Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-12-22 · Civilinė byla Nr. 2S-1801-460/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-12-22
Bylos Nr.
2S-1801-460/2016
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-00830-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Maškevičienė
Ieškovas
D. P.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei ,,Detaura“, I. K., Š. J.
Civilinė byla Nr. 2S-1801-460/2016(Proceso Nr. 2-46-3-00830-2016-5)Procesinio sprendimo kategorijos (S) 3.6.1.2.3; 3.3.2.4..
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. gruodžio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. P. (D. P.) (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Detaura“, I. K., Š. J. dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašo 2011 m. spalio 21 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį tarp UAB ,,Detaura“ ir I. K., kuria tariamai parduodamas automobilis BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Taip pat 2011 m. lapkričio 15 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį tarp I. K. ir Š. J., kuria tariamai parduodamas automobilis BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Nustatyti, kad automobilis BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas 2013 m. spalio 14 d. iš A. S. yra D. P. nuosavybė ir jį jam grąžinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Tauragės rajono apylinkės teisme 2016-08-29 buvo gautas atsakovo Š. J. atsiliepimas į ieškinį, juo prašė ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovui visas bylinėjimosi išlaidas bei įpareigoti ieškovą D. P. per teismo nustatytą terminą sumokėti 6000 Eur užstatą į Tauragės rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, galimų atsakovo Š. J. bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Žemesnės instancijos teismas

3. Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Nutarė įpareigoti ieškovą per 10 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos įmokėti į Tauragės rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT17 4010 0416 0003 0111, AB DNB banke, 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) užstatą atsakovui Š. J. bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, būtinai nurodant mokėjimo paskirtį – „užstatas Š. J. bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, bylos numeris 2-1045-607/2016“, ir pateikti teismui sumokėjimą patvirtinančius įrodymus. Kitą prašymo dalį atmetė. Nurodė, jog atsakovas bylinėjimosi išlaidas byloje patirs. Teismo nuomone, 6 000 Eur užstatas per didelis, dėl to įpareigojo sumokėti 3 000 Eur užstatą.

Šalies argumentai

4. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymo netenkinti. Nurodo, jog prie atsakovo Š. J. pateikto atsiliepimo į pareikštą ieškinį nėra pateikta jokių sąskaitų, kvitų ir pan., todėl nėra informacijos apie Š. J. jau patirtas išlaidas, taip pat nėra pateikta net preliminaraus apskaičiavimo. Mano ,kad jei nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų apie galimas atsakovo Š. J. išlaidas, skundžiama nutartis yra priimta nepagrįstai, todėl turi būti panaikinta.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime atsakovas Š. J. su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog neįmanoma tiksliai apskaičiuoti būsimų bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

7. Bylos duomenimis nustatyta, jog šioje byloje nagrinėjamas civilinis ginčas, kurį inicijavo Rusijos Federacijos pilietis, gyvenantis Sovetsko mieste, Kaliningrado srityje.

8. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas yra Rusijos Federacijos pilietis, tenkino atsakovo Š. J. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo taikymo.

9. Teismas pažymi, jog CPK 794 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškovas kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo atsakovo prašymu privalo CPK nustatyta tvarka sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Pagal CPK 794 straipsnio 2 dalį minėta pareiga netaikoma, jeigu: 1) ieškovas Lietuvos Respublikoje turi turto, kurio pakanka bylinėjimosi išlaidoms padengti; 2) neturtinio pobūdžio šeimos bylose, bylose pagal pareikštą priešieškinį bei bylose, kuriose prašoma išduoti teismo įsakymą; 3) bylose, kuriose šalys susitarė dėl to, kad ginčai bus nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose; 4) jeigu užstato institutą draudžia atitinkama tarptautinė sutartis.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog ieškovas yra užsienio valstybės pilietis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis turi sumokėti užstatą, kad būtų užtikrintas atsakovo galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Sprendžiant prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo pagrįstumą, būtina įvertinti ir tai, ar neegzistuoja paminėti CPK 794 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant negalima reikalauti iš ieškovo užsienio valstybės fizinio ar juridinio asmens sumokėti užstatą atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

11. Kaip minėta, viena iš sąlygų, draudžiančių taikyti užstatą, įtvirtinta CPK 794 straipsnio 2 dalies 4 punkte – jeigu užstato institutą draudžia atitinkama tarptautinė sutartis. Draudimas taikyti užstatą (iš lot. k. „judicatum solvi“) įtvirtintas 1954 m. kovo 1 d. priimtos Hagos konvencijos dėl civilinio proceso (Konvencija įsigaliojo 1957 m. balandžio 12 d.) 17 straipsnyje, kuris draudžia iš Konvencijos dalyvių piliečių, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą, reikalauti sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti, jeigu jie yra dalyvaujantys byloje asmenys, kurie reiškia savarankiškus reikalavimus kitoje Konvenciją ratifikavusioje valstybėje narėje. Analogišką draudimą nustato ir 1980 m. spalio 25 d. priimtos Hagos konvencijos dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą nuostatos. Lietuvos Respublika yra šių abiejų Hagos Konvencijų dalyvė (1954 m. kovo 1 d. Hagos Konvencija Lietuvoje įsigaliojo nuo 2003 m. liepos 16 d., o 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija – 2000 m. gegužės 31 d.). Sovietų Sąjunga 1966 m. spalio 28 d. tapo 1954 m. kovo 1 d. Hagos konvencijos dėl civilinio proceso dalyvė, o nuo 1967 m. liepos 26 d. šios konvencijos nuostatos įsigaliojo Sovietų Sąjungoje (Rusijos Federacinė Respublika 1991 m. gruodžio 24 d. informavo Jungtinių Tautų Generalinį Sekretorių, kad perima Sovietų Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus ir tęsia tarptautinėmis sutartimis prisiimtas prievoles, o apie 1954 m. kovo 1 d. Hagos konvencijos galiojimą Rusijos teritorijoje nurodoma oficialiame Rusijos Federacijos teisingumo ministerijos tinklapyje http://www.minjust.ru/activity/worldwide/russia_agreements). 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą Rusijos Federacinė Respublika nėra ratifikavusi. Tačiau įvertinus aplinkybę, kad Rusijos Federacinė Respublika, perėmusi Sovietų Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, kaip ir Lietuvos Respublika, yra ratifikavusi 1954 m. kovo 1 d. Hagos konvenciją, kurios 17 straipsnio nuostatos draudžia iš Konvencijos dalyvių piliečių, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą, reikalauti sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti, negalima iš ieškovo, kuris gyvena Rusijoje, reikalauti pagal CPK 794 straipsnį užtikrinti atsakovo nuostolių dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimą. Priešingu atveju būtų paneigtos minėtos tarptautinės sutarties, kuri turi aukštesnę teisinę galią už įstatymą, nuostatos, pažeisti pamatiniai tarptautinės teisės principai, civilinio proceso teisės normos, nustatančios užstato klausimo nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis, Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2dalis, CPK 794 straipsnio 2 dalies 4 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-734/2012).

12. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 794 straipsnio nuostatas, todėl yra teisinis pagrindas ieškovo atskirąjį skundą tenkinti, o pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atsakovo Š. J. prašymą įpareigoti ieškovą sumokėti 3 000 Eur užstatą galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 339 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo Š. J. prašymą įpareigoti ieškovą sumokėti 3 000 Eur užstatą galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti atmesti.

Teisėja Aušra Maškevičienė