Kauno apylinkės teismo nutarimas

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Šafronienė, sekretoriaujant Rasai Šaltienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. M., nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, - Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovui, išnagrinėjusi K. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbančio, neįgalaus, neteisto, administracine tvarka nebausto, turinčio vidurinį išsilavinimą, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas dėl to, kad jis, būdamas Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – LR DK) 99 str. nuostatas neužtikrindamas, jog dirbantys asmenys būtų įdarbinti, t.y. kad darbuotojai dirbtų tik pasirašę darbo sutartis ir pranešus apie tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, o būtent, kad su J. D., dirbančia Sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere nuo 2007 m. liepos 4 d. nesudarė darbo sutarties ir apie tai nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 41 ³ str. 1 d.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, - Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje dalyvaujantiems asmenims neprieštaraujant, administracinė byla nagrinėtina nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui.

Liudytoja J. D. teismo posėdžio metu parodė, kad ji šiuo metu nebedirba, yra parašiusi pareiškimą dėl išėjimo iš darbo Sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ ji tvarkydavo dokumentus, surinkdavo nario mokestį, todėl ji greičiau tik buvo pavadinta buhaltere, bet ji nėra tikroji buhalterė. Nurodė, jog Sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2007 metų, tačiau nuo 2012 m. birželio 17 d. nebedirba. Sodininkų bendrijos nariai ją sodininko nario mokesčio surinkimui išrinko 2007 m. liepos 4 d. vykusio susirinkimo metu, tuo pačiu ji buvo išrinkta ir valdybos nare. Darbo sutartis su ja nebuvo sudaryta, bet jai iš pradžių buvo nuspręsta mokėti 50,00 Lt, vėliau 100,00 Lt, o paskutiniu metu mokėta po 70,00 Lt kas mėnesį. Darbo užmokestis buvo aptartas visuotinio narių susirinkimo nutarimu. Jai yra tekę ne tik rinkti nario mokestį, tvarkyti dokumentus, bet ir žolę grėbti bei tvarkyti aplinką. Liudytoja parodė, kad jos išsilavinimas yra spec. vidurinis, ji 25 metus dirbo socialinio aprūpinimo inspektore, todėl buhalterio darbo neišmano.

Byloje esantis 2012 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATPP 0307-0195 (b.l. 2-3) bei 2012-05-18 prašymo kopija (b.l. 6) patvirtina, kad Sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas 2012 m. birželio 11 d. buvo atliktas remiantis 2012 m. gegužės 18 d. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriuje gautu prašymu, kuriame pateikti duomenys apie galimai nelegaliai, nesudarius darbo sutarties Sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere dirbančią J. D.. Iš prie minėto prašymo pateiktos 2012 m. vasario 29 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados „Dėl Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“ Nr. 5-2/21 (b.l. 7-10) matyti, kad atlikus Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. buvo nustatyta ir padaryta išvada, kad bendrijos narių susirinkimui nusprendus mokėti buhalterei J. D. darbo užmokestį, su šia darbuotoja bendrijos valdyba turėjo sudaryti darbo sutartį. Bendrijos valdybai nesudarius darbo sutarties su buhaltere, buvo pažeistos darbo kodekso nuostatos ir jos darbas laikytinas nelegaliu. Minėtoje išvadoje taip pat nurodyta, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis nesivadovavo bendrijos valdyba, vadovaujama bendrijos pirmininko K. M.. Atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2009-2010 m. buhalterei buvo išmokėta 2100,00 Lt su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų.

LR DK 98 str. 1 d. 1 p. numato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Minėto straipsnio 3 d. nurodyta, kad darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. LR DK 93 str. darbo sutartį apibrėžia kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimą, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų, ir ji turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą (LR DK 99 str.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, siekiant veiką kvalifikuoti LR ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t.y. darbas dirbdamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nustatyti, kad nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. N 575-2358/2009).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas yra įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu (b.l. 16). Nors byloje esanti 2007 m. liepos 4 d. įvykusio Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 2 kopija (b.l. 43-46) tiesiogiai nepatvirtina, kad susitarimas dėl buhalterės darbo su J. D. būtų sudarytas būtent šio susirinkimo metu, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. M. paaiškinimais bei J. D. parodymais nustatyta, kad J. D. Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere buvo išrinkta būtent 2007 m. liepos 4 d. Nors byloje dalyvaujantys asmenys parodė, kad J. D. buhaltere išrinko visuotinis Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimas, tačiau bendrijos narių pasiūlytą ofertą dėl darbo sutarties sudarymo J. D. priėmė, buvo susitarta dėl konkrečios funkcijos atlikimo, mokamo darbo užmokesčio, darbdavys leido J. D. dirbti, savo valią dėl jos darbo išreiškė, todėl galima laikyti, kad šiuo atveju darbdavys, kaip juridinis asmuo Sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini)“ ir J. D. susitarė dėl konkretaus darbo atlikimo. Kaip jau buvo nurodyta, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek ir J. D. neneigia, jog J. D. nuo 2007 m. liepos 4 d. realiai atliko jai pavestas funkcijas, ji nustatyta tvarka rinko nario mokestį bei atliko kitus su tuo susijusius veiksmus, pvz. tvarkė dokumentus., todėl laikytina, jog J. D. realiai pradėjo dirbti darbą, dėl kurio susitarė su darbdaviu. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į darbdavio teisinę formą, jo veiklos specifiką, valdymo organų pobūdį, susitarimas dėl darbo turi tam tikrų specifinių ypatumų ir nėra tradicinis susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojo, tačiau tai, kaip jau buvo nurodyta, nesudaro pagrindo nesutikti su tuo, jog J. D. išrinkimas buhaltere visuotinio narių susirinkimo metu ir jos sutikimas eiti šias pareigas laikytinas darbdavio ir darbuotojo susitarimu dėl darbo. Pažymėtina, jog darbuotojai pavestos atlikti funkcijos buvo tęstinio pobūdžio. Ir nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bei liudytoja J. D. nurodė, jog jai nebuvo nustatytos konkrečios darbo valandos, tačiau, atsižvelgiant į darbdavio veiklos specifiką, pavestų atlikti funkcijų pobūdį, negalima teigti, jog siekiant atlikti pavestas darbinės funkcijas reikėjo darbą atlikti tam tikru nustatytu laiku. Kaip galima spręsti iš byloje paaiškėjusių aplinkybių, J. D. dirbo laisvu grafiku. Sprendžiant dėl to, ar J. D. atliktas darbas laikytinas nelegaliu, atkreiptinas ypatingas dėmesys į tai, jog ji dirbo atlygintinai, t.y. jai už atliekamą darbą kas mėnesį buvo mokamas nustatyto dydžio darbo užmokestis, dėl kurio dydžio sprendė tie patys Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nariai, kurie ir susitarė dėl jos atliekamo darbo. 2007 m. liepos 28 d. įvykusio visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu buvo nutarta J. D. nuo 2007 m. liepos 4 d. kas mėnesį mokėti 50,00 Lt dydžio darbo užmokestį (b.l. 40-41), nuo 2009 m. gegužės 30 d. kas mėnesį mokėti po 100,00 Lt (b.l. 22-23), o remiantis liudytojos parodymais, paskutiniu metu jai buvo mokama 70,00 Lt kas mėnesį. Taigi laikytina, jog J. D. pradėjo dirbi realiai, susitarusi su darbdaviu, jų santykiai turėjo darbo sutarties požymių, o taip pat ji dirbo atlygintinai darbdavio naudai. Tai, kad darbo sutartis nebuvo sudaryta, pripažino tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek ir J. D., duomenų apie jos sudarymą nėra ir byloje.

LR DK 14 str. nurodyta, kad darbdavių darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jų įsteigimo momento, o darbdaviai darbo teises įgyja, darbo pareigas prisiima, o taip pat jas ir įgyvendina per savo organus ir administraciją, kurie formuojami ir veikia pagal įstatymus ir darbdavių veiklos dokumentus. Darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal šio LR DK 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą (LR DK 16 str. 1 d.). Kaip jau buvo nurodyta, darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju sprendžiant, kas yra atsakingas dėl nelegalaus darbo, būtina atsižvelgti į tai, kad pagal LR ATPK 41³ str. administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami tik fiziniai asmenys. Kadangi šiuo atveju darbdavys yra juridinis asmuo – Sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, būtina nustatyti tą ar tuos fizinius asmenis, kurie leido dirbti nelegalų darbą. Paminėtina, kad LR DK 24 str. 1 d. nurodyta, jog darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams. Darbdaviams įmonėse pagal įstatymą arba įgaliojimus gali atstovauti ir kiti asmenys (administracija). Administraciją sudaro pareigūnai, kurie turi teisę pagal savo kompetenciją duoti privalomus vykdyti nurodymus sau pavaldiems darbuotojams. Remiantis 2003 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 (Žin., 2004, Nr. 4-40) 14 str. bei byloje esančių Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatų nuostatomis, Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ organai yra bendrijos narių susirinkimas ir kolegialus valdymo organas – bendrijos valdyba, kurios kompetencijai, remiantis įstatų 9.7. p., priskirta priimti ir atleisti darbuotojus, sudaryti ir nutraukti su jais darbo sutartis (b.l. 20). Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nepagrįstai nurodyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. M. yra sodų bendrijos pirmininkas, kadangi Sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini) vienasmenis valdymo organas – bendrijos pirmininkas nėra numatytas ir nebuvo renkamas, tačiau K. M. buvo išrinktas Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininku. Nors kaip galima spręsti iš byloje paaiškėjusių aplinkybių, už darbuotojų priėmimą ir atleidimą, taip pat darbo sutarčių sudarymą ar nutraukimą yra atsakingi visi Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariai, tačiau tai nepaneigia K. M., esančio ne tik Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini)“ valdybos nariu ir jos pirmininku atsakomybės už su J. D. nesudarytą darbo sutartį ir leidimą dirbti jai nelegaliai. Nors K. M. paaiškino, kad jis nežinojo, jog su buhaltere J. D. reikia sudaryti darbo sutartį, manė, jog su Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini)“ nariais darbo sutarties sudaryti nereikia, tačiau toks nežinojimas neatleidžia K. M. nuo atsakomybės. Pažymėtina, jog jam buvo žinoma apie J. D. darbą, jai mokamą darbo užmokestį, apie tai, kad su ja darbo sutartis nesudaryta ir tai, kad valdybai, kurios pirmininkas jis yra, yra pavesta sudaryti su į darbą priimamais asmenimis darbo sutartis, todėl laikytina, kad jis, nors ir nežinodamas, jog jo, kaip valdybos nario ir valdybos pirmininko, neteisėtas neveikimas, t.y. šiuo atveju darbo sutarties nesudarymas su J. D., gali sukelti neigiamas pasekmes, tačiau turėjo ir galėjo tokias neigiamas pasekmes numatyti.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, laikytina, kad K. M. kaltė įrodyta pirmiau nutartyje paminėtais rašytiniais įrodymais, liudytojos J. D. parodymais.

