Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-02-02 · Civilinė byla Nr. 2A-172-492/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-02
Bylos Nr.
2A-172-492/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Henrichas Jaglinskis, Virginija Volskienė, Neringa Švedienė
Atsakovas
UAB „Toode“
Ieškovas
A. T.
Civilinė byla Nr. 2A-172-492/2011Procesinio sprendimo kategorija: (S) 11.9.1.; 11.9.8.; 121.15.; 121.18.; 121.21.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. vasario 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Neringos Švedienės, Henricho Jaglinskio,

sekretoriaujant Silvijai Rimavičiūtei,dalyvaujant apelianto atsakovo UAB „Toode“ atstovei adv. Simonai Augėnaitei,ieškovei A. T.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Toode“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2965-466/2010 pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui UAB „Toode“ dėl atleidimo iš darbo datos pakeitimo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Šalies argumentai

ieškovė A. T., patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė pripažinti atsakovo UAB „Toode“ įsakymą Nr. K-09-07 dėl darbo sutarties Nr. 116 su A. T. baigimo, remiantis tarpusavio 2009-05-14 susitarimu, neteisėtą; pakeisti atleidimo iš darbo UAB „Toode“ datą nukeliant ją iki 2010-05-25; priteisti iš atsakovo UAB „Toode“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009-09-14 iki 2009-12-21, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji nuo 2008-09-08 pagal neterminuotą darbo sutartį dirbo UAB „Toode“ administratore. 2009-05-14 ieškovė su darbdaviu pasirašė susitarimą, kad 2009-09-14 nutrauks darbo sutartį pagal DK 125 str. (šalių susitarimu). 2009 m. liepos mėn. ieškovė sužinojo, jog ji yra nėščia. Atsižvelgdama į pasikeitusias aplinkybes bei DK 132 str. nuostatas, 2009-08-04 ieškovė pateikė darbdaviui pažymą apie nėštumą ir raštu paprašė atleidimo iš darbo dieną perkelti į kitą datą, pasibaigus DK 132 str. 1 d. garantijai, t.y. 2010-05-25. Darbdavys į ieškovės prašymą neatsižvelgė, 2009-09-14 įsakymu Nr. K-09-07 nutraukė darbo sutartį pagal DK 125 str., t.y. šalių susitarimu. Įsakyme ieškovė nurodė nesutinkanti su atleidimu iš darbo, darbo sutartyje taip pat nepasirašė. Kadangi ieškovė pažymą apie savo nėštumą darbdaviui pateikė nepasibaigus darbo santykiams, jai turi būti taikoma DK 132 str. garantija, atsakovo įsakymas Nr. K-09-07 pripažintas neteisėtu, remiantis DK 297 str. 3 d. priteistinas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką iki 2009-12-21, nes nuo 2009-12-21 jai mokama motinystės pašalpa.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Toode“ prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad ieškovė A. T., pasirašydama 2009-05-14 šalių susitarimą, išreiškė savo valią. Abi šalys susitarimą pasirašė laisva valia, suprato šio susitarimo pasekmes, pasirašyta sutartis turi įstatymo galią. Remiantis DK 127 str. 4 p. ieškovė galėjo atšaukti prašymo nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per 3 dienas nuo prašymo padavimo dienos. Vėliau šia teise galima pasinaudoti tik darbdavio sutikimu. DK 133 str. numatyta garantija darbuotojams, draudžianti atleisti juos laikino nedarbingumo laikotarpiu. Tačiau ši garantija taikoma, tik kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva. Ieškovė neprašo 2009-05-14 susitarimo nei pakeisti, nei panaikinti. Nepagrįstas prašymas pripažinti negaliojančiu atsakovo įsakymą Nr. K-09-07, kai šalių susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo lieka galioti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino neteisėtu UAB „Toode“ direktoriaus 2009 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. K-09-07 dalį dėl darbo sutarties pasibaigimo su administratore A. T. datos. UAB „Toode“ direktoriaus 2009 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. K-09-07 nustatytą darbo sutarties nutraukimo su administratore A. T. pagal LR Darbo kodekso 125 str. 1 d. datą - 2009 m. rugsėjo 14 d. nukėlė į 2010 m. gegužės 25 d. Priteisė ieškovei A. T. iš atsakovo UAB „Toode“ 8 593,74 Lt vidutinio (priskaičiuoto) darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką. Sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio 2 653,93 Lt priteisimo nutarė vykdyti skubiai. Priteisė iš atsakovo UAB „Toode“ į valstybės biudžetą 257,81 Lt žyminio mokesčio ir 21,72 Lt pašto išlaidų.

Pirmos instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2005, nurodęs, kad aplinkybės minėtoje ir civilinėje byloje Nr. 2-2965-466/2010 skiriasi tik tuo, kad civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2005 darbuotoja buvo atleista pagal DK 126 str. (suėjus darbo sutarties terminui), o šioje byloje ieškovė atleista pagal DK 125 str. 1 d. (šalių susitarimu). Taigi ieškovės kaip darbuotojos valia nuspręsti, naudotis jai taikoma DK 132 str. 1 d. numatyta garantija, ar ne. Teismas laikė, kad ši garantija negali būti ignoruojama nepriklausomai nuo to, kad šalys buvo susitarę dėl darbo sutarties nutraukimo datos. Kadangi ieškovė neginčija paties darbo sutarties nutraukimo fakto, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas UAB „Toode“ direktoriaus 2009-09-14 įsakymą Nr. K-09-07 dėl darbo sutarties su ieškove nutraukimo pripažinti neteisėtu dalyje dėl darbo sutarties nutraukimo datos (2009-09-14), nes tai prieštarauja DK 132 str. 1 d. nuostatai.

CPK 417 str. numato teismo teisę viršyti pareikštus reikalavimus. Teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes pripažįsta, kad viršyti ieškininius reikalavimus nėra pagrindo ir toks sprendimas atitinka protingumo, proporcingumo bei teisingumo principus.

Pripažinus ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, jai turi būti priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki motinystės pašalpos mokėjimo pradžios (DK 297 str. 1, 4 d., CPK 418 str.). Ieškovei priteistina 8 593,74 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką - 2 mėnesius ir 26 darbo dienas (2653,93*2+126,38*26, l. 28) neišskaičiavus mokesčių nuo darbo sutarties nutraukimo 2009-09-14 iki 2009-12-21, t.y. datos, kada ieškovei buvo pradėta mokėti motinystės pašalpa (l. 117).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Toode“ prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – A. T. ieškinio dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo netenkinti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2005, nes šioje nutartyje minimas darbo sutarties pasibaigimas suėjus terminui (juridinis faktas – įvykis), o pirmosios instancijos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje buvo analizuojamas šalių susitarimas (juridinis faktas – veiksmas). Darbo sutarties nutraukimas pasibaigus terminui yra reglamentuotas darbo įstatymų, o darbo sutarties nutraukimui šalių susitarimu taikytinos ir kitos teisės normos, t.y. CK normos, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Ieškinys negalėjo būti patenkintas, nes nebuvo ginčijamas 2009-05-14 šalių susitarimas dėl darbo sutarties Nr. 116 nutraukimo, kuris ir buvo pagrindu UAB „Toode“ direktoriui priimti 2009-09-14 įsakymą Nr. K-09-07. 2009-05-14 šalių susitarimu išreikšta tikroji suderinta šalių valia, šis susitarimas nebuvo ginčytas ir paneigtas, vadinasi, jis, pagal CK 6.189 str. 1 d. turi įstatymo galią ir turi būti vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-489/2005).

Ieškovė A. T. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nesutiko su apeliaciniu skundu.

Atsakovo UAB „Toode“ apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys – ieškovė A. T. ir atsakovas UAB „Toode“ susitarė 2009-05-14 dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2009-09-14 šalių susitarimu (l. 10). Ieškovė 2009-08-04 kreipėsi į atsakovą dėl susitarimo sąlygų pakeitimo – atleidimo datos nukėlimo vienam mėnesiui po jos nėštumo ir gimdymo atostogų pasibaigimo (l. 7), pateikė atsakovui 2009-07-31 išduotą medicininį pažymėjimą, patvirtinantį 10 savaičių nėštumą (l. 6). Atsakovas į pastarąją aplinkybę neatsižvelgė ir darbo sutartį nutraukė susitarime numatytu metu – 2009-09-14 (l. 11). Dėl faktinių aplinkybių byloje tarp šalių ginčo nėra, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais išimtinai dėl darbo kodekso 132 str. 1 d. taikymo bei susitarimo nutraukti darbo sutartį pasekmių vertinimo.

Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-02-09 nutartyje Nr. 3K-3-92/2005 pateiktu išaiškinimu, kad darbuotoja, dirbusi pagal terminuotą darbo sutartį ir jos metu tapusi nėščia, gali laisva valia nuspręsti, ar pasinaudoti įstatymo – DK 132 str. 1 d. numatyta garantija – draudimu atleisti ją iš darbo. Aplinkybę, kad nagrinėjamoje byloje darbo sutartis turėjo pasibaigti šalių susitarimu, teismas įvertino kaip neturinčią esminės reikšmės įstatyme numatytos garantijos taikymui. Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo išvadas, teigė, kad minėtoje kasacinės instancijos teismo nutartyje darbo sutartis pasibaigia suėjus terminui, t.y. reikšmingas juridinis faktas – įvykis, o nagrinėjamoje byloje – šalių susitarimu, kai reikšmingas juridinis faktas yra veiksmas. Dėl to 2009-05-14 šalių susitarimo aiškinimui ir vertinimui turėjo būti taikomos Civilinio kodekso normos, toks susitarimas laikytinas turinčiu šalims įstatymo galią.

Su apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad Darbo kodekse esančios normos reglamentuoja ne tik pačios darbo sutarties sudarymo ir vykdymo sąlygas, kuri savo prigimtimi yra privatinės teisės dalykas ir jos pagrindu kylančių teisinių santykių aiškinimui gali būti atskirais atvejais subsidiariai taikomos civilinio kodekso nuostatos, bet ir normos, numatančios atskirų asmenų socialinę apsaugą – nėščių moterų, darbuotojų, auginančių vaikus iki trejų metų, prižiūrinčių neįgalius asmenis, taip riboto darbingumo, nepilnamečių asmenų. Socialinių garantijų nėščiai moteriai taikymas nėra civilinio kodekso reguliavimo dalykas, be to, yra viešo intereso pobūdžio, todėl prioritetas teiktinas ne bendrosioms civilinio kodekso normoms, reglamentuojančioms sutarčių aiškinimo taisykles, bet specialiajam DK 132 str. 1 d. imperatyvui.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-02-09 nutartyje Nr. 3K-3-92/2005 pateiktu išaiškinimu ir dėl tos aplinkybės, kad abiem atvejais darbo sutartis turėjo baigtis darbdavio iniciatyva nustatytu terminu. Ir sudarant terminuotą darbo sutartį jos trukmę nustato darbdavys, ir ieškovei pasiūlyme nutraukti darbo sutartį terminą nustatė darbdavys. Todėl nepaisant skirtingų darbo sutarties pasibaigimo termino nustatymo aplinkybių (pirmuoju atveju – sudarant pačią darbo sutartį, antruoju – susitariant šalims dėl darbo sutarties nutraukimo), darbo sutartis pasibaigia dėl to paties juridinio fakto – tam tikro termino (anot apelianto – įvykio), dėl kurio šalys susitarė (juridinis faktas – veiksmas) anksčiau. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iniciatyva nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu nuo konkrečios datos buvo atsakovo, ieškovė su pasiūlymu sutiko iš esmės be jokių derybų, tuo metu jos valios susiformavimui negalėjo turėti įtakos vėliau esmine tapusi aplinkybė – nėštumas. DK 132 str. 1 d. numatytas draudimas nutraukti darbo sutartį su nėščia moterimi darbdaviui yra imperatyvus, jei darbo sutartis nutraukiama ignoruojant įstatymo reikalavimą, toks atleidimas iš darbo laikytinas neteisėtu. Ieškovei darbo sutarties nutraukimas sukėlė neproporcingas padėčiai pasekmes – veikdama kitos teisinių santykių šalies atžvilgiu sąžiningai, ji rizikavo likti be nedarbingumo ir motinystės pašalpos. Tuo tarpu termino nutraukti darbo santykius šalių susitarimu nukėlimas nekėlė grėsmės kokiems nors itin reikšmingiems darbdavio interesams, nes realiai ieškovė būtų dirbusi ilgiau nepilnus tris mėnesius, bei atsižvelgiant į aplinkybę, kad terminas bet kuriuo atveju galėjo būti šalių derybų objektu, laikytina, kad priimtu teismo sprendimu nebuvo pažeista šalių interesų pusiausvyra.

Apelianto argumentas, kad teismo sprendimu negalėjo būti patenkintas ieškinys, nes nebuvo pripažintas negaliojančiu 2009-05-14 šalių susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo, neturi įtakos ginčijamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Šioje byloje nebuvo ginčo dėl pačios šalių valios nutraukti darbo sutartį, ieškovė savo teisių pažeidimu nurodė neatitinkantį jos teisėtų interesų sutarties nutraukimo terminą. Bylos nagrinėjimo ribas sudarė faktinių aplinkybių apie ieškovei taikytiną DK 132 str. 1 d. garantiją nagrinėjimas, teisė pasinaudoti šia garantija atsirado po šalių susitarimo sudarymo, bet dar nepasibaigus darbo sutarčiai, todėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumas galėjo būti vertinamas nenuginčijus 2009-05-14 sudaryto šalių susitarimo. Darbo sutarties nutraukimo teisėtumą lemia visuma juridinių faktų – tiek susitarimas, tiek po susitarimo sudarymo atsiradusi ieškovės teisė į įstatyme numatytą socialinę garantiją, kitos aplinkybės. Šalių susitarimas tėra prielaida darbo sutarčiai nutraukti, pasekmės šalims kyla nutraukus darbo sutartį, todėl teismas darbo sutarties nutraukimą neteisėtu pagrįstai pripažino atsižvelgdamas į ieškovės teisę pasinaudoti įstatyme numatyta garantija ir nespręsdamas susitarimo teisėtumo klausimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto argumentus, nenustatė pagrindų skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 5,60 Lt apeliacinės instancijos teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 96 str., 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto UAB „Toode“ į valstybės biudžetą 5,60 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Virginija VolskienėTeisėjai Neringa ŠvedienėHenrichas Jaglinskis