Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nutarties laikyti nepaduotu ir grąžinti padavusiam asmeniui ieškovo V. S. ieškinį atsakovui S. T. (S. T.) dėl garbės ir orumo gynimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas V. S. 2008 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atsakovo S. T. išplatintą tikrovės faktų neatitinkančią, ieškovo garbę ir orumą žeminančią ir ieškovui padariusią moralinę žalą informaciją, įvardinti kaip netikrą bei melagingą.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 30 d. nutartimi, konstatavęs, kad ieškinys neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, nustatė ieškovui V. S. terminą iki 2009 m. sausio 30 d. pašalinti ieškinio trūkumus: pateikti teismui ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punkte keliamus reikalavimus, pateikti įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus atsakovui skirtus ieškinio priedus, pateikti visus su bylos nagrinėjimu susijusius rašytinius įrodymus iš bylos Nr.2-4903-33/2004 ir sutikslinti bei sukonkretinti ieškininius reikalavimus, t.y. tiksliai nurodyti, kokios paskelbtos žinios žemina ieškovo garbę bei orumą ir neatitinka tikrovės, kodėl paskelbtos žinios žemina ieškovą, kada ir kur žinios buvo paskelbtos, kad žinias paskelbė atsakovas ir apie ieškovą, suformuluoti paneigimo tekstą ir nurodyti žinių paneigimo būdą, jei paneigimas yra galimas.

Vykdydamas šią nutartį, ieškovas V. S. 2009-01-16 pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė atsakovo S. T. išplatintą tikrovės faktų neatitinkančią, ieškovo garbę bei orumą žeminančią ir ieškovui moralinę žalą padariusią informaciją, įvardinti kaip netikrą bei melagingą ir įpareigoti Valstybinę lošimų priežiūros komisiją pašalinti informaciją iš 2004 m. vasario 9 d. (duomenys neskelbtini) išvados antros dalies. Šiame ieškinyje, be kitų reikšmingų aplinkybių, nurodė, kad bylą ves be teisinės pagalbos, kad neprieštarauja dėl sprendimo už akių priėmimo, kad teismas pagal CPK turi įgalinimus pats patvirtinti dokumentų kopijas iš esamų originalų, kad teismas pats turi teisę prijungti kitų bylų medžiagą, reikalingą nagrinėjamoje byloje, kad už paduodamą ieškinį jis yra sumokėjęs nustatyto dydžio žyminį mokestį.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. kovo 20 d. nutartimi ieškovo V. S. ieškinį atsakovui S. T. laikė nepaduotu ir jį gražino ieškovui. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįvykdė dalies 2008 m. gruodžio 30 d. nutartyje nurodytų teismo įpareigojimų: nesutikslino bei nesukonkretino ieškinio reikalavimų, t.y. ieškovas nenurodė, kokios paskelbtos žinios žemina jo garbę bei orumą ir neatitinka tikrovės, nenurodė argumentų, kodėl paskelbtos žinios yra žeminančios, kada ir kur jos buvo paskelbtos, kad paskelbtos žinios yra apie ieškovą ir jas paskelbė atsakovas, nesuformulavo paneigimo teksto, nenurodė žinių paneigimo būdo, jei paneigimas, atsižvelgiant į paskleidimo būdą, yra galimas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas nutartyje nurodytų trūkumų iki nustatyto termino pilnai nepašalino.

Atskiruoju skundu ieškovas V. S. prašo nutartį panaikinti. Nurodo, kad teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus pašalino ir teismui pateikė paaiškinimus patikslintame ieškinyje. Teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą ieškinio trūkumus pašalinti pagal CK 7.7¹ straipsnį, kadangi šis straipsnis šioje byloje netaikytinas, nes tikrovės neatitinkantys duomenys nebuvo pateikti masinėse informavimo priemonėse. Ieškovas neturi teisinio išsilavinimo ir teisinių įgūdžių reikalavimams suformuluoti bei ieškiniui paruošti, o teisinė pagalba jam nėra suteikta, kadangi Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsisako ją suteikti. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas pateikė nepatvirtintas dokumentų kopijas, kadangi ieškovas dokumentų originalus pateikė į kitą civilinę bylą Nr.2-4903-33/2004, kurią teismo prašė prijungti, nes ji yra teismo žinioje.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo, manantis, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisės norma ne tik įtvirtina konstitucinę asmens teisę kreiptis į teismą, bet taip pat nustato, kad minėta subjektinė teisė turi būti realizuojama įstatymo nustatyta tvarka. Kreipimosi su ieškiniu į teismą tvarką numato CPK 135 straipsnis, kuriame įtvirtinti ieškinio turinio reikalavimai. Be to ieškinys, kaip ir kiekvienas byloje dalyvaujančio asmens procesinis dokumentas, taip pat turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turinio bei formos reikalavimus (CPK 111 str.). Ieškovui pateikus šių įstatymo reikalavimų neatitinkantį ieškinį, teismas privalo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138, 115 str.), nes tik šiuos reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas laikytinas tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu.

Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 1-2), prašydamas atsakovo S. T. išplatintą tikrovės faktų neatitinkančią, ieškovo garbę bei orumą žeminančią ir ieškovui moralinę žalą padariusią informaciją, įvardinti kaip netikrą bei melagingą. Spręsdamas šio ieškinio priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas 2008 m. gruodžio 30 d. nutartyje konstatavo tokius ieškinio trūkumus: pirma, ieškinyje nenurodyta ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo ir informacija, ar byla bus vedama per advokatą; antra, atsakovui skirti ieškinio priedai nepatvirtinti įstatymų nustatyta tvarka; trečia, netinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimai, kadangi tiksliai nenurodyta, kokios paskelbtos žinios žemina ieškovo garbę bei orumą ir neatitinka tikrovės, kodėl paskelbtos žinios žemina ieškovą, kada ir kur žinios buvo paskelbtos, kad žinias paskelbė atsakovas ir apie ieškovą, be to nesuformuluotas paneigimo tekstas ir nenurodytas žinių paneigimo būdas, jei paneigimas yra galimas; ketvirta, ieškinio reikalavimuose nesuformuluotas ieškinio turinyje nurodytas reikalavimas dėl 2000 Lt priteisimo neturtinei (moralinei) žalai atlyginti. Konstatavęs tokius ieškinio trūkumus, teismas nustatė atitinkamą terminą jiems pašalinti. Vykdydamas teismo įpareigojimą, ieškovas V. S. pateikė patikslintą ieškinį (b.l. 74-78), kuriuo prašė atsakovo S. T. išplatintą tikrovės faktų neatitinkančią, ieškovo garbę bei orumą žeminančią ir ieškovui moralinę žalą padariusią informaciją, įvardinti kaip netikrą bei melagingą ir įpareigoti Valstybinę lošimų komisiją pašalinti ją iš 2004 m. vasario 9 d. (duomenys neskelbtini) išvados antros dalies. Šiame patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad bylą ves be advokato ir kad neprieštarauja dėl sprendimo už akių priėmimo, kad teismui pateikė ieškinio priedų originalus ar patvirtintas kopijas, o įstatymas nereikalauja, jog kitai šaliai taip pat būtų teikiami originalai, be to teismas turi įgaliojimus pats tvirtinti dokumentų kopijas iš pateiktų originalų. Ieškovas taip pat paaiškino, kad negali tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimų, kadangi neturi teisinių žinių, o teisinė pagalba jam neteikiama. Neturtinės (moralinės) ir turtinės (materialinės) žalos nustatymo klausimą ieškovas paliko spręsti teismo nuožiūra. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. kovo 20 d. nutartimi (skundžiama nutartis) ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui. Teismas konstatavo, jog ieškovas nepašalino dalies teismo nustatytų trūkumų, o būtent: nepatikslino ir nesukonkretino ieškininių reikalavimų pagal teismo nurodymus. Ieškovas V. S. su tokia teismo išvada nesutinka, atskirajame skunde nurodydamas, kad jo ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus ir gali būti priimtas nagrinėti, o teismas neteisingai įpareigojo ieškovą trūkumus šalinti pagal CK 7,7¹ straipsnį. Ieškovą žeminančios žinios buvo paskleistos ne masinėse informavimo priemonėse, o buvo pateiktos Valstybinei lošimų komisijai, todėl, apelianto įsitikinimu, CK 7.7¹ straipsnis šiuo atveju netaikytinas. Nebūdamas teisininku ir neturėdamas teisinės pagalbos, ieškovas negali nurodyti konkrečių CK straipsnių, kurie buvo pažeisti. Ieškovo nuomone, teismas turėjo vadovautis CK 2.24 straipsnio 1 dalimi ir ieškinį priimti. Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Apeliantas atskirajame skunde be pagrindo nurodo CK 7.7¹ straipsnį, nes pirmosios instancijos teismas iš esmės juo nesirėmė. Iš nutarties, kurioje konstatuoti ieškinio trūkumai, turinio matyti, kad teismas, konstatuodamas ieškinio trūkumus ir nustatydamas apeliantui (ieškovui) terminą juos pašalinti, taip pat skundžiama nutartimi, laikydamas ieškinį nepaduotu, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr.1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 7, 7¹ straipsnių, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“. Taigi teismas vadovavosi ne konkrečiais CK straipsniais, o teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimu) ir galiojančio CK 2.24 straipsnio nuostatomis.

Apeliantas teigia, kad pašalino visus teismo nustatytus ieškinio trūkumus ir ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus, todėl gali būti priimtas ir nagrinėjamas. Tačiau sutikti su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo, kadangi iš patikslinto ieškinio matyti, jog ieškovas savo reikalavimų nesukonkretino ir nepatikslino, nors pirmosios instancijos teismas konkrečiai 2008 m. gruodžio 30 d. nutartyje nurodė, kaip tai padaryti, t.y. tiksliai nurodyti, kokios paskelbtos žinios žemina ieškovo garbę bei orumą ir neatitinka tikrovės, kodėl paskelbtos žinios žemina ieškovą, kada ir kur žinios buvo paskelbtos, kad žinias paskelbė atsakovas ir apie ieškovą, suformuluoti paneigimo tekstą ir nurodyti žinių paneigimo būdą, jei paneigimas yra galimas. Apeliantas patikslintame ieškinyje savo reikalavimą iš esmės paliko tokį patį, kaip ir pirminiame ieškinyje, tik šiek tiek jį papildė, prašydamas teismo įpareigoti Valstybinę lošimų komisiją pašalinti, ieškovo teigimu, melagingą ir jį žeminančią informaciją iš 2004 m. vasario 9 d. (duomenys neskelbtini) išvados. Tačiau kokią konkrečiai informaciją, reikia įvardinti kaip netikrą bei melagingą ir įpareigoti pašalinti iš išvados, ieškovas patikslintame ieškinyje nenurodė. Tokiu būdu, ieškovui nenurodžius, kokią informaciją jis laiko neatitinkančia tikrovės, teismas neturi galimybės patikrinti, ar ji tikrai neatitinka tikrovės, ar ji žeidžia ieškovo orumą ir garbę. Be to, nenurodžius tikslios informacijos (sakinių, frazių), kuri, ieškovo teigimu, yra melaginga ir žemina jo garbę ir orumą, nebūtų tinkamai informuotas atsakovas apie jam keliamą reikalavimą ir būtų apribota jo teisė pareikšti atsikirtimus į ieškinį. Taigi, nesukonkretinus ieškinio dalyko, nėra pakankamai apibrėžtos teisminio nagrinėjimo ribos. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, patikslintame ieškinyje iš esmės nurodydamas tokį patį reikalavimą kaip ir pirminiame ieškinyje, neįvykdė teismo įpareigojimo sukonkretinti bei patikslinti savo reikalavimus, todėl pašalino ne visus teismo konstatuotus ieškinio trūkumus. O tai įgalino pirmosios instancijos teismą ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu, todėl skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Apelianto teiginiai, kad jis nėra teisininkas, todėl negali tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimų, kaip tik patvirtina, jog teismo nurodyti ir aukščiau aptarti trūkumai patikslintu ieškiniu nebuvo pašalinti. Iš pirmosios instancijos teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutarties matyti, kad teismas pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai įvardijo, ką tiksliai ieškovas privalo patikslinti ir kokiu būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo įpareigojimai nėra neįvykdomi, nėra pernelyg sudėtingi, todėl gali būti suprantami ir įvykdomi be teisininko pagalbos. Tačiau ieškovas jų neįvykdė, o, nesukonkretintus ieškinio dalyko, nėra galimybės nustatyti nagrinėjimo ribas ir tokį ieškinį išnagrinėti iš esmės.

Apelianto argumentai dėl ieškinio priedų formos ir teismo pareigos prisijungti kitą jo žinioje esančią bylą prie nagrinėjamos bylos nenagrinėtini, kadangi pirmosios instancijos teismas laikė, jog šis ieškinio trūkumas buvo pašalintas.

Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nėra juridiškai reikšmingi ir neįtakoja apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu nutarčiai panaikinti apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.