Skiriant nuobaudą už padarytą administracinį teisės pažeidimą atsižvelgtina į administracinės nuobaudos skyrimo tikslus, į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. M. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą bei kitas turinčias reikšmės administracinės nuobaudos skyrimui aplinkybes.

LR ATPK 41³ str. 1 d. numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Teismo manymu, nors padarytas administracinis teisės pažeidimas įstatymų leidėjo yra įvertintas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas senyvo, neįgalaus asmens, turinčio tik vidurinį išsilavinimą, kuris galėjo sąlygoti jo teisinį neišprusimą ir klaidingą teisės aktų nuostatų supratimą, į tai, kad asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, jį padarė ne tyčia, siekdamas neigiamų pasekmių, o neatsargiai, tinkamai neįvertinęs teisės aktų nuostatų ir susiformavusių teisinių santykių pobūdžio, į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo anksčiau už tokio pobūdžio teisės pažeidimus administracinėn atsakomybėn netrauktas, į tai, jog savo veiksmais nesiekė padaryti žalos nei juridiniam asmeniui, nei darbą dirbusiai J. D., į specifinius Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ kaip juridinio asmens valdymo ir veiklos ypatumus, susiformavusią praktiką, kad su sodininkų bendrijos nariais darbo sutartys nebuvo sudarinėjamos, į tai, jog prisipažino padaręs pažeidimą, net ir minimalios straipsnyje nurodytos baudos skyrimas būtų neadekvatus padaryto teisės pažeidimo aplinkybėms, pažeistų protingumo ir sąžiningumo principus. Teismo manymu, šiuo atveju yra pagrindas taikyti LR ATPK 30¹ str. ir skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta LR ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje. Pažymėtina, kad administracinį teisė pažeidimą padaręs asmuo, o taip pat ir asmuo, kuris dirbo nelegaliai, t.y. J. D. veikė Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, kurios nariais jie yra, naudai, siekdami visuomeninių tikslų, įgyvendinti ne tik savo, bet ir kitų sodininkų bendrijos narių bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, veikė visų sodininkų bendrijos narių pritarimu ir valia. Be to, administracinėn atsakomybėn yra patraukas tik vienas iš Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narių, kai valdyba yra kolegialus organas. Šiuo metu tiek nelegalų darbą dirbusi J. D., tiek administracinį teisė pažeidimą padaręs asmuo yra parašę pareiškimus atsisakyti tiek valdybos nario, tiek ir buhalterės pareigų, todėl laikytina, jog minėti asmenys suvokė savo veiksmų neteisėtumą, galimas neigiamas pasekmes, administracinės nuobaudos skyrimo tikslai iš dalies yra pasiekti, todėl tikslinga skirti administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui K. M. švelnesnę nuobaudą nei numatyta 41³ str. 1 d. sankcijoje ir paskirti jam administracinę nuobaudą - įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 20-21 str., 30-32 str., 286-288 str., 291 str., tesimas

nutaria:

K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 41³ str. 1 d., padarymą pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30¹str skirti nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Nutarimo nuorašą siųsti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui.