Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno būstas“ ieškinį atsakovei R. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas, bylos dalis dėl 84,67 Eur sumos nutraukiama.

Byloje nustatyta, kad 2013 m. spalio 24 d. buvo sudaryta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis su priedu (1 t., b. l. 190–195). Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė ieškovei iš atsakovės skolą už suteiktas paslaugas bei pripažino 2013 m. spalio 24 d. jungtinės veiklos sutartį niekine (1 t., b. l. 106–114). 2016 m. sausio 28 d. gyventojų susirinkimo metu buvo nutarta sudaryti naują jungtinės veiklos sutartį ir sutartį su ieškove (1 t., b. l. 32–35). Daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini) gyventojai 2016 m. sausio 29 d. pasirašė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (1 t., b. l. 23–29). Ši sutartis nuo 2016 m. vasario 19 d. įregistruota VĮ „Registrų centras“ (1 t., b. l. 30–31). 2016 m. vasario 19 d. buvo sudaryta administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė buvo paskirta teikti administratorės paslaugas namui adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 39–42). 2016 m. gegužės 26 d. buvo sudaryta kaupiamųjų lėšų sąskaitos sutarties (1 t., b. l. 152–153).

2014 m. liepos 1 d. buvo surašytas namo defektinis aktas (1 t., b. l. 165–166). 2014 m. liepos 22 d. namo gyventojai nutarė keisti laiptinės langus bei duris (1 t., b. l. 156–157). UAB „Egreda“ pateikė pasiūlymą dėl langų, 2014 m. gruodžio 22 d. UAB „Egreda“ ir ieškovė sudarė atliktų darbų aktą, ieškovei išrašė sąskaitą už langų keitimą (1 t., .b. l. 154–155; 2 t., b. l. 28–30). 2016 m. gegužės 3 d. namo gyventojai nutarė keisti laiptinės ir rūsio duris (1 t., b. l. 158–161). Už atliktus durų keitimus, stogo remontą buvo surašyti atliktų darbų priėmimo aktai (1 t., b. l. 162–164, 189).

Butas adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovei (1 t., b. l. 36). Atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 38). 2016 m. kovo 22 d. atsakovė informavo ieškovę, kad nesiųstų jai sąskaitų (1 t., b. l. 70). 2016 m. gegužės 22 d. ir 2016 m. liepos 28 d. atsakovė ieškovės ir namo įgaliotinės paprašė jai pateikti dokumentus (1 t., b. l. 71–72, 74–75). 2017 m. kovo 5 d. atsakovė kreipėsi į Seimo aplinkos apsaugos komiteto narius dėl daugiabučio namo valdymo (1 t., b. l. 129). 2017 m. gegužės 5 d. Aplinkos apsaugos komitetas atsakovei pateikė atsakymą (1 t., b. l. 130–131). 2017 m. gegužės 8 d. ir 2017 m. rugsėjo 29 d. atsakovė ieškovei bei namo įgaliotinės pateikė raštus dėl skolos (1 t., b. l. 76–78). 2017 m. gegužės 14 d. atsakovė raštu kreipėsi į Aplinkos ministrą dėl daugiabučio namo valdymo pagal jungtinės veiklos sutartį (1 t., b. l .132). 2017 m. rugpjūčio 17 d. Aplinkos ministerija pateikė atsakymą (1 t., b. l. 133).

Byloje pateiktos UAB „Nemuno būstas“ ataskaitos už 2014, 2015, 2016 ir 2017 metus (1 t., b. l. 149–151, 167–170; 2 t., b. l. 26–27). Byloje taip pat pateiktos 2016 m. sausio 28 d. butų savininkų susirinkime nedalyvavusių butų savininkų išankstinės nuomonės (1 t., b. l. 171–180). Byloje yra pateikti išrašai iš elektroninio susirašinėjimo (1 t., b. l. 73, 141–143, 196). Atsakovė į bylą pateikė UAB „Santermita“, UAB „Nemuno būstas“ ir UAB „Komunalinių paslaugų centras“ paslaugų pasiūlymus (1 t., b. l. 136–140).

Dėl ieškinio reikalavimo atsisakymo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškovas gali atsisakyti reikalavimų bet kurioje proceso stadijoje.

2018 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad skolų valdymo ataskaitoje nurodoma 84,67 Eur suma yra priteista Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl atsisakė ieškinio reikalavimo dalyje dėl 84,67 Eur sumos priteisimo. Ieškovės atstovė nurodė, jog jai yra žinomos ieškinio dalies atsisakymo pasekmės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Atsakovė šiam prašymui neprieštaravo ir sutiko, kad ieškovė atsisakytų dalies ieškinio reikalavimų jos atžvilgiu.

Kadangi atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajam interesui, byloje nėra duomenų, kad jis pažeistų trečiųjų asmenų teises (CPK 42 straipsnio 5 dalis), atsisakymas priimtinas ir bylos dalis dėl reikalavimo priteisti 84,67 Eur sumą, nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl ieškinio reikalavimų

Byloje kilo ginčas dėl atsakovei priskaičiuotų mokesčių už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Bendrajai nuosavybei, kuri nepriskirta konkrečiam buto savininkui, valdyti, daugiabučio namo butų savininkai steigia bendrijas arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, o jei to nepadaro, yra skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnis 1 dalis). CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų pareiga proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalį, Jungtinės veiklos sutartimi du ar daugiau asmenų, kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą (CK 4.85 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad namo adresu (duomenys neskelbtini) gyventojai 2013 m. spalio 24 d. sudarė bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (1 t., b. l. 190–195). Sutarties 6 punktas numatė, kad namo įgaliotine yra paskirta UAB „Nemuno būstas“, kuri įsipareigoja atstovauti patalpų savininkų interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, remontu ir kitokiu tvarkymu. Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ši sutartis buvo pripažinta niekine. Ieškovė įsiskolinimą už suteiktas paslaugas atsakovei skaičiuoja už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. Atsakovė teigė, kad su ieškove nėra sudariusi jokių sutarčių, be to, sutartis, kurios pagrindu jai skaičiuojami mokesčiai yra pripažinta niekine. Teismas pažymi, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimu konstatuota, jog 2013 m. spalio 24 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties negaliojimo teisinės pasekmės taikytinos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Sprendimas minėtoje byloje įsiteisėjo 2016 m. vasario 18 d. Šiuo atveju ieškovė laikotarpiu nuo sutarties sudarymo iki sprendimo įsiteisėjimo (2013 m. spalio 24 d.–2016 m. vasario 18 d.) teikė bendro naudojimo paslaugas, byloje duomenų, kad namo gyventojai būtų nepatenkinti administratorės darbu nėra. Be to, pažymėtina, kad 2016 m. sausio 28 d. nutarimu minėta jungtinės veiklos sutartis buvo nutraukta. Taigi ieškovės laikotarpių nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. sausio 28 d. pagrįstai paskaičiavo atsakovei mokėtinus mokesčius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2016 m. sausio 28 d. susirinkime namo gyventojai nutarė ne tik nutraukti 2013 m. spalio 24 d. jungtinės veiklos sutartį bet ir sudaryti naują sutartį, išrinkti namo įgaliotinį bei paskirti namo administratore UAB „Nemuno būstas“ (1 t., b. l. 32–35). 2016 m. sausio 29 d. Daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini) gyventojai pasirašė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (1 t., b. l. 23–29), kuri 2016 m. vasario 19 d. buvo įregistruota VĮ „Registrų centras“ (1 t., b. l. 30–31). 2016 m. vasario 19 d. buvo sudaryta administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė buvo paskirta teikti administratorės paslaugas namui adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 39–42). Toks daugiabučio namo gyventojų elgesys patvirtina, jog jie yra patenkinti ieškovės teikiamomis paslaugomis, neatsižvelgiant į teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimą, toliau naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis ir sudarė su ja naują sutartį. Pažymėtina, kad namo gyventojų 2016 m. sausio 28 d. susirinkimo nutarimas, 2016 m. sausio 29 d. jungtinės veiklos sutartis bei 2016 m. vasario 19 d. sutartis su ieškove, įstatymo nustatyta tvarka nėra panaikinti ar pripažinti negaliojančiais. Šiuo atveju, atsakovė, nesutikdama su jungtinės veiklos sutartimi bei jai paskaičiuotais mokesčiais, nepateikė jokių įrodymų, kad ji būtų ginčijusi tokią tvarką nustačiusius namo gyventojų nutarimus. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pateikė savo paskaičiavimus ir nurodė, kokie įkainiai už teikiamas paslaugas būtų protingi, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad susirinkimų metu būtų siūliusi juos keisti, byloje taip pat nėra įrodymų, kad tokių siūlymai būtų buvę svarstomi. Kaip minėta, nei susirinkimų nutarimai, nei sutartis, kuria yra paskirta administratorė, nenuginčyti, yra galiojantys, todėl laikytina, kad mokesčiai namo gyventojams yra skaičiuojami pagrįstai.

Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; kt.). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Kadangi namo gyventojų 2016 m. sausio 28 d. susirinkimo nutarimas, kuriuo nutarta sudaryti naują jungtinės veiklos sutartį, bei sutartį su ieškove, 2016 m. sausio 29 d. jungtinės veiklos sutartis ir 2016 m. vasario 19 d. administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartis galiojančių įstatymų nepažeidžia, jie nenuginčyti ir yra galiojantys, todėl jie privalomi visiems namo bendraturčiams.

Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pareigą mokėti ieškovei įmokas už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, todėl laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. susidarė 513,36 Eur įsiskolinimas, kuris priteistinas iš atsakovės ieškovei.

Atsakovė šioje byloje taip pat prašė pripažinti 2016 m. sausio 28 d. protokolą, 2016 m. sausio 29 d. jungtinės veiklos sutartį bei 2016 vasario 19 d. administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartyje niekinėmis. Nurodė, kad turėtų būti nutrauktas kaupiamųjų lėšų mokėjimus į UAB „Nemuno būstas“ sąskaitas. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas bylos nagrinėjimo metu ne kartą atsakovei siūlė byloje pateikti priešieškinį bei pasinaudoti teisine pagalba, tačiau atsakovė to nepadarė. Šiuo atveju atsakovė šioje byloje reikalavimų dėl minėtų prašymų nepareiškė, todėl tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas ir teismas dėl jų nepasisako.

Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 straipsnis) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė už suteiktas teisines paslaugas advokatei sumokėjo 126 Eur. Vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintomis rekomendacijomis atsakovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus dydžio, todėl priteistina iš atsakovės ieškovei (88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminis mokestis bei 1,71 Eur už duomenų gavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Valstybė šioje byloje patyrė 6,89 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios patenkinus ieškinį priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti, bylos dalį dėl 84,67 Eur sumos nutraukti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nemuno būstas“, į. k. 135836853, buveinė Vilniuje, Medeinos g. 8A, adresas korespondencijai Kaune, 9-ojo forto g. 60A, a. s. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Luminor bank“, iš atsakovės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 513,36 Eur (penkių šimtų trylikos eurų 36 ct) skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (513,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 142,71 Eur (vieno keturiasdešimt dviejų eurų 71 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 6,89 Eur (šešių eurų 89 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.