Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-1839-580/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-08-11
Bylos Nr.: e2S-1839-580/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-02657-2022-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas: A. M.
Suinteresuotas asmuo: Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Kategorijos

3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2S-1839-580/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02657-2022-5Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal A. M. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. M. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad C. P. (gim. (duomenys neskelbtini), gyvenęs Anykščiuose, Utenos apsk., laikomas žydų tautos Lietuvos piliečiu) bei H. (N.) C. (M.) (gim. (duomenys neskelbtini)) yra vienas ir tas pats asmuo ir gali būti laikomas lietuvių kilmės asmeniu. Nurodė, kad:

1.1. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2021-06-26 įsakymu Nr. 1V-554 netenkino pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo su teise pasilikti turimą Izraelio pilietybę (dviguba pilietybė) pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas gavo Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2021-06-29 raštą Nr. (31.5.1.1.)-SK31-405, kuriuo pranešta, jog dokumentai patvirtina, kad jo senelis C. P. G., gim. (duomenys neskelbtini) Anykščiuose, buvo Lietuvos Respublikos pilietis (gimimo įraše nurodyta, kad tėvai – Lietuvos piliečiai), tačiau pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina N. M., Fiodoro s., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) buvusioje TSRS, iki 1940 m. birželio 15 d. turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės. Nepateikti Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyti dokumentai, kad C. P. G., gim. (duomenys neskelbtini), Anykščiuose, ir N. M., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), yra tas pats asmuo. Kadangi pareiškėjas yra Izraelio pilietis, jam Lietuvos Respublikos pilietybė galėtų būti atkurta, jeigu jis atitiktų Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktų reikalavimus;

1.2. pareiškėjas siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėjas yra mirusio senelio N. M. (prieš tai turėjusio vardą ir pavardę – H. H. ir C. P. G.) anūkas. Pareiškėjas yra senelio, kuris iš Lietuvos išvyko iki 1990 m. kovo 11 d., palikuonis. Senelis iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, jis 1977 m. lapkričio mėn. išvyko iš dabartinės Lietuvos teritorijos nuolat gyventi į Izraelį. Pareiškėjo senelis dėl tuometinių istorinių ir politinių motyvų, siekdamas išvengti persekiojimo ir saugodamas savo sveikatą ir gyvybę (jis žydų tautybės) buvo priverstas keisti savo asmens duomenis: vardą, pavardę ir gimimo datą. Iš pareiškėjo tėvo – S. M. gimimo liudijimo Nr. 395694, jo senelio asmens duomenys yra N. M. su tėvavardžiu – F. F. (M.) ir B. (B.) turėjo sūnų H. C., kuris gimė (duomenys neskelbtini) ir atvyko į Izraelį 1977 m. lapkričio mėn. Šiame dokumente nurodyta, kad jis pasikeitė savo vardą ir pavardę 1978 m. sausio 23 d., t. y. atvykęs į Izraelį. Tai įrodo, jog N. M. ir H. C. yra tas pats asmuo (pareiškėjo senelis). Kadangi, dokumentuose jo gimimo data nurodyta skirtingai, teismo sprendimu 1985 m. liepos 9 dieną jo tikroji gimimo data buvo patvirtinta kaip (duomenys neskelbtini);

1.3. N. M. (H. C.) tėvai yra F. (M.) ir B. (B.). Kaip matyti iš gimimo knygos įrašo apie C. P. gimimą – jo tėvai yra M. G. ir B. (iki santuokos L.). Sutampa tėvų duomenys. C. P. gyveno Anykščiuose, Utenos apskrityje ir buvo žydų tautybės Lietuvos pilietis. Tai reiškia, kad C. P. G. (H. C. ir N. M.) yra tas pats asmuo. Vertime iš jidiš ir hebrajų kalbų įrašyta vertėjų pastaba, jog vardas Chona yra kilęs iš hebrajų vardo Chanan ir vardo Chananas jidiš variantas. Dokumentai apie išvykimą nurodo senelio pavardę kaip H. (N.) C. (M.) ir žymi jo gimimo datą (duomenys neskelbtini) dieną. Dokumentai apie turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę numato, kad jo vardas ir pavardė buvo C. P. G., gimęs (duomenys neskelbtini);

Žemesnės instancijos teismas

1.4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2YT-29784-845/2019 paliko nenagrinėtu pareiškėjo A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad C. P. (gim. (duomenys neskelbtini), gyvenęs Anykščiuose, Utenos apskrityje) bei H. (N.) C. (M.) (gim. (duomenys neskelbtini)yra / buvo vienas ir tas pats žydų tautybės Lietuvos Respublikos (iki 1940 m.) asmuo. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės prašymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, nustatytos Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje. Pareiškėjas šia tvarka pasinaudojo, ką patvirtina vidaus reikalų ministro 2021-06-26 įsakymas Nr. 1V-554.

2. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikti nenagrinėtu nes pareiškėjas nesilaikė išankstinės prašymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Teismui nusprendus nagrinėti pareiškimą iš esmės, prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad:

2.1. pareiškėjas nesilaikė Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje nustatytos išankstinės prašymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Vidaus reikalų ministro 2021-06-26 įsakymą Nr. 1V-554 pareiškėjas galėjo skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau neapskundė. Nei Migracijos departamento teikime, kurio pagrindu buvo priimtas minėtas įsakymas, nei Migracijos departamento pilietybės skyriaus 2021-06-29 rašte Nr. 10K-20236 nekonstatuota, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, todėl nėra Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje numatyto pagrindo pareiškėjui kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo;

2.2. pareiškėjo atžvilgiu Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo procedūra yra pasibaigusi, vidaus reikalų ministrui priėmus sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo. Procedūros pasibaigimas įsakymu neatkurti pilietybės nėra tapatus procedūros nutraukimui. Kadangi pilietybės atkūrimo procedūra yra pasibaigusi, o nauja procedūra nėra pradėta, pareiškėjas Migracijos departamentui nebuvo pateikęs visų dokumentų, kuriuos dabar pateikė teismui, nėra Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nustatyto pagrindo pareiškėjui kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo;

Žemesnės instancijos teismas

2.3. Haifos miesto apylinkės teismo 1985 m. liepos 9 d. sprendime byloje dėl amžiaus pakeitimo Nr. 878/85 buvo konstatuota, kad H. C. gimė (duomenys neskelbtini). Teismas įvertino H. C. paaiškinimus, kad jis 1945 m. buvo sugautas Rusijos policijos atstovų, kuriems H. C. pasakė, kad yra ketveriais metais jaunesnis (gimė (duomenys neskelbtini)). Tikėtina, kad dėl tuo metu buvusios politinės padėties H. C. Rusijos policijos atstovams pateikė netikslią gimimo datą, tačiau tuometinė politinė padėtis nepaaiškina, kodėl H. C. galėjo teikti netikslią savo gimimo datą Izraelio teismui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, C. P., gimęs (duomenys neskelbtini) ir H. C., gimęs (duomenys neskelbtini) negali būti tuo pačiu asmeniu. Jei teismas nustatytų, kad H. C. tėvai ir C. P. tėvai yra tie patys asmenys (pareiškėjas tokių įrodymų teismui nepateikė), dėl H. C. ir C. P. gimimo datų nesutapimo būtų labiau tikėtina, kad H. C. ir C. P. yra broliai, nei tas pats asmuo. Jei būtų nustatyta, kad Chona, Chonelis ir Chanan yra to paties vardo variantai (Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos išvados pareiškėjas teismui nepateikė), vardo variantai nėra tas pats vardas, tokie vardai gali būti duoti skirtingiems tų pačių tėvų vaikams;

2.4. negalima daryti motyvuotos prielaidos, kad pareiškėjo senelis H. I. M. iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir iki 1990 m. kovo 16 d. išvyko iš Lietuvos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi prašymą paliko nenagrinėtą. Nurodė, kad:

3.1. Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka. Ši teisės norma nustato privalomą išankstinę prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimo ne teisme tvarką. Asmuo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo į teismą gali kreiptis tik tuo atveju, jeigu pirmiausia su prašymu kreipiasi į Vyriausybės įgaliotą instituciją (Migracijos departamentą), o ši konstatuoja, kad suinteresuoto asmens pateiktų dokumentų nepakanka nustatyti Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje nurodytas faktines aplinkybes;

3.2. Migracijos departamentas nėra priėmęs sprendimo laikyti, jog pareiškėjo A. M. pateikti dokumentai nėra pakankami pripažinti, kad pareiškėjo senelis N. M. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Pareiškėjas neskundė vidaus reikalų ministro 2021-06-26 įsakymo Nr. 1V-554. Pareiškėjas nėra inicijavęs naujos procedūros dėl pilietybės atkūrimo. Nesant pradėtos (ir nebaigtos) administracinės procedūros dėl pilietybės atkūrimo ir Migracijos departamento tarpinio procedūrinio sprendimo, jog pateiktų dokumentų nepakanka sprendimui priimti, byla negalėjo būti iškelta, nes pareiškėjas nesilaikė įstatymu nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Pareiškėjas A. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartį ir priimti bei nagrinėti pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo. Nurodo, kad:

4.1. pareiškėjas 2021-01-25 yra teikęs pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad C. P. (gim. (duomenys neskelbtini), gyvenęs Anykščiuose, Utenos apsk., laikomas žydų tautos Lietuvos piliečiu) bei H. (N.) C. (M.) (gim. (duomenys neskelbtini)) yra vienas ir tas pats asmuo ir gali būti laikomas lietuvių kilmės asmeniu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-10-10 priėmė nutartį pareiškimą palikti nenagrinėtą, nes pareiškėjas neužpildė prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo formos;

4.2. pareiškėjas kreipėsi su prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir pradėjo pilietybės atkūrimo procedūrą bei pateikė visus dokumentus bei paaiškinimą. Nesuprantama, kodėl Migracijos departamentas nurodė, kad jis nebuvo pateikęs visų dokumentų, kuriuos dabar pateikė teismui, nors pareiškėjas teismui pateikė dokumentus, kuriuos visus buvo pateikęs ir Migracijos departamentui. Migracijos departamentas, turėdamas visus dokumentus, nepriėmė sprendimo, jog pareiškėjo dokumentai nepakankami pripažinti, kad pareiškėjo senelis N. M. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, kas leistų jam kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Vietoje to buvo priimtas vidaus reikalų ministro 2021-06-26 įsakymas Nr. 1V-554;

4.3. pareiškėjui buvo pateiktas Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2021-06-29 raštas Nr. (31.5.1.1.)-SK31-405, kuriuo pranešta, jog pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina, kad jo senelis C. P. G., gim. (duomenys neskelbtini) Anykščiuose, buvo Lietuvos Respublikos pilietis (gimimo įraše nurodyta, kad tėvai – Lietuvos piliečiai), tačiau nepatvirtina N. M., F. s., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) buvusioje TSRS, iki 1940 m. birželio 15 d. turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės, kadangi dokumentai, patvirtinantys, kad C. P. G., gim. (duomenys neskelbtini) Anykščiuose, ir N. M., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), yra tas pats asmuo, nepateikti;

4.4. tokiais Migracijos departamento veiksmais pareiškėjui buvo užkardyta teisė kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Apskundęs teismui vidaus reikalų ministro 2021-06-26 įsakymą Nr. 1V-554, rezultatas nebūtų pasiektas, nes Migracijos departamentas pripažino, kad nepakanka dokumentų, įrodančių, kad pareiškėjo senelis su skirtingais vardais ir pavardėmis yra tas pats asmuo;

4.5. yra CPK 444 ir 445 straipsniuose nurodytos būtinos sąlygos lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme. Jeigu pareiškėjas iš naujo pateiktų identišką prašymą dėl pilietybės atkūrimo bei identiškus dokumentus, būtų priimtas analogiškas įsakymas netenkinti pareiškėjo prašymo. Vienintelė pareiškėjo galimybė yra nustatyti juridinius faktus teisme ir kito teisinio kelio išspręsti susidariusiai situacijai nėra.

5. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:

5.1. Pilietybės įstatymo nuostatos numato galimybę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kai Migracijos departamentas, išnagrinėjęs prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, nustato, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Minėta aplinkybė yra konstatuojama išimtinai Migracijos departamento direktoriaus sprendimu, kuriuo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimo procedūra yra nutraukiama;

5.2. vidaus reikalų ministras 2021-06-26 įsakymu Nr. 1V-554 netenkino pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Šį įsakymą pareiškėjas galėjo skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nei Migracijos departamento teikime, nei Migracijos departamento pilietybės skyriaus 2021-06-29 rašte Nr. 10K-20236 nebuvo konstatuota, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, todėl nėra Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje numatyto pagrindo pareiškėjui kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo;

5.3. pareiškėjo atžvilgiu Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo procedūra yra pasibaigusi. Procedūros pasibaigimas nėra tapatus procedūros nutraukimui. Skiriasi teisinis reguliavimas ir teisinės pasekmės. Pareiškėjas Migracijos departamentui nebuvo pateikęs visų dokumentų, kuriuos pateikė teismui. Pareiškėjas, kreipdamasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nesilaikė išankstinės prašymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos;

5.4. pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis, kai jis neskundžia administracine tvarka priimto sprendimo, tačiau kreipiasi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, traktuotinas kaip piktnaudžiavimas juridinio fakto institutu, nes pareiškėjas siekia apeiti administracines procedūras. Pareiškėjas Migracijos departamentui nepateikė Haifos miesto apygardos teismo sprendimo byloje dėl amžiaus pakeitimo Nr. 878/85, Lietuvos ypatingojo archyvo 2020-02-20 pažymos Nr. P2-522 (pareiškimo 32 lapas), Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2006-04-14 pažymos Nr. R4-1588 (pareiškimo 33 lapas). Haifos miesto apygardos teismo sprendimas teismui pateiktas nepatvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka. Jei pareiškėjas Migracijos departamentui būtų teikęs nepatvirtintą sprendimą, Migracijos departamentas tokio dokumento nebūtų priėmęs;

5.5. nesutinka, kad Migracijos departamento pilietybės skyriaus 2021-06-29 rašte Nr. 10K-20236 konstatuota, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nėra pakankami. Jei vidaus reikalų ministro 2021-06-26 įsakymas Nr. 1V-554 būtų panaikintas, Migracijos departamentas pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėtų iš naujo, kas galėtų sąlygoti Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje numatyto pagrindo pareiškėjui kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsiradimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

7. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas pareiškimas, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę pilietybės suteikimui turintį faktą, kad pareiškėjo senelis laikytinas turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl faktinių aplinkybių

9. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. M. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021-06-23 įsakymu Nr. 1V-554 pareiškėjo prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo netenkintas. Pareiškėjui išaiškinta, kad įsakymą gali skųsti per 6 mėnesius vidaus reikalų ministrui Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 1 mėnesį Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjas vidaus reikalų ministro 2021-06-26 įsakymo Nr. 1V-554 neskundė, tačiau kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su nagrinėjamu pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

10. Vidaus reikalų ministro 2021-06-23 įsakymo Nr. 1V-554 pagrindimas pareiškėjui buvo pateiktas Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2021-06-29 raštu Nr. (31.5.1.1.)-SK31-405. Pareiškėjui pranešta, jog buvo nustatyta, kad dokumentai patvirtina, kad C. P. G., gim. (duomenys neskelbtini) Anykščiuose, buvo Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau nebuvo patvirtinta, kad N. M., F. s., gim. (duomenys neskelbtini), buvusioje TSRS iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Taip pat nepateikti dokumentai, kad C. P. G., gim. (duomenys neskelbtini), Anykščiuose, ir N. M., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), yra tas pats asmuo. Nepateikta Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 38 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytų dokumentų. Rašte nurodyta, kad nepateikta duomenų, jog pareiškėjo senelis N. M. į Izraelį 1977 m. atvyko iš Lietuvos Respublikos teritorijos, kadangi 18 metų iki išvykimo gyveno Rusijoje. Dėl to, nėra reikšminga, ar N. M. ir C. P. G. yra tas pats asmuo. Pareiškėjas neatitinka Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 ir 7 dalyje nustatyto apibrėžimo ir kartu Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

11. Pareiškėjas, remdamasis Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2021-06-29 rašte Nr. (31.5.1.1.)-SK31-405 pateiktu sprendimo aiškinimu, kreipėsi į pirmosios instancijos teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad C. P. (gim. (duomenys neskelbtini), gyvenęs Anykščiuose, Utenos apsk., laikomas žydų tautos Lietuvos piliečiu) bei H. (N.) C. (M.) (gim. (duomenys neskelbtini)) yra vienas ir tas pats asmuo ir gali būti laikomas lietuvių kilmės asmeniu.

