- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-13
- Bylos Nr.
- 1A-288/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Žukauskas, Valdimaras Bavėjanas, Albinas Bielskis (pran.)
- Nuteistasis
- I. B., K. B.
- Advokatai
- Aldevinas Švedas
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo I. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 159 straipsnį, 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:
- pagal BK 159 straipsnį – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams;
- pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu trylikai (13) metų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė I. B. paskirta – laisvės atėmimas trylikai (13) metų.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. sausio 17 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė I. B. paskirta – laisvės atėmimas trylikai (13) metų ir trims (3) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteista K. B., tačiau jos atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. B. nuteistas už tai, kad 2011 m. vasario 10 d., apie 14.15 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, prie Konstitucijos pr. 12 pastato, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nepilnamete K. B., gim. (duomenys neskelbtini), iš tyrimo nenustatyto asmens nusipirko už 5250 Lt ir tokiu būdu įgijo 48,719 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 14,908 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią K. B. laikė su savimi. Šią narkotinę medžiagą automobiliu „Fiat Brava“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su K. B. gabeno Vilniaus miesto gatvėmis, nuo Konstitucijos pr. 12 iki Eišiškių pl. 13, kur apie 15.45 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie atliktos asmens kratos metu pas K. B. liemenėlėje rado ir paėmė 14,908 g narkotinės medžiagos – heroino.
I. B. nuteistas ir už tai, kad žinodamas, jog jo dukra K. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, įtraukė ją į nusikalstamą veiką, tai yra 2011 m. vasario 10 d., apie 14.15 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie Konstitucijos pr. 12 pastato, Vilniuje, kartu su K. B. neteisėtai įgijo 14,908 g narkotinės medžiagos – heroino, po ko K. B. minėtas narkotines medžiagas tėvo nurodymu laikė liemenėlėje iki tos pačios dienos 15.45 val., kai Eišiškių pl. 13, Vilniuje, I. B. ir K. B. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Šalies argumentai
Nuteistasis I. B. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendį priėmęs teismas, vertindamas byloje esančius duomenis ir pripažindamas jį kaltu dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normas ir paskyrė aiškiai per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskyręs apygardos teismas neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, apelianto asmenybę, narkotinių medžiagų kiekį.
Nuteistasis teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu jis savo kaltę pripažino verčiamas policijos pareigūnų ir norėdamas padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės savo dukrai K. B., tačiau nuosprendį priėmęs teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir jo pirminius parodymus nepagrįstai sureikšmino. Tuo tarpu nei viena įrodymų rūšis neturi pranašumo kitų atžvilgiu, visi įrodymai turi būti vertinami bendra tvarka. Taip pat apygardos teismas nesiėmė priemonių pašalinti byloje kilusių prieštaravimų.
Nuteistasis I. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtąją laisvės atėmimo bausmę.
Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo I. B. apeliacinis skundas atmetamas.
Iš nuteistojo I. B. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu motyvuodamas tuo, jog jį priėmęs teismas nepagrįstai rėmėsi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie, pasak apelianto, yra nepatikimi ir nesutampa su kitais byloje surinktais duomenimis. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, jog tokie I. B. apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Apelianto kaltė neteisėtai disponavus labai dideliu narkotinės medžiagos - heroino kiekiu įrodyta ne tik jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais, kuriuos, priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo kriterijų.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu I. B. visiškai pripažino savo kaltę dėl neteisėto disponavimo narkotine medžiaga – heroinu ir paaiškino, kad nuo 2010 metų užsiima neteisėta prekyba narkotinėmis medžiagomis. 2011 m. vasario 10 d. jis kartu su dukra K. B. ir jos drauge B. B. nuvyko prie prekybos centro „Europa“, kur susitiko su iš matymo pažįstamu vaikinu, iš kurio nuolat įsigydavo narkotinių medžiagų. Atvykus į šią aikštelę į jo vairuojamą automobilį įlipo minėtas vaikinas ir padavė paketą su narkotine medžiaga – heroinu. Nuteistasis nurodė paketą perduoti jo dukrai K. B.. Važiuojant Eišiškių plentu jie buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Asmens kratos metu policijos pareigūnai pas K. B. surado ir paėmė paketą su narkotine medžiaga (1 t. 151 b.l.), Apklaustas teisiamajame posėdyje apeliantas pakeitė savo parodymus ir ėmė tvirtinti nežinojęs apie tai, kad K. B. disponuoja labai dideliu narkotinės medžiagos – heroino kiekiu (2 t. 106-107 b.l.). I. B. negalėjo nurodyti įtikinamų savo parodymų keitimo motyvų, tvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino norėdamas padėti dukrai K. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai atmetė tokius nuteistojo I. B. teisiamajame posėdyje duotus parodymus ir rėmėsi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Kurie, priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, sutampa su kitais bylos duomenimis – liudytojų M. M., B. B., T. S. parodymais.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas M. M. paaiškino, jog I. B. policijos pareigūnams buvo gerai žinomas kaip asmuo, prekiaujantis narkotinėmis medžiagomis. 