Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenamosios ir deklaruojamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 310 str.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamasis A. G. žiauriai elgėsi su gyvūnu, dėl ko gyvūnas žuvo, o būtent: 2015 m. vasario 9 d., apie 16.30 val., savo namų kieme, adresu (duomenys neskelbtini) panaudodamas legaliai turimą šaunamąjį ginklą – graižtvinį šautuvą CZ 455, 5,6 mm kalibro, gamyklinis numeris (duomenys neskelbtini), tyčia, demonstruodamas nepateisinamą negailestingumą ir savivalę be jokios pateisinamos priežasties, vieną kartą šovė į O. S. priklausantį šunį – mišrūną, kuriam dėl šautinės žaizdos į krūtinės ląstą kairėje krūtinės pusėje buvo padaryta 6 mm skersmens šautinė žaizda, pažeisti plaučiai, skrandis, diafragma, dėl ko gyvūnas žuvo.

Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2015-02-09, 17.30 val. būdamas namuose matė, kad prie daugiabučio namo, kuriame jis gyvena, laiptinės durų buvo atėjęs baltos spalvos šuniukas. Jis šuniuką pavijo ir šis nuėjo ant gatvės. Šis šuniukas dažnai ateidavo prie laiptinės, kur jie šeria katinus, pjaudavosi su katinais, todėl norėjo jį pagąsdinti. Iš namų pasiėmė legaliai laikomą medžioklinį graižtvinį šautuvą, kuris nurodytas kaltinime, ir išėjęs į lauką prie daugiabučio namo durų, norėdamas garsu pagąsdinti šunį, kuris buvo ant gatvės, šovė link jo į žemę, bet specialiai į šunį nesitaikė, ir šuniukas užbėgo ant šovinio. Kaip pataikė į šuniuką, tiksliai nematė. Į viršų šauti negalėjo, nes virš jo buvo stogelis, o toliau paeiti neorėjo, nes taip būtų demonstravęs ginklą. Nemanė, kad pataikys į šunį, jis pats medžiotojas, šautuvas turi optinį taikiklį ir jeigu būtų norėjęs nušauti šunį, būtų taikęs ir pataikęs į galvą, o ne į šoną, naudojo medžioklinį šovinį. Šuniukas buvo be pasaitėlio buvo, kieme lakstė ne vieną dieną, kam priklausė- nežinojo. O. S. civilinio ieškinio nepripažįsta, nes nemano, kad jo nušautas šuo priklausė O. S.. Šį šunį maždaug dvi savaites matydavo prie savo namo, būdavo ir laiptinėje prie N. K. durų, girdėjo kalbas, kad šuniukas buvo atiduotas N. K..

Nukentėjusioji O. S. parodė, kad 2015-02-09 dienos metu pas ją į namus buvo atėjęs A. V., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) kaime ir jam išėjus šuniukas, vardu B, nusekė iš paskos. Ji pati anksčiau gyvenusi (duomenys neskelbtini) kaime , be to sūnus dažnai kartu su šuniu nueidavo pas tame kaime gyvenantį draugą N. K., tačiau N. K. šunio nebuvo atidavusi. Šuo buvo nepririštas ir pabėgdavo. Jį augino ir laikė kambaryje, prižiūrėjo. Už kelių valandų, kai šuo nusekė paskui A. V., jai paskambino U. K. ir pasakė, kad A. G. nušovė jos šunį B.. Ji pati aiškintis dėl šuns tą pačią dieną nenuvažiavo ir nušauto šuns nematė. Žino, kad buvo iškviesti policijos pareigūnai ir išsivežė nušautą šunį. Š. B. buvo baltos spalvos garbanotas mišrūnas, v(duomenys neskelbtini) kaime visi jį pažinojo. Šuns dokumentų neturėjo, jo nebuvo užregistravusi. Dėl šuns nušovimo patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Prašo priteisti 100 eurų turtinei žalai atlyginti, kadangi šunį buvo įsigijusi prie 3,5 metų už 200 litų, turėjo išlaidas jo priežiūrai- maistui, šampūnams, skiepams. Taip pat prašo priteisti 400 eurų neturtinei žalai atlyginti-dėl šuns nušovimo labai pergyveno, jis buvo mylimas, lepinamas ne tik jos, bet ir jos vaikų, mažiausiai dukrai 8 metai, jai ir buvo padovanotas šis šuo, pergyveno dėl vaikų reakcijos, sunku išgyventi ir tai, kad ji turi važinėti į teismą, kad A. G. neprisipažįsta, ir nepripažįsta tos aplinkybės, kad tai jos šunį nušovė. Pateikus nukentėjusiajai susipažinti byloje esančias įvykio vietoje darytas nuotraukas ( b.l. 10 ), paaiškino, kad tai jos šuns nuotrauka.

Liudytojas E. B. parodė, kad pareitais metais išėjęs iš namų, esančių (duomenys neskelbtini) km., Parko g. 6, matė, kaip keliu ėjo žmogus, jam iš paskos bėgo šuo. Išgirdo kažkokį trinktelėjimo garsą ir ant kelio buvęs šuo pradėjo kaukti, pribėgo prie jo, susipurtė ir nukrito jam prie kojų. Atvertęs jį pajudino ir pamatė kūne žaizdą, bėgo kraujas. Nuėjęs pas Klimus paklausė, ar matė, kas šovė į šunį, tačiau jie nematė, tik sakė, kad tai galėjo būti A. G.. Jis pats šūvio metu A. G. prie jo namo laiptinės nematė, tik pastebėjo, kad kažkas sužibėjo ir užsidarė durys. Po to sugrįžęs šunį nešė A. G., tačiau durų niekas neatidarė. Nušautą šunį padėjo ant A. G. mašinos. Ką darė A. G. su šiuo šunimi- nematė. Tai buvo baltos spalvos šuniukas, jo vardo nežinojo, šį šunį matė pirmą kartą, kam jis priklausė- nežino, tik U. K. sakė, kad tai O. S. šuo. Prie jo tėvų namų yra vaizdo kamera ir vaizdo įraše matyti, kaip praėjo žmogus, paskui jį šuo, kuris ima suktis ir atbėgęs jam prie kojų nukrito. Vaizdo kamera tos vietos, kur yra išėjimas iš A. G. buto, nefiksuoja.

Liudytoja U. K. parodė, kad atėjęs į jos namus E. B. pasakė, kad A. G. nušovė šunį. Tai buvo O. S. šuo B.. Ji pati, kaip buvo nušautas šuo, nematė. E. B. šį šunį nunešė ir padėjo ant A. G. automobilio kapoto. Ji apie tai pranešė policijos pareigūnams, nes matė, kaip A. G. nešė slėpti nušautą šunį. Apie tai, kad nušautas O. S. šuo, ji pasakė S. I., o ši paskambino O. S.. O. S. ir jos vaikai dėl to labai pergyveno. P. B. namų yra vaizdo kamera ir yra įrašas, kuriame matosi kaip buvo nušautas šuo. Mano, kad A. G. šunį nušovė tyčia, nes ir anksčiau mačiusi, kaip šaudė paukščius. Ji pati gyvena netoli keturbučio namo, kur gyvena A. G., turi mažametę dukrą, todėl dėl tokių A. G. veiksmų jai neramu, baisu dukrą išleisti į lauką.

Liudytoja L. G. parodė, kad A. G. yra jos sūnus. Kaip buvo nušautas šuo, ji nematė. Iki to laiko, kol atvažiavo policija, A. G. nieko nepasakojo. Po to sakė, kad jis nežino, kam priklausė šis šuo, kad jis norėjo šunį tik pagąsdinti. Matė, kad tai buvo baltos spalvos šuo. Šį šunį matydavo apie dvi savaites prie namo laiptinės, prie kaimyno N. K. laiptų. Kam priklausė šis šuo, nežino.

Liudytojas A. V. parodė, kad išėjus iš O. S. namų, per vartus išbėgęs baltos spalvos O. S. vaikų šuniukas jį sekė beveik iki pat (duomenys neskelbtini) kaimo- tai eidavo iš paskos, tai pabėgdavo į priekį ar į laukus. Kai jis pasuko link namų dar prieš (duomenys neskelbtini) kaimą, šuniukas kažkur nubėgo. Šis šuniukas buvo baltos spalvos, tačiau jokios grandinėlės neturtėjo, kokių nors išskirtinių požymių taip pat nepastebėjo. Maždaug po dviejų dienų sužinojo, kad O. S. šuo nušautas. Parodžius liudytojui byloje esančiais įvykio vietos apžiūros bei O. S. pateiktas šuns nuotraukas, liudytojas pasakė, kad jį sekęs šuo buvo toks pat, tačiau, kadangi jokių išskirtinių požymių neįsidėmėjo, tvirtinti, kad tai buvo tikrai tas pats šuo negali.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo seka, kad sodyboje, esančioje Parko g. 5, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini),už mūrinio ūkinio pastato ant apsnigtos mėšlo krūvos, ant nugaros guli negyvas šuo, kurio dešinėje pusėje matyti kruvinas kailis, žaizda ( b.l. 7.)

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo seka, kad A. G. pateikė graižtvinį šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), graižtvinį šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), lygiavamzdį šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini),, orinį šautuvą, 2 vnt. šautuvų dėklų, 54 vnt. 12 kalibro šovinių, 25 vnt. (duomenys neskelbtini) kalibro šovinių, odinį diržą, 2 vnt. seifo raktų, ginklo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini),, leidimą laikyti (nešioti) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), ( b.l. 24-26 ).

Iš daiktų apžiūros protokolo seka, kad apžiūrėti daiktų pateikimo metu paimti daiktai: 1) dvi popierinės dėžutės su šoviniais, viso 25 vnt. Vienoje dėžutėje yra dvidešimt šovinių, kitoje – penki šoviniai. Šovinių kalibras – 12.; 2) viena dėžutė su 10 vnt. šovinių, kurie yra raudonos spalvos, su geltonos spalvos tūtele, varinės spalvos žiedeliu aplink kapsulę ir metalo spalvos kapsule; 3) odinis dėklas su 24 vnt. šovinių bei odinis diržas su keturiais odiniais dėklais, pirmame dėkle yra 5 vnt. šovinių, antrame dėkle yra 5 vnt. šovinių, trečiame dėkle yra 5 vnt. šovinių, ketvirtame dėkle yra 5 vnt. šovinių. Du raktai su grandinėle. ( b.l. 29-36).

Iš Marijampolės AVPK pažymos iš Licencijuojamos veiklos posistemio ( b. l. 41) seka, A. G. buvo išduoti leidimai šių ginklų laikymui : lygiavamzdis šautuvas 251838, graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini),, graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini),b. l. 41).

Iš gaišenos patologinio anatominio tyrimo akto seka, kad diagnozuota, jog šuo ( patinas, mišrūnas, apie 4m. amžiaus, smėlinės spalvos) mirė dėl šautinės žaizdos į krūtinės ląstą. Kulka įstrigusi dešinėje krūtinės pusėje tarp šonkaulių. (b. l. 38-39).

Iš specialisto išvados Nr. 140-(1670)-IS1-1686 seka, kad visuose tyrimui pateiktuose mikrodalelių mėginiuose (4 vnt.- nuo A. G. dešinės rankos, kairės rankos, galvos ), kurie 2015-02-09 buvo paimti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini),šūvio pėdsakų dalelių nerasta. (b. l. 55).

Iš specialisto išvados Nr. 140-(1674)-IS1-7600 seka, kad tirti pateiktas 5,6 mm kalibro graižtvinis šautuvas CZ 455 Nr. (duomenys neskelbtini), yra tinkamas šaudyti. Tirti pateikta kulka yra pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinio .22 LONG RIFLE dalis. Tirti pateikta 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinio .(duomenys neskelbtini),kulka iššauta iš tirti pateikto 5,6 mm kalibro graižtvinio šautuvo (duomenys neskelbtini), (teigiama identifikacija) (b. l. 59-63). Iš Marijampolės savivaldybės administracijos Igliaukos seniūnijos duomenų seka, kad O. S. seniūnijoje savo vardu šunio mišrūno 2015-02-09 užregistravusi nebuvo, tačiau nuo 2013 m. augino šuniuką ( b. l. 139, 160). Iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenų seka, kad šioje tarnyboje duomenų apie O. S. vardu registruotą gyvūną augintinį nėra ir nuobaudų dėl naminių gyvūno laikymo taisyklių pažeidimų nebuvo taikyta ( b. l. 141). Iš Marijampolės AVPK duomenų seka, kad O. S. pagal LR ATPK 110 str. nebausta ( b. l. 143-144).

Iš O. S. pateiktų nuotraukų ir liudytojų U. K., E..B parodymų seka, kad šiose nuotraukose yra baltos spalvos šuo „B.“, priklausantis O. S. , tai tas pats šuo, kuris buvo nušautas ( b. l. 166-168).

Teismo posėdžio metu peržiūrėjus nukentėjusios O. S. pateiktą vaizdo įrašą nustatyta, kad šis įrašas padarytas vaizdo kamera, esančia prie B. namų, (duomenys neskelbtini) kaime, Marijampolės sav. Vaizdo įraše matyti, kaip keliu eina žmogus, už jo atsilikęs bėga šuo, kuris „sujuda“ vietoje, paskui nubėga link vaikino ( liudytojas E. B. ) ir nukrinta. Kitoje gatvės pusėje yra keturbutis gyvenamais namas, kaip paaiškino kaltinamasis A. G., kuriame jis gyvena ( b. 169).

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, jog kaltinamojo A. G. kaltė įrodyta visiškai. Iš paties kaltinamojo parodymų, specialisto išvados ir gaišenos patologinio anatominio tyrimo akto seka, kad šuo buvo nušautas iš kaltinamojo A. G. legaliai laikomo graižtvinio medžioklinio šautuvo ir šį šunį nušovė kaltinamasis A. G.. Teismas A. G. parodymus, kad jis tik norėjo pagąsdinti šunį ir į jį specialiai nesitaikė, vertina kaip siekimą sušvelninti savo padėtį, išvengti galimų neigiamų pasekmių, susijusių tame tarpe ir su ginklų laikymu, teise medžioti. Vertindamas įrodymus teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį. Iš vaizdo įrašo, peržiūrėto teisiamojo posėdžio metu matyti, kaip keliu atbėga paskui einantį žmogų visiškai ne nuo A. G. namo, o iš kitos pusės, šuo, kuris staiga šokteli ir nubėga link vaikino. Iš liudytojo E. B. parodymų seka, kad tai buvo jis ir kad šiame įraše užfiksuota kaip prie jo pribėgo būtent tas pats šuo, kuris buvo sužalotas ir matėsi kraujas ir kurį nunešė ant A. G. automobilio. Šios faktinės aplinkybės rodo, kad šuo nebuvo prie A. G. namo, kad A. G. visai nebuvo reikalo jį gąsdinti, o priešingai, gyvenamojoje vietoje, tarp gyvenamųjų namų, praėjus žmogui, jis šovė į keliu bėgantį šunį. Nors jis aiškino, kad taip norėjo tik pagąsdinti šunį, bet jo šūvio trajektorija buvo nukreipta ne į orą, ne kur nors į šoną, o būtent į šunį. Atstumas nuo tos vietos, iš kur jis šovė iki šuns buvo gana mažas ir norint pagąsdinti šunį šūvio garsu, šis garsas būtų girdimas ir šaunant ne į šunį. Kaip seka iš paties A. G. parodymų, jis pats yra medžiotojas, jo šautuvas su optiniu taikikliu, taigi jam pačiam šūvio trajektorija gerai suvokiama ir valdoma. Taigi šių nustatytų faktinių aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamasis A. G. suvokė savo veiksmų pobūdį ir pavojingumą bei pasekmes ir jų siekė. Teismas taip pat sprendžia, jog neabejotinai nustatyta, kad A. G. nušautas šuo priklausė O. S.. Bylos duomenimis ir pačios nukentėjusios parodymais nustatyta, kad ji šuns nebuvo įregistravusi, tačiau gyvūno neįregistravimas atitinkamuose registruose nuosavybės teisės nepaneigia. Iš bylos duomenų ( įvykio vietos apžiūros protokolo, gyvūno tyrimo akto ) seka, kad nušautas šuo buvo šviesios spalvos, mišrūnas, nukentėjusioji O. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad priede prie įvykio vietos apžiūros protokolo yra jos šuns B. nuotrauka, kad būtent jos šuo B. įvykio dieną pabėgo iš namų ir nusekė paskui A. V., kad su šiuo šunimi jos sūnus dažnai lankydavosi (duomenys neskelbtini) kaime pas N. K. ir šuniui ši vietovė buvo žinoma. U. K. patvirtino, kad jai buvo žinomas O. S. šuo B. ir kad buvo nušautas būtent šis šuo. Liudytojas A. V. parodė, kad įvykio dieną būtent iš O, S namų išbėgo ir iki (duomenys neskelbtini) kaimo bėgo O. S. šuo, o įvykio vietos apžiūros protokole ( nuotraukose ) užfiksuotas tokių pačių rūšinių požymių šuo. Jokių priešiškumų tarp O. S. ir A. G. nenustatyta ir jokių aplinkybių, kad nukentėjusioji O. S. neteisingai nurodytų šuns priklausomybę, sau prisiimtų svetimo gyvūno nuosavybės teises, nėra. Taigi teismas sprendžia, jog neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis A. G. tyčia be jokios priežasties šovė į O. S. priklausantį šunį, dėl šių jo veiksmų šuo žuvo ir tokie jo veiksmai neabejotinai vertinami kaip žiaurus elgesys su gyvūnu. Tokie kaltinamojo A. G. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 310 str., sudėtį.

Nukentėjusioji O. S. pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo A. G. 100 eurų turtinei žalai atlyginti, 400 eurų neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas -500 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginti ( b. l. 131-135). Ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad ji šunį, kuris buvo nušautas, pirkusi už 200 litų ( kas sudaro 58 eurus ) prieš trejus metus, turėjo išlaidų skiepams, vaistams, šampūnams, nes šuo buvo prižiūrėtas ir laikomas kambaryje. Be to padaryta ir neturtinė žala- kaltinamasis žiauriai pasielgė su niekam žalos nepadariusiu gyvūnu, šuo buvo nušautas viešoje vietoje, sutrikdant toje gatvėje gyvenančių žmonių ramybę. O. S. atsirado išgąstis dėl to, kad asmuo dienos metu gyvenamojoje vietovėje taip pavojingai elgėsi ir dėl to galėjo nukentėti tiek ji pati, jeigu būtų ėjusi ieškoti šuniuko, tiek kiti asmenys. Šis įvykis priminė anksčiau jos gyvenime buvusį skaudų žiauraus elgesio su gyvūnu įvykį, dėl ko jai vėl iš naujo teko išgyventi. Be to šuniuką tiek ji pati, tiek vaikai labai mylėjo, todėl jo nušovimas sukėlė didelį gailestį, didelį išgąstį. Ikiteisminio tyrimo metu kreipėsi į advokatą, kuris nuolat konsultavo, dalyvavo ikiteisminiame tyrime, rengė civilinį ieškinį atstovavo teisme, todėl prašo priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Teismas sprendžia, kad ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra neįrodytas. Kaltinamasis ieškinio nepripažįsta. Nukentėjusioji jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodomą šuns įsigijimo kainą ir patį atlygintino įsigijimo faktą, jos nurodomas išlaidas šuns priežiūrai nepateikė, tokių įrodymų byloje ir nėra. Esant šioms aplinkybėms ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip neįrodytas. ( CK6.249 str. , 6.263 str. ).

Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos ( CK. 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ( CK 6.250 str. 2d.). Aukščiau aptartais įrodymais teismas sprendė, jog neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis A. G. tyčia nušovė nukentėjusiajai O. S. priklausantį šunį. Nusikalstama veika buvo padaryta tyčiniais įžūliais kaltinamojo veiksmais. Buvo nušautas šuo, kuris nukentėjusios šeimoje gyveno gana ilgą laiką, ji ir jos šeimos nariai, ypatingai vaikai, jį mylėjo ir buvo prisirišę, todėl jo netektis būtent tokiu būdu, buvo didelis dvasinis sukrėtimas ir sukėlė dvasinius išgyvenimus. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas įvertina ir nukentėjusios tam tikrą neapdairumą, o būtent kad ji neužtikrino tinkamos gyvūno apsaugos, neužtikrino, kad gyvūnas nepabėgtų ir neatsidurtų pakankamai dideliu atsumu nuo jos gyvenamosios vietos. Atsižvelgiant į šį nukentėjusios neatsargumą ieškinys mažintinas ir nustatytina neturtinę žalą atitinkanti pinigų suma- 300 ( trys šimtai ) eurų

Pagal LR BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovu, paslaugoms apmokėti. Iš bylos duomenų seka, kad kaltinamasis kaltu prisipažįsta iš dalies, žalos gera valia neatlygino, todėl nukentėjusioji O. S., siekdama apginti savo interesus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, buvo priversta kreiptis į advokatą dėl profesionalios teisinės pagalbos. O. S. naudojosi savo pasirinkto atstovo- advokato teisinėmis paslaugomis ikiteisminiame tyrime , o taip pat ir bylą nagrinėjant teisme bei rengiant civilinį ieškinį, dėl to patyrė 500 eurų išlaidų atstovo pagalbai apmokėti ( 1 t., b. l. 135 ). Prašomos priteisti išlaidos, įvertinant atstovo atliktų darbų apimtį, nėra aiškiai per didelės ir jos išieškotinos iš kaltinamojo A. G..

Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. G. neteistas, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius LR BK 38 str. dėl kitokio pobūdžio nusikalstamos veikos – svetimo turto vagystės. Administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą. A. G. nedirba, registruotas darbo biržoje, charakterizuojamas teigiamai. Kadangi kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino iš dalies, nusikaltimu padarytos žalos neatlyginęs ir įsipareigojimo atlyginti žalą nepateikęs, jo atžvilgiu taikyti LR BK 40 str. ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra pagrindo, jam skirtina bausmė. Kadangi jis nedirba ir pastovių pajamų negauna, skirti bausmę- baudą – nėra pagrindo, nes bus apsunkintas jos vykdymas. Atsižvelgiant į tai, kad jis neteistas ( teistumas išnykęs), charakterizuojamas gerai, skirti bausmes, susijusias su jo laisvės atėmimu, taip pat nėra pagrindo. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad skirtina sankcijoje numatyta bausmė- viešieji darbai, artimi sankcijos vidurkiui. Kaltinamasis A. G. tyčiniais veiksmais žiauriai elgėsi su gyvūnu, dėl ko gyvūnas mirė, panaudojo medžioklei skirtą šaunamąjį ginklą, todėl siekiant užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų prieš gyvūnus darymą, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- teisės medžioti atėmimas ( BK 68 str. ), taip pat taikytina baudžiamojo poveikio priemonė- nusikaltimo įrankio ( graižtvinio šautuvo Nr. B377032) konfiskavimas ( BK 72 str. ).

Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 str., 17str., 18 str. nuosprendžiui įsiteisėjus turi būti sprendžiama dėl A. G. išduotų leidimų laikyti ir nešioti ginklus panaikinimo, todėl iš A. G. paimti graižtvinis šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini),, lygiavamzdis šautuvas Nr.251838, orinis šautuvas ( byloje nėra duomenų apie jo galingumą, o nuo to priklauso, ar būtinas leidimas ) ir šaudmenys perduotini Marijampolės AVPK VTS Licencijavimo poskyriui, iki bus išspręsta dėl leidimo galiojimo ( LR BPK 94 str. 1d. 2 p. ). Šautuvų dėklai, odinis diržas ir odinis šovinių dėklas grąžintini A. G. ( LR BPK 94 str. 1d. 5p.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str. teismas

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 310 str., ir paskirti 6 ( šešis ) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti per mėnesį po 25 ( dvidešimt penkias) valandas visuomenės labui. LR BK 68 str. 1d., 2d. pagrindu skirti baudžiamojo poveikio priemonę- uždrausti naudotis teise medžioti 1 ( vienerius ) metus ir 6 ( šešis) mėnesius. LR BK 72 str. 1d., 2d. pagrindu konfiskuoti nusikaltimo įrankį- graižtvinį šautuvą Nr. B377032.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti nekeisti, pradėjus vykdyti nuosprendį- panaikinti.

Civilinės ieškovės O. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo A. G. civilinei ieškovei O. S. 300 ( tris šimtus) eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti bei 500 ( penkis šimtus ) eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1.Graižtvinį šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini),, lygiavamzdį šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini),, orinį šautuvą, 54 vienetus 12 kalibro šovinių, 25 vienetus (duomenys neskelbtini) kalibro šovinių, kurie saugomi Marijampolės AVPK Operatyvaus valdymo skyriuje, bei Ginklo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini),ir leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0003219, saugomus baudžiamosios bylos Nr. 01-1-08580-15 medžiagoje, paliekant byloje jų kopijas, perduoti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Licencijavimo poskyriui;

2. Vieną šovinio tūtelę, saugomą Marijampolės AVPK Operatyvaus valdymo skyriuje, sunaikinti;.

3. Paketą su 4 popieriniais vokais su šūvio pėdsakų ėminiais, saugomus Marijampolės AVPK Logistikos skyriuje, sunaikinti;

4. Du seifo raktus, kurie 2015-04-16 pakvitavimu grąžinti savininkui A. G., grąžinti A. G. pilnam disponavimui.

5. Du šautuvų dėklus, 1 odinį diržą su keturiais šovinių dėklais, odinį šovinių dėklą, saugomus Marijampolės AVPK Operatyvaus valdymo skyriuje), grąžinti A. G..

Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.