Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys: UAB „Baltijos senjorai“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, B. Č., I. K., M. V., V. J., UAB „Projektavimo sprendimai“, UAB „Vilniaus energija“, UAB „Vilniaus vandenys“, AB „Lesto“, UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“, UAB „Grinda“) dėl leidimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI ar pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Baltijos senjorai“ 2014 m. rugpjūčio 4 d. išduotą leidimą Nr. LNS-01-140804-00850.

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad 0,1700 ha dydžio žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso UAB „Baltijos senjorai“ nuo 2013 m. spalio 16 d. Iki tol Žemės sklypas priklausė B. Č., kuri, kaip buvusi Žemės sklypo savininkė, iš Administracijos 2013 m. rugsėjo 11 d. gavo leidimą Nr. LNS-01-130911-00868 statyti naują gyvenamosios paskirties pastatą – daugiabutį gyvenamąjį namą (toliau – ir Leidimas Nr. 1) pagal UAB „Projektavimo sprendimai“ 2012 m. parengtą projektą.

Pareiškėjas prašyme tvirtina, kad pasikeitus Žemės sklypo savininkui, Administracija 2014 m. rugpjūčio 4 d. UAB „Baltijos senjorai“ išdavė leidimą Nr. LNS-01-140804-00850 (toliau – ir Leidimas Nr. 2) pagal 2012 metais UAB „Projektavimo sprendimai“ parengtą statinio projektą Nr. 12-DGN-TP-G03 „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., statybos projektas“ (toliau – ir Projektas). VTPSI 2018 m. sausio 25 d. surašė statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. (23.5)-PSl-2 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo konstatavo, jog Leidimas Nr. 2 išduotas neteisėtai.

Pareiškėjo teigimu, Projekto sprendiniai pažeidžia teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, prisijungimo sąlygas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. lapkričio 18 d. išduotus specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. AR 1367 (toliau – ir specialieji reikalavimai). VTPSI Vilniaus departamentas nustatė, kad Žemės sklype yra suprojektuotas pastato ketvirtasis aukštas, nors pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 1-1228 patvirtinto apie 8,7 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas) galima tik 2–3 aukštų pastatų statyba. Pareiškėjo tvirtinimu, tokiu būdu buvo pažeistas vienas iš privalomųjų Detaliojo plano reikalavimų – statinių aukštis.

VTPSI, įvertinusi Projekto brėžinius, taip pat padarė išvadą, kad projektuojamas pastatas pažeidžia statybos zoną ir patenka už statybos ribos, o karstyklės ir sūpynės suprojektuotos neišlaikant norminio atstumo iki gretimų žemės sklypų. Pareiškėjas nurodo, kad norminio atstumo iki gretimo žemės sklypo nebuvo laikytasi ir projektuojant betono trinkelių aikštelę. Inžineriniai tinklai buvo numatyti ir patvirtinti Detaliuoju planu, todėl Projektas, kuriuo iš esmės buvo pakeisti Detaliojo plano sprendiniai dėl inžinerinių tinklų, prieštarauja Detaliajam planui ir pažeidžia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 20 straipsnio 3 bei 6 dalių nuostatas.

VTPSI prašyme nurodo, kad Patikrinimo aktu taip pat buvo nustatyta, jog statytojas su prašymu išduoti leidimą pateikė ne visus privalomus dokumentus, nurodytus Statybos įstatyme, Statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – ir STR „Statybą leidžiantys dokumentai“) bei Statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (toliau – ir STR „Statinio projektavimas“), o Projekto dokumentų rengimo sudėtis ir įforminimas neatitinka teisės aktų reikalavimų. VTPSI Vilniaus departamento specialistas, patikrinęs Leidimo Nr. 2 parengimo ir išdavimo atitiktį teisės aktų reikalavimams, nustatė, kad Projekte nepateikta techninė užduotis, tuo pažeidžiant STR „Statinio projektavimas“ 7.2.2 papunkčio ir 8 priedo 5.6.1 papunkčio reikalavimus.

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad pažeidžiant Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalies ir Reglamento STR „Statinio projektavimas“ 17, 18 punktų bei 8 priedo 5.6.12 papunkčio nuostatas, nebuvo pateiktas Projekto vadovo paskyrimo dokumentas.

VTPSI prašyme taip pat nurodo, kad, išduodant Leidimą Nr. 2, buvo privalomi rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai), tačiau su Projektu tokie susitarimai ar sutikimai nebuvo pateikti. Nors akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos dujos“, AB „Vilniaus energija“, UAB „Vilniaus vandenys“, AB „Lesto“, UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“, UAB „Grinda“ išdavė prisijungimo ir (ar) technines sąlygas, tačiau nebuvo patikrinta Projekto sprendinių atitiktis šioms sąlygoms, taip pažeidžiant Leidimo Nr. 2 išdavimo metu galiojusios Statybos įstatymo 23 straipsnio 15 dalies 17 punkto bei STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priedo 17 punkto nuostatas. Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – ir STR „Gyvenamieji pastatai“) 19 punktą, butai negalėjo būti cokoliniame ir požeminiame pastato aukštuose, tačiau Projekto bendrosios dalies brėžiniuose nurodyti pastato pusrūsyje įrengiami butai.

Pareiškėjas prašyme atkreipia dėmesį, kad nors projektuojamo pastato kategorija buvo nurodyta kaip neypatingas statinys, tačiau gyvenamasis pastatas, kurio bendras plotas buvo didesnis kaip 2 000 kv. m, yra priskiriamas ypatingų statinių kategorijai.

Pareiškėjas prašyme pažymi, kad Administracijos valstybės tarnautojas, tikrindamas prašymą, privalėjo patikrinti, ar pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, ar prašyme nurodytas statytojas turi teisę būti statytoju. Administracija turėjo tikrinti: Projekto sprendinių, susijusių su norminiais atstumais tarp statinių ir sklypų ribų, atitiktis teisės aktų reikalavimams, patikrinti ar Projektui pritarė visi privalėję jį patikrinti subjektai, ar pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, ar Projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, ar Projektas atitinka nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus, ar Projekto sprendiniai atitinka Projekte nurodytą statybos rūšį ir statinio kategoriją. Nustačius, kad Projekto sprendiniai prieštarauja detaliajam planui, specialiesiems reikalavimams, imperatyvioms Statybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo bei statybos techninių reglamentų nuostatoms, taip pat nustačius, kad kartu su prašymu išduoti Leidimą Nr. 2 nepateikta techninė užduotis, Projekto vadovo paskyrimo dokumentas, rašytiniai gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai), be to, konstatavus, kad Projekte neteisingai nurodyta projektuojamo pastato kategorija, pareiškėjas daro išvadą, jog Administracija neatliko pareigos, numatytos STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priedo 1 punkte, todėl teigia, kad Leidimas Nr. 2 buvo išduotas neteisėtai ir turi būti panaikintas.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo prašymu nesutinka. Administracija pareiškėjo prašymo prašo netenkinti. Administracija atsiliepime nurodo, kad VTPSI praleido terminą ginčyti statybą leidžiančio dokumento galiojimą. VTPSI prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo turi būti pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai prieš kreipimąsi į teismą pateikiamas privalomasis nurodymas neteisėtą administracinį aktą išdavusiai institucijai. Nagrinėjamu atveju VTPSI patikrinimą atliko V. J. 2017 m. gegužės 31 d. skundo pagrindu. Patikrinimo aktas surašytas tik 2018 m. sausio 25 d., t. y. praėjus 8 mėnesiams nuo gauto skundo, o į teismą VTPSI kreipėsi tik 2018 m. kovo 26 d., t. y. po 10 mėnesių nuo sužinojimo apie ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą ir tariamus pažeidimus.

Atsakovo teigimu, patikrinimas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo turi būti atliktas per 20 darbo dienų nuo visų privalomųjų pateikti dokumentų gavimo dienos, todėl VTPSI patikrinimas privalėjo būti atliktas vėliausiai iki 2017 m. birželio 28 d. (skaičiuojant 20 darbo dienų nuo 2017 m. gegužės 31 d. skundo). Aplinkybė, jog VTPSI nesilaikė nustatytos statybos valstybinės priežiūros atlikimo tvarkos ir terminų, negali būti laikoma pateisinama priežastimi atnaujinti praleistą terminą prašymui paduoti.

Atsakovas atsiliepime tvirtina, kad privalomas detaliojo plano reikalavimas dėl pastatų aukščio metrais nepažeistas. Nagrinėjamu atveju Projekte yra nurodytas pastatų aukštis – 13,75 m., o pagal detaliojo plano sprendinius – iki 14 m. Atsakovo tvirtinimu, reikalavimo dėl pastato aukštingumo pagal aukštų skaičių nėra.

Atsakovo nuomone, VTPSI teiginiai, kad yra suprojektuotas 4 aukštas, nepagrįsti, nes ant stogo projektuojama dengta terasa, kurioje numatoma poilsio erdvė, terasoje įrengiami lauko suoliukai, šiukšliadėžės. Antstatai prie pastato aukštų skaičiaus nepriskaičiuojami pagal Statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ (toliau – ir STR „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“) 7 punktą.

Administracija atsiliepime nurodo, kad Detaliajame plane sutartiniais ženklais pažymėta galima statybos riba bei statybos zona, ir iš Detaliojo plano pagrindinio brėžinio matyti, kad turi būti išlaikomas 3 metrų atstumas nuo vakarinės, 4 metrų atstumas nuo šiaurinės, rytinės ir pietinės sklypo ribos. Atraminė sienutė, projektuojama arčiau sklypo ribos, nepažeidžia statybos zonos reikalavimo, nes atraminės sienutės neįskaitomos į statybos zonos ribas.

Administracija nesutinka su VTPSI teiginiu, kad statinio Projekte yra suprojektuotas inžinerinis statinys – aikštelė. Priėjimai ir privažiavimai prie pastato sudaro minimalią sklypo struktūrą, todėl priėjimai ir privažiavimai prie pastato yra sprendžiami statybos sklypo ribose, o ne statybos zonos ribose. Projektas yra suderintas su inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininkais ir Projekto sprendiniams yra pritarta. Pareiškėjas nenurodė nei vieno argumento dėl esminių Projekto sprendinių prieštaravimo teisės aktų reikalavimams.

Atsakovo tvirtinimu, visi reikalingi dokumentai, išvardinti Statybos įstatyme ir STR „Statybą leidžiantys dokumentai“, buvo pateikti, todėl Administracija ir išdavė statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta techninė užduotis ir Projekto vadovo paskyrimo dokumentas, tačiau atsakovo vertinimu, šie trūkumai yra mažareikšmiai ir neturi jokios lemiamos reikšmės statybą leidžiančio dokumento išdavimui.

Atsakovas pažymi, kad statytojas iki statybų pradžios turi gauti gretimo žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimą tuo atveju, kai statomi statiniai mažesniais norminiais atstumais iki kaimyninio sklypo ribos, tačiau Administracijai nėra nustatyto įpareigojimo koordinuoti kaimyninio sklypo savininko ar naudotojo sutikimo davimą ar reikalauti iš statytojo tokį sutikimą pateikti prieš pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

Administracijos manymu, net jei ir būtų nustatyti kokie nors formalūs pažeidimai, jie laikytini neesminiais ir mažareikšmiais, nepažeidžiančiais trečiųjų asmenų interesų ir nesudarantys pagrindo panaikinti statybą leidžiančio dokumento galiojimą. Būtent Projekto vadovas, projektuotojas ir statytojas turi užtikrinti Projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams, todėl šiems asmenims ir tenka atsakomybė už galimus pažeidimus. Net ir tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad buvo padaryti pažeidimai ir Projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, tai nesudarytų pagrindo konstatuoti Administracijos neteisėtų veiksmų ir kaltės. Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojai, išdavę ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą, neturėjo pareigos ir pagrindo kvestionuoti su Projektu pateiktų dokumentų tikrumo, teisingumo, aktualumo ir projektuotojo, projekto vadovo bei statytojo sąžiningumo, todėl mano, jog Administracija neturėjo pagrindo neišduoti statybą leidžiančio dokumento.

Trečiasis suinteresuotas asmuo B. Č. su VTPSI prašymu nesutinka.

B. Č. atsiliepime nurodo, kad ji, kaip buvusi sklypo savininkė, tiek Projekto parengimui, tiek Leidimo Nr. 1 gavimui sudarė sutartį su UAB „Projektavimo sprendimai“, kuri 2012 metais parengė Projektą, kurio pagrindu buvo išduotas Leidimas Nr. 1. Po to, ji Žemės sklypą pardavė UAB „Baltijos senjorai“, kuriai, kaip naujai statytojai, Administracija 2014 m. rugpjūčio 4 d. išdavė Leidimą Nr. 2.

B. Č. atsiliepime nurodo, kad dėl specialių žinių stokos jai negalėjo būti žinomos jokios aplinkybės, susijusios su Projekto atitiktimi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Teismui patenkinus prašymą bei panaikinus statybą leidžiantį dokumentą, kils žalos dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento atlyginimo klausimas. B. Č. nuomone, pareiškėjas gali pateikti privalomą nurodymą pašalinti nurodytus pažeidimus ar trūkumus, nes VTPSI neįrodinėja, kad Projekte nurodyto statinio statyba, atitinkamai patikslinus projekto sprendinius (jei tai tikrai būtų būtina), iš esmės nebūtų galima.

B. Č. atsiliepime pažymi, kad Leidimas Nr. 1 buvo išduotas 2013 m. rugsėjo 11 d., o skundas VTPSI pateiktas 2017 m. gegužės 31 d., t. y. praleidus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) 25 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytą 3 metų terminą. Nei skunde, nei prašyme nėra akcentuojama, kad būtinybė nesilaikyti TPSVPĮ 25 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyto termino yra siejama su viešojo intereso pažeidimu. Prašyme nėra nurodyta, kad tariamai pažeistos teisės gynimas būtų susijęs su kultūros vertybių apsauga ar su saugomų teritorijų apsauga, t. y. viešojo intereso nagrinėjamoje byloje nėra ir faktiškai yra ginamas privatus skundą padavusio asmens V. J. interesas, o toks VTPSI veikimas pripažintinas veikimu peržengiant savo kompetencijos ribas.

B. Č. teigimu, V. J. skundas VTPSI buvo pateiktas 2017 m. gegužės 31 d., todėl į teismą VTPSI galėjo kreiptis iki 2017 m. liepos 31 d., tačiau prašymas šioje byloje teismui buvo pateiktas tik 2018 m. kovo 26 d., t. y., praleidus TPSVPĮ 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą terminą beveik 8 mėnesius. Atsakymą į 2017 m. birželio 6 d. privalomą nurodymą Nr. (23.29)-PN-973 VTPSI iš Administracijos gavo 2017 m. liepos 4 d., taigi, TPSVPĮ 10 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas 20 darbo dienų terminas, netgi įvertinus jo pratęsimo galimybę, pasibaigė 2017 m. rugpjūčio 31 d. Be to, VTPSI nepateikė prašymo nurodytą praleistą terminą atnaujinti ir neįrodinėjo termino praleidimo priežasčių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo I. K. su VTPSI prašymu sutinka. Trečiasis suinteresuotas asmuo I. K. atsiliepime nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso gretimas, šiaurės pusėje esantis žemės sklypas, o ginčo žemės sklype planuojamo statyti objekto generalinio plano sprendiniai su ja nebuvo derinami. Mano, kad VTPSI savo prašyme teismui išsamiai ir argumentuotai išdėstė statinio projektinių sprendinių trūkumus ir neatitikimus Lietuvos Respublikos statybos reglamentams, su kuriais ji sutinka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius (toliau – ir NŽT Vilniaus miesto skyrius) atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašo pareiškėjo prašymo pagrįstumo klausimą spręsti atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus. Skyrius atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodo, kad statybą leidžiančių dokumentų išdavimo klausimas yra savivaldybės kompetencija, todėl būtent leidimą išdavęs subjektas turėjo įvertinti, ar statytojas pateikė visus dokumentus, būtinus leidimui gauti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT Vilniaus miesto skyrius atsiliepime pažymi, kad NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2012 m. gruodžio 26 d. buvo gautas UAB „Projektavimo sprendimai“ prašymas valstybinėje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, leisti tiesti susisiekimo komunikacijas, tiesti inžinerinius tinklus. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2012 m. lapkričio 21 d. sutikimu Nr. 49PSR-(14.49.5)-1705 neprieštaravo, kad B. Č. teisės aktų nustatyta tvarka valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, pagal nustatyta tvarka suderintą inžinerinių tinklų schemą, parengtą 2012 m. gegužės mėn. UAB „Projektavimo sprendimai“, iki Žemės sklypo tiestų 0,4 kW elektros tiekimo, dujotiekio, vandentiekio, šilumos tiekimo ir lietaus ir buitinių nuotekų inžinerinius tinklus ir statytų įvažiavimo kelią, jeigu tai neprieštaraus galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams ir nepažeis trečiųjų asmenų teisių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. su VTPSI prašymu sutinka. V. J. atsiliepime nurodo, kad palaiko pareiškėjo prašyme išdėstytus argumentus.

Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepime pažymi, kad Žemės sklypas, kuriame numatyta ginčo statinio statyba, ribojasi su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, todėl, siekdamas įsitikinti, kad projektiniai sprendiniai, kurių pagrindu yra ketinama vykdyti ginčo statinio statybą, atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus ir nepažeidžia teisėtų jo interesų, 2017 m. balandžio 6 d. kreipėsi į Administracijos miesto plėtros departamentą su prašymu leisti išsamiai susipažinti su projektiniais sprendiniais.

Trečiojo suinteresuoto asmens V. J. teigimu, rengiant Projektą buvo pažeisti gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai, jam nuosavybės teise priklausančio statinio dalys bei konstrukcijos yra įrengtos naudojant E degumo klasės statybos produktus, todėl minimalus atstumas tarp pastatų privalo būti ne mažiau kaip 10 metrų. Saugus atstumas tarp pastatų neišlaikytas – objekto projektinėje dokumentacijoje nurodytas atstumas siekia 9,75 m, tačiau realiai objektas nuo sklypo ribos yra nutolęs 4,07 m, o jo gyvenamasis namas iki tos pačios sklypo ribos yra nutolęs 5,51 m, kas bendrai sudaro 9,58 m atstumą tarp šių dviejų statinių. Kadangi jam nuosavybės teise priklausantis statinys priskirtinas III atsparumo ugniai laipsniui, minėto statinio stogo konstrukcijos bei danga pagaminti iš E klasės statybos produktų, tai reiškia, jog atstumai tarp statinių privalo būti didinami 20 proc. – iki ne mažiau nei 12 metrų. Pagal STR „Gyvenamieji pastatai“ 193.1 papunktį, reikalavimai naujai statomiems ir rekonstruojamiems statiniams laikomi įvykdytais, jeigu atstumas nuo užstojančio statinio yra ne mažesnis negu jo aukštis. Nagrinėjamu atveju pastato aukštis yra 13,75 m. todėl būtent tokio dydžio atstumas turi būti išlaikytas siekiant užtikrinti jo teisėtus interesus.

Trečiojo suinteresuoto asmens V. J. tvirtinimu, pagal Projektą statomo statinio šildymo būdas pažeidžia detaliojo plano sprendinius ir specialųjį planą. Ginčo statinys specialiajame plane yra priskirtinas raudona spalva pažymėtai zonai „Centralizuoto šilumos tiekimo zona“, be to, remiantis detaliojo plano aiškinamojo rašto duomenimis, ginčo statinio aprūpinimas šiluma numatytas pagal UAB „Vilniaus energija“, t. y. centralizuotos šilumos energijos tiekėjo išduotas technines sąlygas. Nepaisant šių aplinkybių, projektiniuose sprendiniuose numatyta naudoti dujinį šildymo būdą, o tai, V. J. tvirtinimu, pažeidžia tiek teisės aktų reikalavimus, detaliojo ir specialiojo plano sprendinius bei jo interesus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepime pažymi, kad statinio projektiniai sprendiniai, susiję su jo aukščiu, šiurkščiai pažeidžia detaliuoju planu nustatytus reikalavimus bei jo interesus, nes statinio aukštis yra nepagrįstai padidintas. Bendruosiuose statinio rodikliuose statinio aukštis nuo žemės paviršiaus yra numatomas 13,75 metrų, o vidutinė altitudė, nuo kurios skaičiuojamas objekto aukštis – 165,90 metrai. Todėl aukščiausiame taške statinio altitudė sieks 179,65 metrus, o tai reiškia, kad 1,57 metro bus viršijamas detaliuoju planu nustatytas leistinas objekto aukštis. Be to, objekto projektiniai sprendiniai pažeidžia higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus, nes žemės paviršiaus lygis tam tikrų butų atžvilgiu yra aukščiau objekto pirmojo aukšto grindų lygio.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepime taip pat nurodo, kad vaikų žaidimo aikštelė yra numatyta įrengti tolimiausiame Žemės sklypo kampe, todėl nėra išlaikytas 10 m atstumas tarp vaikų žaidimo aikštelės ir požeminio automobilių garažo. Tiek vaikų žaidimo aikštelės, tiek sporto aikštelės yra laikomi inžineriniais statiniais, todėl jų statyba galima tik statinių statybos zonoje iki nustatytos statybos ribos. Be to, želdynų plotai projektinėje dokumentacijoje yra nurodyti tik formaliai, neketinant faktiškai nurodyto reikalavimo tinkamai įgyvendinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens V. J. tvirtinimu, planuojamo statyti objekto projektiniuose sprendiniuose numatytas antstatas, kuriame realiai ketinama įrengti gyvenamuosius butus, tokiu būdu neteisėtai išvengiant imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų. Viso antstato plotas yra ženkliai didesnis nei pusė viršutinio aukšto ploto, todėl toks antstatas turėtų būti laikomas ketvirtuoju pastato aukštu. Planuojamame statyti objekte yra numatyta įrengti 51 automobilį talpinančią požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, tačiau nėra išlaikomas imperatyviomis teisės normomis nustatytas 25 m atstumas nuo tokios požeminės automobilių stovėjimo aikštelės iki jo gyvenamojo namo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltijos senjorai“ su pareiškėjo prašymu nesutinka. UAB „Baltijos senjorai“ atsiliepime nurodo, kad bendrovė nedalyvavo jokiose ginčijamo statybą leidžiančio dokumento rengimo ar išdavimo stadijose. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltijos senjorai“ buvo įsteigtas užsienio investuotojų su tikslu įsigyti Žemės sklypą ir vykdyti jame statybas. Žemės sklypo 2013 m. spalio 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties 6.1. punktas numatė, kad teisėtas ir galiojantis detalusis planas ir statybos leidimas yra esminė šios sutarties sudarymo sąlyga. Tuo atveju, jeigu VTPSI pareiškimas būtų tenkintas, kiltų klausimas dėl UAB „Baltijos senjorai“ nuostolių atlyginimo, atsižvelgiant į teisėtą užsienio investuotojų lūkestį, kad Lietuvos Respublikos institucijų išduoti statybą leidžiantys dokumentai yra teisėti ir galiojantys.

UAB „Projektavimo sprendimai“ atsiliepimo į prašymą nepateikė.

UAB „Grinda“ atsiliepime nurodo, jog ji šioje byloje jokio materialinio suinteresuotumo neturi, todėl ginčą prašo spręsti teismo nuožiūra.

UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime nurodo, kad 2012 m. spalio 5 d. B. Č. kreipėsi į UAB „Vilniaus energija“ su prašymu šilumos tiekimo projektavimo sąlygoms gauti. Prašyme nurodė, kad nori iškelti sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, praeinančią šilumos trasą. UAB „Vilniaus energija“ 2012 m. spalio 10 d. išdavė projektavimo sąlygas Nr. 12138, kurios galiojo iki 2014 m. spalio 10 d.

UAB “Vilniaus energija” atsiliepime pažymi, kad teritorijos prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 1-1228, aiškinamajame rašte nurodyta, kad nauji pastatai jungiami prie miesto inžinerinių tinklų (B dalis „Gamtosauga/Aplinkos oras“). Inžineriniai tinklai - statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotėkų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais.

UAB „Vilniaus energijos tvirtinimu“, detaliajame plane nebuvo numatyta išimtinai tik šilumos tinklų prijungimas nurodytoje teritorijoje naujai statomiems pastatams. To pačio aiškinamojo rašto 8 punkte „Šilumos tinklai“ numatyta, kad projektuojamų mažaaukščių gyvenamųjų namų prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių aprūpinimas šiluma atliktas pagal UAB „Vilniaus energija“ išduotas 2004 m. rugsėjo 14 d. technines sąlygas Nr.04-232-07. Tai reškia, kad jau 2004 metais buvo sudaryta galimybė naujai statomus pastatus prijungti prie centrinio šildymo nuo esamo šilumotiekio ar kameros (techninių sąlygų Nr. 04-232-07 2 p.).

UAB „Vilniaus energija“ sutinka su pareiškėjo teiginiu, kad detaliojo plano aiškinamojo rašto „Šilumos tinklai korektūra“ papildomai nurodyta, jog „Projektas suderintas 2004 m. lapkričio 30 d. UAB „Vilniaus energija“ (reg. Nr. 3916), koreguojamas dėl sklypų ribų pasikeitimų: 1. Sklypas Nr. 22 plečiamas iki 1700 m², todėl į naują sklypo dalį patenka esamas šilumos tinklas, kurio perklojimą sklypo savininkas vykdys savo lėšomis“. Dėl šios priežasties UAB „Vilniaus energija“, gavusi B. Č. prašymą, 2012 m. spalio 10 d. išdavė projektavimo sąlygas Nr. 12138 bei 2013 m. kovo 29 d. tarp sklypo savininko, šilumos tiekėjo ir šilumos tinklų savininko pasirašė Šilumos tinklų rekonstravimo sutartį, kuria sutarta, kad sklypo savininkas (statytojas) savo lėšomis parengs techninį šilumos tiekimo tinklų projektą, kuris, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais privalomai bus suderintas ir pagal šį projektą rekonstruos sklype esančius tinklus.

UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime pažymi, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, galiojusio UAB „Vilniaus energija“ projektavimo sąlygų išdavimo metu, 20 straipsnio 4 punkte buvo numatyta, kad Statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti paslaugų teikėją - inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininką ar naudotoją. Statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus arba jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, dar nėra įgyvendinti (5 punktas). Už statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams atsako statinio projektą pasirašę asmenys teisės aktų nustatyta tvarka (12 punktas).

UAB „Vilniaus energija” atsiliepime nurodo, kad Statybos įstatymo, galiojusio leidimo išdavimo metu, 23 straipsnio 15 dalyje buvo numatyta, kad statybos projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka pagal kompetenciją tikrina šios institucijos ir subjektai (jų padaliniai), o pagal šios dalies 17 punktą – inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, prie kurių prijungiami sklypo inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos, savininkai, valdytojai ar naudotojai buvo priskiriami subjektams, kurie turėjo tikrinti projekto sprendinių atitiktį. Atitinkamai tuo metu galiojusio STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priedo 17 punktas reglamentavo, jog inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, prie kurių prijungiami sklypo inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos, savininkų, valdytojų ar naudotojų kompetencija buvo tikrinti projekto sprendinius, įgyvendinančius prisijungimo sąlygose nustatytus prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų reikalavimus.

UAB „Vilniaus energija” atsiliepime atkreipia dėmesį, kad UAB „Vilniaus energija“ išduotos projektavimo sąlygos numatė inžinerinių tinklų, nekanalinių šilumos tiekimo tinklų, iškėlimą iš užstatymo zonos ((duomenys neskelbtini)), bet ne prijungimą prie sklypo inžinerinių tinklų. Todėl gavusi projektinį pasiūlymą, savo kompetencijos ribose UAB „Vilniaus energija“ patikrino nekanalinių šilumos tinklų rekonstravimo, iškėlimo atitiktis nustatytiems reikalavimams, teisės aktams ir trečiųjų asmenų teisėtiems interesams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos senjorai“ 2014 m. rugpjūčio 4 d. išduoto statybos leidimo Nr. LNS-01-140804-00850 panaikinimo.

Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2013 m. rugsėjo 11 d. išdavė B. Č. (toliau - statytojas), buvusiai Žemės sklypo savininkei, leidimą Nr. LNS-01-130911-00868 (toliau – Leidimas Nr.1), kuriuo 0,1700 ha dydžio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., (toliau – Žemės sklypas) leido statyti naują gyvenamosios (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) paskirties pastatą - daugiabutį gyvenamąjį namą pagal UAB „Projektavimo sprendimai“ 2012 metais parengtą statinio projektą Nr. 12-DGN-TP-G03 „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., statybos projektas“ (toliau – Projektas).

Pasikeitus Žemės sklypo savininkui, Vilniaus miesto savivaldybės administracija naujam statytojui, t. y. UAB „Baltijos senjorai“, 2014 m. rugpjūčio 4 d. išdavė leidimą Nr. LNS-01-140804-00850 statyti naują (-us) statinį (-ius)/ rekonstruoti statinį (-ius)/ atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) (toliau – toliau Leidimas Nr. 2 ) pagal Projektą. Atitinkamai tą pačią dieną Leidimo Nr. 1 galiojimas buvo panaikintas.

Į VTPSI su skundu 2017 m. gegužės 31 d. kreipėsi trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. dėl planuojamos daugiabučio namo statybos, kuriuo prašė panaikinti daugiabučio gyvenamojo namo žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje statybą leidžiantį dokumentą kaip išduotą neteisėtai.

VTPSI Vilniaus departamentas 2017 m. birželio 16 d. surašė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui privalomąjį nurodymą Nr. (23.29)-PN-973, kuriuo pareikalavo iki 2017 m. birželio 30 d. pateikti VTPSI informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas dokumentų kopijas, susijusias su žemės sklypų, esančių adresu Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini) ir 24, ribų ir teritorijos reglamentų nustatymu: 1) pilnos apimties, originalios spalvos ir originalaus formato teritorijų planavimo dokumentą – Teritorijos prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių detalųjį planą (reg. 1751) ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą dėl šio dokumento patvirtinimo; 2) teritorijų planavimo dokumento, nurodyto šio privalomojo nurodymo 1 punkte, pilnos apimties, originalios spalvos ir originalaus formato koregavimo dokumentus, jei šis dokumentas buvo koreguotas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2017 m. liepos 4 d. raštu Nr. A51-44102/17(2.15.1.21-MP2) „Dėl privalomojo nurodymo“ pateikė teritorijos prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano (reg. Nr. 1751), patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 1-1228 (toliau – Detalusis planas), dokumentų bylos kopiją. Taip pat informavo, kad žemės sklypams (duomenys neskelbtini) ir 24 detaliojo plano koregavimo dokumentai nebuvo rengti.

VTPSI Vilniaus departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, 10 straipsnio 1 dalimi bei Planavimo sąlygų ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi, išduotų prisijungimo sąlygų ar specialiųjų reikalavimų teisėtumo ir atsisakymo išduoti prisijungimo sąlygas ar specialiuosius reikalavimus teisėtumo tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto VTPSI viršininko 2011 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. IV-17 „Dėl planavimo sąlygų, planavimo sąlygų sąvadų ir statybą leidžiančių dokumentų parengimo bei išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas), atliko Leidimo Nr. 2 išdavimo teisėtumo patikrinimą ir 2018 m. sausio 25 d. surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. (23.5)-PSl-2 (toliau – Patikrinimo aktas).

Patikrinimo akte VTPSI, be kita ko, konstatavo, kad: 1) statytojas (jo įgaliotas asmuo) su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikė ne visus privalomus dokumentus, nurodytus Statybos įstatyme, STR 1.07.01:2010 ir STR 1.05.06:2010 (Patikrinimo akto 1.5 papunktis); 2) kartu su statinio Projektu pateikti ne visi STR 1.05.06:2010 nurodyti privalomi statinio projekto rengimo dokumentai (Patikrinimo akto 2.1 papunktis); 3) statinio Projekto sudėtis ir įforminimas neatitinka teisės aktų reikalavimų (Patikrinimo akto 2.7 papunktis); 4) Projekte nurodyta neteisinga statinio kategorija (Patikrinimo akto 3.1 papunktis); 5) Projekto sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinių (dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, užstatymo tankio, užstatymo intensyvumo, užstatymo tūrio rodiklio, statinio aukščio, aukštų skaičiaus, statybos zonos, statinio matmenų ir pan.; Patikrinimo akto 3.3 papunktis); 6) Projekto sprendiniai neatitinka prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų (Patikrinimo akto 3.5 papunktis); 7) ne visi, įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo nurodyti subjektai, kurie, vadovaudamiesi Statybos įstatymo 23 straipsniu, pagal kompetenciją, nurodytą STR 1.07.01:2010 9 priede, privalėjo patikrinti Projektą, jį patikrino (Patikrinimo akto 6.1 papunktis); 8) suprojektuoti butai, kur butai negali būti (Patikrinimo akto 8.6 papunktis).

VTPSI, atsižvelgdama į Patikrinimo akte nurodytus Leidimo Nr. 2 išdavimo pažeidimus, kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Leidimą Nr. 2. VTPSI prašymą panaikinti Leidimą Nr. 2 grindžia tuo, jog: 1) Projekto sprendiniai prieštarauja detaliajam planui, specialiesiems architektūros reikalavimams, Statybos įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo bei statybos techninių reglamentų nuostatoms; 2) kartu su prašymu išduoti leidimą nebuvo pateikti privalomi pateikti dokumentai – techninė užduotis, projekto vadovo paskyrimo dokumentas, rašytiniai gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) dėl I grupės nesudėtingųjų kitos paskirties inžinerinių statinių statybos neišlaikant norminio atstumo iki žemės sklypo ribos; 3) Projekte neteisingai nurodyta projektuojamo pastato kategorija.

Dėl Projekto sprendinių atitikties detaliajam planui, specialiesiems architektūros reikalavimams, Statybos įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo bei statybos techninių reglamentų nuostatoms

Projekto rengimo ir Leidimo Nr. 1 išdavimo metu, t. y. 2013 m. rugsėjo 11 d., statinio projekto rengimo tvarką nustatė Statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-808 (toliau – STR 1.05.06:2010).

STR 1.05.06:2010 7.1. punktas nustatė, kad projektas turi būti rengiamas vadovaujantis Statybos įstatymu ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais statinio saugos ir paskirties reikalavimus, teisės aktais, reglamentuojančiais esminius statinio reikalavimus (vieną, kelis ar visus) ir statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases, kitais teisės aktais, teritorijų planavimo ir normatyviniais statybos techniniais dokumentais, normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais; BEO projektuoti galima tik, kai įvykdytos BEO projektavimo teisinės prielaidos; projektas rengiamas naudojant licencijuotą projektavimo programinę įrangą.

Pagal STR 1.05.06:2010 7.2.4. papunktį projektas turi būti rengiamas vadovaujantis dokumentais, nustatytais Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje.

Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi Leidimo Nr. 1 išdavimo metu) 20 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, jog statinio projektas turi būti rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir savivaldybės administracijos išduotais specialiaisiais architektūros reikalavimais, kurie turi neprieštarauti šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems reikalavimams.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2003 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 01A-41-137 pritarė: 1) Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių, susijusių su 6 (šešių) ha teritorija prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių keitimui - kitos paskirties žemės gyvenamųjų mažaaukščių statinių (indeksas G2) užstatymo teritoriją, keičiant į kitos paskirties žemės gyvenamųjų mamų daugiaaukščių statinių užstatymo teritoriją (indeksas G3); 2) teritorijos prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano rengimui. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2003 m. lapkričio 12 sprendimu Nr. 01A-41-137 patvirtino teritorijos prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano rengimo „Bendriesiems, detaliesiems planams ir specialiojo planavimo dokumentams rengti“ sąlygas (toliau – sąlygos). Teritorijos prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano planavimo užduotį 2004 m. kovo 15 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2006 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 1-1228 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano tvirtinimo“ (toliau – Tarybos sprendimas) patvirtino apie 8,7 (aštuonių ir septinių dešimtųjų) ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių detalųjį planą ir jo sprendinius (pagal pridedamą brėžinį ir teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių aprašomąją lentelę). Taryba Sprendimu nustatė, kad žemės sklypo (Nr. 22) tvarkymo būdas – GI (gyvenamosios teritorijos, mažaaukštė statyba), galimas pastatų aukštis (m) – 14, užstatymo tankumas – 0,6, užstatymo intensyvumas – 1,4, o pastatų aukštų skaičius – 2-3.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 26 d. įsakymo Nr. 30-1527 pagrindu žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (įrašas galioja nuo 2011 m. lapkričio 15 d.). Dėl šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių ginčo nėra.

Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) 2 straipsnio 27 dalimi, teritorijų planavimo dokumentai yra kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog detalusis planas – urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas. Atitinkamai Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kokius teritorijos naudojimo reglamentus detaliajame plane nustatyti būtina, o, vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, leistinas pastatų aukštis bei statinių statybos zona, riba ir linija yra vieni iš privalomų teritorijų naudojimo reglamentų, nustatomų detaliajame plane.

Pažymėtina, kad Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimų 9 punkte numatyta, jog iki 2004 m. gegužės 1 d. pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai (išskyrus bendruosius planus), kuriems išduotos planavimo sąlygos, sudarytos planavimo darbų sutartys ir pradėtos viešo svarstymo su visuomene procedūros, baigiami rengti pagal iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusį Teritorijų planavimo įstatymą ir kitus teritorijų planavimą reglamentavusius teisės aktus. Atitinkamai, remiantis Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, 332 punktu, galiojančiuose detaliuosiuose planuose, parengtuose pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą, vartotų sąvokų turinys turi būti suvokiamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą.

Pagal Laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 402 (toliau – Laikinasis reglamentas) (redakcija, galiojusi detaliojo plano sąlygų patvirtinimo metu), 6 punktą privalomieji teritorijos tvarkymo režimo reikalavimai turėjo būti nustatomi kiekvieno detaliojo planavimo objekto (teritorija, žemės sklypas ar jų grupė) atveju.

Remiantis Laikinojo reglamento 7 punktu, privalomieji reikalavimai buvo: žemės sklypo (teritorijos) naudojimo būdas; statinių aukštis; užstatymo tankis ir užstatymo intensyvumas. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą pastatų (statinių) aukštis nurodė didžiausią arba mažiausią leistiną aukštį ar leidžiamas aukščio svyravimo ribas. Reikalavimai galėjo būti konkretizuoti nurodant aukštų skaičių, aukštį metrais nuo žemės paviršiaus aukščio altitudės iki karnizo, stogo kraigo ar panašiai.

Pagal Laikinojo reglamento 11 punktą, be privalomųjų teritorijos tvarkymo režimo reikalavimų, detaliųjų planų pagrindiniame brėžinyje nurodomi pasirinktieji reikalavimai, jais gali būti: pastatų (statinių) statybos vieta – žemės sklypo dalis, kurioje numatoma statyti pastatus (statinius); statybos linija – linija, su kuria turi sutapti pastato (statinio) gatvės fasado projekcija; statybos riba – linija, už kurios negalima pastatų (statinių) statyba; automobilių stovėjimo vieta – sklypo dalis, numatoma automobiliams statyti; želdinių vieta – sklypo dalis, kurią būtina apželdinti; įvažiavimo įrengimo vieta – sklypo dalis, kurioje būtina įrengti įvažiavimą.

Pagal Laikinojo reglamento 9 punkto nuostatas, pasirinktieji teritorijos tvarkymo režimo reikalavimai buvo privalomi, o, remiantis 10 punktu, jų būtinumas buvo nurodomas išduodant planavimo sąlygas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011 m. lapkričio 18 d. išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. AR 1367 (toliau - Specialieji reikalavimai), kurių 1 punkte buvo numatyta „Išlaikyti ne mažesnį kaip 4 m atstumą nuo gatvės raudonųjų linijų (sklypo ribos) pagal teritorijos <...> detaliojo plano <...> sprendinius, o pagal 2 punktą „<...> Išlaikyti ne mažesnius kaip 4 m atstumus nuo gretimų, šiaurinėje ir rytinėje pusėje esančių sklypų, pagal detaliojo plano sprendinius. Atitinkamai Specialiųjų reikalavimų 3 punktas numatė „<...> Projektuoti detaliajame plane nurodytoje užstatyti leidžiamoje teritorijoje“, pagal 4 punktą pastatų aukštingumas – 2-3 aukštai, įskaitant mansardą (14 m nuo žemės paviršiaus), o 6 punktas nustatė, kad „<...> Atskirti sklypą nuo kaimyninių sklypų reljefo elementais, atraminėmis sienutėmis, gyvatvore ar ažūriniu aptvaru galima esant rašytiniam susitarimui. <...> Spręsti automobilių parkavimą, vaikų žaidimo aikšteles – sklypo ribose“.

Patikrinimo akto 3.3 papunktyje nurodyta, kad Projekto Bendrosios dalies brėžiniuose (žymuo 12-DGN-TP-G03) Antstato planas (5 lapas), Stogo planas (6 lapas), Vakarinis, rytinis fasadai (7 lapas), Šiaurinis, pietinis fasadai (8 lapas), Pjūviai (9 lapas) suprojektuotas pastato 4 aukštas, kuriame įrengta keraminių plytelių danga (Antstato plane (5 lapas). Šis aukštas pietinėje ir šiaurinėje pusėje atribotas atitvaromis, o rytinėje ir vakarinėje pusėje atribotas 1,10 m aukščio turėklais, t. y. atviras. Projekto Bendrosios dalies Bendrojo aiškinamojo rašto 3.1 punkte nurodyta: „Ant stogo projektuojama dengta terasa, kurioje numatoma poilsio erdvė. Terasoje įrengiami lauko suoliukai, šiukšliadėžės.“

Patikrinimo akto 3.3 papunktyje pažymėta, kad pastate suprojektuotos perdangos aukščiau pirmojo aukšto grindų paviršiaus (nulinės altitudės): perdanga tarp pirmojo ir antrojo aukšto (pagal brėžinį Pjūviai altitudė +2,60 iki +3,00); perdanga tarp antrojo ir trečiojo aukšto (pagal brėžinį Pjūviai altitudė +5,70 iki +6,00); perdanga tarp trečiojo ir ketvirtojo aukšto (pagal brėžinį Pjūviai altitudė +8,70 iki +9,30 (su parapetu), brėžinyje Antstato planas nurodyta, kad įrengta keraminių plytelių danga; viršutinio aukšto perdanga, sutapdinta su stogu (pagal brėžinį Pjūviai altitudė +11,70 iki +12,70 (su parapetu).

Patikrinimo akto 3. 3 papunktyje nurodytos šios faktinės aplinkybės nėra ginčijamos.

Pagal Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310 „Dėl reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ patvirtinimo“, 7 punktą antstatas – pagalbinės patalpos virš viršutinio aukšto (vėdinimo kameros, katilinės, soliariumai ir kt.), turinčios atskirą stogą, kai jų plotas, matuojamas pagal antstato sienų išorės matmenis, yra mažesnis nei pusė viršutiniojo aukšto ploto. Kai antstato plotas didesnis nei pusė aukšto ploto, jis yra eilinis aukštas.

Pagal to paties Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ 7 punktą, pastato aukštas – erdvė nuo patalpų grindų paviršiaus iki virš jų esančių patalpų grindų paviršiaus (viršutinis aukštas – iki pastogės perdengimo šilumos izoliacijos arba sutapdinto denginio viršaus). Jei aukšto grindys yra ne viename lygyje, aukšto grindų lygiu laikomas žemiausiai esančių grindų lygis.

Pagal Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ 7 punktą aukštų skaičius – perdangų (tarp jų – ir viršutinio aukšto perdangos, sutapdintos su stogu) skaičius aukščiau pirmojo aukšto grindų paviršiaus (nulinės altitudės). Rūsiai, pusrūsiai, pastogės patalpos, antstatai prie pastato aukštų skaičiaus nepriskaičiuojami.

Taigi iš šio teisinio reglamentavimo seka, kad antstatas tai pagalbinės patalpos virš viršutinio aukšto turinčios atskirą stogą. Be to, antstatas, tai visų pirma yra pagalbinės patalpos, o patalpa, tai pastato dalis, atribota nuo jo likusios dalies atitvaromis iš visų pusių, turinti išėjimą į lauką arba kitas patalpas. Projekto Bendrosios dalies brėžiniai (žymuo 12-DGN-TP-G03) Antstato planas (5 lapas), Stogo planas (6 lapas), Vakarinis, rytinis fasadai (7 lapas), Šiaurinis, pietinis fasadai (8 lapas), Pjūviai (9 lapas) patvirtina, kad suprojektuotas pastato 4 aukštas, kuriame įrengta keraminių plytelių danga (Antstato plane (5 lapas). Šis aukštas pietinėje ir šiaurinėje pusėje atribotas atitvaromis, o rytinėje ir vakarinėje pusėje atribotas 1,10 m aukščio turėklais, t. y. atviras. Kaip matyti iš Patikrinimo akto, perdanga tarp trečiojo ir ketvirtojo aukšto (pagal brėžinį Pjūviai altitudė +8,70 iki +9,30 (su parapetu), brėžinyje Antstato planas įrengta keraminių plytelių danga; viršutinio aukšto perdanga, sutapdinta su stogu (pagal brėžinį Pjūviai altitudė +11,70 iki +12,70 (su parapetu).

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ginčo statinys yra ne trijų, o keturių aukštų. Tai, kad Projekte nurodytas statinio aukštingumas neviršija 14 m nuo žemės paviršiaus, nesudaro teisėto pagrindo projektuoti statinį keturių aukštų, nes tuo yra pažeidžiami Detaliojo plano ir Specialiųjų reikalavimų sprendiniai, kurie statinio aukštingumą riboja ne tik metrais, bet ir aukštais.

