- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-07-12
- Bylos Nr.
- A-525-1654-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Laimutis Alechnavičius (pran.)
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos „Auki sveikas“
- Atsakovas
- Valstybinei
- Trečiasis asmuo
- D. C., N. J.
- Advokatai
- Arūnas Zeleckis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Auki sveikas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Auki sveikas“ skundą atsakovui Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. C., N. J. dėl aktų dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas VšĮ „Auki sveikas“ (toliau – ir Įstaiga) skundu (t. I, b.l. 3–7) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:
1) panaikinti Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2006 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 1A-72-158K dalį, kuria konstatuota, kad VšĮ „Auki sveikas“ D. C. teiktos nekokybiškos akušerinio-ginekologinio profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nes gydytoja akušerė-ginekologė N. J. 17-18 nėštumo savaitę ultragarsinio nėščiosios tyrimo metu neįtarė vaisiaus galūnių anomalijų;
2) panaikinti Inspekcijos 2006 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 4A-70-158K „Dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti“ 3.1.1 ir 4.1.1 punktus.
Nurodė, kad Inspekcija atliko asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę Įstaigoje dėl teiktų nekokybiškų akušerinio-ginekologinio profilio paslaugų. Atlikus patikrinimą, surašyta ataskaita ir 2006 m. birželio 30 d. priimtas sprendimas Nr. 4A-70-158K, kuriame konstatuota, kad VšĮ „Auki sveikas“ D. C. suteikė nekokybiškas akušerinio-ginekologinio profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nes gydytoja akušerė-ginekologė N. J. 17-18 nėštumo savaitę ultragarsinio nėščiosios tyrimo metu neįtarė vaisiaus galūnių anomalijų, taip pat konstatuota, kad gydytoja N. J. neteisingai interpretavo nėščiosios D. C. tyrimo ultragarsu rezultatus, pažeisdama Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintos Lietuvos Medicinos normos MN 64:1999 „Gydytojas akušeris – ginekologas“ (toliau – ir Medicinos norma) 7.5.3.5 punktą. Sprendimu Įstaigos vadovui pavesta teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti gydytojos N. J., pažeidusios nustatytus teisės aktų reikalavimus, veiksmus, pašalinti tyrimo metu nustatytus kokybės vadybos sistemos trūkumus. Pažymėjo, kad pagal pasaulinių tyrimų duomenis skeleto apsigimimų diagnozavimo tikslumas ultragarsinio tyrimo metu yra pakankamai žemas, įvairių šaltinių duomenimis 0-24%, todėl teigti, kad gydytoja „turėjo įtarti“ negalima, nes tokio nustatymo tikimybė yra labai maža. Gydytoja, atlikdama tyrimą, stebėjo ir apžiūrėjo pacientės vaisiaus būklę, tačiau jokių pakitimų 17-tą nėštumo savaitę nepastebėjo. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija nėra patvirtinusi standartų, nurodančių ultragarsinio tyrimo, atliekamo nėščiajai 17–18 nėštumo savaitę, tikslo, apimties ir metodikos, t. y. teisės aktais nėra reglamentuota, ką konkrečiai gydytojas privalo tirti ir nustatyti ultragarsinio tyrimo metu. Medicinos teorijoje ir praktikoje vieningai nurodoma, kad, 17-tą nėštumo savaitę atliekant ultragarsinį tyrimą, tikrinamas tik galūnių (rankų ir kojų) buvimas ar nebuvimas, o detaliai vertinamas (matuojamas) tik didžiausias galūnių kaulas – šlaunikaulis, nedetalizuojant kitų smulkesnių ar smulkiųjų kaulų, kokie yra pirštakauliai ar padikauliai, anomalijos. Nurodė, jog dvi skirtingos VšĮ Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškųjų gimdymo namų gydytojos 2 kartus tirdamos pacientę D. C. 35–37 jos nėštumo savaitę, t. y. vaisiui esant žymiai didesniam nei 17 nėštumo savaitę, nurodė, kad vaisius turi visas keturias galūnes, pirštukų skaičiaus netikrino, nenurodė, kad yra kokių nors anomalijų. Nustatyti apsigimimai nebuvo lengvai pastebimi ultragarsinio tyrimo metu, net esant dvigubai didesniam nėštumo dydžiui. Ultragarsinio tyrimo tikslumas labai priklauso nuo echoskopo techninių galimybių. Patys brangiausi ir geriausi echoskopai leidžia matyti ryškesnį vaizdą, tačiau tokie echoskopai nėra privalomi VšĮ „Auki sveikas“ ir dėl jų brangumo yra prieinami tik stacionarinėse, dažniausiai tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigose, todėl, vertinant paslaugos pacientei D. C. kokybę, būtina atsižvelgti į tai, su kokia įranga buvo teikiama paslauga. Paslaugos pacientei buvo suteiktos kokybiškai. Net nustačius vaisiaus galūnių anomalijas, t. y. vaisiaus pirštukų ir pėdutės trūkumą, nėščiosios priežiūros planas nebūtų keičiamas – jokio gydymo nuo tokių vaisiaus apsigimimų nėra. Nustačius vaisiaus galūnių anomalijas, gimdyvė nebūtų galėjusi rinktis ir nėštumo nutraukimo procedūros. Teigė, jog sprendimo dalis, kurioje konstatuota kad VšĮ „Auki sveikas“ D. C. buvo suteiktos nekokybiškos akušerinio-ginekologinio profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, yra nepagrįstas faktais.