2011 m. vasario 10 d. buvo gauta operatyvinė informacija apie tai, kad I. B. prie prekybos centro „Europa“ ketina įgyti narkotinių medžiagų. Tikrinant šią operatyvinę informaciją, 2011 m. vasario 10 d. Eišiškių plente buvo sustabdytas I. B. vairuojamas automobilis, kuriame kartu buvo jo dukra K. B. ir B. B.. Pristačius šiuos asmenis į policijos įstaigą ir atlikus asmens kratas, pas K. B. buvo rastas ir paimtas paketas su narkotine medžiaga – heroinu. I. B. paaiškino, kad paketas su narkotine medžiaga priklauso jam (2 t. 111-112 b.l.). Tokie liudytojo M. M. parodymai sutampa su tiesiogiai įvykį stebėjusiosios liudytojos B. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Šiuose parodymuose ji teigė pati vartojanti narkotinę medžiagą – heroiną, kurią įsigydavo iš I. B.. 2011 m. vasario 10 d. ji kartu su K. B. ir I. B. pastarojo vairuojamu automobiliu vyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie prekybos centro „Europa“. Į jų automobilį įlipo nepažįstamas vaikinas, kuris pagal I. B. nurodymą, K. B. perdavė paketą su narkotine medžiaga – heroinu. Važiuojant į romų taborą, jie buvo sulaikyti policijos pareigūnų ir pristatyti į komisariatą (1 t. 53-54 b.l.). Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja B. B. pakeitė tokius savo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus ir ėmė tvirtinti, jog nusikalstamos veikos padarymo ir apklausos metu buvo apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų, todėl įvykio aplinkybių neprisimena, o jos duoti parodymai yra neteisingi. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog toks liudytojos B. B. aiškinimas paneigiamas byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis bei vertinamas kaip siekis padėti I. B. išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teisme apklausta policijos pareigūnė O. R. tvirtino nepastebėjusi, kad apklausos metu liudytoja B. B. būtų apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų ir negalėjusi duoti teisingų parodymų. Priešingai, ji parodymus davė laisva valia ir į visus klausimus atsakė logiškai bei išsamiai (2 t. 112-113 b.l.). Tą aplinkybę, jog nuteistasis I. B. ir anksčiau neteisėtai disponavo narkotine medžiaga – heroinu bei ja prekiavo, patvirtina ir liudytojo T. S. parodymai, iš kurių matyti, kad šis ne kartą lankėsi romų tabore esančiuose I. B. namuose, kur įsigydavo narkotinės medžiagos – heroino. Liudytojo teigimu, neteisėta heroino prekyba versdavosi ne tik pats I. B., bet ir jo vaikai bei sutuoktinė (1 t. 80 b.l., 2 t. 113 b.l.).
Taigi pirmiau aptartais bylos duomenimis nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės paneigia nuteistojo I. B. aiškinimą, jog jis nedalyvavo įgyjant labai didelį narkotinės medžiagos – heroino kiekį ir nežinojo, jog šia narkotine medžiaga neteisėtai disponuoja jo dukra K. B.. Pirmiau aptarti bylos duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad apeliantas, veikdamas bendrininkų grupe su nepilnamete K. B., 2011 m. vasario 10 d., automobilių aikštelėje, esančioje prie prekybos centro „Europa“, įgijo labai didelį kiekį – 14, 908 g narkotinės medžiagos – heroino, šią narkotinę medžiagą laikė ir gabeno iki kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tokie apelianto nusikalstami veiksmai atitinka BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.
Nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ir paskyrė aiškiai per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jei neteisinga bausmė susijusi su esminiais baudžiamojo įstatymo pažeidimais. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, jog skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas vadovavosi bausmių skyrimo taisyklėmis, numatytomis BK 41 ir 54 straipsniuose ir jų nepažeidė. Griežčiausia laisvės atėmimo bausmė, nulėmusi ir galutinės subendrintos bausmės dydį, I. B. paskirta pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Pagrįstai pripažinęs kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, apygardos teismas apeliantui paskyrė laisvės atėmimo bausmę trylikai metų. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, viršijantį BK specialiosios dalies straipsnyje numatytos bausmės vidurkį, nuosprendį priėmęs teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo apeliaciniame skunde minimas aplinkybes, susijusias su jo asmenybe bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingu.
Apeliantas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už neteisėtą disponavimą labai dideliu (14, 908 g grynosios masės) narkotinės medžiagos – heroino kiekiu. LR Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. V-239 Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų nustatyta, kad labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – heroino yra daugiau kaip 10 g. Tai reiškia, kad heroinas pripažįstamas itin stipria ir labai pavojinga narkotine medžiaga. Nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, padeda plisti narkomanijai ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir nepilnamečių. Akivaizdu, kad išplatinus šį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, ir žala visuomenei būtų padaryta labai didelė. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, rodo didelį I. B. padarytos nusikalstamos veikos rūšinį pavojingumą.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantas iki šios nusikalstamos veikos padarymo niekur nedirbo, anksčiau jau buvo teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad I. B. atsakomybę dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sunkina tai, kad ji padaryta veikiant bendrininkų grupe. Apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nuosprendį priėmęs teismas tinkamai įvertino ir tas aplinkybes, kad nuteistasis I. B. turi šeimą, nepilnamečių vaikų.
Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, I. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį skirdamas laisvės atėmimo bausmę, griežtesnę nei šio BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, atsižvelgė į visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, todėl nėra jokio teisinio pagrindo sušvelninti paskirtąją bausmę
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo I. B. apeliacinį skundą atmesti.