Dėl atskirojo skundo argumentų

12. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).

13. Pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-26 nutartimi paliktas nenagrinėtu, kadangi pareiškėjas nesilaikė įstatymu nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, nustatytos Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.

14. Pareiškėjas A. M. atskirajame skunde teigia, jog jis yra tinkamai pasinaudojęs Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, kadangi yra pateikęs dokumentus dėl pilietybės įgijimo, o Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2021-06-29 rašte Nr. (31.5.1.1.)-SK31-405 yra nurodyta Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje numatyta aplinkybė, nes Migracijos departamentas patvirtino, kad nėra pateikta pakankamai dokumentų. Migracijos departamento atsiliepimu tvirtina, jog Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2021-06-29 raštu Nr. (31.5.1.1.)-SK31-405 nėra konstatuotas Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje reglamentuotas pagrindas, kadangi pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas vidaus reikalų ministro įsakymas. Nesutikdamas su vidaus reikalų ministro 2021-06-26 įsakymu Nr. 1V-554, pareiškėjas turėjo jį skųsti. Migracijos departamento atsiliepime taip pat nurodyta, kad, priimdamas sprendimą, įgalinantį taikyti Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalį, Migracijos departamentas priima sprendimą nutraukti prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimo procedūrą.

15. Pilietybės atkūrimo procedūra reglamentuota Pilietybės įstatymo 12 ir 38 straipsniuose. Pilietybės įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, jų prašymu, Vyriausybės nustatyta tvarka išduodami šią teisę patvirtinantys dokumentai. Pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punktą, asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nėra išduotas teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas, prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, prideda įstatyme nustatytus papildomus dokumentus. Iki 2021-09-24 galiojusio Vyriausybės 2013-04-03 nutarimu Nr. 281 patvirtinto Teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio pažymėjimo ir lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo išdavimo tvarkos aprašo 16 punkte nurodyta, kad jeigu nustatoma, kad kartu su prašymu išduoti teisės atkurti pilietybę pažymėjimą asmens pateikti dokumentai neatitinka Aprašo 9 ar 12 punktuose nustatytų reikalavimų arba juose esanti informacija netiksli ir (ar) neišsami, asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas yra negaliojantis ar netinkamas naudoti, prašymas išduoti teisės atkurti pilietybę pažymėjimą ir kartu pateikti dokumentai grąžinami asmeniui, raštu paaiškinamos dokumentų grąžinimo priežastys ir suteikiama reikiama informacija arba raštu paprašoma asmens pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) patikslinti duomenis. Pilietybės įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 4 punktas nurodo, kad Vyriausybės įgaliota institucija priima sprendimą nutraukti prašymo išduoti teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą nagrinėjimą, jeigu asmuo per vienus metus nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymo pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius šiame įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikia prašomos informacijos ar dokumentų.

16. Vertinant pareiškėjo atžvilgiu įvykdytą procesą, svarbu tai, kad dėl pareiškėjo pateikto pareiškimo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę buvo priimtas vidaus reikalų ministro 2021-06-26 įsakymas Nr. 1V-554. Pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas Teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio pažymėjimo ir lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo išdavimo tvarkos aprašo 16 punkte nurodytas Migracijos departamento sprendimas, kuris, teismo vertinimu, sudaro pagrindą kreiptis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalies tvarka. Darytina išvada, kad pareiškėjo pareiškimas dėl pilietybės atkūrimo yra išnagrinėtas administracine tvarka ir dėl jo priimtas administracinis sprendimas.

17. Vidaus reikalų ministro 2021-06-26 įsakymas Nr. 1V-554 priimtas vadovaujantis Pilietybės įstatymo 32 straipsnio 2 punktu, pagal kurį numatyta, jog vidaus reikalų ministras priima sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis nurodo, kad administracinis sprendimas yra teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Įsakyme yra pažymėta, jog jis gali būti skundžiamas Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka arba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taip yra numatyta Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje.

18. Kadangi administracinis sprendimas yra priimtas, tai administracinis procesas dėl pilietybės atkūrimo pareiškėjo atžvilgiu yra baigtas ir šio prašymo sprendimui nėra reikalingi papildomi dokumentai, kurie gautini nustatant juridinę reikšmę turintį faktą. Kadangi Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis nustato sąlygą, jog prieš kreipiantis į teismą kompetentinga institucija turi konstatuoti dokumentų nepakankamumą, tai pasibaigus procedūrai dėl pareiškėjo prašymo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę nagrinėjimo, nėra pagrįsta laikyti, kad pareiškėjas turi prašymo sprendimui Migracijos departamentui pateikti dokumentus, kurių negali gauti kita tvarka. Kreipimosi dėl juridinio fakto nustatymo sąlyga yra nustatyta CPK 445 straipsnyje, kuris nustato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Kaip minėta, kiekvienas juridinis faktas turi būti nustatomas tik esant teisiškai reikšmingam jo panaudojimo būdui.

19. Tai, kad pareiškėjo atžvilgiu priimtas administracinis sprendimas, o ne sprendimas Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalies tvarka, patvirtina ir šio sprendimo pagrindimas, kuris pateiktas Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2021-06-29 rašte Nr. (31.5.1.1.)-SK31-405.

20. Pareiškėjas A. M. yra Izraelio pilietis ir siekia Lietuvos Respublikos pilietybę atkurti, neatsisakydamas turimos Izraelio pilietybės. Pilietybės atkūrimas reglamentuotas Pilietybės įstatymo 9 straipsnyje. Šio straipsnio 1-2 dalyse nurodyta, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys Lietuvos Respublikos pilietybę gali atkurti, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ar 4 punktą gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.

21. Pareiškėjo atveju turi būti vadovaujamasi išimtimis, kurios apibrėžtos Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje. Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2-4 punktai nustato, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis: yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d (2 punktas); yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. (3 punktas); yra šio straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis (4 punktas).

22. Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2021-06-29 rašte Nr. (31.5.1.1.)-SK31-405, kurio pagrindu priimtas vidaus reikalų ministro 2021-06-26 įsakymas Nr. 1V-554, yra pažymėta, kad N. M. neatitinka Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 dalies bei 7 dalies reikalavimų, dėl ko jo atžvilgiu negali būti taikoma Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punktas. Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmeniu, išvykusiu iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., laikomi iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją. Pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalį Lietuvos Respublikos piliečio palikuoniu laikomas iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis. Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2021-06-29 rašte Nr. (31.5.1.1.)-SK31-4059 konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, nes N. M. negali būti laikomas asmeniu, išvykusiu iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., ir Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, nes pareiškėjo atžvilgiu netaikytinas Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punktas, kadangi jis nėra teises turinčio asmens palikuonis. Svarbu tai, kad Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2021-06-29 rašte Nr. (31.5.1.1.)-SK31-405 konstatuota, kad nepateikta ir archyvuose nėra duomenų, kad N. M. nuo sūnaus S. gimimo 1959-09-21 iki 1977 m. gyveno Lietuvoje. Kadangi iki išvykimo N. M. 18 metų gyveno Rusijoje, tai jis neatitinta Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatytos iš Lietuvos išvykusio asmens sąvokos, net jei būtų įrodyta, kad C. P. G. ir N. M. yra vienas ir tas pats asmuo.

23. Iš Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2021-06-29 rašto Nr. (31.5.1.1.)-SK31-405 matyti, jog pareiškėjo prašymas dėl pilietybės įgijimo yra atmestas ne tik dėl to, kad jis nepateikė dokumentų, kad C. P. G. ir N. M. yra tas pats asmuo, bet nepateikė duomenų, kad pareiškėjo senelis N. M. atitinka Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, nes išvyko ne iš Lietuvos. Rašte yra konstatuota, kad aplinkybė dėl asmenų tapatybės nėra svarbi, nes net ir ją nustačius, nebūtų pagrindo tenkinti pareiškimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo.

24. Sutiktina su Migracijos departamento argumentu, jog, nesutikdamas su vidaus reikalų ministro 2021-06-26 įsakymu Nr. 554, pareiškėjas turėjo jį skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444–448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Teisinė padėtis, kai dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka neginčijant tokio institucijos sprendimo, yra nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, neatitinka įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas privalo pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme, o pareiškimą priėmus – bylą nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).

25. Apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės prašymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl, vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ginčijama nutartimi buvo pagrįstai paliktas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė