Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-02-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-78-417-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-06
Bylos Nr.
1A-78-417-2012
Teisminio proceso Nr.
1-44-1-00039-2011-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eduardas Maškevičius (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Stasys Valužis
Nuteistasis
A. J., V. L.
Advokatai
Irmantas Motužis
Kategorijos

Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-78-417/2012

Teisminio proceso Nr. 1-44-1-00039-2011-6

Teisėja I. Šeškauskienė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.17.5.

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. vasario 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teisėjų Stasio Valužio, Aurelijos Sadauskaitės,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei,nuteistiesiems A. J. ir V. L.,jų gynėjams advokatams Irmantui Motužiui, Danguolei Žilinskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. J. ir V. L. gynėjų apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal BK 201 str. 2 d. ir jam paskirta 100 MGL, t. y. 13000 Lt (trylikos tūkstančių litų), bauda.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas A. J. sulaikymas 2011 m. gegužės 17 d., prilyginant vieną suėmimo dieną 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta galutinė neatlikta bausmė – 98 MGL, t. y. 12740 Lt (dvylikos tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimties litų), bauda.

V. L. pripažintas kaltu pagal BK 201 str. 2 d. ir jam paskirta 80 MGL, t. y. 10400 Lt (dešimties tūkstančių keturių šimtų litų), bauda.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas V. L. sulaikymas 2011 m. gegužės 17 d., prilyginant vieną suėmimo dieną 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta galutinė neatlikta bausmė – 78 MGL, t. y. 10140 Lt (dešimties tūkstančių vieno šimto keturiasdešimties litų), bauda.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. ir V. L. pripažinti kaltais ir nubausti pagal BK 201 str. 2 d. už tai, kad turėdami bendrą tyčią pasigaminti naminės degtinės, turint tikslą ją realizuoti, veikdami bendrininkų grupe, duomenys neskelbtini esančiame miške, iš anksto pagamintu aparatu, skirtu naminei degtinei gaminti, 2011 metų gegužės 9 dieną iš 1000 kg kvietrugių miltų, 1500 litrų vandens ir 10 kg mielių pasigamino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį raugalo, iš kurio 2011 metų gegužės 16 d., laikotarpiu nuo 16 val. iki 21 val. 40 min., neteisėtai pagamino 125 litrus naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 35 prom. ir ją laikė penkiose plastmasinėse talpyklose duomenys neskelbtini, iki 2011-05-16 d. 21 val. 40 min., tokiu būdu jie, turėdami tikslą realizuoti, pagamino ir laikė daugiau kaip penkiasdešimt litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, kol 2011-05-16 d. 21.40 val. buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Šalies argumentai

