai, kuriems taikomi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai, tarp jų ir tokie, kad administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Atsižvelgiant į skundo argumentus ir įvertinus Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 turinį, darytina išvada, kad jie neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y. nėra tinkamai motyvuoti, teisiškai pagrįsti ir suprantami, nes juose nenurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, nepateiktas konkretus (suprantamas) teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinius aktus. Adekvataus, aiškaus ir pakankamo motyvų išdėstymo ir jų pagrindimo nebuvimas administraciniame akte laikytini esminiais trūkumais, todėl skundžiami administraciniai aktai naikintini.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (2021-07-15) nustatyta, kad į Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomo Žemės sklypo ribas patenka statiniai, kuriuos patikėjimo teise valdo Lietuvos kariuomenė, Vytauto Didžiojo karo muziejus:

1. Pastatas – ligoninė, pažymėtas plane 1D2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

2. Pastatas – kavinė, pažymėtas plane 3E1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

3. Pastatas – sandėlis, pažymėtas plane 4F2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

4. Pastatas – medicinos diagnostikos ekspertinis stacionaras, pažymėtas plane 5D2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

5. Pastatas – garažas, pažymėtas plane 6G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

6. Pastatas – garažas, pažymėtas plane 7D1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

7. Pastatas – katilinė, pažymėtas plane 10H1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

8. Pastatas – vaistinė-sandėlis, pažymėtas plane 12D1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

9. Pastatas – sandėlis, pažymėtas plane 14H1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

10. Pastatas – perėjimo postas, pažymėtas plane 18H1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

11. Pastatas – garažas, pažymėtas plane 23G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

12. Pastatas – sandėlis, pažymėtas plane 24I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

13. Pastatas – praėjimo punktas, pažymėtas plane 29B2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

14. Pastatas – dujų reguliavimo punktas, pažymėtas plane 38H1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

15. Pastatas – virtuvė, pažymėtas plane 51M1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

16. Pastatas – valgykla, pažymėtas plane 52M1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

17. Pastatas – poliklinika, pažymėtas plane 2D2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

18. Inžineriniai tinklai – vandentiekio tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

19. Kiti inžineriniai statiniai – tvora su vartais, pažymėti plane t1-t8 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kiemo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

20. Šilumos tinklai – šilumos tiekimo tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklype įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas, pažymėtas plane 1A1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Kaunas (toliau – gyvenamasis namas), kurį nuosavybės teise valdo MB „Simko“ ir UAB „Elektrotechnikos komponentai“.

Žemės santykius reglamentuojantys Žemės įstatymas ir Žemės reformos įstatymas ginčo santykius reguliuoja skirtinga apimtimi. Žemės reformos įstatymas nustato valstybinės žemės įgijimo privačių asmenų nuosavybėn būdus ir nustato išimtis, kokia žemė negali būti privatizuojama. Žemės įstatymo 9 straipsnis reglamentuoja valstybinės žemės sklypų nuomos tvarką, 10 straipsnis 5 dalies 4 punktas reglamentuoja valstybinės žemės sklypų perleidimo tvarką. Žemės reformos įstatymo 13 straipsnis išvardija atvejus, kada žemė vykdant žemės reformą yra neprivatizuojama. Tokiai žemei, pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punktą, priskiriama žemė, užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai. Taigi, karinių dalinių užimti ir skirti valstybės apsaugai žemės sklypai negali būti parduodami, nes jie patenka į Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio nustatytų draudimų sąrašą. Todėl valstybinės žemės sklypai be aukciono gali būti parduodami tik tuomet, jeigu jų nedraudžiama privatizuoti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 1030 „Dėl Karinių dalinių užimtų sklypų ir jų plotų sąrašo patvirtinimo“ patvirtino Karinių dalinių užimtus žemės sklypus ir jų plotų sąrašą, kurio pagrindu Žemės sklypas buvo įtrauktas į karinių dalinių užimtos žemės teritoriją ir naudojamas krašto apsaugos funkcijoms vykdyti.

Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, yra parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (Žin., 2000, Nr. 74-2262), Lietuvos Respublikos žemės įstatymu (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735) ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniu įstatymu.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.2 papunktį, parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, parduodami arba išnuomojami atsižvelgiant į prašyme išreikštą asmens, turinčio teisę pirkti arba išsinuomoti žemės sklypą, valią – pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą.

Vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 34 punktu, asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę išsinuomoti savo naudojamus žemės sklypus be aukciono, pagal žemės sklypo buvimo vietą pageidaujamo išsinuomoti valstybinės žemės sklypo patikėtiniui – Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikia prašymą ir, kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), pateikiamame naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas pagal Taisyklių 8 punktą. Taisyklių 8 punkto antroje pastraipoje išdėstyta, kad parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – žemės sklypo planas), kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

Žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos Žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas, t. y. žemės sklypo plane turi būti nustatytos Žemės sklypo dalys, reikalingos visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti.

