Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. S. (toliau – N. S.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio, kuriuo N. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir nuteistas:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2022 m. balandžio 15 d.), 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu, skiriant N. S. sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2022 m. liepos 20 d.), 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu, skiriant N. S. sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šios bausmės buvo subendrintos, jas iš dalies sudedant, skiriant N. S. subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu N. S. paskirta bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, skiriant N. S. galutinę 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. nuosprendį. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas N. S. suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. liepos 20 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, bet ne ilgiau kaip paskirta bausmė. Pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę, suėmimą nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. N. S. Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2022 m. balandžio 15 d. apie 23.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,41 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu nukentėjusiajai R. S. sėdint ant sofos, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į dešinę kaktos pusę, vieną kartą kumščiu sudavė į dešinį skruostą, tokiu būdu smurtaudamas savo šeimos narei – sugyventinei R. S., sukėlė fizinį skausmą.

2. Be to, jis nuteistas už tai, kad 2022 m. liepos 20 d. apie 22.30 val., namų koridoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), ant laiptų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,44 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia kaire koja įspyrė nukentėjusiajai R. S. į dešinį skruostą, tokiu būdu smurtaudamas savo šeimos narei – sugyventinei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva dešiniame skruoste.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis N. S. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį ir skirti jam švelnesnę bausmę bei atidėti jos vykdymą.

3.1. Nuteistojo teigimu, jis iki šiol nėra atleistas iš darbo – dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje pagalbiniu darbininku. Iki sulaikymo jis gyveno kartu su savo sugyventine, kur gyvena ir jos 90 metų sulaukusi motina. Jai reikalinga nuolatinė pagalba, kurią šiuo metu jai teikia nuteistojo sugyventinė. Šiuo metu su sugyventine jis susitaikė, jų santykiai geri, ji laukia nuteistojo grįžtančio į namus. Didžiausia jo problema iki sulaikymo, pasak nuteistojo, buvo alkoholio vartojimas. Tačiau, prabuvęs sulaikyme du mėnesius, jis nusprendė visiškai atsiriboti nuo alkoholio vartojimo ir imtis visų įmanomų veiksmų, kad galėtų atsikratyti priklausomybės.

4. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo N. S. gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams, nurodė, kad apeliacinio skundo motyvai ne visai tinkami, tačiau prašė jį tenkinti. Prokurorė, nesutikdama su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nuteistojo N. S. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijama jo kaltė ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, todėl šie klausimai nagrinėjamu atveju išsamiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su N. S. paskirtomis pavienėmis ir galutine subendrinta bausmėmis, prašant jas sušvelninti. Esant šių aplinkybių visumai, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pasisakytina tik skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirtų bausmių individualizavimo klausimu.

6. Sprendžiant šį klausimą, visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

8. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl N. S. už pavienių nusikalstamų veikų padarymą paskirtų bausmių matyti, kad apylinkės teismas įvertino tai, kad N. S. analizuojamu atveju padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus. Kaip to reikalauja aukščiau aptartos teisės normos, atsižvelgė į N. S. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, konstatuodamas, kad nuteistasis praeityje už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą jau buvo teistas, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė neišnykus ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui. Be šių duomenų pirmosios instancijos teismas įvertino ir vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Visumos šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas N. S. skyrė griežčiausias jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose numatytas bausmės rūšis – terminuotą laisvės atėmimą, jos terminą nustatydamas mažesnį nei straipsnių sankcijose numatyti bausmių vidurkiai. Abejoti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtomis bausmėmis, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius ir tiek N. S., tiek jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančius duomenis, teisinio pagrindo nėra.

9. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, šis teistumas N. S. nėra pirmasis – praeityje už analogiško smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą jis jau buvo teistas ne kartą. Siekiant koreguoti nuteistojo elgesį tinkama linkme, praeityje jo atžvilgiu buvo taikomos švelnesnio pobūdžio bausmės – laisvės apribojimas, tačiau, akivaizdu, jog teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, toliau pažeidinėjo įstatymus, darydamas analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, tokiu būdu, pakankamų pastangų tinkamai savo elgesio korekcijai nedėdamas. Šių aplinkybių visuma suponuoja pagrįstą išvadą, jog tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį apeliantui vis tik nepavyksta. Darant šią išvadą paminėtina ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas N. S. padarė esant neišnykusiam ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, kas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad vertinamu atveju apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Visa tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikaltimų įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų N. S., būdamas laisvėje, nedėjo. Esant šiems duomenims, sutikti su apelianto teiginiais, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas už pavienių nusikalstamų veikų padarymą jam skirtų bausmių švelninimui, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

10. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais N. S. kartu su bausme buvo ne kartą skirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistasis ir vėl nusikalto, padarydamas analogiško smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš tą pačią nukentėjusiąją – savo sugyventinę, su kuria asmuo gyvena jau penkerius metus ir kuri suteikė jam galimybę gyventi savo bute, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo teiginiais, jog su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės skyrimas dar gali būti pakankamas tinkamai jo elgesio korekcijai. Tiek iš nuteistojo apeliacinio skundo motyvų, tiek ir iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų visumos aišku, kad pagrindinė nuteistojo neteisėto elgesio priežastis – tai alkoholio vartojimas. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis jau yra pasiryžęs keisti savo gyvenimo būdą, pažabojant nesaikingą alkoholio vartojimą, tačiau, įvertinus tai, kad jokių pastangų eliminuoti šį neigiamai N. S. elgesį įtakojantį veiksnį, jis nedėjo būdamas laisvėje, net ir turėdamas sugyventinę bei kartu su jais gyvenančią 90 metų močiutę, kuriai, pasak nuteistojo, būtina jo nuolatinė priežiūra, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo pasiryžimu savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

11. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir N. S. teiginiai dėl jo darbo. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tiek jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tiek šiuo metu nuteistasis dirba LSMU Kauno ligoninėje pagalbiniu darbuotoju, kas jį neabejotina charakterizuoja labiau teigiamai, tačiau, įvertinus tai, kad darbą asmuo turėjo ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, suponuoja pagrįstą išvadą, jog ši aplinkybė jokios teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju tai gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio nuteistojo neteisėto elgesio. Juo labiau, jog nuteistojo daromos nusikalstamos veikos yra nukreiptos ne į finansinės naudos siekimą, bet į savo artimą asmenį – sugyventinę, pas kurią jis grįžtų gyventi ir bausmės sušvelninimo atveju, tokiu būdu sudarant nuteistajam sąlygas nusikalsti pakartotinai.

12. Įvertinus paminėtas faktines ir teisines aplinkybes, nuteistajam paskirtas bausmes vertinti kaip aiškiai per griežtas nėra pagrindo – paskirtosios bausmės nėra per griežtos, jos neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant N. S. skirtas bausmes, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo, atsižvelgiant ir į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kurios pagrindu baudžiamoji byla N. S. atžvilgiu buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o jam skirta bausmė – sumažinta vienu trečdaliu. Šioje vietoje būtina pastebėti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas, vienu trečdaliu sumažindamas N. S. už pavienių nusikalstamų veikų padarymą paskirtas bausmes, bet ne subendrintą bausmę, dėl ko, nuteistajam buvo paskirta dar švelnesnė bausmė. Nors toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas nėra tinkamas, tačiau, negalint bloginti nuteistojo teisinės padėties, nesant prokuroro ir/ar nukentėjusiojo apeliacinio skundo, šis pažeidimas netaisytinas. Tuo tarpu išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti N. S. teisinę padėtį, atidedant jam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, šioje byloje nenustatyta.

13. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo N. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.