Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-12-20 · Byla Nr. N-444-3097-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-20
Bylos Nr.
N-444-3097-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-3097/2010Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. C. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutarimo I. C. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato (toliau - Institucija) tyrėjas surašė I. C. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ši, 2009 m. lapkričio 5 d., 12.30 val., Joniškyje, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį kliudė kieme stovintį kitą automobilį ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 234 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Joniškio rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs I. C. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. lapkričio 23 d. nutarimu pripažino ją kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė jai galutinę 3500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Teismas nustatė, kad I. C. savo kaltę dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo pripažino iš dalies, paaiškino, jog 2009 m. lapkričio 5 d. automobiliu „VW Golf“ išvažiavo iš kiemo, tačiau nepajuto, kad jos vairuotas automobilis būtų kliudęs kitą automobilį, be to, jos automobilyje garsiai grojo muzika. Teismas konstatavo, kad I. C. kaltė dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo įrodyta jos paties daliniu prisipažinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, nukentėjusiosios I. N. paaiškinimu, autoavarijos vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktu ir kita byloje surinkta medžiaga. Teismas I. C. paaiškinimą, jog ji nepajuto užkliudžiusi kitą automobilį, laikė jos pasirinktina gynybos taktika. Teismas I. C. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.

II.

I. C., nesutikdama su Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme. Skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas į teismo posėdį nekvietė ir neapklausė nukentėjusiosios I. N., su kuria jos santykiai yra geri ir kuri bandė atsiimti savo pareiškimą iš policijos, taip pat netyrė, ar automobilyje garsiai grojant muzikai, ji galėjo išgirsti ir pajusti automobilių susidūrimą. Nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga nuvežti dvi nepilnametes dukras į mokyklą ir kitus renginius, prižiūrėti savo neįgalią motiną, gyvenančią Joniškio rajone, rūpintis savo individualios įmonės veikla bei kitų sutartinių įsipareigojimų vykdymu Radviliškio rajone ir Šiauliuose.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teigia, kad iš pradžių I. C. prisipažino padariusi administracinius teisės pažeidimus, tačiau paaiškinti pasišalinimo iš eismo įvykio vietos motyvų negalėjo. Eismo įvykio metu nukentėjusiosios automobiliui buvo išmuštas žibintas ir įlenktas sparnas, todėl I. C. turėjo pajusti tokį smūgį, be to, garsiai grojanti muzika neįtakoja atsitrenkimo pojūčio. Nurodo, kad neįtikėtina, jog, vos tik įsėdusi į automobilį, I. C. įsijungė muziką ir nežiūrėjo, kur rieda jos automobilis. Teigia, kad I. N. nesikreipė į policiją su prašymu atsiimti pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

I. C. buvo pripažinta kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje inter alia įtvirtinta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

I. C. pripažįsta, kad sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, tačiau teigia, jog iš eismo įvykio vietos pasišalino, nes nepajuto automobilių susidūrimo.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, nustatė, kad aplinkybės, jog I. C. sukėlė eismo įvykį, apgadino nukentėjusiosios automobilį ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, įrodytos: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2); I. C. paaiškinimais apie tai, kad 2009 m. lapkričio 5 d. važiuodama atbulomis kliudė kitą automobilį, buvo labai slidu ir buvo blogas matomumas (b. l. 3, 16); tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, jog 2009 m. lapkričio 5 d. buvo apgadintas kieme stovintis I. N. automobilis „Audi 80“, t. y. sugadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės žibintas ir posūkio žibintas, priekinis kairės pusės sparnas (b. l. 7, 8); I. N. paaiškinimas apie tai, jog 2009 m. lapkričio 5 d. pastebėjo, kad jos automobilis sugadintas (b. l. 9); autoavarijos vietos schema (b. l. 10); transporto priemonės techninės apžiūros aktu ir nuotraukomis, iš kurių matyti, kad automobilio „Audi 80“ apgadinimai yra žymūs (b. l. 11 – 13). Teisėjų kolegija I. C. iškeltą versiją apie tai, kad automobilių susidūrimo nepajuto, nes garsiai klausėsi muzikos, vertina kaip jos pasirinktą gynybos taktiką. Net ir tuo atveju, jeigu apeliantė iš tiesų garsiai klausėsi muzikos, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nukentėjusiosios automobilio žymius apgadinimus bei automobilių susidūrimo mechanizmą (I. C. vairuojamas automobilis atsitrenkė į I. N. automobilį važiuodamas atbulomis), daro išvadą, kad nepajusti susidūrimo buvo neįmanoma. Juo labiau, kad I. C. pripažino, jog buvo labai slidu ir buvo blogas matomumas, taigi ji turėjo būti žymiai atidesnė nei įprastomis sąlygomis. Pažymėtina ir tai, kad bylos teisingam išnagrinėjimui I. N. parodymai negali turėti jokios įtakos, nes ji automobilių susidūrimo ir I. C. pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nematė.

Apeliaciniame skunde keliamas ir administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas.

Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Pirma, I. C. buvo paskirta administracinė nuobauda, lygi ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos švelnesnės administracinės nuobaudos vidurkiui. Antra, padaryti administraciniai teisės pažeidimai yra pavojingi (tuo tarpu ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas pripažintinas šiurkščiu; ATPK 27 straipsnio 1 dalis), nes asmuo, pajutęs automobilių susidūrimą, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, kas rodo asmens neatsakingą požiūrį į eismo saugumą, kas šiuo atveju yra ypač aktualu, nes I. C. teisę vairuoti transporto priemones įgijo tik prieš kiek daugiau nei 2 mėnesius iki administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos (b. l. 14). Trečia, apeliaciniame skunde įvardintos aplinkybės (su automobilio vairavimu susijęs darbas, šeimyninė padėtis) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir sušvelninti I. C. paskirtą administracinę nuobaudą, nes administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad I. C. teisę vairuoti transporto priemones įgijo tik 2009 m. rugsėjo 11 d. (b. l. 14), o tarpininkavimo sutartį su draudimo bendrove sudarė 2008 m. spalio 1 d. (b. l. 52 – 56), jos individuali įmonė įregistruota 2003 m. birželio 2 d. (b. l. 45), taigi savo veiklą I. C. vykdė (o taip pat ir savo vaikus bei neįgalią motiną prižiūrėjo) ir neturėdama teisės vairuoti transporto priemones. Asmuo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, juo I. C. skirta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutari a:

I. C. apeliacinį skundą atmesti.

Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius