Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. M. skundą Valstybės saugumo departamentui dėl įsakymo panaikinimo ir išeitinės išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo manymu, Kelių eismo taisyklių pažeidimas ne tarnybos metu nelaikytinas veika, sudarančia klaidingą visuomenės nuomonę, nes šio pažeidimo metu jokių neigiamų pasekmių nei asmenims, nei visuomenei nekilo.

I. M. aiškina, kad skundžiamas atsakovo įsakymas priimtas pažeidžiant Darbo kodekso reikalavimus, todėl pripažintinas neteisėtu. Panaikinus nepagrįstą ir neteisėtą atsakovo įsakymą dėl atleidimo iš tarnybos, jo nuomone, turėtų būti grąžintas į buvusias pareigas. Prieš priimant skundžiamą įsakymą, t. y. 2007 m. vasario 7 d., atsakovui buvo žinoma, kad Centrinės medicinos ekspertizės komisijos aktu Nr. 364 nustatyta, kad dėl sveikatos būklės yra netinkamas operatyvinei veiklai. Todėl, pareiškėjo manymu, iš pareigų jis turėjo būti atleistas Valstybės saugumo departamento statuto 22 str. 1 d. 6 p. pagrindu, kaip negalintis tęsti tarnybos.

Akcentuoja, kad drausminė nuobauda I. M. paskirta nepraleidus Valstybės saugumo departamento statuto 34 str. nustatytų terminų. Vadovaujantis šio Statuto 34 str. 2 d., drausminė nuobauda pareigūnui turi būti paskirta ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį saugumo pareigūnas nebuvo dėl ligos arba atostogavo. Statuto 34 str. 2 d. taip pat numato, jog drausminė nuobauda negali būti skiriama, jei nuo nusižengimo padarymo dienos praėję 1 metai. I. M. nuo 2006 m. spalio 3 d. iki 2007 m. vasario 9 d. neatvykdavo į darbą dėl ligos. Iš tarnybos buvo atleistas 2007 m. vasario 9 d., t. y. tą pačią dieną, kai baigėsi jo nedarbingumo pažymėjimas. Atleidžiant I. M. iš tarnybos 1 metų terminas drausminei nuobaudai skirti praleistas nebuvo, todėl pareiškėjo teiginys, kad buvo praleisti terminai drausminei nuobaudai skirti yra nepagrįsti.

Atsakovo nuomone, ta aplinkybė, jog I. M. tuoj pat po pažeidimo padarymo susirgo, o vėliau, t. y. 2007 m. vasario 7 d., Centrinės medicinos ekspertizės komisija pripažino, jog jis negali dirbti Valstybės saugumo departamente operatyvinio darbo, tačiau gali dirbti kabinetinį darbą, negali būti laikoma pakankamu faktiniu pagrindu I. M. atleisti iš tarnybos kitais teisiniais pagrindais. Taip pat atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas, dėl kurio jis atleistas iš tarnybos Valstybės saugumo departamente, buvo įvykdytas 2006 m. spalio 2 d., t. y. daug anksčiau nei pareiškėjas buvo pripažintas netinkamu dirbti operatyvinį darbą departamente.

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė jame nurodytais motyvais. Atsisakė reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Skundas dalyje dėl reikalavimo panaikinti Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus 2007 m. vasario 9 d. įsakymą Nr. P-56 ir priteisti iš atsakovo penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką atmestinas, kitoje dalyje administracinė byla nutrauktina.

Nustatyta, kad I. M., Valstybės saugumo departamento Devintosios valdybos Pirmojo skyriaus viršininkas, 2006 m. spalio 2 d. ne darbo metu būdamas neblaivus (nustatytas sunkus girtumo laipsnis) vairavo automobilį, policijos pareigūnams nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 61.3, 68 p. reikalavimus (b. l. 23). 2006 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. E505787 pareiškėjui už pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 6 d. ir 126 str. 3 d., padarymą skirta 3000 Lt bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 36 mėnesiams. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 26 d. nutartimi bauda sumažinta iki 1000 Lt, kita nutarimo dalis palikta nepakeista (b. l. 47-49). 2007 m. vasario 8 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (07)-13-2RN konstatuota, kad I. M. pažeidė Valstybės saugumo departamento pareigūnų elgesio taisyklių 14.1 p. ir 14.7 p. reikalavimus, savo veiksmais pažemino Valstybės saugumo departamento pareigūno vardą, sudarė klaidingą visuomenės nuomonę apie Valstybės saugumo departamentą, jo pareigūnus, tuo padarė drausminį nusižengimą, numatytą Valstybės saugumo departamento statuto 22 str. 1 d. 9 p. (b. l. 50-52). Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius, vadovaudamasis Valstybės saugumo departamento 33 str. 1 d. 6 p. ir 22 str. 1 d. 9 p. bei atsižvelgdamas į Valstybės saugumo departamento Septintojo skyriaus 2007 m. vasario 8 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (07)-13-2RN, 2007 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. P-56 I. M. atleido iš tarnybos Valstybės saugumo departamente.

Motyvuojamoji dalis

Dėl Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus 2007 m. vasario 9 d. įsakymo Nr. P-56 pagrįstumo

Valstybės saugumo departamento pareigūnų elgesio taisyklių 14.1 p. nustatyta, kad ne tarnybos metu Valstybės saugumo departamento pareigūnas privalo elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, kultūra būti pavyzdys kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą Valstybės saugumo departamento sistemą. Taisyklių 14.7 p. apibrėžta, kad pareigūnas ne tarnybos metu privalo privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų Valstybės saugumo departamento interesai ir Valstybės saugumo departamento pareigūno reputacija. Pagal Valstybės saugumo departamento statuto 22 str. 1 d. 9 p. saugumo pareigūnas iš tarnybos Valstybės saugumo departamente atleidžiamas, kai jis savo poelgiu tarnybos ar ne tarnybos metu žemina saugumo pareigūno vardą. Statuto 22 str. 2 d. numato, kad saugumo pareigūno vardo žeminimas - veika, kuria pareigūnas pažemina Valstybės saugumo departamento autoritetą, sudaro neigiamą klaidingą visuomenės nuomonę apie Valstybės saugumo departamentą, jo pareigūnus.

Bylos duomenys įrodo, kad pareiškėjas vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Tai laikytina vienų pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Pareiškėjas neginčija fakto, kad įvykdė teisės pažeidimą, už kurį numatyta administracinė ir drausminė atsakomybė.

Teismo manymu, tokiais teisei priešingais veiksmais I. M. akivaizdžiai pažemino pareigūno vardą, sudarė neigiamą nuomonę apie Valstybės saugumo departamentą. Savo elgesiu parodė nepagarbą visuomenei. Tai nesuderinama su einamosiomis pareigomis. Statutinėje organizacijoje asmuo turi kai kurias išskirtines teises, kartu numatytos ir didesnės pareigos bei atsakomybė už padarytus tarnybinius nusižengimus.

Be to, byloje yra duomenų, kad pareiškėjas iki tol jau kartą buvo baustas drausmine tvarka už Kelių eismo taisyklių 68 p. („draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviam (girtam) ar apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų“) pažeidimą. Tai rodo, kad jis nepadarė reikiamų išvadų, renkasi tokį elgesio būdą, kuris visuomenėje netoleruotinas.

Pareiškėjo teiginiai dėl tarnybinių pareigų neatlikimo įvykio metu šiuo atveju nėra svarbūs. Diskredituojantys veiksmai gali būti atlikti darbo vietoje ir darbo metu, taip pat ne darbo vietoje ir nedarbo laiku. Instituciją diskredituojantys veiksmai gali būti susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ir nesusiję su tuo, tačiau akivaizdžiai žeminantys orumą ir autoritetą institucijos, kurioje pareigūnas dirba (Aukščiausiojo teismo teisėjų senato 1996 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 42).

Pažymėtina, kad analogiškai statutinių pareigūnų padarytus pažeidimus vertina ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (adm. bylos Nr. A11- 226/2004, Nr. A7-247/2004, Nr. A11 – 803/2005).

Kaip liudija medicininės pažymos (b. l. 9-15), pareiškėjas nuo 2006 m. spalio 3 d. iki 2007 m. vasario 9 d. (įskaitytinai) sirgo ir dėl šios priežasties negalėjo atvykti į darbą. Iš tarnybos Valstybės saugumo departamente jis buvo atleistas 2007 m. vasario 9 d.

Valstybės saugumo departamento statuto 24 str. 1 d. nustatyta, kad negalima atleisti saugumo pareigūno iš tarnybos jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ar atostogų metu, išskyrus atleidimą pagal šio Statuto 22 str. 1 d. 1, 2, 6, 8, 16, 18 p. Jei saugumo pareigūnas atleistas iš tarnybos pažeidžiant šią nuostatą, jo atleidimo diena laikoma kita po atostogų ar kita po laikinojo nedarbingumo pasibaigimo tarnybos diena. Taigi, pareiškėjas buvo atleistas pažeidžiant Valstybės saugumo departamento statuto 24 str. 1 d., todėl jo atleidimo diena laikytina kita po laikinojo nedarbingumo pasibaigimo tarnybos diena - 2007 m. vasario 12 d. (vasario 10 ir 11 dienos buvo nedarbo dienos), tačiau tokios nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo įsakymo.

Tai, kad 2007 m. vasario 7 d. Centrinė medicinos ekspertizės komisija pripažino, jog I. M. negali dirbti Valstybės saugumo departamente operatyvinio darbo, negali būti besąlyginiu pagrindu atleisti jį iš tarnybos pagal Valstybės saugumo departamento statuto 22 str. 1 d. kitą punktą.

Nagrinėjamu atveju nuobaudos skyrimo terminai, numatyti Valstybės saugumo departamento statuto 34 str. 2 d., nepraleisti, nes pareiškėjas nuo 2006 m. spalio 3 d. iki 2007 m. vasario 9 d. sirgo.

Darytina išvada, kad įsakymas dėl I. M. atleidimo iš tarnybos neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.

Dėl reikalavimo nustatyti, kad pareiškėjas yra atleistas iš Valstybės saugumo departamento Devintosios valdybos Pirmojo skyriaus viršininko pareigų, kaip negalintis tęsti tarnybos pagal Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2007 m. vasario 7 d. pažymą

Skundo reikalavimu yra formuluojamas asmens prašymas teismui priimti patvarkymą, tiesiogiai paveiksiantį tarp ginčo šalių esantį materialinį teisinį santykį. Skundo reikalavimu yra formuluojamas asmens prašymas panaikinti administracinį aktą, įpareigoti administracinę instituciją atlikti tam tikrus veiksmus ir pan. (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str.). Tuo tarpu dėl pareiškėjo reikalavimo nustatyti, kad jis yra atleistas iš Valstybės saugumo departamento Devintosios valdybos Pirmojo skyriaus viršininko pareigų, kaip negalintis tęsti tarnybos pagal Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2007 m. vasario 7 d. pažymą, nėra galimybės priimti teismo patvarkymą dėl ginčo santykio. Šioje dalyje byla Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 d. 1 p. nutrauktina. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (adm. bylos Nr. AS2 – 154/2004, Nr. A2 - 309/2007).

Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką

Pareiškėjas skunde nurodė, kad panaikinus įsakymą dėl atleidimo iš tarnybos, jis dėl sveikatos būklės negali būti grąžintas į buvusias pareigas. Jam iš atsakovo turėtų būtų priteista penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Teisinis to pagrindas – Darbo kodekso 140 str.

Teismas konstatuoja, kad šis pareiškėjo reikalavimas nepagrįstas, nes:

1) 2007 m. vasario 9 d. įsakymas Nr. P-56 dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos pagal Valstybės saugumo departamento statuto 22 str. 1 d. 9 p. yra teisėtas ir pagrįstas. Bylos medžiaga, kaip jau minėta, pilnai patvirtina saugumo pareigūno vardo pažeminimą;

2) Valstybės saugumo departamento pareigūnų socialines ir kitas garantijas nustato Valstybės saugumo departamento statuto devintasis skirsnis. Jame nėra numatyta, kad pareigūnui, atleistam iš tarnybos už saugumo pareigūno vardo pažeminimą, išmokama atitinkamo dydžio išeitinė išmoka.

Šioje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 101 str. 1 d. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo I. M. skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus 2007 m. vasario 9 d. įsakymą Nr. P-56 „Dėl I. M. atleidimo iš tarnybos“ ir priteisti iš atsakovo penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką atmesti.

Bylą dalyje dėl reikalavimo nustatyti, kad I. M. yra atleistas iš Valstybės saugumo departamento Devintosios valdybos Pirmojo skyriaus viršininko pareigų, kaip negalintis tęsti tarnybos pagal Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2007 m. vasario 7 d. pažymą, nutraukti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.