Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-06-09 · Byla Nr. Iv-2108-426/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-06-09
Bylos Nr.
Iv-2108-426/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00363-2011-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
R. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2108-426/2011(Proceso Nr. 3-61-3-00363-2011-9) Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 15.2.3.2; 15.4; 74
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjui R. M., atsakovės atstovės atstovei Miglei Einorytei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui M. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos).

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. M. prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Skunde paaiškino, kad nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d., kai buvo pervežamas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau Lukiškių TI-K), jo laisvė buvo apribojama, pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Lukiškių TI-K kamerose, kurių plotas yra apie 7 kv. m, buvo kalinamas kartu su 4-6 asmenimis. Teigia, kad pagal sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 patvirtintą higienos normą HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ 6.15 p. vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, turi tekti 5 kv. m kameros ploto. Tvirtina, kad buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktus, nesudarant normalių kalinimo sąlygų, dėl ko patyrė neturtinę žalą. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 str. 1 d., yra konstatuota tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (adm. bylos Nr. A-143-1966/2008, Nr. A-438-121/2009), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Remdamasis Kardomojo kalinimo įstatymo 18 str., Konstitucijos 21 str., higienos normas HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ 13 p., kalinimo įstaigų taisyklėmis, teigia, kad dėl aukščiau nurodytų kalinimo sąlygų patyrė dvasinius, fizinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pablogėjo jo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusią baimę aplinkai, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 16-17) paaiškino, kad R. M. Lukiškių TI-K kamerose praleido iš viso 12 parų, per šią įstaigą vyko tranzitu ir buvo laikomas nuo 2007 m. gegužės 29 d. iki 2007 m. birželio 4 d. bei nuo 2008 m. sausio 23 d. iki 2008 m. sausio 30 d. Teigia, kad asmenų judėjimas įstaigoje vyksta nuolat ir labai intensyviai, asmenys į kameras įkeliami ir iš jų perkeliami dažnai ne vieną kartą per dieną, todėl pateikti informaciją apie asmenų judėjimą konkrečiose kamerose nėra galimybės, tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis. Pažymi, kad vidutinis standartinės Lukiškių TI-K kameros plotas yra maždaug 8 kvadratiniai metrai. Asmenys kamerose po vieną laikomi retais atvejais, laikantis teisės aktais nustatytų asmenų izoliavimo reikalavimų, kurie taip pat įtakoja ir asmenų paskirstymą į kameras, todėl dažnai atsitinka taip, kad moterų kamerose yra po 1-2 žmones, o ten, kur laikomi asmenys, kaltinami arba įtariami padarę sunkius nusikaltimus - po 3 ar 4 žmones ir pan. Dažniausiai kameroje vienu metu būna laikomi 2-4 asmenys.

Įstaigos perpildymo problemos Lukiškių TI-K išspręsti neturi galimybių. 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nėra nustatyta.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas įstaigoje praleido iš viso tik 12 parų, t. y. 5 paras 2007 metais ir 7 paras 2008 metais. Laikymo Lukiškių TI-K metu iš R. M. negauta skundų dėl pablogėjusios sveikatos, į medikus pagalbos jis nesikreipė ir laikymo sąlygomis įstaigos administracijai nesiskundė.

Akcentuoja, kad sprendžiant R. M. skundo pagrįstumo klausimą nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjas, atsakovės atstovės nuomone, nenurodė ir nepagrindė priežastinio ryšio tarp tariamos žalos ir Lukiškių TI-K administracijos ar pareigūnų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 20-23) paaiškino, kad pataisos įstaigos yra valstybės institucijos, atliekančios teismų sprendimų vykdymo funkcijas ir užtikrinančios įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems ar suimtiesiems. Kalėjimų departamentas organizuoja kardomosios priemonės suėmimo, teismų nuosprendžiais paskirtų kriminalinių bausmių vykdymą bei įgyvendina bausmių vykdymo politiką.

Šalies argumentai

Skunde teismui pareiškėjas iš esmės nurodė tik vieną esminį nusiskundimą – gyvenamojo ploto trūkumą, daugiau jokių nusiskundimų ir pretenzijų nereiškė. Iš to galima spręsti, kad kalinimo sąlygos iš esmės buvo patenkinamos ir negalėjo sukelti žymių nepatogumų. Teigia, kad R. M. dėl jam tenkančio mažesnio nei nustatyta teisės aktuose gyvenamojo ploto Lukiškių TI-K, Kalėjimų departamentui ginčui aktualiu laikotarpiu nesiskundė. Pareiškėjas kalėjo Lukiškių TI-K periodiškai, todėl tikėtina, kad kamerose, kuriose, kaip nurodo pareiškėjas, jam trūko teisės aktuose nustatyto gyvenamojo ploto, buvo kalinamas ne ištisai, t. y. periodiškai su pertraukomis. Nors higienos normoje HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, patvirtintoje sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461, buvo nustatyta, jog gyvenamasis plotas asmeniui negali būti mažesnis kaip 5 kv. m., tačiau Lukiškių TI-K buvo perpildytas, įstaigos administracija negalėjo įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, esančių įstaigoje, skaičiaus.

