Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, ieškovui D. P. ir jo atstovui advokatui Eugenijui Karosui, atsakovei O. P. , trečiojo asmens Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei O. P. , trečiajam asmeniui Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo

Aprašomoji dalis

nustato:

Trečiojo asmens Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė dėl ieškinio patenkinimo paliko spręsti teismui, nurodė, kad kiekvieno vaiko teisė yra žinoti savo tėvus, būti jų auklėjamiems ir išlaikomiems, o nuginčijus tėvystę, svarbu, kad vaikas neliktų be tėvo ir be išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK ) 3.140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, pagal kurią, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami LR CK 3.149 - 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka.

Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, kitų rašytinių įrodymų - Utenos rajono CMS I. P. , gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo nuorašo (6 b.l.), šalių santuokos liudijimo nuorašo, kuriame esantys duomenys patvirtina, kad šalių santuoka sudaryta 1998-11-14 (7 b.l.), vaikas gimė šalims santuokos nenutraukus, todėl vaiko kilmė iš tėvo buvo nustatyta laikantis LR CK 3.140 str. numatytų reikalavimų ir vaiko tėvu įrašytas ieškovas. Taigi šioje byloje yra nustatytas vaiko gimimo santuokoje faktas, su kuriuo siejama teisinė tėvystės prezumpcija.

LR CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad, siekdamos užtikrinti teisinį šeimos teisinių santykių tikrumą ir saugumą, valstybės pagrįstai taiko bendrąją prezumpciją, pagal kurią vedęs vyras yra laikomas sutuoktinės vaikų tėvu, o šios prezumpcijos paneigimas galimas tik esant rimtam pagrindui (pvz., Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95, ECHR 1999-VI).

LR CK 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Taigi kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia gali būti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą. Subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Taigi vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą. Antruoju atveju senaties termino skaičiavimo pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Pagrindas tėvystei tiek nustatyti, tiek nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės, įrodančios ar paneigiančios giminystės ryšį, išvados) ir kitos LR CPK numatytos įrodymų priemonės, kurios gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę (LR CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, nes ši išvada nustato, ar vaikas buvo pradėtas konkretaus biologinio tėvo.

Kaip matyti iš Utenos rajono apylinkės teismo 2005-06-01 sprendimo, šalims tėvų valdžia jų abiejų bendrų vaikų K. ir A. P. atžvilgiu buvo apribota neterminuotai (8-10 b.l.). Šalys, jų paaiškinimu, bei liudytojų R. V. , B. P. , A. P. , O. M. parodymais, santuokinio gyvenimo jau nebegyveno dar iki vaiko – I. P. gimimo, šalys gyveno skyrium vienas nuo kito ir ne toje pat vietovėje, ieškovui nebuvo žinoma, kad atsakovė laukiasi, jis apie tai, kad buvo įrašytas vaiko – I. P. tėvu sužinojo tik tuomet, kai buvo pradėti rengti dokumentai dėl santuokos nutraukimo 2009 m. kovą, I. P. nėra matęs, nėra jo išlaikęs materialiai ar dalyvavęs jį auklėjant, I. tėvas yra kitas asmuo, šiuo metu jau miręs. Taigi nėra duomenų, kad ieškovas, būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie vaiko gimimą ir jo gimimo įrašą anksčiau nei nurodo sužinojęs, t.y. 2009 m. kovą. Pripažintina, kad ieškovas į teismą kreipėsi nepraleidęs 1 metų ieškinio senaties termino (LR CK 3.152 str. 1d.).

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo yra vadovaujamasi tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, LR CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra nustatoma, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo, įvertinant ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį.

Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes (šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai), ieškovas nieko nežinojo ir nepripažino vaiko – I. P. kaip savo, neauklėjo ir neugdė jo nuo gimimo, nedalyvavo kasdieniame jo gyvenime, tarp jų nėra užsimezgęs joks tarpusavio ryšys, ieškovas vaiko neišlaiko, savo gyvenime vaikas jo nepažįsta kaip tėvo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Šalių byloje pateiktų ir bylą nagrinėjant ištirtų įrodymų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių visumos analizė leidžia pagrįstai manyti ir nustatyti, kad duomenys apie tėvą D. P. , esantys (duomenys neskelbtini) gimusio I. P. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinka tikrovės.

Atsakovė pripažįsta faktus, kuriais grindžiamas reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo, nenustatyta, kad faktų pripažinimas būtų pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą, faktų pripažinimas atitinka bylos aplinkybes (LR CPK 187 str.1-2 dalys), šalių byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, nors ir nesant gauta mokslinių įrodymų, visumos analizė leidžia pagrįstai manyti ir nustatyti, jog ieškovas nėra biologinis vaiko – (duomenys neskelbtini) gimusio I. P. tėvas, o tai yra pakankamas pagrindas (LR CPK 178 str.) pagrįstai manyti, kad šio nepilnamečio vaiko, kurio biologinis tėvas, atsakovės parodymais, yra žinomas, teisės, numatytos Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnyje, vaikui nuo pat gimimo momento, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam bei turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nuginčijus tėvystę bus užtikrintos, todėl ieškinys tenkintinas (LR CK 3.149 str.1d.), iš (duomenys neskelbtini) gimusio I. P. gimimo įrašo duomenys apie tėvą D. P. išbrauktini.

Ieškovas savo turėtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės priteisti neprašė, o į valstybės biudžetą iš atsakovės priteistina 6,42 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263-265 straipsniais, 268 str., 269 str., 270 str., 399 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Iš Utenos rajono Civilinės metrikacijos 2005-03-01 sudaryto gimimo įrašo Nr. 48, išbraukti duomenis apie I. P. , gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvą D. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą nusiųsti Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriui.

Priteisti iš atsakovės O. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 6,42 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.