Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. M., J. S., R. D., N. D., valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. D. ir jo atstovas advokatas Petras Kontrimas pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad, kai mirė mama R. D., jam buvo 13 m. Po mamos mirties tėvas dokumentų nesitvarkė, nes visas turtas buvo registruotas jo vardu. Be to, nežinojo paveldėjimo procedūrų. Tėvas tuo likusiu turtu rūpinosi, keitė stogą šeimos butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad ginčų dėl palikimo tarp šalių nėra.

6. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo E. M. su pareiškimu sutiko. Papildomai paaiškino, kad kai mama mirė tėvas nesitvarkė dokumentų, tačiau tvarkė likusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo ūkį, mokėjo mokesčius, kūreno krosnį, tvarkė stogą ir kt.

7. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. S. su pareiškimu sutiko. Papildomai paaiškino, kad po mamos R. D. mirties tėvas R. D. liko auginti 4 vaikus. Kad reikia tvarkytis dokumentus, niekas nepatarė. Likusiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius tėvas. Jokių ginčų dėl palikimo nėra.

8. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. D. su pareiškimu sutiko. Papildomai paaiškino, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ji niekada negyveno. Tuo butu rūpinosi ir prižiūrėjo sutuoktinis R. D.. Jokių pretenzijų dėl minėto buto neturi.

9. Teismo posėdžio metu liudytojas R. J. parodė, kad buvo R. D. kaimynas. Gyvena (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad po R. D. mirties likusį butą prižiūrėjo R. D..

10. Teismo posėdžio metu liudytojas J. P. parodė, kad su R. D. buvo kaimynai. Jis gyveno kitoje gatvės pusėje. Jo žiniomis, butu po R. D. mirties rūpinosi R. D..

11. Suinteresuotas asmuo N. D. teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

12. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo S. D. tėvai R. D. ir R. D. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje jie susilaukė 4 vaikų – J. S., N. D., S. D. ir E. M.. Pareiškėjo tėvai santuokos metu įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais (¼ dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/48 dalimi sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). R. D. mirė (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono trečiojo notaro biuro 2022 m. kovo 8 d. pažyma Nr. S-18 patvirtina, kad po R. D. mirties dėl jos palikimo priėmimo į notarų biurą nei vienas iš įpėdinių nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo. R. D. mirė (duomenys neskelbtini). Jo palikimą priėmė sutuoktinė R. D. ir sūnus S. D..

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėti galima pagal įstatymą ir/arba testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu, – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011, 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2011).

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo tėvai R. D. ir R. D. butą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), įgijo būdami santuokoje. Nors šis nekilnojamasis turtas VĮ Registrų centro duomenų bazėje įregistruotas tik R. D. vardu, tačiau sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas laikytinas jų bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). R. D. po sutuoktinės R. D. mirties toliau rūpinosi jiems nuosavybės teise priklausiusiu butu, mokėjo mokesčius, atliko einamuosius remontus. Šių aplinkybių neginčijo ir mirusiosios vaikai, šioje byloje suinteresuoti asmenys, E. M., J. S., ir N. D.. Kad po sutuoktinės mirties likusiu turtu ir toliau rūpinosi R. D. patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai R. J. ir J. P.. Pripažintina, kad R. D. veiksmų pobūdis rodo, kad jis perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė save to turto savininku.

15. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjo S. D. tėvas R. D., būdamas įstatyminis R. D. įpėdinis, priėmė po sutuoktinės R. D. mirties atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas nustatyti pareiškėjo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kuris nustatytinas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinės R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.