Nuteistojo A. J. gynėjas bei nuteistojo V. L. gynėja pateiktuose apeliaciniuose skunduose prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendį pakeisti – nuteistųjų A. J. bei V. L. veiką perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 201 str. 3 d. ir už baudžiamąjį nusižengimą paskirti mažesnio nei vidurkis dydžio baudą. Nurodo, kad teismo išvados dėl to, kad A. J. ir V. L. pasigamino 125 litro naminės degtinės siekdami ją realizuoti yra paremtos prielaidomis. Teismo samprotavimai apie užraugto raugalo kiekį ir pagamintos naminės degtinės kiekį neturi pagrindo. Teismo teiginys, kad buvus tikslą realizuoti rodo ir užraugto raugalo kiekis, yra neparemtas faktiniais duomenimis — įvykio vietos apžiūros protokole (kaip ir nuosprendyje) nėra nurodytas absoliučiai joks raugalo kiekis, o tik nurodomi talpyklų, kuriose buvo raugalas, matmenys (be kita ko — tik dviejų (Nr. 9 ir Nr. 10) iš trijų buvusių talpyklų su raugalu, o talpyklos Nr. 11 matmenys nenurodyti). Nors teismas nurodė tikįs kaltinamojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, pabrėžė, kad apklaustas kaip įtariamasis V. L. smulkiai ir nuosekliai papasakojo susitarimo gaminti naminę degtinę, raugalo naminei degtinei gaminti užraugimo procesus, naminės degtinės gaminimo eigą, ir šie parodymai atitinka įvykio vietoje rastos įrangos sudėtį ir mastą, raugalo ir naminės degtinės kiekius bei liudytojų parodymus, tokie teismo teiginiai nėra paremti jokia kita bylos medžiaga. Anot gynėjo, baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų ne tik apie užraugto raugalo kiekį, bet ir jos kokybę ir kiekį. Todėl teismas net neturėjo galimybės patikrinti, ar V. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu jį pirmąkart apklausiant kaip įtariamąjį, atitiko kitus baudžiamosios bylos duomenis. Tai, kad nuteistasis V. L. apklausiamas kaip įtariamasis nurodė įrangos naminei gaminti sudėtį ir mastą, paaiškindamas naminės degtinės gamybos metu kelias valandas buvo įvykio vietoje ir matė tą įrangą. Be to, gynėjo įsitikinimu, teismas remdamasis ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnui įtariamojo V. L. duotais parodymais, nesilaikė įrodymų leistinumo principo, kad asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Duomenys apie A. J. pagamintą naminės degtinės kiekį, kuriais remdamasis teismas daro išvadą apie tikslą realizuoti, konstatuodamas, jog A. J. pasigamino 125 1 naminės degtinės, yra prieštaringi. Teismo konstatavimas, kad nuteistieji pasigamintus 125 1 naminės degtinės laikė penkiose plastmasinėse talpyklose, taip pat nepagrįstas, kadangi įvykio vietoje buvo rasta tik viena mėlyna plastmasinė talpykla su apie 50 1 naminės degtinės bei trys kibirai, į kuriuos tekėjo degtinė, ir tik policijos pareigūnams supilsčius visą degtinę į penkias talpyklas, ji buvo laikoma penkiose talpyklose. Pasak apeliantų, tiek nuteistasis A. J., tiek nuteistasis V. L. teisme, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad A. J. rado įrangą naminei degtinei gaminti su užraugtu raugu ir norėjo pagaminti tik 50 1 naminės degtinės, o išvirus maždaug tokiam kiekiui, norėjo gesinti daryklą. Kad daryklos savininkas nesuprastų, jog dalį naminės degtinės išvirė, norėjo užraugti dar naują raugą ir užpilti jį ant buvusio užraugto. Abu nuteistieji taip pat parodė, kad į įvykio vietą atvykus policijai, jiedu buvo sulaikyti ir ugnies nebeužgesino, dėl to degtinė toliau tekėjo. Mano, jog tokie nuteistųjų paaiškinimai nėra paneigti kitais bylos duomenimis, o priešingai – atitinka įvykio vietos apžiūros protokolo duomenis. Tokie nuteistųjų parodymai buvo duoti dar ikiteisminio tyrimo metu (A. J. atveju — nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios), kai nuteistieji dar net nebuvo susipažinę su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Apklaustų liudytojų G. K., S. M. ir R. M. parodymai apie tai, kiek laiko jiems atvykus į įvykio vietą ir sulaikius A. J. ir V. L. dar virė naminė degtinė, yra prieštaringi, o pagal liudytojo R. M. parodymus, virimo procesas nuo įvykio vietos apžiūros pradžios galėjo trukti 20 min. Įvykio vietoje ugnis buvo užgesinta tik įvykio vietos apžiūros pabaigoje, o iki to pareigūnai rašė įvykio vietos apžiūros protokolą, fotografavo, visą tą laiką į kibirus tekėjo naminė degtinė. Apeliantai pažymi, jog įvykio vietos apžiūros protokole nėra užfiksuota, kokie kiekiai naminės degtinės buvo kiekviename iš kibirų įvykio vietos apžiūros pradžioje bei nenustatyti kibirų tūriai, todėl gynėjo įsitikinimu, nėra paneigta, kad nuteistieji buvo pagaminę tik apie 50 1 naminės degtinės (kurią buvo supylę į plastmasinę talpyklą) ir daugiau pasigaminti neturėjo tikslo. Pagamintos pirmo varymo naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija tik 35 proc., kiekis – 50 1 – nėra aiškiai per didelis, kad pasigamintą degtinę per tam tikrą laikotarpį galėtų suvartoti nuteistieji ar vienas iš jų.

Gynėjai taip pat nurodo, kad nors teismas A. J. įvardija daryklos valdytoju, baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad įranga naminės degtinės gamybai priklausė ar buvo įrengta A. J. ar V. L.. Naminės degtinės gamybos aparato savininkas liko nenustatytas. Baudžiamojoje byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistieji būtų užsiėmę naminės degtinės realizavimu anksčiau, nėra nustatytos jų galimybės ar ketinimai realizuoti naminę degtinę. Byloje neginčijamai nustatyta tik tiek, jog nuteistasis A. J. svetimu, nežinia kam priklausančiu aparatu naminei degtinei gaminti savo reikmėms pasigamino apie 50 1 naminės degtinės. Tokie jo veiksmai, nesant tikslo realizuoti degtinę, atitinka ne Lietuvos Respublikos BK 201 str. 2 d. numatyto nusikaltimo, o Lietuvos Respublikos BK 201 str. 3 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nuteistieji ir jų gynėjai prašo jų apeliacinius skundus tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų gynėjų apeliaciniai skundai atmestini.

Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Keisti jo apeliantų skunduose nurodytais motyvais teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl mano, kad nuteistųjų A. J. ir V. L. kaltė dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo padarymo yra įrodyta byloje surinktais faktiniai duomenimis ir šių išvadų nuteistųjų gynėjų skunduose nurodyti argumentai nepaneigia.

BK 201 str. 3 d. numatyta asmens baudžiamoji atsakomybė, kuris turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai pagamino, laikė, gabeno penkiasdešimt arba daugiau litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų arba juos realizavo.

Nuteistųjų gynėjai pateiktuose apeliaciniuose skunduose pagrindinį dėmesį skiria aplinkybei, kad nuteistųjų A. J. ir V. L. tikslas buvo pasigaminti savo reikmėms apie 50 l naminės degtinės, o nustatytas 125 l kiekis susidarė, kai po apeliantų sulaikymo įvykio vietoje darykla nebuvo užgesinta ir, iki buvo įformintas įvykis, degtinė buvo gaminama toliau.

Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi šį apeliacinių skundų argumentą, negali sutikti su tokia apeliantų pozicija, nes faktiniai bylos duomenys – policijos pareigūnų G. K., S. M., R. M. parodymai, aptiktos daryklos dydis, pačių nuteistųjų ruošiamo bei vietoje rasto raugalo kiekis, nuteistųjų pasirūpinimas techninėmis priemonėmis – benzininiu vandens siurbliu bei pjūklu – aiškiai rodo, kad nuteistųjų A. J. bei V. L. tikslas buvo pasigaminti kur kas didesnį kiekį gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nei yra deklaruojama pačių nuteistųjų, ir tai labai aiškiai įrodo pareigūnų rastas naminės degtinės kiekis.

Apklausti policijos pareigūnai G. K., S. M. ir R. M. teisiamajame posėdyje išsamiai paaiškino aplinkybes kodėl būtent nuteistojo A. J. tėvui priklausančios sodybos teritorijoje buvo ieškoma naminės degtinės darykla, taip pat parodė, jog į daryklą vedė nuo minėtos sodybos einantis keliukas į mišką, kuris buvo išvažinėtas arklinio vežimo ratų, o daryklos vietą pareigūnai aptiko pagal garsą, kurį skleidė įjungtas benzininis vandens siurblys. Taip pat parodė, kad įvykio vietoje pamatė dirbančius abu nuteistuosius – jie nešė malkas, pylė vandenį, maišė miltus, kūreno ugnį. Kai nuteistieji buvo sulaikyti, iki darykla netrukus buvo užgesinta, galėjo praeiti apie 20–30 min. Nuteistųjų jau pagaminta naminė degtinė buvo supilstyta į kelias talpyklas, kuriose buvo patogu gabenti. Mano, kad procesas jau ėjo į pabaigą ir buvo maišomas naujas raugalas.

Teisėjų kolegija šiuos pareigūnų parodymus vertina kaip logiškus, atitinkančius faktines bylos aplinkybes. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kodėl pareigūnai būtų galėję apklabėti nuteistuosius, jei šie juos sulaikant iš tikrųjų būtų spėję pasigaminti žymiai mažesnį kiekį naminės degtinės, nei buvo nustatytas įforminant įvykį. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų apie A. J. bei V. L. buvusius teistumus, iki inkriminuoto nusikaltimo padarymo, nė vienas iš apeliantų nebuvo patekęs policijos akiratin dėl panašaus ar kitokio pobūdžio nusikaltimų padarymo. Todėl akivaizdu, kad nė vienas iš pareigūnų anksčiau nepažinojo nuteistųjų ir atitinkami neturėjo jokio suinteresuotumo juos apkalbėti siekiant tam tikrų savanaudiškų tikslų. Galiausiai, kaip matyti iš pačių pareigūnų parodymų, jie net tiksliai nežinojo, kur yra darykla, kieno jis ir jo vietą rado tik pagal garsą, kurį skleidė nuteistųjų naudojamas vandens siurblys. Todėl abejoti pareigūnų suinteresuotumu siekti pasunkinti nuteistųjų teisinę padėtį – sulaikymo metu sąmoningai neužgesinant daryklos ir taip pasiekiant, kad naminės degtinės pasigamintų dukart daugiau, nei buvo aptikta, – teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo, nes, kaip minėta, pareigūnai neturėjo priežasčių tokiam neteisėtam poelgiui. Galiausiai pats nuteistasis V. L. pirmosios instancijos teisme parodė, kad A. J. išpylė tris 20 l talpos kibirus, o vėliau dar keliskart policijos pareigūnai išpylė jau pagamintos naminės degtinės. Todėl šiuo atveju jau įvertinus, kad vien A. J. iš kibirų išpylė naminės degtinės kiekį, aiškiai didesnį nei 50 l, paneigia apeliantų versiją, kad jie siekė pasigaminti ir buvo pasigaminę iki 50 l naminės degtinės. Todėl teisėjų kolegija netiki šiuo nuteistųjų tvirtinimu ir vertina jį kaip apsirinktą gynybos poziciją.

Jau vien A. J. parodymai, kad jis naminę degtinę iki 50 l ketino pasigaminti sau, kai tuo tarpu netrukus parodo, kad iš esmės nėra vartojantis alkoholį asmuo, o pasak V. L., jis išvis negeria naminės degtinės, prieštarauja elementariai logikai. Taip pat, kaip ir paaiškinimas, jog naujas raugalas buvo raugiamas tik tam, kad tikrasis daryklos savininkas nepastebėtų, jog tam tikra dalis jau panaudota, nors, pasak V. L. bei A. J., to savininko jie nepažįsta ir daryklą A. J. netikėtai rado miške. Šiuo atveju akivaizdu, kad tariamas, nežinomas daryklos savininkas realiai net nebūtų galėjęs vizualiai pastebėti, jog iš 1000 kg miltų, 1500 l vandens ir 10 kg mielių užraugto raugalo yra pagaminta tik 50 l degtinės. Tai atsižvelgiant į itin didelį raugalo kiekį yra ypač menkas kiekis. Todėl A. J. taip elgtis nebuvo jokio būtinumo. O ir galiausiai nėra paaiškinama, kokių tikslų vedinas A. J., kaip teigia abu nuteistieji, pasitelkęs tik V. L. pagalbą, taip rūpinosi nežinomo asmens –raugalo savininko – neteisėtais interesais, kad šis neprarastų kad ir menko kiekio raugalo, nes, kaip visuotinai yra žinoma, gaminti naminę degtinę yra uždrausta net ir savo asmeniniams poreikiams.

Įvertintina ir tai, kad miško keliukas, išvažinėtas arklinio vežimo ratų, link daryklos vedė būtent iš A. J. tėvo sodybos, atstumas tarp daryklos ir sodybos tebuvo apie 0,7 km ir kitų kelių, vedančių prie daryklos, nebuvo. Ir šiuo atveju, jei darykla būtų priklausiusi kitiems asmenims, vargu ar A. J. nebūtų buvę žinoma, jog šie pašaliniai asmenys nuolat naudojasi sodybos teritorija – suveža aparato naminei degtinei gaminti reikiamas dalis, vėliau nuolat iš daryklos išveža jau pagamintą produkciją. Nes šiuo atveju akivaizdu, kad buvo gaminamas didelis naminės degtinės kiekis ir jis turėjo būti išvežamas iš gamybos vietos tolimesniam realizavimui. Be to, kyla pagrįstų abejonių, ir kad A. J. tėvas, kaip sodybos savininkas, būtų sutikęs, kad jo nuosavybe – žeme, esančia šalia sodybos, – naudotųsi svetimi žmonės, juolab, nusikalstamai veikai daryti, nes ne tik būtų sukeliami buitiniai nepatogumai, bet iš esmės pastarajam kiltų reali grėsmė būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimo slėpimą arba galbūt kitą nusikalstamą veiką. Todėl nagrinėjamuoju atveju akivaizdu, kad jokie pašaliniai asmenys su daryklos sukūrimu nebuvo susiję, o jo valdytojas buvo A. J.. Ir būdamas įsitikinęs, jog darykla veikė „saugioje“, atokioje nuo pašalinių žmonių dėmesio, vietoje, į kurią galima patekti tik vienu keliu, užsiėmė suplanuota veika, minimaliai rizikuodamas susilaukti jam nereikalingo dėmesio. Taip pat aplinkybė, kad miškas, kuriame veikė rastoji darykla, yra valstybinis, A. J. sudarė palankias sąlygas pateikti versiją, kad mišku naudotis, taip pat sukonstruoti daryklą galėjo bet kurie kiti asmenys. Taip pat pažymėtina ir tai, jei nuteistajam A. J. naminės degtinės gamyba nebūtų žinoma veikla, vargu ar kažkada, kaip pats teigė truputį matęs, kaip gamina degtinė, būtų sugebėjęs tinkamai sujungti tokio dydžio ir galingumo daryklos įrenginius, būtų aiškiai žinojęs, kaip užraugti raugalą bei atlikti kitus būtinus veiksmus siekiant pasigaminti naminės degtinės. Tačiau įvertinus gaminamos naminės degtinės kiekį, akivaizdu, kad vienam A. J. užsiimti tokia veika buvo per sunku, buvo reikalinga kito asmens pagalba. Todėl šiuo atveju visiškai logiškai paaiškinama, kodėl įvykio dieną buvo pasikviestas V. L.. Ir apie tai pastarasis ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius, nuoseklius ir detalius parodymus, kurių teisėtumu abejoti nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad nors apeliantas V. L. pirmosios instancijos teisme ir bandė teismą įtikinti, kad tuo metu jo duoti parodymai buvo paveikti policijos pareigūnų, tačiau apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo pozicija, kad netikėti V. L. parodymais, duotasi iš esmės iškart po jo sulaikymo įvykio vietoje, nėra teisinio pagrindo. Jie atitinka faktines bylos aplinkybes ir neprieštarauja policijos pareigūnų nurodytoms aplinkybėms.

Taigi pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuosprendyje nurodė motyvus, dėl kurių tiki liudytojų – policijos pareigūnų – parodymais, todėl apeliaciniuose skunduose nurodyti motyvai nepaneigia teismo padarytų išvadų. Bylos aplinkybės įvertintos tinkamai, tinkamai kvalifikuota nuteistųjų veika, todėl keisti Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendį ir nuteistųjų veiką perkvalifikuoti pagal BK 201 str. 3 d. apygardos teismui nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistųjų A. J. ir V. L. gynėjų apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Eduardas MaškevičiusTeisėjai Stasys ValužisAurelija Sadauskaitė