- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- e2-208-790/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių vandenys“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių vandenys“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinės bendrovė „Gensera“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Brosta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Raseinių vandenys“, kuriame prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovės sprendimus: 1) atmesti ieškovės patikslintą pasiūlymą; 2) atmesti ieškovės pretenziją dėl patikslinto pasiūlymo atmetimo; 3) sudaryti pasiūlymų eilę, kurioje įvertinti ir nurodyti du tiekėjai – UAB „Gensera“ ir UAB „EIGESA“; 4) laimėtoju pripažinti UAB „Gensera“; taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, pažeisdama turiningo vertinimo principą, padarė neteisingą išvadą, kad ieškovė patikslintu pasiūlymu pakeitė pasiūlymo esmę (galutinę pasiūlymo kainą), nors ji eliminavo pozicijos, kurios atsakovė nepageidauja įsigyti, vertę. Ieškovė nekeitė jokios kitos pozicijos ir / ar jos vertės, todėl atsakovė nepagrįstai atmetė jos patikslintą pasiūlymą. Atsakovė, vertindama ieškovės pradinį ir patikslintą pasiūlymus, akcentavo absoliučią pasiūlymų kainos išraišką, tačiau neatsižvelgė į tai, kokia yra tų darbų, kuriuos atsakovė pageidavo įsigyti, kaina ieškovės pradiniame ir patikslintame pasiūlymuose, neanalizavo pasiūlymo pozicijų, jų kainos, pasiūlymų struktūros.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo, kuriuo bus išspręstas ginčas, įsiteisėjimo momento sustabdyti ieškovės vykdomą pirkimą „Vandens tiekimo infrastruktūros plėtra Raseinių rajone, Pramedžiavos ir Ražaitėlių kaimuose“, pirkimo Nr. 188490 (toliau – pirkimas). Ieškovė nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė turės galimybę tęsti viešojo pirkimo procedūras ir su išrinktu viešojo pirkimo konkurso laimėtoju sudaryti pirkimo sutartį. Tokiu atveju galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, nes vien tik atsakovės neteisėtų sprendimų panaikinimas neužtikrintų visiškos ieškovės teisių gynybos ir sąlygotų naujus teisinius ginčus dėl jau sudarytos viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir iš to kylančių pasekmių taikymo, galimo nuostolių atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir sustabdė pirkimo procedūras bei įpareigojo atsakovę nepasirašyti pirkimo sutarties su nustatytu laimėtoju iki kol neįsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
4. Teismas nurodė, kad šioje proceso stadijoje neturi pagrindo abejoti preliminariu ieškinio pagrįstumu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju prioritetas teiktinas viešojo pirkimo teisėtumui, t. y. kad laimėjusiu nebūtų pripažintas pasiūlymas, galimai neatitinkantis viešojo pirkimo tikslų. Teismo vertinimu, vandens tiekimo infrastruktūros plėtros neatlikimas skubos tvarka nesukels gyventojams realios žalos ir nepadarys neigiamos įtakos jų gerovei. Ginčo pirkimo objektas nelemia besąlygiško prioriteto viešajam interesui pirkimo objektu suteikimo. Teismas sprendė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas teismo sprendimo vykdymas tuo atveju, jeigu būtų patenkintas ieškinio reikalavimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Atskirajame skunde trečiasis asmuo UAB „Gensera“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Teismas nesprendė dėl ieškinio prima facie (liet. preliminarus) pagrįstumo. Šiuo atveju vien aplinkybė, kad atsakovė tiesiog pakeitė galutinę pasiūlymo kainą, leidžia teigti, kad ieškovė ieškinio reikalavimų nepagrindė.
5.2. Ieškovė nepagrindė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas suteiks didesnę naudą, nei jų netaikymas. Pirkimo objekto baigimo laikas yra 18 mėnesių nuo darbų pradžios, kurie bus finansuojami Europos Sąjungos (toliau – ES) lėšomis ir šis finansavimas truks tik iki 2020 metų, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones trečiasis asmuo negalės atlikti pirkimo darbų laiku, atitinkamai atsakovė praras ES finansavimą šiems darbams, arba dalis darbų nebus kompensuoti.
5.3. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebūtų apsunkintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, anaiptol, jų taikymas kelia grėsmę projekto, pagal kurį perkami darbai, įgyvendinimui.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime ieškovė UAB „Brosta“ prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
6.1. Byloje nėra akivaizdžių ieškinio nepagrįstumo įrodymų. Trečiojo asmens skundo argumentai iš esmės grindžiami aplinkybe, kad ieškovės pradiniame ir patikslintame pasiūlymuose skiriasi galutinė pasiūlymo kaina, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pačiai atsakovei pakeitus pirkimo objekto turinį ir apimtį (pirkimo eigoje atsisakyta darbų žiniaraščio 2.3.2 punkto pozicijos), toks kainos pasikeitimas visiškai nepriklausė nuo ieškovės subjektyvių veiksmų.
6.2. Trečiasis asmuo nepateikė pagrįstų argumentų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones užsitęsęs ginčas lemtų darbų neatlikimą laiku, t. y. iki ES finansavimo programos pabaigos.
6.3. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas remiantis vien ta aplinkybe, kad yra tam tikra deklaratyvaus pobūdžio rizika netekti ES finansavimo, negali paneigti ieškovės teisės lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikio racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas.
6.4. Priešingai nei nurodo trečiasis asmuo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas lemia esminę reikšmę ieškovei naudingo teismo sprendimo vykdymui, kadangi pasibaigus pirkimo procedūroms, išnyktų teisinis pagrindas jas stabdyti, nes toks procesinis veiksmas taptų teisiškai bereikšmiu.
7. Atsiliepime atsakovė UAB „Raseinių vandenys“ su atskiruoju skundu sutinka, prašo jį patenkinti ir panaikinti skundžiamą nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
7.1. Ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, kadangi pati ieškovė pripažįsta, kad savo pradinį pasiūlymą pateikė su trūkumu, o teikdama galutinį pasiūlymą (taisydama klaidas), pakeitė savo pasiūlymo kainą. Vien šių aplinkybių pripažinimas suponuoja, kad pati ieškovė pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 39 straipsnio 1 dalies normas, draudžiančias pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus.
7.2. Įvertinus tai, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, nekyla ir grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
7.3. Pirkimo objektas skirtas žmonių gyvenimo kokybei pagerinti. Iki projekto įgyvendinimo pabaigos Pramedžiavos ir Ražaitėlių kaimų žmonės geriamąjį vandenį naudoja iš šachtinių šulinių, kurių vandens kokybė nėra kontroliuojama, už ją yra atsakingi patys gyventojai, todėl šachtinių šulinių vandens naudojimas maisto ruošimui yra rizikingas. Šiuo atveju viešasis interesas – visuomenės sveikata – turi būti saugomas labiau, nei ieškovės privatus interesas dalyvauti pirkimo procedūrose, siekiant sudaryti pirkimo sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis apeliantės atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
9. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.
10. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie vertinimą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas.
11. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad ieškinys prima facie nepagrįstas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais. Iš ieškinio ir kartu su jais pridėtų įrodymų matyti, kad pareikštas ieškinys yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais. Ieškovės reikalavimai ginče, be kita ko, grindžiami tuo, kad jos pasiūlymo pakeitimas, nenurodant atsakovės pirkimo procedūrų atlikimo metu atsisakyto pirkimo objekto dalies, buvo leistinas ir atitiko VPĮ įtvirtintą teisinį reguliavimą, o atsakovės veiksmai atmetant jos pasiūlymą buvo formalūs ir pažeidė turiningojo vertinimo principą. Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad tokie ieškovės argumentai akivaizdžiai nepagrįsti, kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan. Šioje proceso stadijoje ieškovė neprivalo įrodyti, o teismas – iš esmės įvertinti ieškinio pagrįstumo, nes reikalavimų pagrįstumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė ieškinio preliminaraus pagrįstumo klausimą.
12. Trečiasis asmuo mano, kad teismo sprendimo įvykdymas nebūtų apsunkintas netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, be to, ieškovas nepagrindė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas suteiks didesnę naudą nei tuo atveju, jei šios priemonės nebūtų taikytos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais.
13. Viešųjų pirkimų srityje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra vienas iš perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūros procedūros, įtvirtintos Tarybos direktyvose 89/665/EEB ir 92/13/EEB (su atitinkamais pakeitimais) bei jas įgyvendinančiose nacionalinės teisės normose, elementų, užtikrinantis tiekėjų galimai pažeistų teisių efektyvų gynimą. Tokiomis priemonėmis siekiama užtikrinti, kad teismo priimami sprendimai dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų galėtų būti veiksmingai įgyvendinti.
14. Nagrinėjamu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, viešojo pirkimo procedūros galėtų tęstis ir su pirkimo laimėtoja galėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis bei pagal ją pradėti įgyvendinti rangos darbai. Tokios aplinkybės apsunkintų ieškovės teisminės gynybos veiksmingumą, nes atsirastų poreikis spręsti dėl sudarytos viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo. Teismų praktikoje nurodyta, kad kai viešojo pirkimo sutarties dalykas (objektas) yra paslaugų ar darbų atlikimas, restitucija paprastai netaikoma, nes šalių grąžinimas į iki sutarties vykdymo buvusią padėtį paprastai neįmanomas arba susijęs su neprotingomis išlaidomis ir ekonominiais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011). Naujausioje kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys, kad teismų praktikoje, kai nustatomas pirkėjo atitinkamų pareigų pažeidimas, esant sudarytai viešojo pirkimo sutarčiai, galimai siekiant kuo mažiau neigiamų padarinių, paprastai (dažniausiai) neteisėtai sudarytas sandoris išsaugomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 29 punktas). Taigi, nagrinėjamu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla reali grėsmė, kad šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį ir tolesnio ieškovės dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose užtikrinimas, kurio ieškovė siekia teismine tvarka, iš esmės pasunkėtų ar pasidarytų negalimas.
15. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose svarbu įvertinti ne tik grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybėms, bet ir atsižvelgiama į kitas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Toks teisinis reglamentavimas suderinamas su paminėtose Tarybos direktyvose įtvirtintomis nuostatomis, leidžiančiomis valstybėms narėms nustatyti, kad už peržiūros procedūras atsakinga institucija, spręsdama dėl laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų srityje, atsižvelgtų į galimas tokių priemonių taikymo pasekmes visiems interesams, kurie galėtų būti pažeisti, taip pat į visuomenės interesus, bei nuspręsti netaikyti tokių priemonių, jei jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
16. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas pastarojoje nutartyje taip pat yra nurodęs, kad pirmiau pažymėti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia, atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.
17. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (jau minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38 ir 39 punktai).
18. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šioje byloje prioritetas teiktinas viešajam interesui užtikrinti viešojo pirkimo teisėtumą. Šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad yra susiklosčiusi specifinė situacija, reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto.
19. Iš bylos medžiagos matyti, kad perkami projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir rekonstrukcija Raseinių rajono savivaldybėje“ įgyvendinimui reikalingi darbai – pagal parengtą techninį darbo projektą pakloti 3,690 km ilgio naujus vandentiekio tinklus sujungiant Pramedžiavos ir Ražaitelių kaimų geriamo vandens tinklus. Nors pirkimo objektu siekiama pagerinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą nurodytoje vietovėje, o tai neabejotinai yra naudinga šios vietovės gyventojams, tačiau teismui nepateikti duomenys, įgalinantys spręsti, kad skubiai nenutiesus šių naujų vandentiekio tinklų, gyventojams kiltų akivaizdi ir neištaisoma žala, susijusi su jų aprūpinimu geriamuoju vandeniu, sveikatos užtikrinimu, kitais svarbiais konstituciniais gėriais. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą pripažįsta, kad Pramedžiavos ir Ražaitėlių kaimų gyventojai yra apsirūpinę geriamuoju vandeniu, t. y. jie naudoja vandenį iš šachtinių šulinių. Nors atsakovė abejoja šachtinių šulinių vandens kokybe, tačiau nepateikia konkrečių duomenų apie šių kaimų gyventojų naudojamo geriamojo vandens nesaugumą, neatitikimą kokybės reikalavimams. Atsakovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas straipsnis iš interneto portalo yra apie netinkamą dalies šachtinių šulinių vandens kokybę kitame Lietuvos rajone, bet ne Pramedžiavos ir Ražaitelių kaimuose. Kita vertus, šiame straipsnyje nėra teigiama, kad vandens, gaunamo iš šachtinių šulinių, kokybė visais atvejais yra bloga, nes teigiama, kad ji priklauso nuo daugelio faktorių, tarp jų ir nuo tinkamo tokių šulinių įrengimo. Nėra matyti, kad vandentiekio tinklų infrastruktūros nebuvimas jau anksčiau buvo laikomas sukeliančiu realią žalą gyventojams.
20. Pirkimo sąlygose pažymėta, kad projektas planuojamas finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.3.2-APVA-R-014 priemonės „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“ finansuojamas veiklas. Atsakovė ir trečiasis asmuo akcentuoja grėsmę laiku neįgyvendinti projekto ir prarasti ES finansavimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, kad tokie argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nes jie nėra pagrįsti atitinkamomis finansavimą reglamentuojančių teisės aktų, sutarties dėl projekto finansavimo nuostatomis, projektui taikomais darbų atlikimo terminais, su kuriais siejamas finansavimas ir pan.
21. Nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kad atmesto ieškovės pasiūlymo kaina yra ženkliai mažesnė, nei trečiojo asmens (ieškovės – apie 205 tūkst. Eur, trečiojo asmens – apie 294 tūkst. Eur). Pagal pirkimo sąlygas pasiūlymo kaina ekonominio naudingumo vertinime sudaro 85 proc. (pirkimo sąlygų 26.3 punktas). Taigi, yra tikimybė, kad neatmetus ieškovės pasiūlymo, jis galėtų būti pripažintas laimėjusiu. Tokioje situacijoje, atsižvelgiant ir į jau minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 išaiškinimus, galėtų kilti reali atsakovės civilinės atsakomybės grėsmė, jei nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir būtų išsaugota viešojo pirkimo sutartis. Į šią aplinkybę sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kaip minėta, taip pat reikia atsižvelgti.
22. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taikęs laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka jų taikymo sąlygas, nustatytas CPK 144 straipsnio 1 dalyje ir CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje, t. y. jos atitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus bei viešojo intereso apsaugą, o jų teikiama nauda didesnė, nei galinčios kilti neigiamos pasekmės. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista.
23. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Kadangi nagrinėjamu atveju yra išspręstas tik atskiro procesinio veiksmo teisėtumo klausimas, o ginčas iš esmės dar nėra išnagrinėtas, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje priteisti ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.