- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-05
- Bylos Nr.
- 2-334-828/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06443-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- L. G.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- S. G.
- Advokatai
- Diana Balčiūnienė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei L. G., jos atstovei advokatei Dianai Balčiūnienei, institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovei Jurgitai Varanauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų atsakovui S. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė reikalauja nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės iš spręsti kt. su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžio metu ji ir jos atstovė paaiškino, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras bylos šalių gyvenimas tapo negalimas. Atsakovas nebuvo ieškovei lojalus, negerbė, nerėmė jos nei moraliai, nei materialiai, neprisidėjo prie bendrų šeimos bei jos poreikių tenkinimo, piktnaudžiavo alkoholiu, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą jos atžvilgiu. Šalių dukra M. G. bylos proceso metu tapo pilnametė, todėl ieškovė atsisako reikalavimų dėl jos gyvenamosios vietos nustatymo, periodinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovė prašo palikti jai santuokinę pavardę ir padalinti sutuoktinių turtą, jai priteisiant :
· (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
T.p. prašo priteisti jai 3045,15 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį. Nurodo, kad sodyba Anykščių r. tinka šalių neįgaliam vaikui, kuris gyvena su ieškove. Atsakovas šiuo metu gyvena bute Šilutės rajone, jo žinioje yra nurodytos transporto priemonės. Todėl aptartas bendras šalių turtas turi būti padalintas nurodyta tvarka.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai. Byla dalyje dėl reikalavimų nustatyti M. G. gyvenamąją vietą, priteisti jai iš atsakovo periodinį išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą nutraukiama.
Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). 2017 m. rugsėjo 14 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendžiu atsakovas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Baudžiamojoje byloje atsakovas buvo teisiamas už fizinio ir psichinio smurto naudojimą ieškovės atžvilgiu.
Bylos duomenys patvirtina, kad šalių dukra M. G., gim. (duomenys neskelbtini), tapo pilnamete bylos proceso metu (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovė nebeturi reikalavimo teisės dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo, periodinio išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo jai iš atsakovo. Šiuo pagrindu ieškovė atsisakė šių reikalavimų teismo posėdžio metu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalies nuostatas, ieškovė gali bet kada atsisakyti pareikšto ieškinio ar jo dalies. Ieškovės atsisakymas nuo nurodytų reikalavimų priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Kadangi šios ieškinio dalies atsisakymas, teismo vertinimu, bylos aplinkybėmis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar viešajam interesui. Pati pilnamete tapusi M. G. turi teisę pareikšti atsakovui reikalavimus dėl jos išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Įstatyme nustatyta, kad, jei sutuoktinis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas įstatyme, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, jis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog kaltė dėl santuokos iširimo yra apibrėžiama, kaip sutuoktinių pareigų, reglamentuotų CK 3.26-3.30, 3.35-3.36 straipsniuose, pažeidimas iš esmės (CK 3.60 straipsnis). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme numatytų pareigų pažeidimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008).
Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad virš vienerių metų sutuoktiniai gyvena skyrium, nebeveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, o šalių santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo veiksmų – savo kaip sutuoktinio pareigų nevykdymo, netinkamu rūpinimusi šeima, smurto sutuoktinės atžvilgiu naudojimo. Šias aplinkybes be ieškovės paaiškinimų patvirtina ir 2017 m. rugsėjo 14 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendis (b. l. 29-30).
Nurodytų aplinkybių atsakovas nepaneigė. Minėtas atsakovo elgesys (nesirūpinimas šeima, smurto naudojimas šeimos nario atžvilgiu) niekaip nėra suderinamas su jo kaip sutuoktinio pareigomis, šeimos interesais ir iš esmės jiems prieštarauja bei yra nepriimtinas nei teisės, nei moralės požiūriu. Tokiu būdu byloje nustatytas minėtas įstatyme numatytas pagrindas nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų, iš kurių galima būtų tikėtis, kad ieškovė ir atsakovas vėl pradės vykdyti sutuoktinių pareigas vienas kito atžvilgiu, todėl teismas sprendžia, kad šalių santuoka yra iširusi ir turi būti nutraukta. Po santuokos nutraukimo ieškovės pageidavimu jai paliekama santuokinė pavardė (CK 3.69 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad dalytina šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė teismo sprendimo priėmimo metu yra kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai nurodyti ieškinyje. Iš šalių procesinio elgesio ir pateiktų dokumentų sprendžiama, kad šalys dėl daiktų padalinimo sutaria (atsakovas nepareiškė prieštaravimų dėl bendro turto padalinimo ieškovės nurodytu būdu). Be to teismas pripažįsta pagrįsta ieškovės poziciją, jog šalių neįgaliam sūnui, kuris gyvena su ieškove, yra reikalinga sodyba Anykščių rajone. Todėl sodyba priteisiama ieškovei. Kadangi atsakovas gyvena bute Šilutės rajone – šis turtas priteisiamas jam. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad iš šalių bendrąja nuosavybe esančių transporto priemonių ieškovė valdo tik automobilį „(duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis priteisiamas jai. Atsakovui gi priteisiamos visos kitos transporto priemonės, kadangi ieškovė patvirtino, kad jos yra atsakovo žinioje, o ji jomis nesinaudoja, jų nevaldo. Minėta, kad tokios pozicijos dėl bendro turto padalinimo neginčijo ir atsakovas. Dėl šių aplinkybių bendras šalių turtas padalinamas ieškinyje nurodyta tvarka (CK 3.116, 3.117, 3.123, 3.127 str.).
Todėl, teismo vertinimu, bylos aplinkybėmis yra pagrindas ieškovei priteisti :
· (duomenys neskelbtini);
· (duomenys neskelbtini).
Padalinus šalių turtą nurodytu būdu, ieškovei tenka mažesnė turto dalis, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 3 045,15 Eur piniginė kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę bendro turto dalį (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).
Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: 258 Eur byloje mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista (100 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 158 Eur už reikalavimą dėl turto padalinimo); 17,10 Eur teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 182,00 Eur antrinės teisinės pagalbos, teiktos ieškovei, išlaidos. Ieškinį patenkinus visiškai, visas bylinėjimosi išlaidas privalo atlyginti atsakovas (CPK 93, 96, 99 straipsniai)
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
tenkinti ieškinį visiškai.
Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), tarp S. G., gim. (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl S. G. kaltės. Po santuokos nutraukimo L. G. palikti santuokinę pavardę „G.“.
L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti:
· (duomenys neskelbtini);
S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti:
· (duomenys neskelbtini).
Priteisti L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 045,15 Eur (trijų tūkstančių keturiasdešimt penkių eurų 15 ct) piniginę kompensaciją už S. G. tenkančią didesnę bendro turto dalį.
Priimti ieškovės reikalavimų dėl M. G. gyvenamosios vietos nustatymo, periodinio išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo jai iš atsakovo atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Priteisti valstybei iš atsakovo S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 182,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630) bei 275,10 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus 10 ct) kitų bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.