Valdybos potvarkiu Žemės sklypas buvo suteiktas Krašto apsaugos ministerijai, todėl žemės sklypo planas turi būti su ja suderintas, tačiau prie 2021 m. gegužės 19 d. pareiškėjų prašymo išnuomoti valstybinės žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini), Kaune, nebuvo pridėtas suderintas žemės sklypo planas, todėl atsakovė nusprendė, kad dėl žemės sklypo nuomos ar pardavimo galės spręsti tik tada, kai bus pateiktas su Lietuvos kariuomene suderintas Žemės sklypo planas su pagal Taisyklių reikalavimus išskirtomis dalimis statinių eksploatavimui.

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. 19/3187) duomenis, Žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, o žemės naudojimo būdas nenustatytas. Tokiu atveju, kai nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus keičiamas ar nustatomas žemės sklypo naudojimo būdas (-ai), tokį sprendimą priėmusi institucija perskaičiuoja žemės sklypo vertę ir žemės savininko ar valstybinės žemės patikėtinių prašymu patikslinami Nekilnojamojo turto kadastro duomenys ir įrašai Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas registruojami Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo kadastro duomenis įrašant į Nekilnojamojo turto kadastrą ir žemės sklypą registruojant Nekilnojamojo turto registre Nekilnojamojo turto kadastro, Nekilnojamojo turto registro įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka (Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 „Dėl Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 4 ir 5 dalys).

Tai reiškia, kad prieš sudarant valstybinės žemės, reikalingos gyvenamajam namui eksploatuoti, nuomos sutartį (-is), turi būti nustatytas žemės naudojimo būdas (-ai) ir perskaičiuota Žemės sklypo vertė, todėl atsakovė nurodė, kad pareiškėja privalo kreiptis į Kauno miesto savivaldybę dėl Žemės sklypo naudojimo būdo ar būdų nustatymo.

Dėl šios normos taikymo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi: pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, dėl kurio šis sprendimas priimamas; viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-1268-662/2018 31 punktą ir jame nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką).

Atsakovė pažymėjo, jog ginčijami administraciniai aktai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų reikalavimus ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, todėl naikinti skundžiamus administracinius aktus nėra teisinio pagrindo.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Elektrotechnikos komponentai“ atstovė (atstovaujanti ir pareiškėją) teismo posėdžio metu paaiškino, jog visiškai palaiko pareiškėjos skundą.

Pareiškėja prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2021 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 8SD-2848-(14.8.125E) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 1SS-1122 (5.59E); 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos suderinti žemės sklypo planą, kuriame išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas, ir išnuomoti pareiškėjai žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune.

Pareiškėja 2021 m. gegužės 19 d. pateikė NŽT Kauno miesto skyriui prašymą suderinti žemės sklypo planą, kuriame išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas, ir išnuomoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune.

NŽT Kauno miesto skyrius 2021 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 8SD-2848-(14.8.125E) atsisakė patenkinti pareiškėjos prašymą.

NŽT vadovas 2021 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 1SS-1122 (5.59E) pareiškėjos skundą atmetė.

NŽT vadovas Sprendimo 2 motyvais iš esmės pakartojo NŽT Kauno miesto skyriaus Sprendime 1 nurodytus argumentus.

Į Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomo Žemės sklypo ribas patenka statiniai, kuriuos patikėjimo teise valdo Lietuvos kariuomenė, Vytauto Didžiojo karo muziejus:

1. Pastatas – ligoninė, pažymėtas plane 1D2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.2 papunktį, parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, parduodami arba išnuomojami atsižvelgiant į prašyme išreikštą asmens, turinčio teisę pirkti arba išsinuomoti žemės sklypą, valią pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą.

Vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 34 punktu, asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę išsinuomoti savo naudojamus žemės sklypus be aukciono, pagal žemės sklypo buvimo vietą pageidaujamo išsinuomoti valstybinės žemės sklypo patikėtiniui – Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikia prašymą ir, kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), pateikiamame naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas pagal Taisyklių 8 punktą. Taisyklių 8 punkto antroje pastraipoje išdėstyta, kad parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau žemės sklypo planas), kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

Žemės reformos įstatymo 13 straipsnis nurodo atvejus, kada žemė vykdant žemės reformą yra neprivatizuojama. Tokiai žemei, pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punktą, priskiriama žemė, užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai. Taigi, karinių dalinių užimti ir skirti valstybės apsaugai žemės sklypai negali būti parduodami, nes jie patenka į Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio nustatytų draudimų sąrašą. Todėl valstybinės žemės sklypai be aukciono gali būti parduodami tik tuomet, jeigu jų nedraudžiama privatizuoti.

Pareiškėja nurodo, jog ginčijami administraciniai aktai neatitinka VAĮ reikalavimų.