Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-02-25 · Byla Nr. PK-497-369/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-02-25
Bylos Nr.
PK-497-369/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Nukentėjusysis
A. M.
Kaltinamasis
V. K.
Advokatai
Arvydas Pocius
Kategorijos
  • 1.2.8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. PK-497-369/2013Procesinio sprendimo kategorija 1.2.8.12., 1.2.8.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Živilei Vološinienei, Jurgai Dringelytei,

dalyvaujant nukentėjusiajam A. M.

advokatui Arvydui Pociui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo tvarka iškeltą baudžiamąją bylą, kurioje:

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, UAB „T“ direktorius, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 154 str. 2 d., 155 str. 1 d.

teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį, kad 2010 m. birželio 10 d. 10.39 val. interneto portale Delfi.lt patalpinus straipsnį apie A. M. „Teismas išteisino D. B. advokatą“ jis, tai yra V. K., pasivadinęs „Tiesa“, 2010 m. birželio 11 d. 17.06 val. paliko A. M. šmeižiantį ir įžeidžiantį komentarą: „Tiesa yra ta, kad tiek teisejai tiek advokatai yra tos pacios gildijos nariai, ir todel visokiais budais stengsis vieni kitiems atsidėkoti. (vieni perduodami „linkėjimus“ nuo nusikalteliu, kiti reikalui esant, bandydami išteisinti iklimpusius „kolegas“ advokatus. Varnas varnui akies nekerta. Sis advokatas neturi nei laselio sazines ir jokiu skrupulu apgaudinėdamas visus kurie pasitaiko jo kelyje.“ (kalba netaisyta).

Ir tuo, kad 2010 m. birželio 21 d. 12.12 val. interneto portale Delfi.lt patalpinus straipsnį apie A. M. „Prokurorams ir FNTT pareigūnams karą paskelbęs advokatas bylinėjasi su valstybe“ jis, tai yra V. K., pasivadinęs „Gana greitai“, 2010 m. birželio 21 d. 15.38 val. paliko A. M. šmeižiantį ir įžeidžiantį komentarą: „apie šį „advokatą“ sužinosime kai ką daugiau ir tada pamatysime tikrą jo veidą. Jis yra apgavęs daug firmų, kurios per teismus bando susigražinti už atliktus darbus, įrengimus ir pan. Jei jis nebūtų advokatas, tai jau seniai už savo darbelius sėdėtų tam tikroje vietoje. Bet manau tas laikas ateina.“ (kalba netaisyta).

