- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- 1A-177-360/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11797-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Advokatai
- Rimantas Strončikas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,
M. R., kuriai pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėjai advokatei Dianai Vaitkevičienei,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal M. R., kuriai pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėjo advokato Rimanto Strončiko apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022-02-28 nutarties, kuria pripažinta, kad M. R., būdama nepakaltinama, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 3 dalimi, M. R. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini), nenustatant taikymo termino.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. R. pripažinta padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad ji 2021-04-09, apie 12 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, konflikto metu, tyčia trenkdama buto (duomenys neskelbtini) durimis, prispaudė nukentėjusiosios G. K. dešinę ranką, padarydama nukentėjusiajai dešinės plaštakos muštą žaizdą nugariniame paviršiuje III delnakaulio projekcijoje su dešinės plaštakos III delnakaulio skeveldriniu lūžiu, kad atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, po ko M. R. antrą kartą tyčia trenkdama buto durimis, prispaudė nukentėjusiosios kairę ranką, padarydama kairės plaštakos muštą žaizdą nugariniame paviršiuje III delnakaulio projekcijoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
2. M. R., kuriai pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėjas advokatas R. Strončikas apeliaciniu skundu prašo pakeisti paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, nes priverčiamųjų medicinos priemonių tikslai gali būti pasiekti taikant nuteistajai švelnesnę šių priemonių rūšį. Nurodo, kad apeliantė neginčija veikos kvalifikavimo. Jos gynėjas teismo posėdžio metu pateikė savo argumentus, kurie leistų stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Tačiau teismas nuosprendyje šių parodymų nevertino ir į juos neatsižvelgė.
3. Teismo posėdyje M. R., kuriai taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad neginčijamas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas, tačiau nesutinkama su parinkta priverčiamosios medicinos priemone. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
5. Apeliaciniame skunde konkretūs nesutikimo su apylinkės teismo nutartimi argumentai nenurodomi, tik pažymima, kad gynyba teismo posėdžio metu pateikė savo argumentus, kurie leistų stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Išnagrinėjusi skundžiamos nutarties motyvus bei teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad Plungės apylinkės teismas pagrįstai 2022-02-28 nutartimi M. R., kuri buvo pripažinta padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, būdama nepakaltinama, paskyrė priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini).
6. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi M. R. buvo paskirta BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, remdamasis bylos duomenų visuma, teisingai parinko M. R. priverčiamosios medicinos priemonės rūšį. Pagrindinis kriterijus parenkant šią medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypač didelę reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos.
7. Pažymėtina, jog 2021 m. spalio 20 – 22 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-228/2021 nurodyta, kad M. R. inkriminuojamos veikos padarymo metu sirgo ir šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu - (duomenys neskelbtini), dėl kurio negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, M. R. negali adekvačiai suprasti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti apie tai parodymų ikiteisminiame tyrime ir teisme. Jai rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicininio poveikio priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini). Apylinkės teismo posėdžio metu teismo psichiatrijos ekspertė L. Š. išvadą patvirtino, paaiškino, jog M. R. būsena akivaizdžiai pablogėjo nutraukus vaistų vartojimą, yra aktyvioje psichozės būsenoje, būtinas gydymas stacionare, M. R. visiškai nekritiška savo būsenai, elgesiui, vaistų nevartos, neprognozuojama, gydytis nenori, pavojingumas ir kyla iš jos negydomos būsenos, todėl buvo pasirinktas stacionarinis gydymas. M. R. atliktos ekspertizės išvados ir ekspertės komentarai teisme teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Iš minėto Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto, ekspertės paaiškinimų matyti, kad M. R. rekomenduojamo, BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto stacionarinio stebėjimo bendrojo stebėjimo sąlygomis būtinumas yra grindžiamas jos sveikatos būkle. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad tikslinga M. R. skirti gydymą stacionarioje gydymo įstaigoje.
8. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kolegija neturi jokio pagrindo abejoti M. R. parinktos priverčiamosios medicinos priemonės tinkamumu. Keisti apylinkės teismo nutartį, atsižvelgiant į apeliacinį skundą, nėra teisinio pagrindo.
9. Apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos, teiktos M. R., išlaidų, sudarančių 106,67 Eur, priteisimo valstybei. Šiuo atveju atsižvelgiama į tai, jog M. R. nedirbo, nenustatytam terminui pateks į stacionarinę gydymo įstaigą, todėl išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu,
nutaria:
M. R., kuriai pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėjo advokato Rimanto Strončiko apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą netenkinti.