Šiuo metu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiūros organizavimas nustatytas sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos:bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriuje (3,6 kv. m. (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių - pataisos namus)) yra nustatytas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“. Pastaruoju teisės aktu nustatyta, kad suimtiesiems, laikomiems Lukiškių TI-K, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto. Suteikiant tokį plotą suimtajam, jam užtikrinamos visos higienos normoje nustatytos sąlygos. Atsižvelgiant į ankstesnį ir dabartinį ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad suimtajam suteikiant 3,6 kv. m., t. y. mažiau nei 5 kv. m. gyvenamojo ploto, galima užtikrinti normalias ir teisės aktų reikalavimus atitinkančias sąlygas.

Pagal CK VI knygos XXII skyriaus pirmo skirsnio nuostatas pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti atsakovo ar jo pareigūnų, tarnautojų, darbuotojų veiksmai ar neveikimas, žala, priežastinis ryšys tarp veiksmų (neveikimo) ir žalos bei kaltės. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl jis privalo visas šias aplinkybes įrodyti. Tačiau R. M. jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą neturtinę žalą, išskyrus tai, kad pateikė medicininių dokumentų kopijas, iš kurių negalima padaryti aiškių išvadų dėl pareiškėjo sveikatos sutrikimų priežasčių.

Tvirtina, kad sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą nėra pakankama nustatyti, kad Kalėjimų departamento ar Lukiškių TI-K pareigūnai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Taip pat būtina nustatyti, kokios tardymo izoliatoriaus-kalėjimo veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą. Nagrinėjamo ginčo atveju nėra nustatyta ir konstatuota atsakovės atstovės neteisėti aktai, neteisėtas veikimas ar neveikimas, kuris sąlygojo tariamos neturtinės žalos pareiškėjui padarymą.

Paaiškina, kad laisvės atėmimo vietų perpildymas yra gerai žinoma problema, kuri pagal esamas galimybes ir valstybės išgales yra sprendžiama. Siekiant pagerinti įkalintų asmenų gyvenamąją aplinką, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 patvirtino Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių 2009 - 2017 metų planą. Šios strategijos vienas iš pagrindinių tikslų yra per trumpiausią laiką ir kuo mažesnėmis išlaidomis modernizuoti laisvės atėmimo vietas. Priemonių plane numatyta iki 2017 metų Vilniuje pastatyti naują tardymo izoliatorių - pataisos namus. Įgyvendinus šią priemonę, tardymo izoliatorių perpildymo problema turėtų būti išspręsta, pagerės juose laikomų suimtųjų gyvenimo sąlygos.

Šalies argumentai

Akcentuoja, kad pareiškėjas, praėjus nemažai laiko po to, kai jis buvo laikomas Lukiškių TI-K, kreipėsi į teismą siekdamas apginti savo tariamai pažeistas teises. Tai gali liudyti, jog jis nepatyrė stiprių neigiamų išgyvenimų arba tie išgyvenimai praėjus ilgam laikui galutinai išblėso, ir pareiškėjas tiesiog nusprendė galimai pasipelnyti, reikalaudamas jo naudai priteisti neturtinę žalą. Pareiškėjas daugiausia remiasi abstrakčiais teiginiais, o nesistengia pagrįsti ir konkrečiai įvardinti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

Atkreipia dėmesį, kad neigiamas poveikis asmeniui turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Be to, būtina atsižvelgti į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo ir tai tiesiogiai nesusiję su Kalėjimų departamento veiksmais. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Pabrėžia, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, taip pat svarbu įvertinti tai, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl 2006 - 2009 m. tariamai jo atžvilgiu padarytų pažeidimų. Skundą teismui dėl žalos priteisimo pareiškėjas pateikė 2011 m. sausio 27 d., todėl daliai pareiškėjo reikalavimų prašo taikyti CK 1.125 str. 8 d. nuostatas, kuriose įtvirtinta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė remdamasis jam nurodytais motyvais.

Šalies argumentai

Atsakovės atstovės atstovė teisminio nagrinėjimo su pareiškėjo skundu nesutiko. Prašė taikyti ieškinio senatį.

Atsiliepimas

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kyla dėl atsakovės pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Taigi, keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas.

Remiantis Lukiškių TI-K 2011 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 9-11859 (b. l. 44), nustatyta, kad R. M. į Lukiškių TI-K atvyko 2007 m. gegužės 28 d. ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 124 (jos plotas – 7,31 kv. m). 2007 m. gegužės 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 332 (jos plotas – 7,83 kv. m). 2007 m. birželio 4 d. R. M. išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių. 2008 m. sausio 23 d. pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 119 (jos plotas – 7,31 kv. m). 2008 m. sausio 25 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 321 (jos plotas – 7,99 kv. m). 2008 m. sausio 30 d. R. M. išvyko į Pravieniškių 2-uosius pataisos namus – atvirąją koloniją. Pareiškėjo pateiktame Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2011 m. gegužės 23 d. rašte Nr. 17/01-390 pažymėti išvykimo į Lukiškių TI-K 2006-2007 metais faktai.

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu minėjo, kad Lukiškių TI-K kamerose, kurių plotas yra apie 7 kv. m, buvo kalinamas kartu su 4-6 asmenimis.

Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą pripažinęs, kad dažniausiai kameroje vienu metu būna laikomi 2-4 asmenys, 2011 m. gegužės 26 d. rašte Nr. 9-11859 nurodė, kad neturi galimybės pateikti informacijos apie asmenis, laikytus kamerose kartu su R. M., nes tokie duomenys įstaigoje nėra kaupiami.

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos numatyti CK. CK 6.245 str. 1 d. civilinę atsakomybę apibrėžia kaip turtinę prievolę, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau įstatymų nustatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 str., kurio 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.271 str. numatytais atvejais valstybės atsakomybė atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis adm. byloje Nr. A525-1355/2010).

Kardomojo kalinimo įstatymo 18 str. 1 d. redakcija, galiojusi pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K metu, numatė, kad kalinamieji laikomi kardomojo kalinimo vietų bendrose, skirtose ne daugiau kaip keturiems asmenims kamerose arba vienutėse, kuriose užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos higienos normas. Kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralią dienos šviesą ir patalpos ventiliaciją. Laikotarpiu galiojusios redakcijos Lietuvos higienos normos HN 76:1999 6.15 p. 2 lentelėje nustatyta, jog kalėjimo kameros ir tardymo izoliatoriaus kameros plotas vienam žmogui turi būti ne mažesnis kaip 5 kv. m.

Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K iš esmės neginčija, jog pareiškėjui kalint Lukiškių TI-K nebuvo tinkamai užtikrintas minėtas Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 įtvirtintas reikalavimas dėl kameros gyvenamojo ploto, tenkančio vienam asmeniui. Lukiškių TI-K iš esmės pripažino, jog dėl susiklosčiusios situacijos kalinimo įstaigoje dažnai nėra užtikrinamas Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 numatytų reikalavimų įgyvendinimas.

Teisminio nagrinėjimo metu Lukiškių TI-K atstovė prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti ieškinio senaties terminą.

Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.).

CK 1.134 str. 1 p. nuostata, kad ieškinio senatis netaikoma iš asmeninių neturtinių teisių atsirandantiems reikalavimas, kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. civilinėje byloje priimtoje nutartyje Nr. 3K-7-2/2008, reiškia, kad ieškinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, tuo tarpu iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą ieškinio senatis taikoma.

Žalos atlyginimui pagal CK 6.271 str. taikytinas CK 1.125 str. 8 d. numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008 išaiškino, jog „ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes“.

Bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K tam tikrais laikotarpiais, buvo patalpinamas į skirtingas kameras ir tai paneigia galimo pažeidimo tęstinumą, nes jis nebuvo daromas kiekvieną dieną, bet skirtingais laikotarpiais.

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visetą, sprendžia, kad R. M., teigdamas, kad Lukiškių TI-K kamerose, kurių plotas apie 7 kv. m, buvo kalinamas kartu su 4-6 asmenimis, būdamas apdairus, jau kalinimo metu turėjo žinoti ir suvokti, kad jo imperatyviai įsakymu įtvirtinta teisė į ne mažesnį nei 5 kv. m. plotą kameroje yra pažeidžiama (ginčui aktualiu laikotarpiu iki 2008 m. sausio 30 d.). Kadangi į teismą su skundu R. M. kreipėsi tik 2011 m. vasario 8 d., konstatuotina, kad jis praleido CK 1.125 str. 8 p. įtvirtintą trejų metų ieškinio senaties terminą, kas yra objektyvi kliūtis patenkinti teismui pateiktą skundą. Pareiškėjas, argumentuodamas savo pozicijos pagrįstumą, neįrodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismą įstatymo nustatytu terminu. Priešingai, byloje esantys duomenys rodo pareiškėjo nerūpestingumą dėl savo teisų gynybos: tik praėjus daugiau nei metams po kalinimo Lukiškių TI-K pabaigos (2008 m. sausio 30 d.) R. M. su 2009 m. vasario 21 d. prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl informacijos apie Lukiškių TI-K buvimo skirtingose kamerose kaitą, kamerose kartu su juo buvusių asmenų skaičių ir kamerų ploto dydį. Gavęs neigiamą sprendimą (2009 m. kovo 9 d. raštas Nr. 22-198), pareiškėjas neskundė Lukiškių TI-K veiksmų atsisakant suteikti informaciją, tik praėjus beveik dvejiems metams po minėto rašto priėmimo kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tai rodo jo pasyvią poziciją ginant savo teises ir teisėtus interesus.

Visa tai reiškia, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą galėtų būti tenkinamas tik už paskutinius trejus metus, skaičiuojant atgal nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 8 d. (kada teismui buvo išsiųstas skundas) iki 2008 m. vasario 8 d. Kadangi minėtu laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K bausmės neatlikinėjo, nėra pagrindo tenkinti jo skundo dėl 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Iš esmės analogišką praktiką skaičiuojant senaties terminus formuoja ir apeliacinės instancijos teismas (2011 m. kovo 11 d. nutartis adm byloje Nr. A-261-1027/2011).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėja

nusprendė:

pareiškėjo R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė