Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. R., jo atstovui advokatui Raimundui Lideikai, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi D. R., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal LR ANK 127 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. vasario 23 d. apie 11.30 val. atlikus D. R., vykdančio veiklą pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 682080, operatyvų patikrinimą, nustatyta, jog D. R. teikė keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas, naudodamasis išmaniosiomis „Uber“ ir „Taxify“ programėlis, individualioje veikloje naudojo nuosavą automobilį „Nissan Leaf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš jo pateiktų Gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų žurnalo duomenų nustatyta, kad nuo 2016 m. lapkričio 12 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. D. R. gavo 1845,29 eurų pajamų, neturėdamas leidimo vežti keleivių lengvaisiais automobiliais taksi, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalies, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų „Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių“ 3 punkto, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų „Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių“ (redakcija, galiojusi iki 2017-01-03) 2 punkto nuostatas;

o tęsdamas individualią veiklą nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 24 d., D. R. gavo 1972,94 eurų pajamų, neturėdamas leidimo teikti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 14 dalies, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų „Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių“ 2, 28 ir 29 punktų nuostatas, tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 127 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. R. teismo posėdyje nepripažino padaręs nurodytą administracinį nusižengimą, dėl jo aplinkybių paaiškino, jog su pirma kaltinimo dalimi nesutinka, kad turėjo gauti leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, nes jis neturi jokio taksi automobilio, neturi metrologinės patikros. Dėl šios priežasties nemano, kad jis apskritai būtų gavęs tokį leidimą. Jis veiklą vykdė naudodamas ne taksi automobilį, o tiesiog lengvąjį automobilį. Individualią keleivių vežimo veiklą vykdo nuo 2016 m. Jo 2016-2017 m. vykdyta individuali veikla niekuo nesiskiria, skiriasi jos reglamentavimas. 2016 m. jis vykdė keleivių vežimo veiklą ne taksi automobiliu, tačiau ši veikla nebuvo iki galo reglamentuota. Buvo tik Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės, tačiau jis nenaudojo taksi automobilio. Jis vykdė veiklą individualios veiklos pažymos pagrindu, o reglamentuota ji nebuvo. Su antra kaltinimo dalimi sutinka iš dalies. Jis buvo 2017 m. sausio viduryje kreipęsis į Vilniaus savivaldybę, bet deklaracijos ar kažkokio rašytinio prašymo nepateikė. Jis nežinojo, kad deklaracijos pateikimas yra prilyginamas leidimo suteikimui. Jis kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę konsultacijos, nes buvo deklaravęs gyvenamąją vietą Mažeikiuose, jam pasakė, kad jis galbūt turi kreiptis į Mažeikių rajono savivaldybę, konsultantė nežinojo, ką konkrečiai jam daryti. Vilniaus miesto savivaldybė neturi duomenų, kad jis buvo kreipęsis konsultacijos. Po patikrinimo jis kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę konkrečiai dėl deklaracijos ir leidimo suteikimo. Savivaldybė materialaus leidimo jokia forma neišduoda. Jis deklaravo pajamas už tą veiklą, mokėjo mokesčius. Jo turima įmonė (duomenys neskelbtini) turėjo užsiimti saulės jėgainių statymu, tačiau realios veiklos ji nevykdė. Jis turi du vaikus, padėdavo žmonai, kai buvo laisvas, gaudavo papildomų pajamų iš keleivių vežimo. Jis naudojo „Uber“ programą pagal sutartį sudarytą su „Uber“, kuri parūpina keleivius kaip tarpininkas. Vežimo paslaugą teikia jis, keleivis sumoka mokestį „Uber“, o dalis pinigų tenka jam. Kiti „Uber“ vartotojai lygiai taip pat 2016 m. įformindavo savo individualią veiklą. Norėdamas tapti „Uber“ partneriu, turėjo pateikti pažymą, kad nėra teistas, pažymą iš policijos, kad nėra kitų eismo pažeidimų, eismo įvykių, draudimą, techninę apžiūrą, automobilio dokumentus. „Uber“ tikrina šiuos duomenis ir kontroliuoja, kad jie būtų tvarkingi, pasibaigus pvz. automobilio techninei apžiūrai programėlės teikimas sustabdomas. Savivaldybė, išduodama leidimą, taip pat tikrina, ar automobilis draustas, ar nepasibaigusi techninė apžiūra. Jo automobilis nežymėtas jokiais skiriamaisiais ženklais, kad juo vežami keleiviai. Keleivis, per „Uber“ programėlę pateikęs iškvietimą, mato, koks automobilis atvažiuos, jo spalvą, vairuotojo vardą, pavardę, nuotrauką, gauna pranešimą, kai automobilis atvyksta. Ta tvarka nesiskyrė 2016-2017 m. „Taxify“ programa analogiška „Uber“, tarpininkas kitas. Didžioji jo veiklos dalis buvo atliekama per „Uber“. Keleivis po kelionės įvykdymo iš „Uber“ gauna elektroninę sąskaitą, išrašytą jo (D. R.) vardu. Keleivis gali iš keleivio programėlės sąskaitą išsitraukti. Mokėjimo suma nustatoma pagal GPS navigacijos duomenis, kokiu maršrutu automobilis važiavo, dar yra įsėdimo mokestis, tai paskaičiuoja ne jis, o programėlė. Kvito neišduoda, nes atsiskaitymas vyksta kortele elektroniniu mokėjimu, ne per jį, keleivis sumoka operatoriui, operatorius atskaitęs savo tarpininkavimo mokestį, perveda pinigus jam. Jis deklaruoja mokesčius, pildo pajamų-išlaidų žurnalą su kiekviena sąskaita-faktūra.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjo kaltė dėl nurodyto nusižengimo padarymo visiškai įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu Nr. VMIANP-98948794-17, 2017-05-03 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (7.2)FR10423042, 2017-02-23 faktų fiksavimo pažyma Nr. (7.1) FR1050-406, Gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo išrašais, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštais, 2017-02-24 prašymo suteikti administracinę paslaugą nuorašu, nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. 682080 nuorašu, pažeidėjo rašytiniu paaiškinimu ir teismo posėdyje duotais parodymais.

LR ANK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už vertimasi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu. Vienas iš esminių ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių yra veiklos, vykdomos neturint leidimo ar licencijos versliškumas, tai yra sistemingas, pastovus, nuolatinis užsiėmimas šia veikla, siekiant iš jos gauti pajamų.

Iš 2017 m. gegužės 3 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (7.2) FR1042-3042, 2017 m. vasario 23 d. faktų fiksavimo pažymos Nr. (7.1) FR1050-406, nustatyta, jos D. R. vykdė keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais paslaugą. 2017 m. vasario 23 d. apie 11.30 val. buvo atliktas kontrolinis vežimo paslaugos pirkimas, pasinaudojant „Uber“ programa, pasirinktas maršrutas nuo Verkių g. 52, Vilniuje, iki PC „Ikea“, Vikingų g. 1, Vilniuje, vežimo paslaugą suteikė D. R. nuosavu automobiliu „Nissan Leaf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Paprašius D. R. už suteiktą vežimo paslaugą 6,28 eurų sumai išrašyti apskaitos dokumentą, jo neišrašė, bet pateikė sąskaitos-faktūros elektroninį variantą. D. R. vykdė veiklą pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 682080, kuri išduota nuo 2016 m. sausio 4 d. užregistravus veiklą EVRK 493900 „Kitas niekur kitur nepriskirtas, keleivinis sausumos transportas“. Mokesčių inspekcijos duomenimis, D. R. 2016-03-25 pateikė pranešimą FR0457 apie individualiojoje veikloje naudojamą ilgalaikį turtą (lengvąjį automobilį). (b.l. 2-4)

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigė, kad jis 2016-2017 m. vykdė individualią veiklą – keleivių vežimą savo lengvuoju automobiliu.

2017 m. gegužės 3 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (7.2) FR1042-3042, nurodyta, kad atliekant operatyvinį patikrinimą, 2017 m. vasario 23 d. apie 11:30 val., pasinaudojant „Uber" mobiliąja aplikacija, atliktas kontrolinis keleivių vežimo paslaugos pirkimas pasirinktu maršrutu Verkių g. 52 - Vikingų g. 1, Vilniuje. Kelionės pabaigoje paprašius už suteiktą paslaugą išrašyti ir išduoti apskaitos dokumentą, vairuotojas D. R. parodė „Uber" programoje keleiviui suformuotą elektroninę sąskaitą faktūrą, kuri automatiškai siunčiama paslaugų gavėjui į el. paštą (nurodytą registruojantis išmaniojoje „Uber" programėlėje) po paslaugos suteikimo. Sąskaitą faktūrą 2017-02-23 Nr. MEPWMLEY-03-2017-0000453 išrašė Rasier Operations B. V. (NL853682318), kurioje paslaugos pardavėjas įrašytas D. R., pirkėjas - fizinis asmuo (keleivis). Už suteiktą paslaugą nurodyta kaina 6,28 Eur buvo nurašyta nuo keleivio banko sąskaitos, nurodytos registruojantis išmaniojoje „Uber" programėlėje. D. R. teikia keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas, naudodamasis išmaniąja „Uber" ir „Taxify" programėle. Individualioje veikloje D. R. naudoja nuosavybės teise priklausantį automobilį NISSAN LEAF valst. Nr. EV0247. D. R. pateikus individualios veiklos 2016 m. sausio-gruodžio mėn., 2017 m. sausio-vasario mėn. dokumentus, pagal jo Gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų žurnalą nustatyta, kad individualios veiklos pajamos apskaičiuotos pagal keleiviams išrašytas sąskaitas faktūras. Žurnalo duomenimis D. R. 2016 m. individualios veiklos pajamos (pajamos registruotos sausio-balandžio mėn., lapkričio-gruodžio mėn.) iš viso 5487,56 Eur, iš jų pajamos naudojantis išmaniąja "Uber" programėle - 5107,88 Eur (neatskaičius „Uber" paslaugos mokesčio), pajamos naudojantis išmaniąja „Taxify" programėle - 379,68 Eur (neatskaičius mokesčio už in-App užsakymus). Žurnalo duomenimis, į D. R. individualios veiklos išlaidas be „Uber" paslaugos mokesčio ir mokesčio už in-App užsakymus, įtrauktos kuro ir kitos automobilio eksploatacinių paslaugų / medžiagų pirkimo išlaidos, ilgalaikio turto nusidėvėjimo išlaidos, mokesčiai. D. R. individualios veiklos išlaidos per 2016 m sudaro iš viso 4161,84 Eur, iš jų „Uber" paslaugos mokestis - 1099,31 Eur. Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2017-04-28 pateiktoje 2016 m. metinėje pajamų deklaracijoje (GPM308) iš individualios veiklos pagal pažymą D. R. deklaravo 5487,56 Eur pajamų, 4161,84 Eur leidžiamų atskaitymų ir 1063,89 Eur apmokestinamų pajamų. Žurnale 2016 m. apskaitytos pajamos ir išlaidos atitinka deklaruotus duomenis. Iš Žurnale pateiktų duomenų nustatyta, kad nuo 2017-01-01 iki 2017-02-24 D. R. individualios veiklos pajamos sudarė 1972,94 Eur, iš jų pajamos naudojantis išmaniąja "Uber" programėle - 1865,04 Eur, „Taxify" - 107,90 Eur. Išlaidos nuo 2017-01-01 iki 2017-02-24 sudarė 799,46 Eur, iš jų „Uber" paslaugos mokestis - 447,44 Eur. , D. R. pateikė 2016 m. sausio-balandžio mėn., lapkričio-gruodžio mėn. Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas (FR0608, toliau - apyskaita), kuriose deklaravo 231 Eur pardavimo PVM (pagal PVM įstatymo 95 str. 2 d. nuostatas) ir 231 mokėtiną į biudžetą sumą. Mokėtinas PVM sumas sumokėjo. Pateiktose 2017 m. sausio mėn. ir vasario mėn. apyskaitose deklaravo 105 Eur (sausio- mėn. - 71 Eur, vasario mėn. -34 Eur) pardavimo PVM ir 105 Eur mokėtinai biudžetą PVM. Žurnale 2016 m. ir 2017 m. sausio-vasario mėn. įsigytų paslaugų iš „Uber" sumos pagal sąskaitas faktūras apskaitytos ir atitinka ataskaitose deklaruotus duomenis. Operatyvaus patikrinimo metu D. R. informavo, kad savivaldybės leidimo teikti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas neturi. Nustatyta, kad 2016 m. D. R. gavo 5487,56 Eur pajamų neturint leidimo vežti keleivių lengvaisiais automobiliais taksi. Nuo 2017-01-01 iki 2017-02-24 D. R. gavo 1972,94 Eur pajamų iš keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklos, naudodamas nuosavybės teise priklausantį automobilį NISSAN LEAF valst. Nr. EV0247, neturėdamas leidimo. (b.l. 2-3)

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017-03-20 rašto Nr. A51-16372/17 (2.17.2.61-TR3) nustatyta, kad D. R. deklaracija apie ketinimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą užregistruota 2017 m. vasario 24 d., o leidimas laikomas išduotu nuo 2017 m. vasario 25 d.. (b.l. 24-25), 2017 m. gegužės 25 d. rašte nurodė, kad D. R. 2016-2017 m. nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu išduoti leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi. (b.l. 38).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškinime nurodė, jog jis teikia pavežimo paslaugą nuo 2016 m. sausio 4 d. pagal sutartį su „UBER“. „UBER“ jam teikia tik tarpininko paslaugą, o veiklą jis vykdo pats. Jo žiniomis, klientas gauna sąskaitą po kažkiek laiko po kelionės. Taip pat ją galima rasti keleivio programėlėje. Esant reikalui jis gali pats atsiųsti išrašytą sąskaitą keleivio nurodytu el. paštu arba išrašyti ją ranka. Savivaldybės leidimo dar neturi, nes yra registruotas Mažeikių mieste. Leidimas privalomas tik nuo šių metų pradžios. Jis 2017 m. sausio mėnesį buvo nuėjęs į savivaldybę, tačiau pradžioje jie patys nebuvo pasitvirtinę leidimo išdavimo tvarkos. Be to, konsultantė nežinojo, ką daryti, kai veikla vykdoma Vilniuje, o deklaruota gyvenamoji vieta Mažeikiuose. Siūlė kreiptis į Mažeikių rajono savivaldybę. Jis paprašė, jog išsiaiškintų tiksliai tvarką, kad galėtų užeiti vėliau ir viską deklaruoti. Jis už „Uber“ paslaugas išrašytas PVM deklaracijas, PVM sąskaitas faktūras teikia ir sumoka deklaruotą PVM. „Uber“ pajamas už keliones perveda kartą per savaitę. Kartą per savaitę išrašoma sąskaita už jų suteiktas paslaugas, nuo kurios sumoka PVM. Pinigai į sąskaitą įplaukia kitą savaitę (b.l. 23) Savivaldybės leidimo teikti keleivių vežimo atlygį lengvaisiais automobiliais neturėjo, nes jo išdavimo tvarka buvo patvirtinta 2016 m. gruodžio 30 d. ir įsigaliojo tik 2017 m. sausio 1 d. Jo elgesyje nebuvo jokios tyčios, jis nieko nenorėjo nuslėpti. Jo individuali veikla buvo deklaruota, PVM už „Uber“ paslaugas buvo mokamas, pajamos pervedamos bankiniais pavedimais. Jam atrodė, kad savivaldybei teikiama deklaracija yra tik savivaldybės informavimas, o ne leidimo suteikimas, už kurio neturėjimą nustatyta administracinė atsakomybė. Visus duomenis apie jo vykdomą individualią veiklą ir naudojamas transporto priemones valstybinės institucijos turėjo. Gailisi, jog vykdė šią veiklą, kai dar nebuvo iki galo aiški leidimo tam tvarka. (b.l. 25-26)

Vertinant D. R. veiklos teisėtumą, išskirtini du jo vykdytos veiklos laikotarpiai nuo 2016 m. lapkričio 12 d. iki 2017 m. sausio 1 d. ir nuo 2017 m. sausio 1 d, iki 2017 m. vasario 23 d. Visais šiais laikotarpiais D. R. atliko tapačią veiklą - vežė keleivius lengvuoju automobiliu, naudodamasis jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Nissan“, ir klientus rasdamas pagal išmaniąsias „Uber“ ir „Taxify“ programėles. Savo veiklą jis priskiria ne keleivių vežimui lengvuoju automobiliu taksi, o kitokiai keleivių vežimo sausumos transporto veiklai, kuri jo apskaitos dokumentuose apibrėžiama kaip keleivių pavežėjimo veikla, tačiau kuri pradėta reglamentuoti teisės aktuose kaip keleivių vežimo veiklos rūšis tik nuo 2017 m. sausio 1 d.

Pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios Kelių transporto kodekso redakcijos 18 straipsnio 1 dalį, Keleivių vežimą reglamentavo Susisiekimo ministerijos patvirtintos Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės bei Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės. Nei viename iš šių teisės aktų nusižengimo padarymo metu nebuvo reglamentuotas D. R. nurodytas veiklos modelis, o minėti teisės aktai nustatė pareigą laikytis tos rūšies vežimui nustatytų reikalavimų. Kadangi LR Susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-223 patvirtintos Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės reglamentavo tik keleivių vežimą autobusais ir troleibusais reguliariais, specialiais ir užsakomaisiais reisais Lietuvos Respublikos teritorijoje, keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais tvarką reglamentavo tik LR kelių transporto kodeksas bei Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės.

Iki 2017-01-01 galiojusio LR Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 punktas nustatė, jog keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamas leidimas. Leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išduoda, galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą naikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami lengvaisiais automobiliais taksi, vykdomosios institucijos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Leidimai išduodami vežėjams, pageidaujantiems verstis keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veikla ir turintiems lengvuosius automobilius, atitinkančius Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Kiekvienam lengvajam automobiliui išduodamas atskiras leidimas <...>. Analogiškai LR susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų „Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių“ 2 punktas numatė, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų „Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi“ išdavimo taisyklių 3 punktas numatė, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami galiojantį leidimą.

Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų „Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių“ 7 p. leidimas išduodamas vežėjui, įregistravusiam įmonę (filialą), arba jei vežėjas fizinis asmuo, deklaravusiam gyvenamąją vietą savivaldybės teritorijoje, turinčiam nuosavybės teise priklausantį ar kitais teisėtais pagrindais valdomą, turintį ne daugiau kaip 7 sėdimas vietas, įskaitant vairuotojo vietą, lengvąjį automobilį, atitinkantį Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, patvirtintus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 „Dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“), ir kuriam per pastaruosius vienerius metus nebuvo panaikintas turėtas leidimas šių taisyklių 22.4–22.7 papunkčiuose nustatytais pagrindais. Minėtas reglamentavimas nustato, jog vežėju gali būti laikomas tiek fizinis, tiek juridinis asmuo.

Pagal „Uber“ deklaruojamus veiklos nuostatus, jo paslaugos apima tik technologinę platformą, kuri suteikia naudotojams galimybę naudojantis „Uber“ mobiliosiomis programėlėmis ar svetainėmis, kurios teikiamos kaip Paslaugų dalis, organizuoti ir planuoti transporto ir (arba) logistikos paslaugas su nepriklausomomis trečiosiomis šalimis, teikiančiomis tokias paslaugas, įskaitant nepriklausomas trečiąsias šalis transporto paslaugų teikėjus ir nepriklausomas trečiąsias šalis logistikos paslaugų teikėjus, pagal sutartį su „Uber“ ar tam tikromis su „Uber“ susijusiomis įmonėmis. Pati „Uber“ neteikia transporto paslaugų ir neveikia kaip vežėjas (https://www.uber.com/legal/terms/lt/). Iš šių nuostatų vienareikšmiškai matyti, kad vežėjas yra keleivių vežimo paslaugą teikiantis asmuo, šiuo atveju D. R.. Tuo tarpu „Uber“ teikiama paslauga savo esme yra artimiausia dispečerinės paslaugai, iš esmės ji yra keleivių vežimo organizatorius, iškvietimų-užsakymų valdymo centras, kuriame naudojant elektroninio ryšio priemones priimami keleivių iškvietimai-užsakymai ir keleivis suvedamas su vežėju, abiem naudojantis „Uber“ technologine platforma, per ją įvyksta maršruto apskaičiavimas, kainos nustatymas, apmokėjimas už kelionę, atsiskaitymas su vežėju.

Tuo tarpu vertinant D. R. veiklos pobūdį, atsižvelgtina į jos turinį, o ne formą. D. R. suteiktos paslaugos iki 2017-01-01 padaryto atribojimo nuo taksi veiklos visa savo esme atitiko keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veiklą. Šios paslaugos turinys – keleivių vežimas jų nurodytu maršrutu už tam tikrą mokestį – kas visiškai atitinka taksi veiklą, jai būdingi analogiški požymiai – paslaugos užsakymas (internetu), užsakymo perdavimas telekomunikacijos įrenginiais vairuotojui, paslaugos pobūdis ir trukmė (vienkartinis keleivio nuvežimas iš taško A į tašką B), apmokėjimas (mokama už konkretų maršrutą). Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo apskaitos dokumentuose nurodė, kad tai pavežėjimo paslauga, bet savo esme, ne jis renkasi maršrutą, kuriam sutapus su keleivio pageidaujamu maršrutu, jis paveža keleivį už atlygį, bet jis tam tikrą laikotarpį vežioja keleivius jų užsakytais maršrutais (atlikdamas iki keliolikos pervežimų per dieną, pvz. 2016-11-24 (b.l. 14-15) . Vien tai, jog duomenis apie gaunamus užsakymus apdoroja sistema, kuri perduoda užsakymą vairuotojui, o kelionės kaina paskaičiuojama tam tikra skaičiuokle, naudojančia per GPS imtuvą gautą informaciją apie atstumą, nepaneigia pačios paslaugos turinio. (Klaipėdos apygardos teismo 2017-05-04 nutartis Nr. ATP-215-360/2017) D. R. veikla atitiko keleivių vežimo taksi požymius, o tokiai veiklai, kaip numatė galiojantis teisinis reguliavimas, iki 2017-01-01 buvo reikalingas specialus, savivaldybės išduodamas leidimas. Vadinasi, vertimasis tokia veikla neturint reikiamo leidimo, iš esmės laikytinas neteisėta komercine veikla.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Kelių transporto kodekso redakcija išskyrė jau dvi keleivių vežimo lengvuoju transportu rūšis: vežimą lengvaisiais taksi automobiliais ir tiesiog lengvaisiais automobiliais. Todėl analogiškai veiklai taikytinos nebe LR Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalies nuostatos, o 18 straipsnio 13-14 dalių nuostatos.

LR kelių transporto kodekso 18 straipsnio 13 d. nustato, jog Keleivių vežimas už atlygį lengvuoju automobiliu – vežimo paslauga, vežėjo atlygintinai teikiama lengvuoju automobiliu pagal su keleiviu sudarytą rašytinę sutartį arba dėl kurios vežėjas su keleiviu susitaria tarpininkaujant keleivių vežimo organizatoriui ( šiuo atveju „Uber“). To paties straipsnio 14 dalis nustato, jog Vežėjai keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas gali teikti tik turėdami teisėtai valdomus lengvuosius automobilius, atitinkančius bendruosius motorinių transporto priemonių reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ir Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka pateikę deklaraciją apie ketinimą vykdyti veiklą savivaldybės institucijai pagal vežėjo įmonės buveinės registracijos vietą arba gyvenamąją vietą, jeigu vežėjas yra fizinis asmuo. Vežėjui leidimas teikti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas laikomas išduotu kitą dieną nuo deklaracijos apie ketinimą vykdyti šią veiklą pateikimo savivaldybės institucijai arba nuo deklaracijoje apie ketinimą vykdyti veiklą nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu deklaracijos apie ketinimą vykdyti veiklą pateikimo savivaldybės institucijai diena. Vežėjas turi teisę pavesti keleivių vežimo organizatoriui pateikti deklaraciją savivaldybės institucijai vežėjo vardu. Analogiškus reikalavimus šiai keleivių vežimo veiklai nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų „Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių“ 28 ir 29 punktai. Iš minėtų teisės aktų nuostatų, matyti, kad būtina sąlyga vykdyti keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais veiklą yra deklaracijos pateikimas, ir jos pagrindu leidimo vykdyti šią veiklą suteikimas, minėtos Taisyklės nustato ir šio leidimo sustabdymo, panaikinimo tvarką.

D. R. nurodė, kad jis nežinojo, kad deklaracijos apie ketinimą vykdyti veiklą savivaldybės institucijai pateikimas susijęs su leidimo vykdyti šią veiklą išdavimu. Tačiau jei jis žinojo, kad privalo kreiptis į teritorinės savivaldybės administraciją dėl deklaravimo ketinimą vykdyti vežimo lengvuoju automobiliu veiklą, turėjo būti susipažinęs su Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 14 dalies nuostata, kurioje nurodyta, kad leidimas vykdyti šią veiklą laikomas išduotu nuo sekančios dienos po deklaracijos pateikimo. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, jog D. R. deklaracijoje nurodė, esą jis vykdo šią veiklą nuo 2016 m. sausio 4 d. (b.l. 24), nes pagal minėtas įstatymo nuostatas leidimas vykdyti šią veiklą neapima laikotarpio, buvusio iki deklaracijos pateikimo.

Pažeidėjo atstovas D. R. keleivių vežimo lengvuoju automobiliu veiklą nedeklaravus savivaldybės administracijoje apie ketinimą ją vykdyti, laiko neesminiu teisės aktų pažeidimu, kuris vadovaujantis teismų praktika nelaikytinas užtraukiančiu atsakomybę pagal LR ANK 127 straipsnio 1 dalį, nes šis pažeidimas nedaro šios veiklos neteisėta per se (pačia savaime). Atkreiptinas dėmesys, kad jo cituojamoje Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos priimtoje 2009-01-26 nutartyje Nr. N-62-3884/2009 pabrėžiama, kad licencijos (leidimo) gavimas teisės aktuose nustatomas kaip būtina ir imperatyvi prielaida atitinkamos veiklos vykdymui, todėl veiklos vykdymas neturint licencijos (leidimo) yra pats savaime ir kaip toks neteisėtas. Kaip minėta, Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 14 dalis imperatyviai nustato būtinumą gauti leidimą vykdyti keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais veiklą, todėl jo neturėjimas sudaro LR ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyvųjį požymį. Šiuo atveju deklaracijos pateikimas yra ne tik informavimo funkciją atliekantis veiksmas, bet ir prašymas leidimui gauti, todėl nagrinėjama situacija nėra analogiška nurodytajai cituojamoje byloje, kur buvo pažeista pareiga tik pateikti informaciją valstybės institucijai, bet ne gauti leidimą.

Tokiu būdu konstatuotina, kad D. R. laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 12 d. iki 2017 m. sausio 1 d. vykdė keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais veiklą, pažeisdamas tuo metu galiojusios LR Kelių transporto kodekso redakcijos 18 straipsnio 12 dalies nuostatas, 2011-12-09 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų „Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių“ 3 p., 2012-01-27 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų „Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių“ (redakcija, galiojusi iki 2017-01-03) 2 punkto nuostatas, o nuo 2017 m sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 23 d., pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 14 dalies, 2012-01-27 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų „Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių“ 2, 28 ir 29 punktų nuostatas, nes pirmuoju laikotarpiu neturėjo leidimo vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, o antruoju neturėjo leidimo vežti keleivius lengvuoju automobiliu.

Jo veiklos sistemingumą, o ne atsitiktinį pobūdį patvirtina gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo išrašai, VMI patikrinimo metu nustatytos pajamos iš šios veiklos: 2016 m. 5487,56 Eur pajamų, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-02-24 1972,94 Eur pajamų. Kadangi iš neteisėtos veiklos gautos pajamos neviršija 500 MGL, D. R. veikla kvalifikuotina kaip LR ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, tai, kad jis anksčiau yra nėra baustas administracine tvarka, neteistas, dirba. Tai, kad D. R. pripažino faktines nusižengimo padarymo aplinkybes ir gailisi laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, net jei jis ir nesutinka su teisiniu jo veiklos įvertinimu, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tai, kad jis pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusižengimą, kad vykdydamas veiklą, neturėjo tikslo jos nuslėpti, sąžiningai deklaravo iš jos gaunamas pajamas, žalos valstybei nepadarė, tai, kad įstatymų leidėjas iš esmės neturėjo tikslo uždrausti tokią veiklą, bet skatino jos vykdymą, įvesdamas atitinkamą teisinį reglamentavimą, todėl pažeidimas tik formalus, iš esmės nulemtas nesavalaikio šios veiklos pobūdžio teisinio sureglamentavimo, jo atžvilgiu taikytinos LR ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, ir skirtina švelnesnė nei numatyta sankcijoje nuobauda – įspėjimas, netaikant LR ANK 127 straipsnio 4 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – iš veiklos gautų pajamų ir įrankio – transporto priemonės konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 23 str., 24 str., 34 str., 35 str., 629 str., 635 str., 636 str., 646 str., teismas

nutarė:

pripažinti D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 127 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam administracinę nuobaudą - įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.