- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-11
- Bylos Nr.
- e2YT-2114-187/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01350-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Stefanija Sakalauskienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankui
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, paveldėjimo tikslu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios(duomenys neskelbtini)., mirties, ji, jos dukra A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė.
Nurodė, kad(duomenys neskelbtini). mirė jos mama M. V.. M. V. mirties dieną buvo išsituokusi. Ji turėjo dvi dukras: G. Č. (V.) ir pareiškėją A. B. (V.). 2017 m. kovo 27 d. G. Č. Telšių r. 4-ojo notarų biure pateikė pareiškimą, kuriuo pareiškė, kad mirus mamai M. V., palikimo nepriėmė bei jokių pretenzijų į mirusiosios turtą neturi ir ateityje neturės. Mirusios M. V. palikimą sudaro teisė į jos mamos K. P., mirusios (duomenys neskelbtini)palikimą, kurį M. V. buvo priėmusi, notarų biure pateikdama pareiškimą dėl palikimo priėmimo, tačiau iki savo mirties nespėjusi baigti tvarkyti visus reikalingus dokumentus. Po K. P. mirties M. V. priimtą palikimą faktiškai valdė, juo naudojosi, nuo 2008 m. buvo priėmusi gyventi ir savo dukrą, t. y. pareiškėją, į K. P. priklausiusią namo, esančio(duomenys neskelbtini), dalį. Pareiškėja nurodė, kad tiek iki, tiek ir po savo mamos mirties toliau gyveno, bei iki šiol gyvena minėtame name, moka visus mokesčius, esant reikalui remontuoja bei naudojasi pagalbiniais statiniais. Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti (b. l. 1).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu pateikti įrodymai vienareikšmiškai nepatvirtino fakto, kad K. P. palikimas po jos mirties 2005 m. sausio 22 d., buvo priimtas pareiškėjos motinos įstatyme nustatyta tvarka. Tuo atveju, jei teismas įsitikintų, kad pareiškėjos pareiškime nurodytas prašymas atitinka CK 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytą paveldėjimo teisinių santykių reglamentavimą, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškimo patenkinimui (b. l. 22-23).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (LR CPK 445 str.). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina rašytiniai byloje esantys įrodymai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos senelė K. P., gim. (duomenys neskelbtini)., mirė(duomenys neskelbtini). Jos dukra, pareiškėjos motina M. V., mirė (duomenys neskelbtini)., nuo 2011 m. lapkričio 28 d. jos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). M. V. turėjo dvi dukras: A. B. (V.), gim.(duomenys neskelbtini). ir G. Č. (V.) gim.(duomenys neskelbtini)., kuri 2017 m. kovo 27 d. pareiškimu Nr. 1851, mirus motinai M. V., palikimo atsisakė. K. P. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – ½ gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: malkine, ūkiniu pastatu, tvartu, daržine, ūkiniu pastatu, esantys (duomenys neskelbtini).Po K. P. mirties dėl palikimo priėmimo į Telšių rajono 3-ąjį notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo kreipėsi mirusios dukra M. V., kuri palikimą priėmė, paveldėjimo bylos Nr. 34/2005. Po M. V. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Pareiškėja nurodo, kad po motinos M. V. mirties realiai jos paliktus statinius pradėjo valdyti, o būtent juos remontavo, juose gyveno ir iki šiol gyvena, moka reikiamus mokesčius, šį nekilnojamąjį turtą prižiūri ir tvarko. Netikėti pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, teismas neturi pagrindo.
Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-382/2010, 2010-12-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja A. B. po motinos M. V. mirties, su kuria ji faktiškai gyveno kartu, po jos mirties likusį turtą prižiūrėjo, juo rūpinosi, išlaikė ir juo naudojosi, o tai traktuotina kaip faktinį priėmimą. Pareiškėjos veiksmų pobūdis rodo, kad pareiškėja perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laiko save turto savininke.
Esant tokioms aplinkybėms nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja priėmė po motinos mirties atsiradusį palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti.
Prašomas nustatyti juridinis faktas sukels teisines pasekmes, pareiškėja galės kreiptis pas notarą dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)., mirties, pareiškėja, jos dukra A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.