- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-07
- Bylos Nr.
- 1S-175-245/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurgis Kiškis, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- M. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. B. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. sausio 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
M. B. nuteistas Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį galutine 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2007 m. balandžio 4 d., bausmės pabaiga – 2017 m. spalio 4 d. Neatlikta bausmės dalis –8 mėnesiai 29 dienos (skaičiuojant Komisijos nutarimo, priimto 2017 m. sausio 5 d., dieną).Komisija 2017 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam M. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 31 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. sausio 5 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam M. B., konstatavęs, kad byloje nustatytos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad M. B. daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o nurodyti egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals. Nuteistasis M. B. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį ir prašo iš naujo išnagrinėti bylą ir taikyti jam lygtinį paleidimą.Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo motyvai neatitinka tikrovės. Pažymima, kad priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje apeliantas teistas ne už vagystes, o už vagystę, be to, jis šio ir kitų nusikaltimų, už kuriuos jis teistas (turto prievartavimo, narkotinių medžiagų gabenimo), nepadarė. O padaryti nusikaltimai, teistumų skaičiai ir jų pobūdis teismui nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad tai yra dėsningi nusikalstamo elgesio padariniai.Nesutinkant su teismo išvada, kad skundo autorius turi didelių finansinių įsipareigojimų (paskolą), kas rodo, kad jam reikalingos didelės pajamos, todėl išlieka pakankamai didelė rizika, jog jis, siekdamas gauti lėšų pragyvenimui, gali grįžti prie nusikalstamų veikų darymo, skunde pabrėžiama, jog tai, kad apeliantas bus įkalintas iki bausmės pabaigos, nereiškia, kad jam nebereikės grąžinti paskolos.Anot skundo autoriaus, teismo argumentai apie jo polinkį kaltinti kitus, perkeliant jiems atsakomybę už pasekmes, silpnus savianalizės įgūdžius, pateikti vienašališkai negatyviai.Skunde taip pat nesutinkama su nuteistajam paskirtų nuobaudų vertinimu.Nuteistojo M. B. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą M. B. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. B. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau įvertinus jo nusikalstamo elgesio riziką pagal „OASys“ metodiką, nustatytas vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos lygis – 58 balai. Nors įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, šiuo konkrečiu atveju teismui pateiktoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo M. B. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama manyti, kad išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino bylos duomenis, be pagrindo vienašališkai remtasi jį neigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, skundą nagrinėjančios kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nėra. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Skundo nagrinėjimui pateikta byla patvirtina, kad M. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: atlikdamas bausmę dalyvavo „Pažink save“, „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, „Kompiuterinio raštingumo pradmenų“ programose, lankė „Nuteistųjų, kuriuos ruošiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo“ užsiėmimus, mokėsi ir įgijo apdailininko (statybininko) profesinę kvalifikaciją, šiuo metu mokosi , šaltkalvio-įrankininko specialybės, dalyvauja „Relaksacija“, „Kitoks“ programose, tačiau vien tik dalyvavimas minėtoje veikloje nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju, nors ir yra sumažėjusi, lyginant su anksčiau atliktu elgesio rizikos vertinimu (nustatyti 62 balai), tačiau rizika išlieka vidutinė (58 balai). Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, bausmės atlikimo metu jis nesielgė nepriekaištingai, buvo ir skatintas (4 kartus), ir baustas (16 kartų). Paskutinė nuobauda jam paskirta tik 2017 sausio 12 d. Nors M. B. nesutinka su 2017 sausio 12 d. paskirta nuobauda, nurodo, kad ją apskundė Kalėjimų departamentui, tačiau duomenų apie šios nuobaudos panaikinimą byloje nėra. Be to, nuteistasis be pažeidimo, už kurį jam taikyta 2017 sausio 12 d. nuobauda, anksčiau padarė net 15 vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų pažeidimų. Todėl, šios 15 paskirtų nuobaudų, nepaisant to, kad negalioja, atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, patvirtina, jog nebuvo vykdyta viena iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, kad M. B. atlieka bausmę pagal trečiu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nusikaltimai sunkėjo, o bausmės atlikimo metu nuteistojo nuostatos personalo atžvilgiu buvo ne visada palankios. Taip pat iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys, susijęs su netinkama kompanija, tačiau spręsdamas problemas, kartais taiko netinkamas sprendimų strategijas, neįvertina ankstesnio patyrimo, kartoja tas pačias klaidas. Be to, M. B. neadekvačiai aukšta savivertė, silpni savianalizės įgūdžiai, jis negeba kritiškai vertinti savo nusikalstamo elgesio, linkęs kaltinti kitus, perkeliant jiems atsakomybę už pasekmes. Taip pat rizika pakartotinai nusikalsti išlieka dėl negebėjimo teisėtais būdais spręsti iškilusias finansines problemas, o bylos duomenys rodo, kad M. B. turi finansinių įsipareigojimų bankui (paskolas), vykdomi rašytai 4703,48 Eur sumai. Nors nuteistasis pateikė pažymą, kad išėjus iš įkalinimo įstaigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbins jį prekybos vadybininko pareigose, tačiau iki patekimo į pataisos namus, jis taip pat dirbo, bet tai nesulaikė jo nuo nusikaltimų darymo. Būtina atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, bei tai, kad nuteistajam po daugiau nei 9 metų bausmės atlikimo vis dar nustatomi trys kriminogeniniai veiksniai (netinkamas elgesio modelių pasirinkimas; neigiama pasirenkamų draugų įtaka; finansinio stabilumo trūkumas), tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis deda pakankamas pastangas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, teismui nėra pateikta. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis pataisos procese dalyvauja pasyviai, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo M. B. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.