Atsiliepimas
Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 83–89) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Inspekcijos specialistas kontrolės metu nustatė, jog gydytoja N. J. privalėjo įtarti vaisiaus galūnių anomalijas pagal ultragarsinio tyrimo metu gautus rezultatus, o ne jas diagnozuoti, ir, įtarus anomalijas, turėjo nukreipti į aukštesnio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigą patikslinti ultragarsiniu tyrimu gautus rezultatus. Tokios pareigos, esant ryškioms vaisiaus galūnių anomalijoms, gydytoja neatliko. Dėl pareiškėjo skunde pateiktų argumentų, jog, nesant reglamentuotos ultragarsinio tyrimo tvarkos, jis vadovavosi medicinos teorijoje ir praktikoje nusistovėjusia ultragarsinio tyrimo tvarka, pažymėjo, kad tokia praktika yra ne tik neteisinga, tačiau ir ydinga. Įstaigos techninė įranga nėra Inspekcijos atliekamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės objektas. Minėtos įrangos kokybė ir galimybės yra labiau susijusios su įstaigos darbo veikla ir finansavimo galimybėmis, kurios nėra susijusios su nagrinėjamos bylos dalyku. Inspekcija negali vertinti, kas būtų galėję pasikeisti, jei savalaikiai būtų nustatytos D. C. vaisiaus galūnių anomalijos (vystymosi sutrikimai), nes tai nepriskirta Inspekcijos kompetencijai ir nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Taip pat pažymėjo, jog Medicinos norma yra galiojanti, nes patvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 28, kuris paskelbtas leidinyje „Valstybės žinios“ (Žin., 1999, Nr. 10-227).
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. C. atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 127–131) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad gydytoja N. J. privalėjo įvertinti ultragarsinio tyrimo metu vaisiaus galūnes ir matyti esamus apsigimimus, kadangi echoskopiškai vaisiaus galūnė – tai trys kaulai ir pėda (plaštaka), pirštai neskaičiuojami, tačiau vertinama, ar jie yra. Galūnės dalys yra ir pėda, ir pirštai. Teigė, jog gydytojos teiginys, kad „matomų displazijos požymių nėra“, patvirtina, kad paslaugos buvo teiktos nekokybiškai. Pažymėjo, jog ji kreipėsi į Nacionalinę retų ligų organizaciją, kurios atsiųstame atsakyme teigiama, kad Hanharto sindromą galima nustatyti ankstyvajame nėštumo periode, dar prieš gimstant vaikui, pasinaudojant ultragarsinio tyrimo metodu, kurio metu, matuojant ultragarso bangų atspindžio charakteristikas, galima sudaryti vaisiaus nuotrauką.
