Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-22-880/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-20
Bylos Nr.
1-22-880/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-55948-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Kaltinamasis
J. M.
Nukentėjusysis
D. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-22-880/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55948-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.4. (S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 20 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Bronei Matiukienei,dalyvaujant prokurorei Palmirai Pečiulienei,kaltinamajai J. M.,nukentėjusiajai D. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. M., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, netekėjusi, bedarbė, neturinti teistumo, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. būdama viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens rankinės, o būtent:

J. M., 2016 m. lapkričio 28 d. apie 10 val. 30 min., būdama viešoje vietoje – parduotuvėje „Gausa“, esančioje Širvintose, I. Šeiniaus g. 10, iš D. J. rankinės, kurią ji laikė užsidėjusi ant peties, pagrobė D. J. piniginę, kurios vertė 10 Eur, su joje buvusiais 90 Eur, D. J. AB „Swedbank“ elektronine mokėjimo kortele, „Swedbank“ AB išduota prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodų kortele, V. J. AB „Swedbank“ elektronine mokėjimo kortele, D. J. vardu išduota asmens tapatybės kortele Nr. 13918605 ir D. J. vardu išduotu socialinio draudimo pažymėjimu Nr. SK 1123952, tuo padarydama nukentėjusiajai 100 Eur turtinę žalą.

Šiais veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamoji J. M. kalta prisipažino ir nurodė, kad 2016 m. lapkričio 28 d. ji su savo drauge buvo atvažiavusi į parduotuvę „Gausa“ Širvintose. Bevaikščiojant pamatė, kad viena moteris stovi su prasegta rankine, o viduje matėsi piniginė. Ji pasitaikius progai iš rankinės piniginę ištraukė. Piniginę ji įsidėjo ir viena išėjo iš parduotuvės. Draugė apie tai nieko nežinojo. Iš piniginės ji paėmė tik joje buvusius pinigus. Piniginę ji išmetė šalikelėje, kad žmonės ją greičiau surastų ir tikėjosi, kad ją pagal dokumentus grąžins savininkei. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos padaryta nusikalstama veika įrodyta surinktais įrodymais, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnis).

Nukentėjusioji D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. lapkričio 28 d. ryte atėjo į I. Šeiniaus gatvėje esantį bankomatą ir 10:25 val. išsigrynino 90 eurų. Pinigus įsidėjo į 10 eurų vertės piniginę, kurią įdėjo į rankinę. Rankinę užsegė užtrauktuku, pasikabino ant peties ir nuėjo į parduotuvę „Gausa“, esančią tame pačiame pastate kaip ir bankomatas. Parduotuvėje už nieką neatsiskaitinėjo. 11.30 val. iš parduotuvės nuėjo į Širvintų ligoninę. Ligoninėje ji pamatė, kad prasegta rankinė, taip pat pastebėjo, kad nėra piniginės. Piniginėje buvo 90 eurų, jos vardu išduota asmens tapatybės kortelė, „Swedbank“ bankomato kortelė, elektroninės bankininkystės kortelė su kodais, nuolaidų kortelės. Tada grįžo į parduotuvę ,,Gausa“. Matė, kad parduotuvėje yra užrašas, jog patalpos stebimos vaizdo kameromis. Pardavėjos paaiškino, kad vaizdinę medžiagą gali peržiūrėti tik parduotuvės direktorius. 2016 m. lapkričio 29 d. paskambino parduotuvės ,,Gausa“ pardavėja ir pasakė, kad vaizdo kameromis užfiksuota, kaip jai apžiūrint drabužius, 2016 m. lapkričio 28 d. 10:29 val. prie jos iš nugaros prieina senyvo amžiaus moteris ir iš rankinės, kabančios ant peties, ištraukia jos piniginę. Iš vaizdinės medžiagos ji pati tos moters atpažinti negali. Teismo posėdžio metu ji pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti jai 130 eurų turtinę žalą bei 500 eurų neturtinę žalą.

2016 m. gruodžio 9 d. Vilniaus apskrities VPK Širvintų r. PK vyriausiosios patrulės J. Survilaitės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad J. M., gyv. Bagaslaviškio vns. 4, 2016 m. gruodžio 9 d. kelkraštyje Širvintų kaime rado D. J. asmens tapatybės kortelę ir Sodros pažymėjimą, D. J. ir V. J. elektronines mokėjimo korteles. Rasti dokumentai ir kortelės apžiūrėti bei grąžinti D. J. (b.l. 12 -18).

2016 m. gruodžio 12 d. Vilniaus apskrities VPK Širvintų r. PK vyresniojo tyrėjo A. Dubiečio tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad parduotuvės „Gausa“ vadybininkas M. L. elektroniniu paštu pateikė dvi nuotraukas, darytas iš kamera fiksuotos vaizdo medžiagos, kuriose matyti kaip kaltinamoji ištraukia piniginę iš nukentėjusiosios rankinės (b.l. 20).

2017 m. sausio 5 d. Vilniaus apskrities VPK Širvintų r. PK vyresniojo tyrėjo A. Dubiečio tarnybiniame pranešime fiksuota, kad 2017 m. sausio 4 d. gauta informacija iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Virgilijaus Komičiaus, jog vienoje iš aplinkraštyje pateiktų nuotraukų atpažįstama galimai J. M. (b.l. 25).

Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir juos ištyręs teisiamojo posėdžio metu, daro išvadą, kad yra įrodyta, jog J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamosios kaltė įrodyta jos prisipažinimu teismo posėdžio, nukentėjusiosios parodymais bei policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, vaizdo įrašo medžiaga, tai yra byloje neginčytinai nustatyta, kad J. M. tyčia būdama viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš nukentėjusiosios D. J. rankinės.

Kaltinamosios J. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra jos nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir, kad savo noru pašalino padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajai bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).

Kaltinamoji J. M. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimas yra baigtas. Byloje yra dvi kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į kaltinamosios asmenybę, t. y. jog ji teistumo neturi (b.l. 50), administracine tvarka paskutinį kartą bausta 2004 m. (b.l. 51), niekur nedirba ir darbo biržoje nesiregistruoja (b.l. 52-53). Pažymėtina, kad kaltinamoji padarytą turtinę žalą teismo posėdžio metu nukentėjusiajai atlygino.

Atsižvelgiant į tai, kad J. M. teistumas yra išnykęs, jai skiriama bausmė kaip asmeniui, kuris teisiamas pirmą kartą, tai yra bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu. Teismo vertinimu, pirmiau aptartų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį padės pasiekti 45 MGL dydžio bauda.

Remiantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ši bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajai skirtina galutinė 30 MGL dydžio bauda.

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamosios J. M. priteisti 130 Eur turtinę žalą ir 500 Eur neturtinę žalą. Kaip jau buvo minėta, teismo posėdžio metu kaltinamoji padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai atlygino, todėl teismas turtinės žalos atlyginimo klausimo nenagrinėja. Dėl patirtos neturtinės žalos nukentėjusioji nurodo, kad pavogus jos piniginę su dokumentais, banko kortelėmis ir prisijungimais prie internetinės bankininkystės, ji liko be pinigų, o tai sukėlė jai daug nepatogumų. Ji turėjo iš naujo pasidaryti asmens dokumentus, negalėjo atlikti pavedimų internetų, dėl ko sugaišo savo laiką. Be to, dėl vagystės ji patyrė stresą, ją kamavo nemiga, atsirado nesaugumo jausmas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie įtvirtinti CK 1.5 straipsnio 4 dalyje. Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus pagal tai, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis.

Byloje nustatyta kaltinamosios J. M. kaltė padarius nusikaltimą, sukėlusį nukentėjusiajai D. J. neigiamas pasekmes. Teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusioji dėl nusikalstamos veikos patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, nepatogumus ir tai įtakojo jos normalų gyvenimą. Nukentėjusioji po nusikaltimo jautė nerimą, atsirado nesaugumo, baimės jausmas, ją kamavo nemiga. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, jog kaltinamosios nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai neabejotinai buvo padaryta neturtinė žala. Tačiau įvertinus, teismų praktiką analogiškose bylose, bei tai, kad nukentėjusioji nors ir patyrė dvasinius išgyvenimus, bet sunkesnių pasekmių neatsirado (į medicinos įstaigas, psichologus ji nesikreipė), todėl manytina, kad jos prašoma suma yra per didelė, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajai D. J. iš kaltinamosios J. M. priteistina 200 eurų neturtinė žala.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-313, 306 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. M. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 45 MGL (1694,70 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, J. M. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 30 MGL (1129,80) dydžio baudą.

D. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti D. J. iš J. M. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

J. M. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (paso) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus reikšmingus bylai tirti: D. J. AB „Swedbank“ elektroninę mokėjimo kortelę, V. J. AB „Swedbank“ elektroninę mokėjimo kortelę ir D. J. socialinio draudimo pažymėjimą grąžinti nukentėjusiajai D. J..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėjas Linas Zinkevičius