- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-19
- Bylos Nr.
- N-662-3019-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Audrius Bakaveckas (pran.)
- Kategorijos
- 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimo S. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio (toliau – ir Institucija) vedėjas S. R. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2008 m. gruodžio 11 d. patikrinus objektą buvo nustatyta, jog jis, eidamas UAB „Jungtinis duonos centras“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriaus pareigas, laiku, t. y. iki 2008 m. gruodžio 10 d., nevykdė teisėto Institucijos pareigūno 2008 m. lapkričio 6 d. Reikalavimo pašalinti pažeidimus Nr. 12.15.P-1-08 nurodymų. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188⁴ straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 9 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą S. R. atžvilgiu nutraukė. Konstatavo, kad S. R. nebėra atsakingas už nustatytus pažeidimus.
Šalies argumentai
Kultūros paveldo departamentas apeliaciniu skundu prašė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 23 d. nutartimi Nr. N756-415/2010 apeliacinį skundą tenkino, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nutarimą panaikino ir bylą grąžino šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu grąžino bylą Institucijai tirti iš naujo. Nurodė, kad iš 1999 m. spalio 28 d. darbo sutarties Nr. 10, vienintelio akcininko 2008 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 401 ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad S. R. nuo 2008 m. spalio 22 d. pervestas į UAB „Jungtinis duonos centras“ prekybos vadovo pareigas, o generaliniu direktoriumi išrinktas R. R.. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ne tam asmeniui, todėl nurodė Institucijai pašalinti iškilusius neaiškumus dėl teisės pažeidimo subjekto.
II.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliaciniu skundu prašė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo.
S. R. apeliaciniu skundu prašė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 15 d. nutartimi Nr. N575-7128/2010 Institucijos apeliacinį skundą tenkino, S. R. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikino ir bylą grąžino šiam teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija, išanalizavusi nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatavo, jog Panevėžio miesto apylinkės teismas bylą Institucijai grąžino be pagrindo. Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, įgyvendindamas jam pavestą teisingumo vykdymo funkciją, privalėjo nuodugniai ištirti S. R. pareikštą kaltinimą 2008 m. gruodžio 16 d. surašyto protokolo apibrėžtose bylos nagrinėjimo ribose, ir remiantis nustatytų faktinių aplinkybių visuma padaryti galutinę išvadą dėl inkriminuojamo pažeidimo sudėties šio asmens veiksmuose buvimo. Apeliacinės instancijos teismas esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų, kurie negalėtų būti pašalinti teisminio proceso metu, nenustatė.
III.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.
Nustatė, kad pagal 2008 m. lapkričio 6 d. Institucijos reikalavimą pašalinti trūkumus Nr. 12.15.P-1-08 S. R. jau yra nubaustas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 30 d. nutarimu pagal fiksuotus apžiūros aktus – 2008 m. kovo 27 d. ir 2008 m. liepos 8 d. Institucijos 2008 m. gruodžio 11 d. Kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktas taip pat atspindi minėtu teismo nutarimu konstatuotus pažeidimus. Darė išvadą, kad yra netiksliai, neteisingai ir nekonkrečiai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Atkreipė dėmesį, kad reikalavimas pašalinti pažeidimus buvo surašytas 2008 m. lapkričio 6 d., išsiųstas Bendrovei 2008 m. lapkričio 7 d., Bendrovė jį gavo 2008 m. lapkričio 10 d. Pažymėjo, kad trūkumų nepašalinimą įrodo byloje esančios nuotraukos, 2008 m. gruodžio 11 d. Patikrinimo aktas. Nustatė, kad iš 1999 m. spalio 28 d. darbo sutarties Nr. 10, vienintelio akcininko 2008 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 401, Valstybės įmonės registrų centras juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad buvęs Bendrovės direktorius S. R. nuo 2008 m. spalio 22 d. pervestas į prekybos vadovo pareigas, todėl reikalavimo pašalinti pažeidimus surašymo metu neturėjo pareigos atlikti reikalavime nurodytus pažeidimus. Konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ne tam asmeniui.
IV.
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Mano, kad teismas negalėjo išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos nedalyvaujant S. R.. Teigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokole pateikti visi administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dieną nustatyti duomenys apie administracinio teisės pažeidimo objektyvius ir subjektyvius požymius, visi žinomi duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Atkreipia dėmesį, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 9 d. nutarime nustatė, kad S. R., kaip dirbantis Bendrovės direktoriumi, 2008 m. lapkričio 25 d. pasirašė sutartį dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartį Nr. LT033582 perleidimo kitam asmeniui. Daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 2010 m. gruodžio 15 d. nutarime nepagrįstai atmetė Institucijos atstovės nurodytą aplinkybę, jog Bendrovės vidaus dokumentai yra surašyti atbuline data, siekiant išvengti atsakomybės už padarytus pažeidimus. Mano, kad pažeidimo padarymo metu S. R. ėjo Bendrovės direktoriaus pareigas. Atkreipia dėmesį, jog aplinkybės, kad yra pasikeitę Bendrovės valdymo organų nariai, teismui tapo žinomos tik 2009 m. kovo 4 d.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatu o j a:
V.
Administracinės atsakomybės senaties institutas ATPK nėra išsamiai apibrėžtas, tačiau niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.). Siekiant paisyti šios nuostatos, nesant atitinkamų normų, reikalingų nagrinėjamam visuomeniniam santykiui reglamentuoti, paprastai vadovaujamasi įstatymo analogija. Administracinių teismų praktikoje vertinama, kad taikant administracinės atsakomybės senatį, turi būti vadovaujamasi ATPK 35 straipsniu ir Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkto a papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N17-240/2006, N575-1434/2008, N62-778/2010 ir kt.). Suprantama, kad žmogaus teisių apsaugos požiūriu būtų nepateisinama, jeigu atsakomybė už administracinį teisės pažeidimą galėtų būti taikoma ilgesnį laiko tarpą, nei Baudžiamajame kodekse numatytas laiko tarpas, per kurį gali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis padarius baudžiamąjį nusižengimą. Minėtame Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje (nuo 2004 m. liepos 5 d. iki 2010 birželio 15 d. galiojusi straipsnio redakcija) numatyta, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas.
Analizuojamu atveju nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos (2008 m. gruodžio 11 d.) iki 2 metų senaties termino suėjimo dienos S. R. nebuvo paskirta administracinė nuobauda, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimas, nors ir keistini jo motyvai, o administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta netinkamu pagrindu (turėjo būti nutrauktina ATPK 250 str. 1 d. 7 p., o ne ATPK 250 str. 1 d. 1 p. pagrindu) paliktinas nepakeistu. Pažymėtina, jog po tokios aplinkybės (administracinės atsakomybės senaties termino suėjimas) nustatymo negali būti iš esmės sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo padarymo ar nepadarymo klausimas, todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo atveju teisiškai nebereikšmingi ir dėl jų nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.