Kauno apygardos teismo nutartis

2014-11-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1851-582/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-04
Bylos Nr.
1S-1851-582/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dmitrijus Korsakovas
Nuteistasis
A. J.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-1851-582/2014
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. lapkričio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2–ame sektoriuje 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. bausmę atlieka pagal: 1) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-07-09 nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ) 180 str. 2 d., 22 str. 1 d. 180 str. 2 d., 180 str. 1 d. (dvi veikos) ir vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., nuteistas 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2007-10-16 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė; 2) pagal Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2011-09-26 nuosprendį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012-01-20 nuosprendžiu, kuriuo pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., ir, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., nuteistas 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, taip pat pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., ir BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme, prie kurios pagal BK 64 str. 3 d. pridėta neatliktos bausmės dalis pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-07-09 nuosprendį ir paskirta galutinė 3 metų 11 mėnesių 24 dienų laisvės atėmimo bausmė; 3) pagal Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2012-08-01 nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., nuteistas su Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2011-09-26 nuosprendžiu subendrinta galutine 4 metų laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012-08-01, bausmės pabaiga – 2015-09-24.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 93-609 nutarta nuteistajam A. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, jam neatlikus 1 metų 1 mėnesio 3 dienų (Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2014-08-21) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad šiuo atveju nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas neatitiks teisingumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmės individualizavimo ir kitų baudžiamosios teisės principų.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. J. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas, spręsdamas galimybę taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tinkamai nesprendė klausimo, ar įmanoma jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, tik subjektyviai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, taip pat jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir kitas aplinkybes, kurios turi turėti įtakos sprendimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumui. Sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo pagrinde buvo priimtas tik dėl to, kad Komisija tinkamai, kaip mano teismas, neatsižvelgė į A. J. padaryto nusikaltimo pobūdį ir neatliktos bausmės dalį. Akivaizdu, kad tokiu būdu teismas ignoruoja lygtinio paleidimo įstatyminę nuostatą, kuri nenurodo aplinkybių – nuteistasis bausmę atlieka už atitinkamo nusikaltimo įvykdymą ir neatliktos bausmės dalis didelė – kaip priežasčių, trukdančių taikyti lygtinį paleidimą. Teismas netvirtino Komisijos nutarimo dar ir dėl to, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis padarė vieną pažeidimą. Tačiau teismas netinkamai įvertino pačią situaciją, nes už minėtą pažeidimą jam nebuvo paskirta jokia nuobauda, o tai reškia, kad režimo reikalavimų nuostatų A. J. nepažeidė, kaip tai aiškina teismas. Be to, teismas visiškai neatsižvelgė, kad nuteistasis buvo ne vieną kartą skatintas ir jei jam būtų buvusi skirta nuobauda už nusižengimą, tai ji būtų panaikinta dėl paskirto paskatinimo. Neatsižvelgta buvo ir į aplinkybes, rodančias, kad nuteistasis yra nusiteikęs pasimokyti iš praeities klaidų, kad atlikdamas bausmę mokėsi ir įgijo specialybę, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, taip pat nuteistųjų projekte „Sisteminga nuteistųjų integracija Vilniaus regione“, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta vidutinė, išlikę tvirti socialiniai ryšiai su artimaisiais, o lygtinai paleistas bus priimtas dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku.

Skunde nuteistasis taip pat pažymi, kad teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo taikymo, vykdo teisingumo principą, neturėdamas tam teisių. Nuteistojo teigimu, jam teisingumo principas buvo įvykdytas įstatymo numatyta tvarka apkaltinamuoju nuosprendžiu paskyrus bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas. Šiuo atveju apylinkės teismas nepaisė, kad jam buvo skirta itin griežta laisvės atėmimo bausmė būtent dėl įvykdytų nusikaltimų, kad teismo nuosprendžio paskelbimo metu ir buvo įgyvendintas teisingumo principas. Nei Komisijai, nei teismui pakartotinai ginti visuomenės intereso, įgyvendinti teisingumo principą baudžiamojoje byloje, kurioje jau seniai paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis, neleidžia joks įstatymas, nes, priešingu atveju, būtų sudarytos sąlygos bausti asmenį už įvykdytą nusikaltimą antrą kartą.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį, įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis atitinka formalias sąlygas, kurioms esant, gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau vien formalių kriterijų atitikimas tėra šio klausimo svarstymo sąlyga, bet ne lygtinio paleidimo pagrindas. Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui, visumą, pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tokios nuomonės laikėsi ir prokuroras, atsiliepimu nepritaręs Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.

Svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti ne tik ar taikant lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti probacijos tikslai, bet ir atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kuri užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. J. bausmę atlieka keturiais apkaltinamaisiais nuosprendžiais pakirtas bausmes už daugiau nei dešimt sunkių ir apysunkių tokio paties pobūdžio nusikaltimų (nusikaltimai nuosavybei) padarymą. Be šių teistumų A. J. anksčiau teistas vieną kartą, visi nusikaltimai buvo daromi tendencingai, nusikalstamų veikų darymas yra tapęs savotišku nuteistojo gyvenimo būdu. Savo netinkamo elgesio A. J. nesugebėjo keisti – jam parodyto teismo pasitikėjimo, pirmą kartą jam taikant bausmės vykdymo atidėjimą, nepateisino ir vėl nusikalto, taip pat pažeidė ir jam vėliau taikyto lygtinio paleidimo sąlygas, ką tinkamai įvertino skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas. Atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis nė karto nepažeidė režimo reikalavimų ir nebuvo baustas drausmine tvarka, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, A. J. nesistengė elgtis nepriekaištingai ir 2012-01-27 nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos. Nors už šį pažeidimą nuobauda jam nebuvo skirta, apsiribojant svarstymu drausminėje komisijoje, tačiau šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir kartu su paminėtomis aplinkybėmis dėl ankstesnio nuteistojo teisei priešingo elgesio verčia pagrįstai abejoti nuteistojo pozityviu ir nenusikalstamu elgesiu laisvėje, šiuo metu jam pritaikius lygtinį paleidimą. Didesnį nuteistojo pavojingumo laipsnį rodo ir tai, kad jo nusikalstamo elgesio rizika ateityje vis dar išlieka vidutinė (52 balai pagal OASys metodiką), be to, socialinio tyrimo ir psichologinės tarnybos išvadose nustatyta, kad nuteistojo riziką ateityje nusikalsti didina būtent ankstesni teisės pažeidimai ir gyvenimo stilius bei draugai (jam buvo daroma asocialios grupės įtaka), taip pat nuteistojo mąstymo problemos (nors nuteistasis apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas). Sėkmingą nuteistojo integraciją į visuomenę gali apsunkinti ir tai, kad jis pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe, savo neatsakingą elgesį yra linkęs pateisinti ir jam ne visada sekasi pasimokyti iš patyrimo. Nors A. J. imasi atsakomybės už savo gyvenimo būdą ir veiksmus, tačiau svarbūs išlieka aplinkos veiksniai.

Išdėstytų nuteistajam nepalankių aplinkybių kontekste jo skundo argumentai, kad jis bausmės atlikimo metu buvo skatintas, mokėsi ir įgijo specialybę, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje ir elgesio pataisos programose, lygtinai paleistas turės darbą ir gyvenamąją vietą, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai A. J. atžvilgiu jau pasiekti. Aukštesnysis teismas pažymi, jog teisingumas užtikrinamas ne nuosprendžio paskelbimu, kaip teigia nuteistasis, o nuteistajam realiai patiriant neigiamus padarinius dėl jo neteisėtų veikų, tai yra atliekant jam paskirtą bausmę. Šiuo atveju aukštesnysis teismas aptartų aplinkybių kontekste įvertinęs nuteistajam paskirtos bausmės dydį ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad A. J. neatliktos bausmės dalis – 1 metai 1 mėnuo 3 dienos (paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė), dar nėra adekvati įvykdytų nusikalstamų veikų kiekiui, neigiamai charakterizuojamai nuteistojo asmenybei, todėl nėra pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis yra motyvuota ir pagrįsta išsamia surinktų duomenų analize, todėl ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Dmitrijus Korsakovas