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. K. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2009 metais, jo vadovaujama bendrovė atliko šildymo darbus A. M. tėvui priklausančioje kaimo turizmo sodyboje. 2009 metais jo vadovaujamos bendrovės atžvilgiu, inicijavus civilinės bylos iškėlimą ir ją nagrinėjant teisme, tenkinant ieškovo prašymą, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotos UAB „T“ sąskaitos bei kitas turtas. Kadangi bendrovės veikla praktiškai buvo sustabdyta, todėl jos biuras iš (duomenys neskelbtini), buvo perkeltas į jam priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), esančias gyvenamąsias patalpas. Buvo sudaryta patalpų panaudos sutartis. Tuo metu bendrovėje kartu su juo dirbo trys asmenys. Į jo gyvenamojoje vietoje esančiais ir UAB „T.“ išnuomotas patalpas buvo perkelti bendrovei priklausantys kompiuteriai. Jo gyvenamojoje vietoje buvo ir yra internetinė prieiga – belaidis „Zebra“ internetas. Jis, (V. K.) kaip interneto vartotojas yra sudaręs ir pasirašęs paslaugos sutartį, tačiau internetu naudojosi ateinantys bendrovės darbuotojai, jo šeimos nariai ir į svečius atvykę asmenys. V. K. kategoriškai paneigė, kad rašė ir portale „Delfi“ patalpino komentarus, kurie A. M. nuomone jį įžeidė ir apšmeižė ir nežino kas taip galėjo pasielgti.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. M. patvirtino teismui pateiktame skunde nurodytas faktines aplinkybes. Nukentėjusysis teigė, jog yra įsitikinęs, kad portale „Delfi.lt“ komentarus patalpino V. K., keršydamas jam už jo vadovaujamai bendrovei iškeltą civilinę bylą. Nukentėjusysis teigė, kad V. K. tyčia paskelbti komentarai diskreditavo jį kaip asmenį bei advokato profesijos atstovą ir pakenkė jo profesinei veiklai. Nurodė, kad V. K. jį įžeidė bei apšmeižė ir privalo už tai būti nubaustas.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja J. G. paaiškino, kad pažįsta kaltinamąjį V. K., nes dirba jo vadovaujamoje bendrovėje, UAB „T“ buhaltere. Liudytoja nurodė, kad iš pradžių bendrovės ofisas buvo patalpose, esančioje Naugarduko gatvėje, Vilniuje. Vėliau jos buvo perkeltos į V. K. gyvenamąjį namą, esantį Pagiriuose. Pagal jai pavestą darbo pobūdį, 2010 metais ji ateidavo į V. K. namuose perkeltą bendrovės ofisą ir tvarkydavo bendrovės buhalterinius dokumentus. Liudytoja nurodė, kad lankydamasi V. K. gyvenamojoje vietoje įrengtame bendrovės ofise, kuris pagal planą buvo kambaryje 1-6 ir naudojosi name įrengta internetine prieiga. Kartais ji paskaitydavo portale „Delfi.lt,“ ar kituose portaluose ją sudominusius straipsnius, tačiau komentarų, o tuo labiau apie asmenį, kurio pavardė M., nėra rašiusi. M. pavardė jai girdėta, nes UAB „T“ direktorius – V. K. yra minėjęs, kad šią pavardę turintis asmuo skolingas bendrovei, tačiau nėra jo mačiusi.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas R. J. nurodė, kad pažįsta V. K., nes yra pastarojo kaimynas bei 2009 metais jis dirbo projektuotoju kaltinamojo vadovaujamoje bendrovėje. Liudytojas nurodė, kad 2010 metais jau nebedirbo UAB „T“ , tačiau V. K., jam, kaip kaimynui, yra užsiminęs, kad bedrovės ofisą jis perkėlė į savo gyvenamąjį namą. Retsykiais jis užsukdavo pas V. K. ir pastebėjo, kad bendrovės ofisas yra įrengtas viename, iš V. K. priklausančio namo kambarių. Šiame kambaryje stovėjo kopijavimo aparatas bei keli kompiuteriai. Liudytojas nurodė, kad moka programuoti bei yra susipažinęs su informacinėmis sistemomis, todėl V. K. prašymu, pastarajam padėjo sureguliuoti name esančią internetinę prieiga. Kiek jam žinoma, V. K. naudojasi standartine „Teo“ įranga, į kurią įeina ir bevielis maršrutizatorius, kurio veikimas 50 metrų spinduliu. Internetinės prieigos įrengimo metu jis (R. J.) sukonfigūravo kelis kompiuterius, kurie veiktų iš to paties maršrutizatoriaus. Liudytojas atkreipė teismo dėmesį, kad žinantys V. K. įvestos internetinės prieigos slaptažodį, gali savarankiškai, be jo leidimo naudotis internetu. Minėtų asmenų pasijungimas faktiškai nepastebimas, jeigu jie nesisiunčia didelių failų, nes tik tada krenta interneto sparta. Jis asmeniškai V. K. internetine prieiga nesinaudojo, nes nematė tam reikalo.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja L. K. paaiškino, kad kaltinamasis V. K. yra jos uošvis. Jos šeima gyvena atskirai, tačiau ji bei jos vyras bendrauja su V. K. ir jo žmona, ir lankosi jų name. Jai žinoma, kad 2010 metais uošvis vadovavo bendrovei, tačiau negali nurodyti, kokie bendrovės darbuotojai lankydavosi uošvių gyvenamajame name. Svečiuodamasi uošvių namuose kartais ji pasinaudodavo įrengta internetine prieiga. Komentarų apie asmenį, kurio pavardė M. internete nerašė, tačiau atsitiktinai girdėjo uošvių pokalbį, kuriame buvo minima ši pavardė. Ją uošviai siejo su jiems priklausančios bendrovės veikla. Tikslaus pokalbio turinio liudytoja neprisiminė ir atkartoti negalėjo. Šiuo metu jai žinoma, kad asmuo, kurio pavardė M. kreipėsi į teismą ir kaltina uošvį nepalankių jo atžvilgiu komentarų internete paskleidimu.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas D. K. paaiškino analogiškas faktines aplinkybes kaip ir jo žmona – liudytoja L. K., teigdamas, kad atėjęs pas tėvus į svečius kartais pasinaudodavo jų namuose esančia internetine prieiga. Jam žinoma, kad tėtis bendrovės ofisą perkėlė į savo namus. Tėvus jis lankydavo retai, todėl nežino kiek bendrovėje buvo įdarbinta darbuotojų, kada jie ateidavo į tėvo name įrengtą ofisą, ką dirbdavo ir pan. Liudytojas nurodė, kad teismo salėje sėdinti liudytoja J. G., kiek jam žinoma, tvarkė tėvui priklausančios bendrovės buhalteriją. Teismo salėje sėdinčio nukentėjusiojo A. M. nepažįsta ir ši pavardė jam negirdėta. Jis niekada nėra rašęs internete komentarų apie asmenį, kurio pavardė M..

