- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-03
- Bylos Nr.
- I-4519-789/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03681-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- R. D.
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamento, Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai
- Trečiasis asmuo
- A. D., Z.A. D.
- Advokatai
- Vitalijus Katėnas
- Kategorijos
- 1.38Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Ernesto Spruogio ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui R. D., pareiškėjo atstovui advokatui Vitalijui Katėnui, atsakovo Kultūros paveldo departamento atstovei Justinai Bertulytei, atsakovės Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos atstovui Gintautui Zabielai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. D. skundą atsakovams Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys A. D. ir Z.A. D.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Z. A. D. 2014-07-31 išsiuntė paštu teismui skundą, prašydama atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir Vertinimo taryba) 2014-06-10 aktą Nr. KPD-VL-628 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Kultūros paveldo departamentą prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) išregistruoti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), iš Kultūros vertybių registro (b. l. 1–3).
Teismas, atsižvelgdamas į 2015-03-02 R. D. ir Z.A. D. 2015-02-25 prašymą Z.A. D. pripažinti netinkama šalimi (pareiškėja) ir pakeisti ją tinkama – pareiškėju R. D., nes 2015-01-30 buvo sudaryta dovanojimo sutartis, kuria Z. A. D. padovanojo R. D. žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2015 m. kovo 9 d. nutartimi netinkamą pareiškėją Z. A. D. pakeitė tinkamu pareiškėju R. D., o Z.A. D. įtraukė trečiuoju suinteresuotu asmeniu (b. l. 74-77, 79).
Skunde paaiškinta, kad Departamento Klaipėdos teritorinis padalinys 2014-06-18 raštu „Dėl teisinės apsaugos suteikimo“ Nr. (1.29-KI)2KI-1200 Z. A. D. informavo, kad Vertinimo taryba Sprendimu suteikė teisinę apsaugą Laukžemės kapinynui (unikalus Nr. 37960). Departamentas, vadovaudamasis Sprendimu, Kultūros vertybių registre (toliau – ir Registras) įregistravo nekilnojamąją kultūros vertybę - Laukžemio kapinyną II, kuri apima (duomenys neskelbtini) ploto teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini). Į šią teritoriją patenka ir pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas. Pareiškėjas teigia, kad jis nebuvo informuotas apie tai, kad Departamentas Sprendimo pagrindu Registre įregistravo Laukžemio kapinyną II ir nežinojo apie nuosavybės teise valdomame Žemės sklype galimai vykdytus kasinėjimo, tyrimo ir kitus archeologinius darbus. Neinformuodami pareiškėjo apie atliekamus darbus jam priklausančiame Žemės sklype, atsakovai elgėsi neteisėtai, nesąžiningai ir pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius. Atkreipė dėmesį, kad Sprendime nėra duomenų, jog kultūros paveldo objekto teritorijos ribos yra pagrįstos tyrimais. Mano, kad, nesant jokių faktinių duomenų apie atliktus privalomus tyrimus, atsakovai nepagrįstai Sprendimu pripažino, kad Žemės sklypas priklauso nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijai. Pabrėžė, kad Žemės sklypas yra dirbamos žemės plotas, jame vykdoma ūkinė veikla, todėl teisės aktais saugomos senųjų kapinių vertingosios savybės dėl Žemės sklype vykdomų žemės darbų negalėjo išlikti. Pareiškėjas nebuvo informuotas ir apie savivaldybės priimtą sprendimą dėl šių kapinių steigimo, atkūrimo ar jų statuso nustatymo. Teigia, kad Sprendime nenurodyta, kokios kultūros paveldo objekto vertingosios savybės nustatytos, nėra pagrįstas šio objekto teisinės apsaugos būtinumas, taip pat nėra duomenų apie tai, jog Laukžemės kapinyno II vieta buvo nustatyta atlikus išsamius tyrimus ir pritaikius atitinkamus tyrimo metodus. Nurodytos aplinkybės, pareiškėjo manymu, sudaro pagrindą teigti, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų. Pareiškėjui nesudarius sąlygų dalyvauti procese, pateikti savo paaiškinimus ir nuomonę, Sprendimu apribota jo nuosavybės teisė, teisėti lūkesčiai ir privatūs interesai.
Šalies argumentai
Atsakovas Departamentasatsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 20–26).
Paaiškino, kad Vertinimo taryba yra Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ)įgaliotas viešojo administravimo subjektas, turintis teisę priimti sprendimus dėl teisinės apsaugos suteikimo vertybei, šios vertybės reikšmingumo, vertingųjų savybių ir teritorijos ribų apibrėžimo ir šios institucijos sprendimas yra pagrindas Departamentui įregistruoti Registre atitinkamas nekilnojamąsias kultūros vertybes. Pats Departamentas nepriima sprendimų dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių įregistravimo Registre ar jų reikšmingumo, taip pat jam nesuteikta teisė tikrinti Vertinimo tarybos akto pagrįstumą ir nevykdyti Vertinimo tarybos priimtų sprendimų. Laukžemės kapinynas II 2014-06-12 registruotas Kultūros vertybių registre Vertinimo tarybos Sprendimo, kuriuo nuspręsta, kad šiai vertybei reikalinga teisinė apsauga, pagrindu. Nurodo, kad pagal Kultūros vertybių registro nuostatų 3, 17.12.1 p. Registro objektai yra nekilnojamosios ir kilnojamosios kultūros vertybės ir šiame registre kaupiami kultūros paveldo objekto teritorijoje, apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje esančio žemės sklypo tapatybės duomenys - žemės sklypo kadastrinis numeris, unikalus žemės sklypo numeris, kadastro žemėlapio duomenys ir įvairiais būdais esamą nekilnojamųjų kultūros vertybių padėtį fiksuojančių dokumentų duomenys. Taigi, Registre kaupiami tik žemės sklypų tapatybės duomenys, o patys žemės sklypai yra Nekilnojamojo turto registro, kurio tvarkytojas yra valstybės įmonė Registrų centras, objektai. Todėl reikalavimas įpareigoti Departamentą išregistruoti Žemės sklypą iš Registro keliamas netinkamam subjektui. Apie Sprendimą pareiškėjas informuotas Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio 2014-06-18 raštu Nr. (1.29.-K1)2K1-1200. Apie Vertinimo tarybos posėdį, kuriame buvo svarstomas teisinės apsaugos Laukžemės kapinynui II suteikimo klausimas, 2014-06-05 buvo paskelbta Departamento tinklalapyje. Atsakovas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. 1 kovo 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A525-l 533/2012, teigia, kad vien objekto valdytojo nedalyvavimas Vertinimo tarybos posėdyje nesudaro pagrindo pripažinti Vertinimo tarybos akto neteisėtu ir jį panaikinti. Sprendimo 13 p. turinys patvirtina, kad tiek kultūros paveldo objekto teritorijos ribos, tiek ir pats Sprendimas yra pagrįstas faktiniais duomenimis. Pareiškėjas teismui nepateikė istorinių, archeologinių tyrimų, archyvinės medžiagos, specialiosios literatūros šaltinių, paneigiančių Sprendimu nustatytų faktinių istorinių aplinkybių. Vertinimo tarybos aktų pagrindimas istorinių šaltinių ir specialiosios literatūros tyrimais atitinka LVAT bylose aprobuotą praktiką (LVAT 2007-12-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-1139/2007, 2010-12-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A662- 1444/2010). Pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. ĮV-259 (toliau – ir Aprašas), 10 p. teisė pasirinkti konkrečius reikalingus tyrimus suteikta nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą organizuojantiems ir vykdantiems subjektams. Šiuo atveju Vertinimo taryba atliko fiksavimo tyrimus, numatytus Aprašo 7.1 punkte, bei istorinės-meninės raidos tyrimus pagal Aprašo 7.2 punktą. Vertindama, ar Laukžemės kapinynui II suteikti teisinę apsaugą, taip pat rėmėsi 2011 metais atliktų archeologinių žvalgomųjų tyrimų - inžinerinių-techninių tyrimų duomenimis (Aprašo 7.3 punktas). Sprendimas priimtas kompetentingo subjekto, pagrįstas faktiniais duomenimis ir atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Atsakovas pažymi, kad šiuo atveju svarbus ne tik žemės sklypo savininko privatus interesas, bet ir viešasis interesas, kuris pasireiškia siekiu išsaugoti kultūros paveldą.
Atsiliepimas
Atsakovė Vertinimo taryba atsiliepime į skundą, remdamasi argumentais, kurie iš esmės yra analogiški Departamento atsiliepime į skundą nurodytiems argumentams, nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 59-64).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė bei prašė jį patenkinti skunde teismui nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovų Departamento ir Vertinimo tarybos atstovai teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepimuose į skundą nuroytais motyvais.
Tretieji suinteresuoti asmenysA. D. ir Z.A. D. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, sudaryta Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2012-08-21 įsakymu Nr. Į-297, 2014-06-10 aktu Nr. KPD-VL-628 suteikė teisinę apsaugą Laukžemės kapinynui II nustatydama, kad minėta nekilnojamoji kultūros vertybė, esanti adresu (duomenys neskelbtini), kurios plotas yra (duomenys neskelbtini), registruojama Kultūros vertybių registre, unikaliu Nr. 37960 (b. l. 8-11).
Atsižvelgdamas į tai, kad į nekilnojamosios kultūros vertybės (Laukžemio kapinynas II), kuriai teisinė apsauga nustatyta Vertinimo tarybos Sprendimu, (duomenys neskelbtini) ploto teritoriją patenka Z. A. D. nuosavybės teise priklausęs (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Departamento Klaipėdos teritorinis padalinys 2014-06-18 raštu „Dėl teisinės apsaugos suteikimo“ Nr. (1.29-Kl)2KI-1200 informavo Z. A. D., kad Vertinimo taryba 2014-06-10 priėmė sprendimą, kuriuo suteikta teisinė apsauga Laukžemės kapinynui II (unikalus Nr. 37960), taip pat nurodė, kad visa minėto objekto apskaitos dokumentacija yra Kultūros vertybių registro duomenų bazėje (http://kvr.lt/heritage/) (b. l. 12, 13-14).
Nustatyta, kad Z. A. D. jai nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą 2015-01-30 dovanojimo sutartimi Nr. VK-566 padovanojo R. D., kuris perėmė Z. A. D., kaip pareiškėjos, teises šioje byloje (b. l. 74-75, 76-77, 79).
Šioje byloje ginčas kilo dėl Vertinimo tarybos Sprendimo, kuriuo, suteikiant teisinę apsaugą Laukžemės kapinynui II, pareiškėjo nuosavybės teise valdomas Žemės sklypas pateko į nekilnojamosios kultūros vertybės teritoriją, teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja NKPAĮ, Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti Kultūros ministro 2005-04-15 įsakymu Nr. ĮV-149, Departamento direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. Į-297 patvirtinti Departamento ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nuostataiir kiti teisės aktai.
Pagal NKPAĮ 4 str. 1 d. nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą sudaro apskaita, skelbimas saugomu, saugojimas-tvarkyba ir naudojimas, pažinimas, jo sklaida, atgaivinimas (reabilitacija).
Pagal Sprendimo priėmimo metu galiojusią ir šiuo metu galiojančią NKPAĮ 8 str. redakciją (2013 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. XII-549 redakcija) nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti atliekami tyrimai. Remiantis šių tyrimų duomenimis, nustatomas kultūros paveldo objektų ar vietovių ir jų vertingųjų savybių reikšmingumas, apibrėžiamos ar tikslinamos jų teritorijų ribos (8 str. 3 d.); Nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir teritorijos ribas apibrėžia Departamento ir savivaldybių sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – vertinimo tarybos) (8 str. 5 d.).
Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimą, atranką, reikšmingumo lygmens nustatymą, jų kriterijus bei šių kriterijų taikymą nustatant kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes ir jų reikšmingumą, atrenkant nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurioms reikalinga apsauga, apibrėžiant kultūros paveldo objektų teritorijų ar vietovių ribas ir teikiant juos įregistruoti į Kultūros vertybių registrą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150 (redakcija, galiojusi nuo 2013-07-01 iki 2014-11-21) patvirtintas Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašas (toliau – ir Vertinimo kriterijų aprašas). Vertinimo kriterijų aprašo 3 p. nustatyta, kad reikšmingumonustatymas – nekilnojamųjų kultūros vertybių autentiškumo atskleidimas, nustatant objekto, jo teritorijos, vietovės, jų dalių ir elementų vertingųjų savybių gausą bei kompleksiškumą etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriais; vietovė yraarcheologinį povandeninį, etnokultūrinį, architektūrinį, urbanistinį, istorinį, sakralinį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį galinti turėti teritorija, kurioje yra kultūros paveldo objektų ir kuri pagal šio aprašo nuostatas įregistravus ją Kultūros vertybių registre gali tapti kultūros paveldo vietove; vertinimas – remiantis istorinių, fizinių ir kitų tyrimų duomenimis, amžiaus cenzo ir autentiškumo patikra, atliekamas reikšmingumo ir jo lygmenų nustatymas, objekto teritorijos ar vietovės ribų apibrėžimas, siekiant objektui ar vietovei suteikti apsaugą, juos registruojant Kultūros vertybių registre.
Pagal Vertinimo kriterijų aprašo 16 p. vietovės ribos apibrėžiamos remiantis istoriniais ir fiziniais tyrimais, atsižvelgiant į objekto užimamą plotą, objekto, jo teritorijos, vietovės nustatytas vertingas savybes ir jų naudojimui reikalingą plotą taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis.
Taigi, kai vertinimo taryba nusprendžia, kad vietovė yra reikšminga ir svarbi visuomenei, kaip jos kultūrinis turtas, nekilnojamųjų kultūros vertybių išaiškinimas ir registravimas Kultūros vertybių registre yra atliekamas neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas.
Sprendimo turinys patvirtina, kad šiuo aktu nuspręsta Kultūros vertybių registre įregistruoti nekilnojamąją kultūros vertybę - Laukžemės kapinyną II (II t-mečio pr.) - kaip pavienį regioninio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektą (vietą), kurio reikšmingumą lemia archeologinis vertingųjų savybių pobūdis; šios nekilnojamosios kultūros vertybės vertingosios savybės yra: žemės ir jos paviršiaus elementai - reljefas (lygus laukas su vos žymia lėkšta pakiluma iš V pusės ribojamas Laukžemės-Darbėnų kelio, iš kitų pusių dirbamų laukų; teritorija apardyta ilgalaikių arimų, XX a. pab. tiesiant naftotiekį, šiuo metu teritorija ariama; TRP; FF Nr. 1- 2; 2014 m.); kapai (atsitiktiniai archeologiniai radiniai iš suardytų degintinių žmonių kapų; kapai apardyti įvairių žemės judinimo darbų metu, 2011 m. teritorijoje surinkta atsitiktinių archeologinių radinių; 2014 m.) (b. l. 8-11).
Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su nekilnojamosios kultūros vertybės - Laukžemės kapinyno II, kuriai Sprendimu suteikta teisinė apsauga - įrašymo į Kultūros vertybių registrą procedūromis.
NKPAĮ 8 str. 8 d. nustatyta, kad nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos vertinimo tarybai nusprendus, kad vertybei reikalinga apsauga. Departamentas kiekvienai registruotai nekilnojamajai kultūros vertybei nustato kodą, jį įrašo į Kultūros vertybių registrą ir tikslina jau įrašytus kultūros paveldo objekto ar vietovės žemės sklypams ir kitiems objekto ar vietovės teritorijoje esantiems nekilnojamiesiems daiktams viešo registro (Nekilnojamojo turto registro) suteiktą kodą ar kodus, taip pat kitus teisės aktų nustatytus Kultūros vertybių registro duomenis (8 str. 10 d.). Pagal NKPAĮ 5 str. 10 d. 12 p. Departamentas tvarko Kultūros vertybių registrą, kuriame registruojamos kultūros vertybės ir jų duomenys, pagal įstatymų nustatytus reikalavimus kaupia, tvarko ir saugo su šiuo registru susijusius dokumentus. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-09-29 nutarimu Nr. 1053 patvirtintų Kultūros vertybių registro nuostatų (2009 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1179 redakcija) 13.1 p. Departamentas, kaip Kultūros vertybių registro tvarkymo įstaiga, registruoja Kultūros vertybes.
Apibendrinus aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas, darytinos šios bylai reikšmingos išvados: 1) tik vertinimo tarybos yra NKPAĮ įgalioti viešojo administravimo subjektai, turintys teisę priimti sprendimus dėl teisinės apsaugos suteikimo vertybei, šios vertybės reikšmingumo, vertingųjų savybių ir teritorijos ribų apibrėžimo; 2) vertinimo tarybos sprendimas yra pagrindas registruoti atitinkamas nekilnojamąsias kultūros vertybes Kultūros vertybių registre; 3) Departamentas registruoja kultūros vertybes Kultūros vertybių registre, vadovaudamasis vertinimo tarybos priimtu sprendimu (aktu), t. y. Departamentas atlieka tik duomenų įregistravimo Kultūros vertybių registre funkciją, tačiau nepriima sprendimų dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių įregistravimo šiame registre ar jų reikšmingumo, vertingųjų savybių ir teritorijos ribų apibrėžimo; 4) Departamentui nesuteikta teisė tikrinti vertinimo tarybos Sprendimo pagrįstumo ir nevykdyti vertinimo tarybos priimtų sprendimų, t. y. neatlikti jam pavestų Kultūros vertybių registro tvarkytojo funkcijų.
Taigi, nagrinėjamu atveju Vertinimo taryba turėjo teisę priimti Sprendimą suteikti nekilnojamajai kultūros vertybei - Laukžemės kapinynui II - teisinę apsaugą įrašant šį objektą (vietovę) į Kultūros vertybių registrą, o Departamentas Sprendimo pagrindu turėjo pareigą įregistruoti Laukžemės kapinyną II Kultūros vertybių registre. Nustatyta, kad Departamentas Sprendimo pagrindu 2014-06-12 Kultūros vertybių registre įregistravo Laukžemės kapinyną II (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - 37960) (b. l. 68). Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas atmeta pareiškėjo skundo motyvus, kad Vertinimo taryba neturėjo teisės Sprendimu pripažinti Laukžemės kapinyną II nekilnojamąja kultūros vertybe.
Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Sprendimas ir juo nustatytos nekilnojamosios kultūros vertybės ribos nėra pagrįsti faktiniais duomenimis.
Pagal NKPAĮ 11 str. 2 d. kultūros paveldo objekto teritorijos ir kultūros paveldo vietovės ribos apibrėžiamos, remiantis istorinių ir kitų tyrimų duomenimis, taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis.
Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-06-22 įsakymu Nr. ĮV-259 patvirtintas Aprašas reglamentuoja duomenų, reikalingų nustatyti kultūros paveldo objektų ar vietovių ir jų vertingųjų savybių reikšmingumą, apimtį bei nustato Duomenims gauti reikalingų istorinių ir fizinių tyrimų skirstymą. Aprašo 6–8 punktuose nustatyta, kad tyrimai skirstomi pagal atliekamų darbų pobūdį ir metodų poveikį nekilnojamosioms kultūros vertybėms. Aprašo 10 punkte nustatyta, kad konkrečius reikalingus tyrimus pasirenka nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą organizuojantys ir vykdantys juridiniai ir fiziniai asmenys.
Nagrinėjamu atveju Vertinimo taryba, spręsdama, ar Laukžemės kapinynui II suteikti teisinę apsaugą, atliko fiksavimo tyrimus, numatytus Aprašo 7.1 p., bei istorinės-meninės raidos tyrimus, numatytus Aprašo 7.2 p., taip pat rėmėsi 2011 metais atliktų archeologinių žvalgomųjų tyrimų - inžinerinių-techninių tyrimų, numatytų Aprašo 7.3 p., duomenimis.
LVAT konstatavo, kad Aprašas reikalauja atlikti reikalingus ir pakankamus objekto kultūrinei vertei nustatyti tyrimus, tačiau nėra pagrindo šio teisės akto nuostatų aiškinti kaip įpareigojančių kiekvienu atveju atlikti visus jame įvardintus tyrimus. Teisė spręsti dėl reikalingų tyrimų rūšies ir apimties yra suteikta nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą organizuojantiems ir vykdantiems subjektams (LVAT 2007-12-17 nutartis adm. byloje Nr. A14-1139/2007, 2010-12-06 nutartis adm. byloje Nr. A662-1444/2010, 2011-06-27 nutartis adm. byloje Nr. A63-2346/2011).
Sprendimas priimtas remiantis šiais duomenimis: 1) Vaitkevičius, Vykintas. Projektuojamo dujotiekio dviejose alternatyviose trasose Klaipėdos ir Kretingos rajonuose 2011 m. archeologinių žvalgomųjų tyrimų ataskaita. T. 1, Klaipėdos variantas. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 39, ap. 1, b. 2213; 2) Vaitkevičius Vykintas. Projektuojamo dujotiekio dviejose alternatyviose trasose Klaipėdos ir Kretingos rajonuose 2011 m. archeologinių žvalgomųjų tyrimų ataskaita. T. 2, Būtingės variantas. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 39, ap. 1, b. 2214, p. 27-28; 3) Vaitkevičius Vykintas; Zabiela Gintautas; Bukantaitė Vita. Archeologijos vertybės projektuojamo dujotiekio trasoje Klaipėdos ir Kretingos rajonuose. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2011 metais. Vilnius, 2012, p. 591 (588-594) (b. l. 8-11).
Tyrėjo Vykinto Vaitkevičiaus Projektuojamo dujotiekio dviejose alternatyviose trasose Klaipėdos ir Kretingos rajonuose 2011 m. archeologinių žvalgomųjų tyrimų ataskaitos T. 2 Būtingės variantas 27 lape nurodyta, jog kapinynas aptiktas ant suprojektuotos trasos, dirbamame, žiemkenčiais užsėtame lauke, į R nuo plento Darbėnai-Laukžemė (pav. 42-43) (nuotrauka 149). Kapinyno ribos natūroje neišsiskiria. Kaip kapinyną reikia saugoti 100x1000 m dydžio lygų, dirbamos žemės plotą, kurio centru laikytina minėta radimvietė, V riba - kelias Darbėnai- Laukžemė. Apie 50 m į R nuo šio kelio rasta paskirų XX a. pirmos pusės kaimo radinių (įskaitant varinį dangtelį su skylutėmis) ir 3 apsilydę bronzinių juostinių ornamentuotų apyrankių fragmentai (2 ir jų ugnyje išsilydę ir sulipę) (koordinatės LKS94 X 0326395, Y 6217787), kilę iš suardytų degintinių kapų (nuotrauka 150). Ataskaitos Išvadose (29 lapas) nurodyta jog suprojektuotos trasos vietoje aptiktos 4 saugotinos archeologijos vertybės: Daubėnų neįtvirtinta gyvenvietė, Pelėkių kaimavietė ir du Laukžemės kapinynai. Jas, tyrėjo nuomone, reikia įrašyti į Kultūros vertybių registrą. <...> Kitos suprojektuotos trasos vietoje lokalizuotos potencialios archeologinės vertybės yra menkesnės vertės (b. l. 39-48).
Vykinto Vaitkevičiaus, Gintauto Zabielos ir Vitos Bukantaitės straipsnyje Archeologijos vertybės projektuojamo dujotiekio trasoje Klaipėdos ir Kretingos rajonuose nurodyta, jog 2011 m. BRIAI vykdė projektuojamo dujotiekio trasos nuo būsimo suskystintų dujų terminalo iki esamo dujotiekio tinklų archeologinius žvalgymus ir žvalgomuosius tyrimus. <...> Archeologinius tyrimus sudarė preliminarios trasos vietos maždaug 100 m pločio ruože žvalgymai ir žvalgomieji tyrimai kasant minimalų reikiamų šurfų ir perkasų skaičių archeologinio paveldo aspektu perspektyviausiose vietose. <...> Sutapatinus XVIII a. pabaigos - XX a. istorinius žemėlapius su projektuojamo dujotiekio trasa buvo lokalizuota nemažai vėlyvų archeologinės vertės neturinčių gyvenviečių ar atskirų statinių bei kelios potencialios archeologinės vertybės. Jų vietos bandytos lokalizuoti natūroje kasant šurfus ir naudojant metalo detektorių. <...>Laukžemės (Kretingos r., Darbėnų šen.) apylinkėse rasti 2 nežinomi kapinynai. <...>Laukžemės kapinynas II aptiktas į R nuo plento Darbėnai-Laukžemė esančiame lygiame dirbamame lauke, projektuojamos dujotiekio trasos ašyje. Jo ribos natūroje neišsiskiria, tad kaip kapinyno vietą reikėtų saugoti apie 100x100 m. dydžib plotą. Apie 50 m į R nuo minėto plento armenyje rasti 3 apsilydę 3,5-5 cm ilgio žalvarinių juostinių įkartomis ornamentuotų apyrankių fragmentai (4 pav.), kilę iš suardytų degintinių kapų. Laukžemės kapinynas II datuojamas II tūkst. pradžia (b. l. 52-58).
Vadovaujantis Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-538, 10 p. archeologinių tyrimų ataskaita yra dokumentas, kuriame pagal šio reglamento reikalavimus pateikiamas archeologinių tyrimų duomenų rinkinys, rezultatai ir mokslinės išvados.
Pažymėtina, kad pareiškėjas teismui nepateikė istorinių, archeologinių tyrimų, archyvinės medžiagos, specialiosios literatūros šaltinių ir kt. duomenų, galinčių paneigti Sprendime nustatytas faktines aplinkybes.
Pareiškėjo teiginį, kad Sprendime nenurodoma, kokios yra nekilnojamojo kultūros paveldo objekto vertingosios savybės, paneigia paties Sprendimo turinys, kurio 7 p. nurodoma, kad vertybės (II t-mečio pr.) vertingosios savybės yra: žemės ir jos paviršiaus elementai - reljefas <...>; kapai <...> (b. l. 8-11).
Departamento direktorius 2012-08-21 įsakymu Nr. Į-297 patvirtino Departamento ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nuostatus (toliau - ir Vertinimo tarnybos nuostatai) ir nustatė vertinimo tarybos personalinę sudėtį numatydamas, kad vertinimo tarybą sudaro: Romas Jarockis, humanitarinių mokslų daktaras; Albinas Kuncevičius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius; Laurynas Kurila, humanitarinių mokslų daktaras; Aleksiejus Luchtanas, humanitarinių mokslų daktaras, docentas; Gytis Piličiauskas, humanitarinių mokslų daktaras; AndraSimniškytė-Strimaitienė, humanitarinių mokslų daktarė; Ernestas Vasiliauskas, humanitarinių mokslų daktaras; Ilona Vaškevičiūtė, humanitarinių mokslų daktarė, profesorė; Gintautas Zabiela, humanitarinių mokslų daktaras, docentas.Vertinimo tarybos nuostatų 8–9 punktuose nustatyta, kad Vertinimo tarybą sudaro 9 nariai. Tarybos nariais gali būti kultūros ministro nustatyta tvarka atestuoti archeologinio, povandeninio ir mitologinio nekilnojamojo kultūros paveldo specialistai, turintys ekspertizės specialisto kvalifikacinę kategoriją, bei mokslininkai; Vertinimo tarybos personalinė sudėtis tvirtinama 4 metų laikotarpiui. Pagal minėtų nuostatų 10 p. Vertinimo taryba pati išsirenka iš savo narių pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Tarybos sprendimai priimami paprasta Tarybos narių balsų dauguma; balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra Tarybos pirmininko balsas (Vertinimo tarybos nuostatų 16 p.). Vertinimo tarybos sprendimai įforminami Lietuvos Respublikos kultūros ministro patvirtintos formos aktu. Aktas surašomas vienu egzemplioriumi, kurį pasirašo Tarybos pirmininkas. Aktas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos turi būti perduotas Departamentui kartu su kitais Tarybos veiklos dokumentais (posėdžių protokolais, posėdžių skaitmeninių garso įrašų kompiuterinėmis laikmenomis, susirašinėjimo ir kitais dokumentais), kurie saugomi Departamente Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymonustatyta tvarka (Vertinimo tarybos nuostatų 17 p.).
Taigi, iš 2012-08-21 Departamento direktoriaus įsakymo Nr. Į-297 turinio matyti, kad Vertinimo tarybą sudaro nepriklausomi ekspertai ir mokslininkai. Dėl nurodytų priežasčių teismui nekyla abejonių dėl Vertinimo tarybos kompetencijos vertinant Laukžemės kapinyno II reikšmę ir suteikiant jam teisinę apsaugą.
Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, jo priėmimo pagrindu buvusius šaltinius, kitus byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad Vertinimo tarybos turima ir priimant skundžiamą sprendimą naudota informacija sudarė pagrindą, remiantis NKPAĮ normomis, kvalifikuoti Laukžemės kapinyną II kaip pavienį regioninio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektą, kurio reikšmingumą lemia archeologinis vertingųjų savybių pobūdis.
Pareiškėjas teigia, kad, neinformavus apie Žemės sklype galimai vykdytus archeologinius tyrimus ir nesudarius jam sąlygų dalyvauti Sprendimo priėmimo procedūroje, pateikti savo paaiškinimus ir nuomonę, atsakovai elgėsi neteisėtai, nes tokiu būdu apribojo jo nuosavybės teisę, teisėtus lūkesčius ir privačius interesus.
Vertinimo tarybos nuostatų 15 p. numatyta, kad vertinimo tarybos posėdžiuose gali dalyvauti ir pasisakyti valstybės ir savivaldybės institucijų atstovai bei objektų, kurių nekilnojamųjų kultūros vertybių registravimo ar vertingųjų savybių patikslinimo klausimas įtrauktas į Tarybos posėdžio darbotvarkę, valdytojai. Taigi, Vertinimo tarybos nuostatų 15 p. nenumato pareigos informuoti apie vertinimo tarybos posėdžius objektų, kurių nekilnojamųjų kultūros vertybių registravimo ar vertingųjų savybių patikslinimo klausimas įtrauktas į vertinimo tarybos posėdžio darbotvarkę, valdytojus, o tik numato galimybę valdytojams dalyvauti posėdžiuose. Tokia pareiga nėra taip pat nėra įtvirtinta ir Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-149, 17 punkte.