Trečiasis suinteresuotas asmuo N. J. atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 197) su skundu sutiko ir nurodė, kad nepažeidė Medicinos normos 7.5.3.5 punkto reikalavimų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu (t. III, b.l. 21–26) skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Nustatė, kad 2005 m. gegužės 26 d. pacientė D. C. kreipėsi į VšĮ „Auki sveikas“ gydytoją akušerę – ginekologę N. J. dėl galimo pastojimo. 2005 m. birželio 2 d. gydytoja nustatė pirmą 5 savaičių nėštumą. Laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 2 d. iki 2006 m. sausio 25 d. pacientei reguliariai buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 117 „Dėl Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarka) reikalavimais. 2005 m. rugpjūčio 24 d. pacientei 17 nėštumo savaitę buvo atliktas ultragarsinis tyrimas. Gydytoja N. J. tyrimo metu nustatė, kad vaisius atitinka 17–18 savaičių, nurodė, kad matomų displazijos požymių nėra. 2005 m. gruodžio 15 d. gydytoja N. J. pakartotinio ultragarsinio tyrimo metu nustatė vaisiaus pilvelio augimo atsilikimą ir nukreipė pacientę į trečio (aukščiausio) lygio akušerijos-ginekologijos paslaugas teikiančią įstaigą. Pacientė pasirinko antrinio lygio gydymo įstaigą – VšĮ Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškuosius gimdymo namus (toliau – ir Gimdymo namai). 2006 m. sausio 6 d. Gimdymo namų gydytoja D. S. atliko ultragarsinį tyrimą ir nustatė, kad vaisius atitinka 33-34 nėštumo savaites, vaisiaus skeleto anomalijų nerado. 2006 m. sausio 18 d. Gimdymo namų gydytoja B. K. pakartotinai atliko ultragarsinį tyrimą ir nustatė, kad vaisius atitinka 35-36 nėštumo savaites, vaisiaus skeleto anomalijų nerado. 2006 m. sausio 25 d. gydytoja N. J. įtarė vaisiaus hipotrofiją ir nukreipė pacientę tolesnei nėštumo priežiūrai į dieninį stacionarą, tačiau pacientė vykti atsisakė. (duomenys neskelbtini) pacientė pagimdė moteriškos lyties naujagimį. Naujagimiui nustatyta diagnozė: displazija: Hanhart sindromas, naujagimis gimė su vienos rankos pirštukų displazija, kojos pirštukų displazija ir antrosios pėdutės aplazija. Po gimdymo D. C. kreipėsi į Inspekciją, prašydama ištirti gydytojos N. J. veiksmus bei teiktų akušerinio-ginekologinio profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Atlikus tyrimą, Inspekcija 2006 m. birželio 30 d. priėmė sprendimą „Dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti“ Nr. 4A-70-158K, kuriuo konstatavo, kad gydytoja N. J. neteisingai interpretavo 7.5.3.5 punkto reikalavimus bei sprendimu pavedė įstaigos vadovui teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti gydytojos N. J., pažeidusios teisės aktų nustatytus reikalavimus, veiksmus. Skundžiamame Inspekcijos 2006 m. birželio 30 d. sprendime Nr. 4A-70-158K ,,Dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti“ 3 punkte konstatuota kontrolės išvada: ,,VšĮ ,,Auki sveikas“ D. C. teiktos nekokybiškos akušerinio-ginekologinio profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nes gydytoja akušerė-ginekologė N. J. 17–18 nėštumo savaitę ultragarsinio nėščiosios tyrimo metu neįtarė vaisiaus galūnių anomalijų“. Sprendimo 3.1.1 papunktyje konstatuotas teisės pažeidimas, t. y. kad gydytoja N. J. neteisingai interpretavo nėščiosios D. C. tyrimo ultragarsu rezultatus, pažeisdama Medicinos normos 7.5.3.5 punkto reikalavimus. Sprendimo 4.1.1 papunktyje įtvirtintas privalomas nurodymas Įstaigos vadovui teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti gydytojos N. J., pažeidusios teisės aktų nustatytus reikalavimus, veiksmus. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 58 straipsnio 1 dalį, 59 straipsnio 1 dalį, Medicinos normos 7.5.3.5 punktą, Tvarkos 4 priedą ir nurodė, jog tai, ką konkrečiai gydytojas privalo tirti ir nustatyti ultragarsinio tyrimo metu teisės aktais nėra reglamentuota. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 571 patvirtintų Kokybės sistemos diegimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos ir Lokalaus medicininio audito nuostatų (toliau – ir Nuostatai) reikalavimus, siekiant maksimaliai užtikrinti kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, reglamentuoti procedūros atlikimo tvarką, numatant joje ultragarsinio tyrimo metu surenkamų duomenų (rezultatų) apimtį, vykdytojus, laiko reikalavimus, dokumentus įrašams, nesant išorinio teisės akto, reglamentuojančio ultragarsinio tyrimo tvarką, asmens sveikatos priežiūros įstaigos pačios turi parengti pastarosios procedūros reglamentavimą. Detalią tvarką asmens sveikatos priežiūros įstaiga turėtų nusistatyti savo vidaus dokumentuose, įvertinus pacientę ir gydytoją siejančias prievoles, t. y. užtikrinti, kad pareiga būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, tuo užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Pabrėžė, jog nagrinėtu atveju ultragarsinio tyrimo procedūros tvarkos įstaiga neturėjo parengusi. Nustatė, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2004 m. gruodžio 30 d. išduota Medicinos praktikos licencija Nr. MPL-05540 patvirtina, kad N. J., turi teisę verstis medicinos praktika pagal gydytojo akušerio-ginekologo profesinę kvalifikaciją. N. J. 2003 m. lapkričio 17 d. su pareiškėju pasirašė darbo sutartį Nr. DS/031117 ir buvo priimta dirbti gydytoja akušere-ginekologe. N. J. pasirašytinai susipažino su Įstaigos direktoriaus 2002 m. birželio 14 d. patvirtinta gydytojo akušerio-ginekologo pareigybine instrukcija, kurioje nurodyta, kad gydytojas akušeris-ginekologas savo veikloje vadovaujasi Medicinos norma. Pažymėjo, jog teismo posėdyje pareiškėjo atstovai patvirtino, kad nors Medicinos norma nebuvo paskelbta leidinyje ,,Valstybės žinios“, ja yra vadovaujamasi, joje išdėstytos normos yra perkeltos į gydytojų pareigines instrukcijas, taip pat ir į Įstaigos direktoriaus 2002 m. birželio 14 d. patvirtintą gydytojo akušerio-ginekologo pareigybinę instrukciją, su kuria N. J. susipažino pasirašytinai. Taip pat patvirtinta, kad Medicinos normoje nurodyti tie patys reikalavimai ir duomenys, medicininės žinios, kuriuos N. J. įgijo, įgydama medicininį išsilavinimą. Pakartotinai nurodė, jog N. J. 2005 m. rugpjūčio 24 d., vertindama nėštumo eigą, atliko vaisiaus būklės tyrimą, kurio metu ultragarsiniu tyrimu nustatė, kad vaisius atitinka 17-18 savaičių, matomų displazijos požymių nėra. Vaisiaus būklės tyrimo lape prie užrašo galūnės padėjo pliuso ženklą. Gydytoja, atlikdama ultragarsinį tyrimą, padarė išvadą nurodydama galūnių buvimą, jų skaičių, blauzdikaulio ir (ar) žastikaulio ilgio išmatavimus. Atsižvelgdamas į „Geros akušerinės praktikos gaires“, pabrėžė, jog šiuo atveju ryškūs naujagimio daugybiniai apsigimimai (be dešinės pėdutės, kairė pėdutė be pirštukų, dešinės rankytės plaštaka neišsivysčiusi ir t.t.) konstatuoja, kad gydytoja akušerė-ginekologė N. J., įgyvendindama ultragarsiniam tyrimui keliamus uždavinius, pilnai vertindama tyrimo metu gautus duomenis apie vaisiaus sklaidos ydas, turėjo įtarti vaisiaus galūnių anomalijas pagal ultragarsinio tyrimo metu gautus rezultatus, ir, įtarusi anomalijas, privalėjo nukreipti į aukštesnio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigą patikslinti ultragarsiniu tyrimu gautus rezultatus. Tokios pareigos, esant ryškioms vaisiaus galūnių anomalijoms, gydytoja neatliko, tuo pažeisdama Medicinos normos 7.5.3.5 punkto reikalavimus, įpareigojančius gydytoją akušerį-ginekologą pagal jo kompetenciją ir sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, lygio reikalavimus mokėti atlikti nėščiosios ir gimdyvės tyrimą ultragarsu ir interpretuoti jo rezultatus. Įvertinęs teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovo ir N. J. pateiktus paaiškinimus, kad gydytoja tyrimo metu dėl vaisiaus padėties negalėjo pamatyti galūnių, padarė išvadą, jog gydytoja, negalėdama matyti galūnių pėdų ir pirštų, ir tinkamai vykdydama savo pareigą, 2005 m. rugpjūčio 4 d. vaisiaus būklės tyrime neturėjo nurodyti, kad galūnės yra, jei jų nematė. Nesant galimybės dėl vaisiaus padėties nustatyti galūnių būklės, privalėjo paskirti pakartotinį ultragarsinį tyrimą arba 2005 m. gruodžio 15 d. pakartotinio ultragarsinio tyrimo metu patikrinti tai, ko 2005 m. rugpjūčio 24 d. vaisiaus būklės ultragarsinio tyrimo metu nematė (ar negalėjo matyti). Konstatavo, kad Inspekcija, pagal kompetenciją (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 str. 1 d. 2 p.) atlikusi asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę VšĮ ,,Auki sveikas“, asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje ir jos pagrindu priimtame sprendime dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti, pagrįstai konstatavo, kad VšĮ „Auki sveikas“ D. C. teiktos nekokybiškos akušerinio-ginekologinio profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nes gydytoja akušerė-ginekologė N. J. 17-18 nėštumo savaitę ultragarsinio nėščiosios tyrimo metu neįtarė vaisiaus galūnių anomalijų, tuo pažeisdama Medicinos normos 7.5.3.5 punkto reikalavimus, ir pagrįstai nusprendė pavesti įstaigos vadovui teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti gydytojos N. J., pažeidusios teisės aktų nustatytus reikalavimus, veiksmus.
III.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (t. III, b.l. 30–31), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis (62 str. 1 ir 4 d., 87 str. 4 d. 3 p.), aplinkybe, jog byloje Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos institutui pakirta atlikti ekspertizę, kuri buvo įforminta Ekspertizės aktu Nr. EDG 12(86)/08(01) (toliau – ir Ekspertizės aktas), pabrėžia, jog teismas savo sprendime pasisakė medicinos mokslo klausiamais ir padarė visiškai priešingas išvadas nei ekspertai Ekspertizės akte. Teismas, atmesdamas ekspertų išvadas, nenurodė jokių nesutikimo su jų išvadomis motyvų, teismo sprendime net neužsiminta, kad byloje buvo atlikta ekspertizė. Be to, teismo sprendime neužsimenama ir apie specialistės D. L. paaiškinimus, kuriuos ji davė 2007 m. sausio 29 d. teismo posėdžio metu.
2. Pirmosios instancijos teismas, kaip ir Inspekcija, plečiamai aiškino Medicinos normos 7.5.3.5. punkto reikalavimą, konstatuodamas, kad akušerė-ginekologė, atlikdama ultragarsinį tyrimą 17 nėštumo savaitę, privalo nustatyti smulkių galūnių kaulų defektus (pėdutės ir pirštukų nebuvimą). Atsižvelgia į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą ir teigia, jog, taikant lingvistinį teisės aiškinimo metodą, niekaip negalima prieiti prie išvados, prie kurios priėjo teismas, nes Medicinos normos 7.5.3.5. punktas yra bendro pobūdžio ir visiškai nereglamentuoja ultragarsinio tyrimo apimties. Tokia išvada negalima ir minėto punkto reikalavimus aiškinant sistemiškai su kitais teisės aktais, reglamentuojančiais nėščiosios priežiūrą ir būtinus atlikti tyrimus (t. y. Tvarkos nuostatas). Be to, tokia išvada prieštarauja ir Ekspertizės akto išvadoms bei specialistės D. L. paaiškinimams.
3. Teismo nurodyti Nuostatai nenumato privalomo reikalavimo pareiškėjui parengti ultragarsinio tyrimo procedūros atlikimo tvarką. Teigia, jog, net neparengus tokios tvarkos, negalima būtų daryti išvados, kad paslaugos pacientei suteiktos netinkamai. Pažymi, jog kaip gaires ultragarsinio tyrimo atlikimui naudojo JAV patvirtintus nėščiosios akušerinio ultragarsinio tyrimo standartus.
4. Pakartotinai nurodo, jog, net ir nustačius vaisiaus galūnių smulkių kaulų anomalijas t. y. vaisiaus pirštukų ir pėdutės trūkumą, nėščiosios priežiūros planas nebūtų keičiamas – jokio gydymo nuo tokių vaisiaus apsigimimų nėra. Nustačius vaisiaus galūnių anomalijas, gimdyvė nebūtų galėjusi rinktis ir nėštumo nutraukimo procedūros.
5. Inspekcijos sprendimo 3.1.1. punktas yra neteisėtas ir dėl tos priežasties, kad Medicinos norma nėra galiojantis teisės aktas, nes jo tekstas nėra skelbtas leidinyje „Valstybės žinios“.
6. Pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo savo išvados, kodėl ginčijamo sprendimo 4.1.1 punktas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymi, jog tokiame punkte Inspekcija nenurodė nei kokiais teisės aktais reikia vadovautis, vertinant gydytojos veiksmus, nei kokiu būdu šie veiksmai turi būti įvertinti. Be to, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 ir 53 straipsniai pateikia baigtinį Inspekcijos teisių sąrašą. Tuo tarpu Inspekcija pareiškėjui pritaikė tokias priemones, kurių įstatymas nenumato ir tokiu būdu viršijo įstatymų leidėjo jam suteiktą kompetenciją.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo N. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III., b.l. 35) nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka.
Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b.l. 37–39) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Nurodo, jog nors teisės aktais nėra konkrečiai nustatyta, kas konkrečiai 16-18 nėštumo savaitę ultragarsinio tyrimo metu turi būti fiksuojama, tačiau šio tyrimo tikslas yra aiškiai įvardintas ir Tvarkos 4 priede „Ambulatorinė nėščiųjų priežiūra“, ir mokslinėje literatūroje – įvertinti vaisiaus raidos ydas (anomalijas), todėl sutinka su teismo argumentu, kad paslaugų teikimo metu galiojo Nuostatai, kurių 2 punkte reglamentuojama, kad kiekviena įstaiga privalo aprašyti ir taikyti klinikines procedūras, kurios įstaigoje turi didžiausią įtaką sveikatos priežiūros paslaugų kokybei. Pabrėžia, jog kategoriškai nesutinka, kad, ultragarsinio tyrimo metu įvertinus vaisių, nėščiosios eigos įrašuose žymėjimas „galūnės +“ gali būti vertinamas kaip kokybiškas ir tinkamas ultragarsinio tyrimo įvertinimas. Asmens sveikatos įstaigos vadovas, nesant pakankamo teisinio reglamentavimo ir vadovaujantis Nuostatais, privalėjo parengti įstaigoje ultragarsinių tyrimų atlikimą reglamentuojančią procedūrą.
2. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad vertinti smulkius galūnių kaulus gydytojas skriningo metu nėra įpareigotas. Nurodo, kad gydytoja N. J. 2005 m. rugpjūčio 24 d. įraše pažymėjo „galūnės +“ bei išvadoje nurodė, kad „matomų displazijos požymių nėra“, tuo patvirtindama, kad įvertino visas 4 galūnes („galūnes“ sudaro žastas, dilbis, plaštaka (27 kaulai), kuri skirstoma į riešą, delną, pirštus (viršutinės galūnės) ir dubenkaulis, šlaunis, blauzda, pėda (26 kaulai), kuri skirstoma į čiurną, padą, pirštus (apatinės galūnės) ir jose displazijos požymių nekonstatavo, nors vaikelis gimė su ryškiais apsigimimais: kairioji blauzda trumpesnė už dešiniąją, apatiniame trečdalyje baigiasi bige; nėra kairės pėdos (aplazija); dešinė pėda be pirštukų (displazija); dešinysis dilbis trumpesnis už kairįjį; dešinioji plaštaka neišsivysčiusi (displazija) ir kita. Daro išvadą, kad gydytoja arba netinkamai įvertino ultragarsinio tyrimo duomenis, arba dėl tam tikros vaisiaus padėties nematė galūnių ar jų dalių, tačiau melagingai pažymėjo apie jų įvertinimą.
3. Pabrėžia, jog argumentai, kad, nustačius vaisiaus galūnių anomalijas, nėščiosios priežiūros planas nebūtų keičiamas, atmestini, kadangi jie nepanaikina pareigos kokybiškai suteikti paslaugas bei neturi jokios įtakos nagrinėjant administracinę bylą.
4. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl to, kad ir Gimdymo namuose nebuvo diagnozuoti apsigimimai, todėl, kad 35-37 nėštumo savaitę ultragarso tyrimo tikslas buvo kitas (ne tikslingai įvertinti vaisiaus vystymosi defektus), be to, jokia kompetentinga institucija nėra pasisakiusi dėl paslaugų kokybės tokioje gydymo įstaigoje.
5. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Ekspertizės išvadomis, kadangi jos kritikuotinos. Nurodo, kad ekspertai pirmoje išvadoje nėščiosios priežiūrą įvertino paslaugų teikimo metu negaliojančiam teisės aktui, todėl apskritai neaišku, ką ir kaip jie vertino. Taip pat neaišku, kuo remiantis ekspertai teigia, kad vertinti smulkius galūnių kaulus skriningo metu gydytojas akušeris ginekologas nėra įpareigotas, nes tokia nemotyvuota išvada apskritai prasilenkia su paslaugų kokybės supratimu. Be to, neaišku, kuo remiantis ekspertai teigia, kad tokiame nėštumo dydyje smulkių galūnių kaulų defektų įvertinimas į skriningo programą neįeina, ypač atsižvelgiant į tai, kad moksliniai straipsniai teigia, jog skriningo tikslas yra nustatyti vaisiaus sklaidos trūkumus (defektus), tačiau jokiu būdu nenurodo, kad tik didžiųjų kaulų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. C. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b.l. 41–42) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundas pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, pateikdamas du reikalavimus – panaikinti Inspekcijos 2006 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 1A-72-158K dalį, kuria konstatuota, kad VšĮ „Auki sveikas“ D. C. teiktos nekokybiškos akušerinio-ginekologinio profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nes gydytoja akušerė-ginekologė N. J. 17-18 nėštumo savaitę ultragarsinio nėščiosios tyrimo metu neįtarė vaisiaus galūnių anomalijų, bei panaikinti Inspekcijos 2006 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 4A-70-158K „Dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti“ 3.1.1 ir 4.1.1 punktus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pirmą kartą nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą, 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi (byla Nr. A756-685/2009) pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino, o bylą grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taip pat nurodyta, jog, nors skunde buvo suformuluotas reikalavimas panaikinti Inspekcijos 2006 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 1A-72-158K (Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ataskaita) dalį, bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas, be kita ko, siekė būtent Inspekcijos 2006 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 4A-70-158K „Dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti“ (toliau – ir Sprendimas) 3 punkto panaikinimo. Todėl, nagrinėjant šią administracinę bylą apeliacine tvarka, bus sprendžiama būtent dėl minėtumo punkto teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje surinkti įrodymai tvirtina, kad skundžiamu Sprendimo 3 punktu buvo konstatuotos kontrolės išvados, nurodant, jog Įstaigoje D. C. teiktos nekokybiškos akušerinio-ginekologinio profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nes gydytoja akušerė-ginekologė N. J. 17-18 nėštumo savaitę ultragarsinio nėščiosios tyrimo metu neįtarė vaisiaus galūnių anomalijų. Toliau Sprendime nurodyti nustatyti teisės aktų pažeidimai. Kaip matyti iš Sprendimo ir bylos medžiagos, Sprendimo 3 punkte pateiktos kontrolės išvados tiesiogiai siejamos su tuo, kad gydytoja N. J. neteisingai interpretavo nėščiosios D. C. tyrimo ultragarsu rezultatus, pažeisdama Medicinos normos 7.5.3.5 punkto reikalavimus (Sprendimo 3.1.1 p.).
Minėta Medicinos norma patvirtinta Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 28. Tokio įsakymo priėmimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ redakcijos 2 straipsnis nustatė, jog „Valstybės žiniose“ taip pat turi būti skelbiami kiti Lietuvos Respublikos Seimo priimti teisės aktai, Lietuvos banko, ministerijų, departamentų ir Vyriausybės įstaigų bei valstybės valdymo institucijų priimti aktai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos. Remiantis to paties įstatymo 10 straipsniu, inter alia ministerijų teisės aktai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo „Valstybės žiniose“, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatoma vėlesnė jų įsigaliojimo diena. Šiame straipsnyje nurodytų valstybės institucijų priimti teisės aktai negalioja, kol jie nepaskelbti „Valstybės žiniose“.
Įsakymas, kuriuo patvirtinta Medicinos norma, buvo paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka „Valstybės žiniose“. Tačiau pačios Medicinos normos tekstas nustatyta tvarka paskelbtas nebuvo. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 11 straipsnio 2 dalies (2005 m. liepos 7 d. įstatymo Nr. X-331 redakcija, įsigaliojusi nuo 2005 m. liepos 21 d.) nuostata, kad valstybės institucijų vadovų bei kolegialių institucijų norminiai teisės aktai negalioja, kol jie nepaskelbti "Valstybės žiniose", konstatuotina, kad Medicinos norma nėra galiojanti. Kadangi teisės norma, kurios pažeidimu atsakovas ginčijamomis Sprendimo dalimis yra apkaltinęs gydytoją N. J., negalioja ir negaliojo ginčo Sprendimo priėmimo metu, konstatuotina, kad Sprendimo 3.1.1 punkto išvada, jog gydytoja N. J. atitinkamais savo veiksmais pažeidė Medicinos normos nuostatas, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.
Atsakovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose taip pat nurodė, jog Medicinos normos nuostatos buvo perkeltos į Įstaigos patvirtintą Gydytojo akušerio-ginekologo pareigybinę instrukciją, su kuria pasirašytinai supažindinta ir gydytoja N. J. Pažymėtina, jog Sprendimu konstatuotas būtent Medicinos normos pažeidimas, be to, teisės aktai konkrečiai apibrėžia Inspekcijos kompetenciją, tačiau jais nesuteikiama teisė Inspekcijai konstatuoti atitinkamo sveikatos priežiūros įstaigoje dirbančio asmens veiksmais padarytus jo pareigybinės instrukcijos pažeidimus, todėl minėti argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
ABTĮ 62 straipsnio 1 dalis nustato, jog tais atvejais, jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda daryti ekspertizę atitinkamai ekspertizės įstaigai. Nagrinėjamoje byloje esant pakankamai prieštaringai informacijai ginčijamu klausimu ir iškilus specialių žinių poreikiui, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 8 d. nutartimi (t. II, b.l. 66–67) nutarė paskirti teismo deontologinę ekspertizę ir pavesti ją atlikti Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institutui. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyrius Ekspertizės akte Nr. EDG 12(86)/08(01) (t. II, b.l. 83–94), inter alia, konstatavo, jog N. J. nagrinėjamu atveju tinkamai vykdė Medicinos normos reikalavimus, ji atliko vaisiaus ultragarsinį tyrimą, o vertinti smulkius galūnių kaulus skriningo metu gydytojas akušeris-ginekologas nėra įpareigotas, pažymėta, jog gomurio defektų gydytoja nustatyti negalėjo.
Remiantis ABTĮ 62 straipsnio 4 dalimi, eksperto išvada teismui neprivaloma. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (byla Nr. A438-1077/2009), eksperto išvados, kaip įrodymo, specifiškumas ir reikalavimas nesutikimą su eksperto išvada atitinkamai motyvuoti, lemia, kad eksperto išvada, jos pagrįstumo aspektu, gali būti paneigta taip pat naudojant specialias žinias, kurios patvirtintų, jog buvo naudojami netinkami tyrimo metodai, kad ekspertui buvo pateikti neteisingi išeities duomenys ir pan.. Teisėtumo aspektu, eksperto išvada galėtų būti paneigta, jei būtų nustatyta, kad ekspertizė paskirta ir atlikta neteisėtai, kad ekspertas nekompetentingas šioje mokslo srityje ir pan..
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iš vis nepateikė motyvų ir neargumentavo, kodėl nesirėmė Ekspertizės akte pateikta ekspertų išvada, kuria konstatuota, jog gydytoja N. J. nepažeidė nustatytų reikalavimų ir D. C. suteikė tinkamos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie duotų pagrindą abejoti minėtos ekspertų išvados teisėtumu bei pagrįstumu. Pažymėtina, jog vien bendro pobūdžio teiginiai, susiję su netinkama paslaugų kokybe ar kitų subjektų analogiško pobūdžio paslaugų teikimo praktika patys savaime negali būti vertinami kaip paneigiantys Ekspertizės akte, pasitelkus specialias mokslo žinias, padarytas išvadas. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, visiškai nemotyvuodamas nesutikimo su eksperto išvada, nesirėmė Ekspertizės akte pateiktomis išvadomis, tuo pačiu be pakankamo pagrindo pripažino, kad pareiškėjas, o tuo pačiu ir pas pareiškėją dirbusi gydytoja N. J., trečiajam suinteresuotajam asmeniui D. C. teikė nekokybiškas akušerinio-ginekologinio profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Kaip jau minėta, Sprendime pateikta kontrolės išvada tiesiogiai siejama su netinkamai N. J. teiktomis paslaugomis, todėl, konstatavus, jog bylos medžiaga nesudaro pagrindo išvadai, kad gydytoja N. J. teikė netinkamos kokybės paslaugas, nepagrįstu ir neteisėtu pripažintinas bei naikintinas ne tik Sprendimo 3.1.1 punktas, bet ir 3 punktas.
Sprendimo 4.1.1 punktu nuspręsta pavesti įstaigos vadovui teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti gydytojos N. J., pažeidusios teisės aktų nustatytus reikalavimus, veiksmus. Pabrėžtina, jog, kaip jau konstatuota, bylos medžiaga patvirtina, kad minėta gydytoja tinkamai teikė paslaugas, ji nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Be to Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalis aiškiai įtvirtino įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų teises pagal kompetenciją – įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus (1 p.), įstatymų nustatyta tvarka skirti įstaigos vadovams ir darbuotojams administracines nuobaudas (2 p.), reikalauti, kad būtų patikrinta įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinė kvalifikacija (3 p.), sustabdyti visų ar dalies paslaugų teikimą (4 p.), turėti kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas teises (5 p.). Atsižvelgusi į tokias teisės aktų nuostatas, bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, jog Inspekcija, nustatydama Sprendimo 4.1.1 punkte numatytą įpareigojimą Įstaigos vadovui įvertinti gydytojos N. J. veiksmus, viršijo savo kompetenciją. Dėl to konstatuotina, jog Sprendimo 4.1.1 punktas yra neteisėtas, todėl naikintinas. Pastebėtina, jog apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą pagal pareiškėjo skundą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-08-27 nutartis), taip pat pažymėjo būtinybę įvertinti Inspekcijos kompetenciją ir jos įgyvendinimą nagrinėjamu atveju, tačiau pirmosios instancijos teismas tokių veiksmų neatliko.
Papildomai pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas savo išvadas, nurodė, jog Įstaigoje nebuvo, remiantis Nuostatais, patvirtinta ultragarsinio tyrimo atlikimo tvarka. Tokie teismo ir šalių argumentai, atsižvelgiant į tai, kad ginčijama Sprendimo dalis tiesiogiai sietina būtent su gydytojos N. J. veiksmais, remiantis bylos medžiaga, pripažintini neturinčiais reikšmės kilusio ginčo išsprendimui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje surinktus įrodymus, taikytinas teisės aktų nuostatas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės aktus, neįvertino visų bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliacinis skundas tenkintinas, o teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas tenkintinas bei naikintini Inspekcijos Sprendimo 3.1.1, 4.1.1 ir 3 (atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-08-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-685/2009) punktai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 143 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo viešosios įstaigos „Auki sveikas“ apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo viešosios įstaigos „Auki sveikas“ skundą patenkinti, panaikinti Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 4A-70-158K „Dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti“ 3, 3.1.1 ir 4.1.1 punktus.
Sprendimas neskundžiamas.