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja J. K. paaiškino, kad anksčiau ji dirbo vyro vadovaujamoje akcinėje bendrovėje. Nuo 2010 metų bendrovės ofisas perkeltas į jos šeimos gyvenamojo namo vieną iš kambarių. Liudytoja patvirtino, kad name esančia internetine prieiga naudodavosi atėję bendrovės darbuotojai bei šeimos nariai. Ji asmeniškai komentarų apie A. M. nerašė

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog UAB „T“ bendrovės balanse laikotarpyje nuo 2010 m. birželio 1 d. iki birželio 30 d. buvo 5 kompiuteriai (b.l. 86). Minėtame laikotarpyje bendrovėje dirbo 4 darbuotojai, kurių darbo vieta ir atliekamos funkcijos buvo susijusios su biuro, esančio Erškėčių g. 4, Pagiriai, Vilniaus rajonas, veikla ir šiame biure buvo naudojamasi kompiuteriais, pajungtais į belaidę internetinę prieigą (b.l. 87).

2009-11-04 antstolės J. G. patvarkyme areštuoti lėšas nurodyta, kad vykdydama nutartį Nr. 2-7167-565/2009, kurą 2009-10-16 išdavė Vilniaus apygardos teismas dėl 214675.69 litų arešto trečiosios eilės išieškotojo Forsitia UAB reikalavimui užtikrinti, vadovaujantis CPK 689 str. 4 d. areštavo skolininkui UAB „T“ priklausančias lėšas iš viso 214675.69 litus, esančius sąskaitoje LT ( b.l. 88). UAB „Delfi“ informavo teismą, kad bendrovė nefiksuoja kokiu būdu, kada ir dėl kokios priežasties šalinami skaitytojų komentarai ( b.l. 95),

Iš bylos esančios 2009-12-01 patalpų panaudos sutarties nustatyta, jog V. K., gyv. Erškėčių g., Pagiriais, Vilniaus rajonas, toliau vadinama nuomotoju ir UAB „T“ atstovaujama direktoriaus V. K., toliau vadinama nuomininku, sudarė patalpų panaudos sutartį. Sutartyje nurodyta, kad Nuomotojas leidžia nuomininkui panaudos teise be apmokėjimo laikinai naudotis dalimi gyvenamųjų patalpų, biuro reikmėms, esantį Erškėčių g.4 Pagiriais, Vilniaus rajonas bei naudotis internetu ir telefono linija biuro reikmėms, kurie pagal sutartį su AB „Teo LT“ priklauso nuomotojui. Nuomotojas leidžia nuomininkui laikinai įsirengti reikalingas darbui vietas ir kitą biuro inventorių (b.l. 123). Viešoji įstaiga Vilniaus ir Alytaus aklųjų centras informavo, kad UAB „T“ atsisakė negyvenamųjų patalpų nuomos 2009-11-01 d. ( b.l. 124).