LVAT yra konstatavęs, jog vien objekto valdytojo nedalyvavimas vertinimo tarybos posėdyje nesudaro pagrindo pripažinti vertinimo tarybos akto neteisėtu ir jį panaikinti (LVAT 2012 m. 1 kovo 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-l 533/2012).
Nustatyta, kad apie teisinės apsaugos Laukžemės kapinynui II suteikimą Z. A. D. buvo informuota Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio 2014-06-18 raštu, o apie Vertinimo tarybos posėdį, kuriame buvo svarstomas teisinės apsaugos Laukžemės kapinynui II suteikimo klausimas, 2014-06-05 buvo paskelbta Departamento tinklalapyje (b. l. 12, 20-26). Pažymėtina, kad archeologinius žvalgomuosius tyrimus Žemės sklype vykdė ne Departamentas ar Vertinimo taryba, o Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, kuris pagal Kultūros paveldo objektų ar vietovių apžiūros, būklės fiksavimo ir tyrimo atlikimo užtikrinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. ĮV-240, 6 p. turi pareigą šiose taisyklėse nustatyta tvarka informuoti nekilnojamosios kultūros vertybės valdytoją apie vykdomus tyrimus. Taigi, šiuo atveju atsakovai neturėjo pareigos apie atliekamus tyrimus informuoti Žemės sklypo savininką.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus būtinybę apsaugoti kultūros paveldo objektą, remiantis teisingumo ir protingumo principais, konstatuotina, jog vien tik aplinkybė, kad Žemės sklypo, kuris įeina į nekilnojamąją kultūros vertybę, savininkas (valdytojas) nedalyvavo Vertinimo tarybos posėdyje priimant Sprendimą ir toks asmuo nebuvo asmeniškai informuotas apie Vertinimo tarybos posėdį, nevertintina kaip esminis pažeidimas ir nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti. Ginčas yra nagrinėjamas teisme, pareiškėjas turi teisę naudotis visomis teismo proceso tvarką nustatančiose teisės normose numatytomis teisminės gynybos priemonėmis.
Minėta, kad kultūros paveldo objektas gali būti pripažintas nekilnojamąja kultūros vertybe, neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise tas objektas priklauso. Tai reiškia, kad įstatymas numato galimybę suvaržyti teisėto objekto savininko ar valdytojo teises, objektą pripažinus saugotina kultūros vertybe (LVAT 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Al4-1139/07, 2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2346/2011).LVAT 2006 m. gruodžio 20 d. nutartyje (Administracinių bylų praktika. T. 10, p. 329) pažymėjo, kad Lietuvos kultūros vertybių apsauga yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucijos 42 str. 2 d.), kurios įgyvendinimas adekvačiomis priemonėmis yra teisinės valstybės principų turinio dalis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. liepos 8 d. nutarime konstatavo, kad kultūros paminklų bei vertybių apsauga yra viešasis interesas, svarbi valstybės funkcija. Taigi, šiuo atveju svarbus ne tik Žemės sklypo savininko privatus interesas, bet ir viešasis interesas, kuris pasireiškia siekiu išsaugoti kultūros paveldą. Teismas pažymi, kad Sprendimas neapriboja pareiškėjo teisių disponuoti Žemės sklypu, o aplinkybė, kad Sprendimo pagrindu pareiškėjui atsiranda tam tikri apribojimai naudojant ir valdant į Kultūros vertybių registrą įrašytą Žemės sklypą, nesudaro teisinio pagrindo naikinti ginčijamą aktą.
Sprendimas atitinka individualaus administracinio akto reikalavimus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. – priimtas remiantis Vertinimo tarybos nuostatuose nustatyta procedūra, yra pagrįstas objektyviais duomenimis, atitinka Lietuvos Respublikos kultūros ministro nustatytą formą, pasirašytas Vertinimo tarybos pirmininko, Sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka.
Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad naikinti Vertinimo tarybos 2014-06-10 akto Nr. KPD-VL-628 nėra teisinio pagrindo, jis laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Nustačius, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkamai negali būti tenkinamas ir pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Departamentą išregistruoti Žemės sklypą iš Kultūros vertybių registro.
Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas
nusprendė:
pareiškėjo R. D. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.