Patikrinimo akto 3.3. papunktyje nurodyta, kad už statybos zonos ir statybos ribos suprojektuotos įvažiavimo stogelio konstrukciją laikančios trys atramos 0,20x0,20 m. Patikrinimo akte pažymėta, kad pagal Projekto Bendrosios dalies brėžinį Sklypo sutvarkymo planas (žymuo 12-DGN-TP-G03) suprojektuoti kitos paskirties inžineriniai statiniai – atraminės sienelės šalia C ir D ašių nuo pastato iki sklypo ribos. Suprojektuotos brėžinyje Rūsio planas atraminės sienelės ilgis ties ašimi D nuo pastato iki nuo pietinės sklypo ribos yra 5,042 m. Suprojektuotos brėžinyje Rūsio planas atraminės sienelės ilgis ties ašimi C nuo pastato iki nuo pietinės sklypo ribos yra 5,399 m. Statybos riba ir statybos zona pagal detalųjį planą nuo pietinės sklypo ribos nutolusi 4,00 m. Brėžinyje Pusrūsio planas stogelio konstrukciją laikančios trys atramos nuo pastato nutolusios per 2,2 m. Atrama ties ašimi D suprojektuota 5,042-2,20=2,842 m atstumu nuo pietinės sklypo ribos. Atrama ties ašimi C suprojektuota 5,399-2,20=3,199 m atstumu nuo pietinės sklypo ribos. Atrama ties ašimi E suprojektuota 5,042-2,20=2,842 m atstumu nuo pietinės sklypo ribos, t. y. už statybos zonos ir statybos ribos suprojektuotos įvažiavimo stogelio konstrukciją laikančios trys atramos 0,20x0,20 m, jos už statybos ribos, už kurios negalima pastatų (statinių) statyba, nutolusios atstumu: ties ašimi C: 4-3,199=0,801 m; ties ašimi D: 4-2,842=1,158 m; ties ašimi E: 4-2,842=1,158 m.

Patikrinimo akto 3.3 papunktyje konstatuota, kad statiniai: 1) kombinuotos karstyklės pagamintos iš metalinio rėmo, dengto poliesteriu, tvirtinamos žemėje įbetonuojant, matmenys (ilgis/plotis/aukštis) 360 x 350 x 200 cm; 2) sūpynės, rėmas iš poliesteriu dengtų plieninių vamzdžių, tvirtinamos prie betoninio pamato, matmenys (ilgis/plotis/aukštis) 295x180x200 cm yra priskiriami pirmos grupės kitos paskirties inžineriniams statiniams ir yra suprojektuoti už statybos zonos ir statybos ribos.

Patikrinimo akto 3.3 papunktyje konstatuota, kad už statybos zonos ir statybos ribos suprojektuotas ir Projekto Bendrosios dalies Sklypo sutvarkymo brėžinyje nurodytas kitos paskirties inžinerinis statinys – betono trinkelių aikštelė tarp ašių C-B, kurios matmenys: ilgis 6,376 m, plotis nuo 6,08 m iki 5,399 m, plotas 36,6 m², kuris yra pirmos grupės nesudėtingas statinys.

Šios Patikrinimo akto 3.3 papunktyje nurodytos faktinės aplinkybės bylos rašytine medžiaga nėra paneigtos.

Teismas abejoti Patikrinimo akte nurodytais duomenimis neturi pagrindo, todėl daro išvadą, jog šie Projekto sprendiniai neatitiko Detaliojo plano sprendinių ir Specialiųjų reikalavimų.

Teismo vertinimu, Patikrinimo akto išvada, jog Leidimas Nr. 2 išduotas pažeidžiant Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies, STR 1.05.06:2010 7.1 papunkčio ir 7.2.4 papunkčio nuostatas ir Laikinojo reglamento 11 punktą, yra pagrįsta.

Patikrinimo akto 3.3. papunktyje nurodyta, kad Projekto Bendrosios dalies Bendrojo aiškinamojo rašto 2.4 punkte nurodyta, kad „Patalpų šildymas dujinis“, neatitinka detaliojo plano sprendinių. Detaliojo plano Aiškinamojo rašto 7 punkto B papunktyje nurodyta, kad nauji pastatai jungiami prie miesto inžinerinių tinkle. Aiškinamojo rašto 8 punkte „Šilumos tinklai“ nurodyta, kad Projektuojamų mažaaukščių gyvenamųjų namų prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių aprūpinimas šiluma atliktas pagal UAB „Vilniaus energija“ išduotas 2004 m. rugsėjo 19 d. technines sąlygas Nr. 04-232-07. Projektuojami požeminiai bekanaliai šilumos tinklai su iš anksto izoliuotais vamzdžiais. Trasos pajungimo vieta – šilumos kamera Nr. 0721/31 arba šilumotiekis.“ Aiškinamojo rašto punkte „Šilumos tinklai“ korektūra, tik papildomai nurodoma, kad „Projektas, suderintas 2004 m. lapkričio 30 d. UAB „Vilniaus energija“ (reg. Nr. 3916), koreguojamas dėl sklypų ribų pakeitimų: 1. Sklypas Nr. 22 plečiamas iki 1700 m², todėl į naują sklypo dalį patenka esamas šilumos tinklas, kurio perklojimą sklypo savininkas vykdys savo lėšomis.“

Šios Patikrinimo akto 3.3 papunktyje nurodytos faktinės aplinkybės rašytine bylos medžiaga taip pat nepaneigtos.

Pagal Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi Leidimo Nr. 1 išdavimo metu) 20 straipsnio 5 dalį Statytojas (užsakovas) turėjo teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus arba jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, dar nėra įgyvendinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju inžineriniai tinklai buvo numatyti ir patvirtinti Detaliuoju planu, todėl Projektas, kuriuo iš esmės buvo pakeisti Detaliojo plano sprendiniai dėl inžinerinių tinklų, neatitiko Detaliojo plano sprendinių ir tuo buvo pažeistos Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 bei 5 dalies nuostatos.

Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad Projekto sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų – Detaliojo plano sprendinių dėl aukštų skaičiaus, statybos zonos ir ribos, inžinerinių tinklų.

Dėl privalomų dokumentų

Statybos įstatymo, galiojusio leidimo išdavimo metu, 2 straipsnio 27 dalis numatė, kad statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma.

Leidimo išdavimo metu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 44 dalyje buvo apibrėžta, jog statinio projekto vadovas – architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojo interesams, normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatyta tvarka turėjo organizuoti statinio projekto rengimą, koordinuoti statinio projekto dalių sprendinius bei statinio projekto dalių vadovų veiklą, prižiūrėti ir atsakyti, kad statinio projekte būtų įgyvendinti įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimai.

Atitinkamai tuo metu galiojusio STR 1.05.06:2010 17 punktas nustatė, kad projekto rengimui turėjo vadovauti projekto vadovas, turintis reikiamą kvalifikaciją, o pagal STR 1.05.06:2010 18 punktą projekto vadovą skyrė (samdė) statytojas arba jo pavedimu projektuotojas. Remiantis STR 1.05.06:2010 8 priedo 5.6.12 punktu, projekto bendrąją dalį, be kitų privalomų dokumentų, sudarė ir priedai, kuriems buvo priskiriamas ir projekto vadovo paskyrimo dokumentas.

Pagal STR 1.05.06:2010 7.2.2. papunktį vienas iš privalomų Projekto rengimo dokumentų yra statinio projektavimo užduotis (toliau – Techninė užduotis). Techninė užduotis – paslaugų apimtis ir projektavimo techninė užduotis su Statytojo reikalavimais (Statytojo technine specifikacija). Techninė užduotis – tai Statytojo patvirtintas dokumentas, kuriame nurodoma visa Projekto rengimo paslaugų apimtis ir sumanyto statyti statinio pagrindiniai funkciniai, architektūriniai, techniniai, kokybiniai, ekonominiai, kiti rodikliai ir reikalavimai, kuriais būtina vadovautis rengiant Projektą.

Pagal STR 1.05.06:2010 8 priedo 5.6.1. papunktį ir 5.6.12. papunktį Techninė užduotis, Statytojo techninės specifikacijos ir jų priedai, projekto vadovo paskyrimo dokumentas yra privalomi statinio projekto dokumentai.

Patikrinimo akto 1.5 ir 2.1 papunkčiuose nurodyta, kad prie prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nebuvo pateikta Techninė užduotis ir Projekto vadovo paskyrimo dokumentas. Kaip matyti iš atsakovo atsiliepimo ir atsakovo atstovo ir trečiųjų asmenų atstovų paaiškinimų, ši aplinkybė nėra ginčijama ir pripažįstama.

Taigi, šios aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad statinio Projekto sudėtis ir jo įforminimas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 „ Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ (toliau – STR 1.07.01:2010), 11 priedo 2 punktą statant atraminę sienutę: ant sklypo ribos ar savo sklype, jei atraminės sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi.

STR 1.07.01:2010 11 priedo 4 punkte nustatyta, kad rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi ir statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

Kaip jau buvo nurodyta, už statybos zonos ir statybos ribos suprojektuotos įvažiavimo stogelio konstrukciją laikančios trys atramos 0,20x0,20 m. Pagal Projekto Bendrosios dalies brėžinį Sklypo sutvarkymo planas (žymuo 12-DGN-TP-G03) suprojektuoti kitos paskirties inžineriniai statiniai – atraminės sienelės šalia C ir D ašių nuo pastato iki sklypo ribos. Suprojektuotos brėžinyje Rūsio planas atraminės sienelės ilgis ties ašimi D nuo pastato iki nuo pietinės sklypo ribos yra 5,042 m. Suprojektuotos brėžinyje Rūsio planas atraminės sienelės ilgis ties ašimi C nuo pastato iki nuo pietinės sklypo ribos yra 5,399 m. Statybos riba ir statybos zona pagal detalųjį planą nuo pietinės sklypo ribos nutolusi 4,00 m. Brėžinyje Pusrūsio planas stogelio konstrukciją laikančios trys atramos nuo pastato nutolusios per 2,2 m. Atrama ties ašimi D suprojektuota 5,042-2,20=2,842 m atstumu nuo pietinės sklypo ribos. Atrama ties ašimi C suprojektuota 5,399-2,20=3,199 m atstumu nuo pietinės sklypo ribos. Atrama ties ašimi E suprojektuota 5,042-2,20=2,842 m atstumu nuo pietinės sklypo ribos, t. y. už statybos zonos ir statybos ribos suprojektuotos įvažiavimo stogelio konstrukciją laikančios trys atramos 0,20x0,20 m, jos už statybos ribos, už kurios negalima pastatų (statinių) statyba, nutolusios atstumu: ties ašimi C: 4-3,199=0,801 m; ties ašimi D: 4-2,842=1,158 m; ties ašimi E: 4-2,842=1,158 m.

Patikrinimo akto duomenimis nustatyta, kad už statybos zonos ir statybos ribos suprojektuoti projekto Bendrosios dalies Bendrojo aiškinamojo rašto ir Sklypo sutvarkymo brėžinyje nurodyti statiniai: 1) kombinuotos karstyklės; 2) sūpynės; 3) kitos paskirties inžinerinis statinys – betono trinkelių aikštelė tarp ašių C-B, kurios matmenys: ilgis 6,376 m, plotis nuo 6,08 m iki 5,399 m, plotas 36,6 m².

Pažeidžiant STR 1.07.01:2010 11 priedo 2 punkte nustatytus reikalavimus, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sutikimas dėl kitos paskirties inžinerinių statinių – atraminių sienelių statybos šalia C ir D ašių nuo pastato iki sklypo ribos, projekto Bendrosios dalies brėžiniuose (žymuo 12-DGN-TP-G03) rūsio planas, sklypo sutvarkymo planas, vertikalinis planas, vakarinis fasadas ir pjūviai, nepateiktas.

Pažeidžiant STR 1.07.01:2010 11 priedo 4 punkte nustatytus reikalavimus, nepateiktas rašytinis gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai), t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sutikimai dėl pastato labiausiai išsikišusių konstrukcijų – įvažiavimą į automobilių saugyklą uždengiančio stogo tarp ašių C-E, kurio vertikali projekcija sutampa su sklypo riba, tai parodyta projekto Bendrosios dalies brėžiniuose (žymuo 12-DGN-TP-G03) pusrūsio planas; sklypo sutvarkymo planas; vertikalinis planas; šiaurinis, pietinis fasadai; vakarinis fasadas ir pjūviai.

Patikrinimo akto 3.5 papunktyje taip pat nurodyta, kad nepateiktas rašytinis gretimo žemės sklypo (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimas (susitarimas), nustatytas STR 1.07.01:2010 11 priedo 4 punkte, t. y. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav., Vilnius, (duomenys neskelbtini), savininko sutikimas dėl kitos paskirties inžinerinio statinio suprojektuoto ant sklypo ribos nurodyto šio akto 3.3 punkto 2.2.1 papunktyje.

Patikrinimo akto 1.5 papunktyje nurodyta, kad rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai), nustatyti STR 1.07.01:2010 11 priedo 2 punkte, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sutikimai dėl kitos paskirties inžinerinių statinių – atraminių sienelių statybos šalia C ir D ašių nuo pastato iki sklypo ribos, projekto Bendrosios dalies brėžiniuose (žymuo 12-DGN-TP-G03) rūsio planas, sklypo sutvarkymo planas, vertikalinis planas, vakarinis fasadas ir pjūviai, nepateikti.

Tiek prašymo išduoti leidimą pateikimo metu, tiek ir leidimo išdavimo metu galiojusio STR 1.07.01:2010 33.2 papunktis nustatė, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimą numato); statinio rekonstravimo atveju tokie rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų ribų; atvejai, kai būtina gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, detalizuojami Reglamento 11 priede.

Pažymėtina, kad pagal STR 1.07.01:2010 34 punktą šiame skyriuje nurodyti rašytiniai sutikimai (susitarimai) privalomi ir tais atvejais, kai statybai vykdyti privaloma gauti Reglamento IV, V, VI ir VII skyriuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, o, jei šiuos dokumentus privaloma gauti statybai valstybinėje žemėje, – visais atvejais būtina gauti valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą (susitarimą). Rašytinių sutikimų forma nereglamentuojama. Rašytiniai susitarimai pasirašomi Civilinio kodekso VI knygos II dalyje nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Projektą atramines sienutes šalia ašių C ir D planuojama įrengti nuo projektuojamo pastato iki pat žemės sklypo ribos, o Projekte įvažiavimo į automobilių saugyklą uždengiančio stogo tarp ašių C-E vertikali projekcija sutampa su žemės sklypo riba bei į tai, kad karstykles, priskiriamas I grupės nesudėtingiems kitos paskirties inžineriniams statiniams, planuojama įrengti ant žemės sklypo ribos, pagal STR 1.07.01:2010 33.2 papunktį ir 34 punktą bei 11 priedo 2.2 papunkčio ir 4 punktų nuostatas buvo privalomi rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai).

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kartu su Projektu nebuvo pateikti rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai), t. y. nebuvo pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) rašytinis sutikimas dėl atraminių sienučių įrengimo šalia ašių C ir D nuo projektuojamo pastato iki pat žemės sklypo ribos bei rašytinis sutikimas dėl įvažiavimo į automobilių saugyklą uždengiančio stogo įrengimo iki žemės sklypo ribos, taip pat nebuvo pateiktas gretimo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininko rašytinis sutikimas dėl karstyklių, kaip I grupės nesudėtingo kitos paskirties inžinerinio statinio, statybos ant žemės sklypo ribos. Tokiu būdu buvo pažeisti leidimo išdavimo metu galiojusio STR 1.07.01:2010 33.2 papunktis, 34 punktas bei 11 priedo 2.2 papunktis ir 4 punktas.

Dėl pastato kategorijos

Patikrinimo akto 3.1 papunktyje konstatuota, kad Leidime Nr. 2 neteisingai nurodyta statinio kategorija.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Leidime Nr. 2 statinio kategorija yra nurodyta neypatingas statinys.

Ypatingų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašą, ginčo laikotarpiu nustatė Statybos techninis reglamentas STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-813 ( 2013 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. D1-772 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. spalio 25 d.; toliau – STR 1.01.06:2013), kurio 5 punkto lentelės 1 punkte nustatyti ypatingų statinių kategorijai priskiriamų statinių požymiai. Gyvenamasis pastatas, kurio bendras plotas buvo didesnis kaip 2 000 m², buvo priskiriamas ypatingų statinių kategorijai.

Patikrinimo akte pažymėta, kad pastato bendrasis plotas Projekto Bendrosios dalies Bendruosiuose statinio rodikliuose nurodytas 4 280,03 m².

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir Patikrinimo akte nustatytą statinio bendrą ploto, daro išvadą, jog Leidime Nr. 2 nurodyta statinio kategorija neatitiko nustatyto teisinio reglamentavimo ir Patikrinimo akto išvada, jog tuo buvo pažeistas STR 1.01.06:2013 yra pagrįsta.

Kaip matyti iš Patikrinimo akto 2.7 papunkčio, Projekto bendrosios dalies bendro aiškinamojo rašto dalyse „Pastato apibūdinimas“ nurodyta, jog „Projektuojamas (trijų aukštų daugiabutis gyvenamasis namas plokščiu stogu požeminiu automobilių stovėjimo garažu. Stogas - surenkamų gelžbetoninių plokščių (danga – prilydoma ruloninė)“, dalyje „Objektų forma ir funkcijos“ teigiama, kad „Virš pagrindinio stogo iškeliamas papildomas stogas, užbaigiantis pastato formas“, dalyje „Stogai“ – „Surenkamų gelžbetoninių konstrukcijų, danga – ruloninė prilydoma“, tuo tarpu dalyje „Pastatų konstrukcija“ rašoma, jog „Stogas dvišlaitis medinių konstrukcijų su bituminių čerpelių danga“, o pagal dalį „Stogai“ – „Stogo konstrukcija - surenkamos gelžbetoninės perdangos, šiltinamos 150 mm storio putu polistiroliu. Stogo danga - ruloninė prilydoma“, projekto Bendrosios dalies brėžinuose (žymuo 12-DGN-TP-G03) antstato planas, stogo planas, pjūviai (5, 6 ir 9 lapai) stogas plokščias (nuolydis i=2%) su lietaus surinkimo įlajomis tarp ašių C-D (stogo centre).

Patikrinimo akto duomenimis nustatyta, kad nurodyti neatitikimai siejami su tuo, jog remiantis STR 1.05.06:2010 8 priedo 5.6.12 papunkčiu, nebuvo pateikti Projekto privalomi dokumentai: Techninė užduotis ir projekto vadovo paskyrimo dokumentas.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialas 2011 m. gruodžio 12 išdavė prisijungimo sąlygas Nr. 1414, AB „Vilniaus energija“ 2012 m. spalio 10 d. išdavė projektavimo sąlygas Nr. 12138, UAB „Vilniaus vandenys“ 2011 m. gruodžio 7 d. išdavė prisijungimo sąlygas Nr. 11/1862, AB „Lesto“ 2011 m. lapkričio 23 d. išdavė prisijungimo sąlygas Nr. TS-41030-11-B582, UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo tinklai“ 2012 m. gruodžio 12 d. išdavė prisijungimo sąlygas Nr. 92-12, UAB „Grinda“ 2012 m. sausio 31 d. išdavė technines sąlygas Nr. 12/013.

Statybos įstatymo, galiojusio leidimo išdavimo metu, 23 straipsnio 15 dalyje buvo numatyta, kad statybos <...> projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka pagal kompetenciją turėjo tikrinti šios institucijos ir subjektai (jų padaliniai), o pagal šios dalies 17 punktą - inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, prie kurių prijungiami sklypo inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos, savininkai, valdytojai ar naudotojai buvo priskiriami subjektams, kurie turėjo tikrinti projekto sprendinių atitiktį.

Atitinkamai tuo metu galiojusio STR 1.07.01:2010 9 priedo 17 punktas reglamentavo, jog inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, prie kurių prijungiami sklypo inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos, savininkų, valdytojų ar naudotojų kompetencija buvo tikrinti projekto sprendinius, įgyvendinančius prisijungimo sąlygose nustatytus prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų reikalavimus.

Patikrinimo akto 6.1 punkte nurodyta, kad subjektai pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 15 dalies 17 punkto ir STR 1.07.01:2010 9 priedo 17 punkto reikalavimus nepatikrino Projekto sprendinių, įgyvendinančių prisijungimo sąlygose nustatytus prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų reikalavimus.

Byloje įrodymų, paneigiančių šią Patikrinimo akto išvadą, nėra.

Be to, Patikrinimo akto 8.6 papunktyje nurodyta, kad Bendrosios dalies brėžiniuose (žymuo 12-DGN-TP-G03): pusrūsio planas; 1 aukšto planas; sklypo sutvarkymo planas; vertikalinis planas; vakarinis, rytinis fasadai; šiaurinis, pietinis fasadai; pjūviai nurodyta pirmojo aukšto grindų paviršiaus (nulinė altitudė) yra 165,90. Pagal STR 2.02.01:2004 4.2 punktą paskaičiuota žemės paviršiaus vidutinė altitudė yra 165,07. Pusrūsio altitudė yra -3,00 m, t. y. 165,9-3,0=162,9. Pusrūsyje esančių butų žemės paviršiaus ties buto siena altitudė yra: 1) Butas Nr.1: ties buto siena tarp ašių 5-7 žemės paviršiaus altitudė yra 163,80, kitos buto sienos yra vidinės pusrūsio sienos; 2) Butas Nr. 2: ties buto siena tarp ašių 8-9 ir B-C žemės paviršiaus altitudė yra 163,80, kitos buto sienos yra vidinės pusrūsio sienos; 3) Butas Nr. 3: ties buto siena tarp ašių E-F ir 8-9 žemės paviršiaus altitudė yra 163,80, kitos buto sienos yra vidinės pusrūsio sienos.

Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo”, (toliau – STR 2.02.01:2004) 19 punktą butai negali būti cokoliniame ir požeminiame pastato aukšte, išskyrus tuos atvejus, kai buto perimetro bent vienoje (iš 4) kraštinėje žemės paviršius ties buto siena yra žemiau negu grindų lygis, o buto kambarių insoliacija atitinka šio Reglamento reikalavimus.

STR 1.14.01:1999 7 punktas reglamentavo, kad pusrūsis (cokolinis aukštas) – pastato dalis, kurioje visų patalpų arba didesniosios pusrūsio dalies grindys žemiau projektinio (nusistovėjusio) žemės paviršiaus, tačiau ne žemiau kaip 0,9 m nuo jo, ir bent iš vienos pusrūsio pusės buvo langai.

Taigi Patikrinimo akto išvada, jog pusrūsyje suprojektuoti butai Nr. 1, 2 ir 3, pažeidžiant STR 2.02.01:2004 reikalavimus, yra pagrįsta ir bylos rašytiniais dokumentais nepaneigta.

Atsakovo atsiliepimo argumentai, jog Patikrinimo akte nustatyti pažeidimai yra mažareikšmiai ir neesminiai, yra visiškai nepagrįsta.

Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens B. Č. į bylą pateikti rašytiniai paaiškinimai ir vaizdinė medžiaga Patikrinimo akto išvadų nepaneigia.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad išduotas Leidimas Nr. 2 pažeidžia teritorijų planavimo dokumento – Detaliojo plano – sprendinius, Specialiuosius reikalavimus ir imperatyvias Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir statybos techninių reglamentų nuostatas. Išduodant Leidimą Nr. 2 nebuvo laikomasi procedūrų ir taisyklių, užtikrinančių sprendimo dėl Leidimo Nr. 2 išdavimo priėmimą, todėl Leidimas Nr. 2 yra neteisėtas ir turi būti panaikintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

V. J., byloje dalyvaujančiu trečiuoju suinteresuotu asmeniu, 2017 m. gegužės 31 d. skundo, adresuoto VTPSI, nagrinėjimas nėra ginčo dalykas. Pažymėtina, kad nors V. J. byloje palaiko VTPSI poziciją, tačiau jo procesiniuose dokumentuose nurodomos papildomos aplinkybės, susijusios su Leidimo Nr. 2 teisėtumu, kuriomis VTPSI savo prašymo neargumentuoja. Teismas, atsižvelgdamas į V. J. procesinę padėtį, daro išvadą, kad V. J. procesiniuose dokumentuose nurodomos papildomos aplinkybės negali būti vertinamos teismo, nes jos iš esmės išplečia ginčo ribas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodyti kiti argumentai bylos procesinei baigčiai jokios įtakos neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis).

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacija) (nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintas pavyzdinis advokato teikiamų teisinių paslaugų sąrašas ir maksimalūs užmokesčio dydžiai. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltijos senjorai“ 2018 m. gegužės 11 d. atsiliepime į prašymą nurodė prašantis priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo B. Č. 2022 m. vasario 7 d. pateikė prašymą priteisti 1 342,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. 2019 m. gruodžio 17 d. pateikė teismui prašymą priteisti patirtas 1845,25 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, kurį tikslino 2021 m. gegužės 17 d., 2021 m. gruodžio 13 d., 2022 m. kovo 14 d. ir 2022 m. balandžio 27 d. Iš viso trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. prašo priteisti 4 340,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Baltijos senjorai“ prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, toks prašymas netenkinamas.

Teismas, vertindamas V. J. ir B. Č. pateiktų prašymų priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrįstumą, pažymi, kad siekiant nustatyti, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, pirmiausia turi būti įvertintas ginčo turinys ir nustatyta, kaip pareiškėjo reikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, galima nustatyti, ar priimtu galutiniu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Būtina vertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes (LVAT 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013; LVAT 2014 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-404/2014).

Vertinant B. Č. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagrįstumą, teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje keltas ginčas dėl Leidimo Nr. 2 teisėtumo. Kaip minėta aukščiau šiame sprendime, VTPSI, priimdama 2018 m. sausio 25 d. patikrinimo aktą (kuris buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl Leidimo Nr. 2 ginčijimo) vertino B. Č. išduoto Leidimo Nr. 1 teisėtumą. Taigi teismui patenkinus pareiškėjo VTPSI prašymą ir panaikinus Leidimą Nr. 2, laikytina, kad teismo sprendimas yra priimtas B. Č. nenaudai, jos interesai šiuo sprendimu nėra apginti, todėl ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šioje byloje. Dėl šių priežasčių trečiojo suinteresuoto asmens B. Č. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Vertinant trečiojo suinteresuoto asmens V. J. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagrįstumą, aktuali aplinkybė, jog V. J. nagrinėjamoje byloje palaikė pareiškėjo poziciją ir savo atsiliepimą į pareiškėjo prašymą grindė argumentais, palaikančiais pareiškėjo prašymą teismui. Kadangi nagrinėjamu atveju priimtas sprendimas yra palankus V. J., todėl jis įgijo teisę į išlaidų atlyginimą.

Byloje nustatyta, kad trečiąjį suinteresuotą asmenį V. J. byloje pagal 2017 m. gegužės 31 d. teisinių paslaugų sutartį atstovavo advokatų profesinės bendrijos „SGKA Legal“ teisininkai. Byloje patirtoms išlaidoms pagrįsti teismui buvo pateikta išlaidų detalizacija, už suteiktas teisines paslaugas išrašytos sąskaitos faktūros ir jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Iš pateiktos bylinėjimosi išlaidų detalizacijos matyti, kad V. J. buvo suteiktos šios teisinės paslaugos: atsiliepimo į prašymą parengimas, kitų procesinių dokumentų byloje rengimas, pasirengimas bylos nagrinėjimui teismo posėdžiuose (po 2 val.), atstovavimas kliento interesams teismo posėdžių metu, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas, rašytinės baigiamosios kalbos ir replikų parengimas.

Rekomendacijų 8.2 punktas nustato, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 2,5 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, administracinė byla Nr. AS556-766/2009) išaiškinta, jog pasiruošimas teismo posėdžiams, atstovavimas teismo posėdžiuose laikytinos vienos rūšies paslaugomis, numatytomis Rekomendacijų 8.19 punkte. Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, kad apskaičiuojant priteistiną atlyginimą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą yra taikomas koeficientas 0,1.

Rekomendacijų 8.16 punktas nustato, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 0,4 keoficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pagal Rekomendacijų 8.17 punktą, už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 0,1 keoficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, V. J. teiktų paslaugų pobūdį, sudėtingumą ir apimtį, daro išvadą, kad jos buvo realiai suteiktos, būtinos, pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, o jų dydis (4340,88 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių užmokesčio už teisines paslaugas dydžių, todėl visa apimtimi priteistinos V. J. naudai iš atsakovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos senjorai“ 2014 m. rugpjūčio 4 d. išduotą leidimą Nr. LNS-01-140804-00850.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos senjorai“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens B. Č. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens V. J. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti.

Priteisti trečiojo suinteresuoto asmens V. J. naudai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 4340,88 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt eurų ir aštuoniasdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.