Pagal BK 154 str. 1 d. atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šio straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyti kvalifikuojantys požymiai: ,,Tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje...“. Už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 155 str. 1 d. – įžeidimo, padarymą atsako asmuo, kuris viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemina žmogų. Įžeidimas yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes.

Baudžiamajame kodekse numatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai visuma baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą. Jei veikoje nėra bent vieno iš tokių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių. Baudžiamosios teisės doktrinoje išskiriami objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nusikalstamos veikos subjektas – tai fizinis, pakaltinamas, sulaukęs įstatyme numatyto amžiaus asmuo, padaręs nusikalstamą veiką. Teismas pažymi tai, jog teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad interneto portale Delfi.lt buvo parašyti komentarai apie nukentėjusįjį A. M., tačiau iš byloje ištirtų įrodymų neginčytinai nenustatyta, jog minėtus komentarus parašė būtent V. K., o nenustačius asmens, kuris galėjo parašyti kaltinime nurodytus komentarus, teismas nevertina to ar juos parašiusio asmens ar asmenų veiksmuose yra nusikalstamų veikų numatytų LR BK 154 str. 2 d. bei LR BK 155 str. 1 d. sudėtys. Pagal Formuluojamą teismų praktiką, tuo atveju, kai išnaudojus visas galimybes abejonių nepavyksta pašalinti, jos aiškinamos kaltinamojo naudai. Būtent tokią išvadą teismas daro V. K. iškeltoje baudžiamojoje byloje.

A. M., jo atžvilgiu parašytus komentarus, kurie jo nuomone jį įžeidė ir apšmeižė, sieja su V. K. kerštavimu, nes su jo vadovaujama bendrove, UAB „T.“ buvo sudaryta sutartis dėl tam tikrų darbų atlikimo ir įrenginių sumontavimo jo (A. M.) tėvui priklausančioje kaimo turizmo sodyboje. Dėl tam tikrų priežasčių minėti darbai nebuvo atlikti ir buvo pareikštos turtinio pobūdžio pretenzijos V. K.. Pastarasis, taip teigė A. M., pradėjo jam grasinti turto sunaikinimu, ar kitaip susidoroti. Jų santykiai pasidarė įtempti, prasidėjo įvairūs teisminiai procesai. Teismas, įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus daro išvadą, kad A. M. jo atžvilgiu parašytus šmeižikiškus ir įžeidžiančius komentarus sieja su V. K. kerštavimu, tačiau ši nukentėjusiojo prielaida paremta tik subjektyvia A. M. nuomone. Teisme nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, kad komentarus parašė būtent V. K..

Teismo išreikalautoje medžiagoje Nr. 13-AT-01671-11 yra UAB „Delfi“ atsakymas, adresuotas Vilniaus apskrities VPK 2 PK, kad 2010-06-21 komentaras „apie šį „advokatą“ sužinosime kai ką daugiau ir tada pamatysime tikrą jo veidą. Jis yra apgavęs daug firmų, kurios per teismus bando susigražinti už atliktus darbus, įrengimus ir pan. Jei jis nebūtų advokatas, tai jau seniai už savo darbelius sėdėtų tam tikroje vietoje. Bet manau tas laikas ateina.“ ir 2010-06-11 komentaras „Tiesa yra ta, kad tiek teisejai tiek advokatai yra tos pacios gildijos nariai, ir todel visokiais budais stengsis vieni kitiems atsidėkoti. (vieni perduodami „linkėjimus“ nuo nusikalteliu, kiti reikalui esant, bandydami išteisinti iklimpusius „kolegas“ advokatus. Varnas varnui akies nekerta. Sis advokatas neturi nei laselio sazines ir jokiu skrupulu apgaudinėdamas visus kurie pasitaiko jo kelyje.“ (kalba netaisyta), buvo išsiųstas iš IP 78.61.211.179 (b.l. 97). Vilniaus apskrities VPK operatyvinės veiklos valdyba pateikė informaciją, kad IP adresas, kurį 2010-06-11- 2010-06-21 administravo AB „Teo LT“ priklausė V. K., Erškėčių g. 4, Pagiriai, Vilniaus rajonas (b.l. 104).

Nagrinėjant bylą teisme V. K. neneigė, kad apie A. M. parašyti komentarai buvo iš jam priklausančio IP adreso, tačiau V. K. teismui pateikė duomenis, kad jo vadovaujamos bendrovės ofisas 2009-12-01 buvo perkeltas į jo gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), todėl name esančia internetine prieiga galėjo naudotis ir naudojosi ne tik jo šeimos nariai, tačiau ir į ofisą ateidavę bendrovės darbuotojai. Teisme apklausti liudytojai, V. K. šeimos nariai, bendrovės darbuotojai, o ir jis pats, kategoriškai paneigė tai, jog kaltinime nurodytus komentarus apie A. M., rašė jie. Nors A. M. teigė, kad niekas kitas, išskyrus V. K., negalėjo tai padaryti, nes kitų kaltinamojo šeimos narių, jis nepažįsta, tačiau lieka nepaneigta V. K. nurodyta faktinė aplinkybė, kad prasidėjus teisminiams procesams, kuriuos inicijavo A. M. ir į kuriuos buvo įtraukta jo vadovaujama bendrovė, materialiai nukentėjo ne tik jis, bet ir jo vadovaujamos bendrovės darbuotojai (t.y. buvo areštuotos bendrovės sąskaitos, netekta užsakymų ir pan.), taip pat apie susidariusią situaciją žinojo ir V. K. artimieji bei šeimos nariai. Akivaizdu, kad V. K. apie tai kalbėjo ir nurodė kilusių problemų priežastį – A. M., todėl teismas sutinka su V. K. teiginiais, kad ant A. M. galėjo pykti ir jo nemėgti darbo santykiais su UAB „T“ susiję asmenys, o taip pat ir V. K. šeimos nariai, todėl negali būti atmesta tikimybė, jog kaltinime nurodytus komentarus galėjo parašyti bet kuris asmuo susijęs su UAB „T“.

Teismų praktikoje nepritariama tokiai pozicijai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys konfliktai dirbtinai kriminalizuojami, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių galimu nusikalstamų veikų įvykdymu, neįvertinant kitų teisės šakų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (2K-P-267/2011). Teismo vertinimu nustatyta faktinė aplinkybė, kad IP 78.61.211.179, iš kurio buvo parašyti A. M. įžeidžiantys ir šmeižiantys komentarai, priklauso kaltinamajam V. K. nėra pakankama vada, daryti kategorišką išvadą, kad juos parašė būtent V. K.. Teismas mano, kad V. K. neprivalo atsakyti pagal jam iškeltus kaltinimus vien už tai, kad būdamas internetinės prieigos vartotojas (galima sakyti savininkas), nekontroliavo, kad jo internetine prieiga pasinaudoję asmenys, kitų asmenų atžvilgtu elgtųsi korektiškai. Teismas daro išvadą, kad susidarę bei ilgą laiko tarpą besitęsiantys konfliktiški V. K. ir A. M. tarpusavio santykiai, neduoda pagrindo pripažinti jį kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 154 str. 2 d., ir 155 str. 1 d. nes kitų, objektyvių duomenų, įrodančių V. K. kaltę šioje byloje nenustatyta.

Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas, nustatant, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas padaręs nusikaltimą, laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. taip pat nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Analogiška nuostata yra įtvirtinta LR BPK 44 str. 6 d. Nekaltumo prezumpcijos principas reikalauja, kad kaltintojas pateiktų kaltumo įrodymus, o abejonės būtų aiškinamos kaltinamojo naudai. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarime „Dėl teismų praktikos, taikant LR BPK nuostatas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“, kurio 3.1.8 p. nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nuskalstamą veiką. Todėl vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 2 p. V. K. pagal LR BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. išteisintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 5 d., 304 str., 305 str. 3 d., 307 str. 4 d., 308 str., teismas,

nusprendė:

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 2 p. išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas numatytas LR BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus medžiagą Nr. 13-AT-01671-11, grąžinti Vilniaus apskrities VPK 2 PK Prevencijos poskyriui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas