Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Dainos Dilbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje

M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, faktinė gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018-10-03 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį – 50 MGL bauda, vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas dvejus metus naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių eismo transporto priemones bei nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimas,

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018-10-08 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme,

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019-01-31 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį – 10 MGL dydžio bauda ir 6 mėn. viešųjų darbų; bausmė subendrinta su 2018-10-03 baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, pagal kurią skirta ir neatlikta 50 MGL bauda subendrinta su šia bausme, skirta 60 MGL bauda; taip pat subendrinta su 2018-10-08 skirta 6 mėn. viešųjų darbų bausme.

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-04-17 baudžiamuoju įsakymu pagal BK243 straipsnį – 10 MGL bauda; subendrinta su 2019-01-31 baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, galutinė bausmė – viešieji darbai 6 mėn. ir 70 MGL bauda; bauda nesumokėta.

5) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019-11-25 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį – 30 parų arešto bausme.

6) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020-11-13 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį, skirta 30 parų arešto bausmė, 2021-02-26 paleistas atlikus bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Š. pažeidė viešąją tvarką, o būtent jis, 2022-04-28, apie 00.05 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.27 promilių girtumas), „(duomenys neskelbtini)“ lėktuve, skridusiame iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių, lėktuvui besileidžiant Vilniaus oro uoste, Rodūnios kelias 2, Vilniuje, pradėjo necenzūriškai keiktis keleivių akivaizdoje, vaikščioti lėktuve, M. Š. bandant raminti lėktuvo (duomenys neskelbtini) S. Č., pastarajam įspyrė du kartus į kojas, suspaudė rankas, tuo sukeldamas S. Č. fizinį skausmą ir tokiu savo įžūliu elgesiu, viešoje vietoje, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais M. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Ikiteisminio tyrimo metu M. Š. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad 2022-04-27, 22.00 val., skrido „(duomenys neskelbtini)“ lėktuvu iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių. Prieš skrydį ir lėktuve jis vartojo alkoholį, jo išgėrė labai daug. Lėktuve jis jau nebepamena savo veiksmų, bet sutinka, su tuo, kas nurodyta įtarime, kad keikėsi ir apstumdė (duomenys neskelbtini) ir neklausė jų reikalavimų. Dėl savo poelgio jis labai galisi. Jis dirba statybose (duomenys neskelbtini), stato (duomenys neskelbtini). Vėliau atsibudęs pastebėjo, kad yra policijos areštinėje. Nori atsiprašyti lėktuvo (duomenys neskelbtini) ir jeigu yra padaryta žala, ją atlyginti (e. b. l. 136–138).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. Š. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)-osios kuopos Vyriausiojo patrulio M. P. tarnybiniu pranešimu (e. b. l. 31), alkotesteriu užfiksuotais rodmenimis: 2022-04-28 1.13 val. M. Š. nustatytas 2.27 promilių girtumas (e. b. l. 32), 2022-04-28 liudytojo apklausos protokolu (e. b. l. 82–85), 2022-05-02 liudytojo papildomos apklausos protokolu (e. b. l. 86–88) ir kita rašytine bylos medžiaga.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi šiame straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš straipsnio dispozicijoje įtvirtintų savarankiškų alternatyvių būdų: įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybišku tyčiojimusi, vandališkais veiksmais.

Visuma šioje baudžiamojoje byloje esančių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad M. Š. 2022-04-28, apie 00.05 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.27 promilių girtumas), „(duomenys neskelbtini)“ lėktuve, skridusiame iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių, lėktuvui besileidžiant Vilniaus oro uoste, Rodūnios kelias 2, Vilniuje, pradėjo necenzūriškai keiktis keleivių akivaizdoje, vaikščioti lėktuve, M. Š. bandant raminti lėktuvo (duomenys neskelbtini) S. Č., pastarajam įspyrė du kartus į kojas, suspaudė rankas, tuo sukeldamas S. Č. fizinį skausmą ir tokiu savo įžūliu elgesiu, viešoje vietoje, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus M. Š. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi sutinka, tik prašo teismo ją sumažinti.

Skiriant bausmę M. Š. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 11 straipsnio 3dalis), kaltinamojo asmenybę – dirba, daug kartų baustas administracine tvarka, teistas. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – ir sunkinančią – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) – aplinkybes.

BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą.

BK 49 straipsnio 3 dalis numato, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Atsižvelgus į M. Š. padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad tokį nusikaltimą M. Š. padaro ne pirmą kartą, į jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, M. Š. skirtina trumpesnė, negu BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas arešto bausmės trukmės vidurkis bausmė – 42 paros arešto.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. Š. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, paskyrus M. Š. tokios trukmės arešto bausmę bus įgyvendinti bausmės tikslai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamojo M. Š. nurodytos aplinkybės – kad jis prisipažino ir gailisi yra įvertintos, todėl ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir dėl šių aplinkybių jam skiriama bausmė mažintina viena trečdaliu. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad jis dirbantis ir vienintelis išlaiko šeimą, kad yra vedęs ir žmona laukiasi, M. Š. buvo žinomos ir iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau nuo nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo jo nesulaikė, todėl jos negali būti vertinamos kaip apsauginis veiksnys, sulaikantis M. Š. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Pažymėtina, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nusikalstamą veiką padariusio asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 42 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. Š. skirti galutinę – 28 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į M. Š. paskirtą arešto bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką (1 parą).

M. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

2. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino pabaigos (ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo) apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

3. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:

į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.