- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- AN2-490-594/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00159-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities vyriausiasiojo policijos komisariato Jonavos policijos komisariatas
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. V. (toliau – G. V.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimu G. V. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalyje padarymą paskirta 1150 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metų laikotarpiui, už tai, kad jis 2020 m. gegužės 5 d. apie 21.54 val. (duomenys neskelbtini) 2,45 km, vairuodamas automobilį Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir užvažiavo ant salelės skiriančios priešingas juostas bei atsitrenkė į salelėje esantį ženklą. Ženklas nuo smūgio trenkėsi į automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. J., gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo sugadinti automobiliai ir kelio ženklas. Vairuotojas su automobiliu iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais G. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127, 219.1 punktų reikalavimus. Dėl automobilio VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo padaryta 1321 eurų žala, o dėl kelio ženklo apgadinimo padaryta 236,54 eurų žala.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu G. V. prašo panaikinti arba pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą paliekant jam už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtą 1150 eurų baudą, tačiau neskiriant jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
2.1. Apelianto teigimu, apylinkės teismo priimtas nutarimas yra aiškiai per griežtas, jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas atėmimas, įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, yra perteklinė. Juolab, kad remiantis ANK 426 straipsnio 7 dalimi, minėtos administracinio poveikio priemonės skyrimas nėra privalomas. Skiriant administracinio poveikio priemones būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti labiau nei tai būtina demokratinėje visuomenėje.
2.2. Apelianto nuomone jam paskirta 1150 eurų bauda leis pasiekti ANK įtvirtintus administracinių nuobaudų tikslus. Nors paskirtos baudos suma, kartu su turima atlyginti žala kitam vairuotojui T. J. bei valstybei dėl kelio ženklo sugadinimo, yra didelė finansinė našta apelianto šeimai, kurioje auga du mažamečiai vaikai, sutuoktinė yra vaiko priežiūros atostogose ir jos gaunamos pajamos, įskaičius iš valstybės gaunamus vaiko pinigus tėra 460 eurų, jo gaunamas darbo užmokestis taip pat nėra didelis, siekia 1200 eurų atskaičius mokesčius, šeima turi finansinių įsiskolinimų (išperkamosios nuomos sutartis, vartojimo paskola), tačiau jis pasiryžęs kaip galima greičiau sumokėti šias sumas.
2.3. Skunde taip pat pabrėžiama, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina nuvykimui į darbovietę, nes apeliantas gyvena Ruklos miestelyje, o dirba AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nutolusi nuo jo gyvenamosios vietos 9 km. Visuomeninis transportas tuo metu, kai jis pradeda darbą ir kai jį baigia, jau nebevažiuoja. Šeimoje auga du mažamečiai vaikai, kuriuos reikia vežti į gydymo įstaigas, vieną iš jų ir į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, ir iš jos pasiimti. Apeliantas taip pat turi rūpintis senyvo amžiaus močiute, kuri neseniai patyrė insultą, todėl jai reikia atvežti vaistų, maisto produktų. Sutuoktinės močiutė taip pat yra prastos sveikatos, neseniai jai atlikta klubo operacija. Atėmus teisę vairuoti automobilį bus nubaustas ne tik apeliantas, bet ir jo šeimos nariai bei artimieji. Teisė vairuoti transporto priemones apeliantui reikalinga ir siekiant kelti profesinę kvalifikaciją, nes siekiant gauti autokrautuvo teises reikia turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad per trejus metus nėra pažeidęs kelių eismo taisyklių, o jo padarytas administracinis nusižengimas buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio. Jis neturėjo jokios tyčios pasišalinti iš įvykio vietos, buvo įsitikinęs, kad apgadino tik savo transporto priemonę, o kitiems automobiliams ar kelio ženklams žala nebuvo padaryta. Sutinka, kad jo elgesys buvo neatsakingas, nerūpestingas, bet jo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios. Tokia situacija įvyko dėl streso, išgąsčio, teisės aktų nežinojimo, nepatyrimo, tinkamo aplinkybių neįvertinimo.
2.4. Skunde apeliantas taip pat prašo įvertinti tai, kad jis yra pasiruošęs atlyginti visą jo veiksmais padarytą žalą tiek nukentėjusiam asmeniui, tiek ir valstybei, todėl tai turėtų lengvinti jo atsakomybę, nes ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato atsakomybę lengvinančią aplinkybę jei kaltininkas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Be to, remiantis ANK 35 straipsnio 2 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) gali ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Tokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių šiuo atveju yra: apeliantas niekada nebuvo baustas už pasitraukimą iš įvykio vietos, 3 metus neturi jokių nuobaudų dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, eismo įvykio metu nebuvo sutrikdyta kitų asmenų sveikata. Padarytas administracinis nusižengimas nėra ypač pavojingas visuomenei, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl įvertinus visas aplinkybes baudos paskyrimas yra pakankama priemonė ANK 22 straipsnyje numatytiems nuobaudos tikslams pasiekti.
Atsiliepimas
3. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas V. L. pateikė atsiliepimą į G. V. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos vertinimu, teismas teisingai įvertino visas aplinkybes ir pagrįstai G. V. skyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. G. V. skundas netenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde neginčijamos byloje nustatytos faktinės administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės ir G. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, tačiau keliamas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos administracinio poveikio priemonės pagrįstumo klausimas, manant, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo paskyrimas pažeidžia proporcingumo principą ir yra perteklinė priemonė administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones, teisės skraidyti orlaivio įgulos nariu, teisės atlikti orlaivių techninę priežiūrą, teisės medžioti, teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius, teisės užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla) atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą (ANK 28 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, G. V. skundžiamu nutarimu pripažintas padaręs ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kurį padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones.
7. ANK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai jis yra numatytas šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. ANK 426 straipsnio 7 dalis numato, kad už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Taigi, aptariamo straipsnio sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytas kaip alternatyvi administracinio poveikio priemonė, paliekant teismui diskreciją, įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes, nuspręsti, taikyti ją, ar ne.
8. Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, kai ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką, nenumatytas privalomas šios specialiosios teisės atėmimas. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi (ANK 22 straipsnis), o taip pat administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
9. Kaip matyti iš skundžiamo teismo nutarimo turinio, pirmosios instancijos teismas sprendimą skirti G. V. administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti atėmimą 1 metų laikotarpiui, motyvavo tuo, jog nebuvo nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, G. V. ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, yra teistas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, jog apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas G. V. linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles, ne pirmą kartą yra baudžiamas už Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymą, jo elgesys kelyje nėra atsitiktinis, o veiksmai kelia grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui, taip pat įvertinęs G. V. charakterizuojančią medžiagą, bei siekdamas įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį pagrįstai nusprendė skirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytam šios teisės atėmimo terminui.
10. Nors apeliaciniu skundu nesutinkama su paskirta administracinio poveikio priemone, nurodant, kad jos paskyrimas yra per griežta nuobauda, pažeidžianti ir proporcingumo principą, tačiau aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti. Kaip matyti iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo viso proceso metu savo kaltės dėl administracinio nusižengimo iš esmės nepripažino, teigė, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes jis nesuprato, jog atsitrenkė į kelio ženklą, nematė, kaip kelio ženklas kliudė priešais važiuojančią transporto priemonę ir ją apgadino, kas leidžia teigti, jog G. V. bandė sumenkinti savo padarytą pažeidimą bei juo sukeltas pasekmes. Analogiška pareiškėjo pozicija įžvelgiama ir jo apeliaciniame skunde, kuriame jis ir toliau menkina savo veiksmus, teigdamas, jog vis dar nesutinka, kad tyčia ir sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, kas leidžia vertinti, jog ir dabar pareiškėjas savo elgesio nevertina kritiškai, todėl akivaizdu, kad G. V. nėra nuoširdus. Pažeidimo padarymo aplinkybės, po jo įvykdymo sekę pažeidėjo veiksmai, padarytos žalos dydis leidžia teigti, jog G. V. neabejotinai suprato sukėlęs eismo įvykį, tačiau sąmoningai ignoravo jam kaip vairuotojui taikomus KET reikalavimus įvykus įvykiui ir iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Nors apelianto teigimu, dėl šio nusižengimo jis buvo pamokytas ir dėl savo veiksmų gailisi, yra pasiryžęs atlyginti visą žalą, sumokėti jam paskirtą 1150 eurų baudą, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie argumentai nėra pagrindas išvadai, kad paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota netinkamai. Apylinkės teisme įvertinti įrodymai bei aptartas apelianto elgesys po eismo įvykio, paneigia apelianto teiginius, kad pasišalinimas iš eismo įvykio vietos buvo atliktas ne iš tyčios, o dėl nerūpestingumo, dėmesio stokos ir t. t.
11. Apeliaciniame skunde G. V. akcentuojamos jį kaip asmenį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, susijusios su darbu, siekiu tobulėti profesinėje srityje, vis dėlto nepaneigia jo įstatymų nepaisymo, nenoro laikytis visuomenėje įtvirtintų normų ir nelemia pagrindo netaikyti administracinio poveikio priemonės. Kaip jau buvo minėta, G. V. yra teistas, ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe ir už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (ANK 417 straipsnio 1 dalis, 417 straipsnio 3 dalis), turi galiojančią nuobaudą už pažeidimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, padarytą esant neblaiviam, kai nustatytas net 2,39 promilės girtumas. Tokie duomenys apie ankstesnį jo teistumą ir baustumus neigiamai charakterizuoja apeliantą ir rodo, kad jis negerbia ir nepaiso ne tik saugaus eismo keliuose reikalavimų, bet ir visuomenėje įtvirtintų tinkamo elgesio reikalavimų ir įstatymų, todėl nėra teisinio pagrindo jam neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Įvertinus eismo įvykio aplinkybes, padarytą žalą, G. V. nenorą pripažinti savo kaltę ir savo veiksmų sumenkinimą, apeliantui paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam sankcijoje numatytam laikotarpiui atitinka apelianto asmenybę ir jo padaryto nusižengimo sunkumą bei nepažeidžia proporcingumo principo.
12. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi du mažamečius vaikus, kuriuos reikia išlaikyti, taip pat vežti į ugdymo įstaigą, pas gydytojus, šeima turi finansinių įsipareigojimų, o teisė vairuoti reikalinga ne tik vykstant į darbo vietą, kuri nutolusi apie 9 km nuo gyvenamosios vietos, susisiekimas visuomeniniu transportu yra apsunkintas, bet ir siekiant kelti kvalifikaciją bei rūpintis senyvo amžiaus ir sveikatos problemų turinčiais artimaisiais. Šios aplinkybės nelaikytinos ypatingai švelninančiomis G. V. atsakomybę ir nesudaro pagrindo neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar sutrumpinti šios teisės atėmimo terminą. Minėtas aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu, darbinių funkcijų atlikimu, finansinių įsipareigojimų vykdymo apsunkinimu bei rūpinimusi artimaisiais, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir G. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau tai nuo neteisėto elgesio apelianto nesustabdė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teisės vairuoti transporto priemones būtinumas tiek dėl asmeninių poreikių, tiek dėl darbo, turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio asmuo būtų suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Tuo tarpu G. V. žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, šia specialiąja teise naudojosi neatsakingai, todėl dėl administracinio nusižengimo patirtos pasekmės yra adekvačios padarytų nusižengimų pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti.
13. Apeliantas taip pat teigia, kad pagal ANK 35 straipsnio 2 dalį galima pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir tas aplinkybes, kurios nėra nurodytos ANK 35 straipsnio 1 dalyje. G. V. vertinimu, jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis galėtų būti pripažinta tai, kad jis niekada nebuvo baustas už pasitraukimą iš įvykio vietos, 3 metus neturi jokių nuobaudų dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, eismo įvykio metu nebuvo sutrikdyta kitų asmenų sveikata, kas patvirtina, kad jo padarytas nusižengimas nėra ypač pavojingas visuomenei. Iš tiesų įstatymų leidėjas ANK 35 straipsnio 1 dalyje numatė nebaigtinį atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašą, todėl teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) gali, tačiau neprivalo ir kitas įstatyme nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Nagrinėjamoje situacijoje apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į apelianto nurodomas aplinkybes ir jas tinkamai įvertino spręsdamas G. V. paskirtos administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą, tačiau pripažinti apelianto nurodomas aplinkybes jo atsakomybę lengvinančiomis nėra jokio pagrindo. Kartu pažymėtina, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad paskutinius tris metus nėra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Iš Administracinio nusižengimo registro išrašo duomenų matyti, jog G. V. 2019 m. vasario 11 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, už kurį administracinis nurodymas jam buvo surašytas 2019 m. vasario 11 d. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis įstatymų ir neignoruoti Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Nors apeliantas skunde pabrėžia, kad jo padarytu pažeidimu nebuvo sukelta sunkių pasekmių bei nebuvo sužaloti žmonės, tačiau su tuo nėra pagrindo sutikti. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, kelio ženklas, į kurį dėl savo neatsakingo elgesio atsitrenkė G. V. nuo smūgio ne nulinko, bet buvo nulaužtas ir trenkėsi į priešais atvažiuojančią transporto priemonę, kuri buvo smarkiai apgadinta (priekinis bamperis, variklio dangtis, kairys priekinis žibintas, išmuštas priekinis stiklas, sulankstytas automobilio stogas), todėl tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių padarinių ir asmenų sužalojimų. Be to, pažymėtina, kad jei G. V. būtų padaręs žalos kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, jo veika būtų kvalifikuojama ir pagal kitus, griežtesnę atsakomybę numatančius ANK ar netgi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius, taigi tai, kad nebuvo sutrikdyta kitų asmenų sveikata negali būti laikoma jo atsakomybę švelninančia aplinkybe.
14. Pagrindo pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad G. V. pasiryžęs atlyginti nukentėjusiajam ir valstybei padarytą žalą, taip pat nėra. Nors ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato atsakomybę lengvinančią aplinkybę jei kaltininkas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą, tačiau tokių duomenų aukštesnės instancijos teismui nėra pateikta, todėl vien tik apelianto pasiryžimas atlyginti padarytą žalą taip pat nesudaro pagrindo švelninti jo padėtį ir neskirti jam teisės vairuoti atėmimo.
15. Aptartų duomenų visumoje aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad G. V. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu G. V. būtų galima neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.
16. Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai, o administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti tik G. V. taikant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą, ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui, todėl neskirti šios administracinio poveikio priemonės teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.