Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Daivai Šuopienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Trinapolis“ atstovei adv. Eglei Arlauskytei, atsakovo UAB „Vilniaus topolis“ atstovei adv. Irinai Beleškienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Trinapolis“ ieškinį atsakovams UAB „Vilniaus topolis“, Č. K., Janina B. S., tretieji asmenys - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. S. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Trinapolis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Vilniaus topolis“, Č. K., J.B. S., prašydamas perkelti ieškovui žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-3765-5115, esančio Vilniaus r. Riešės sen. Papikeliškių k., pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovų Č. K. ir J.B. S. bei UAB „Vilniaus topolis“ 2015-07-21 sudarytą žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, įpareigojant ieškovą sumokėti atsakovams Č. K. ir J.B. S. žemė sklypo sutartyje numatytą sklypo kainą, o atsakovus – perduoti ieškovui žemės sklypą; priteisti solidariai iš atsakovų ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-06-15 gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus 2015-06-10 pranešimą apie parduodamą 5,8692 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Vilniaus r. Riešės sen. Papikeliškių k., už 20275 € ir tai, kad vadovaujantis Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymu bei tuo, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso 1,9729 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis Vilniaus r. Riešės sen. Papikeliškių k., kuris ribojasi su atsakovų Č. K. ir J.B. S. parduodamu žemės sklypu, ieškovas yra vienas iš asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą sklypą bei tai, kad ieškovas per 15 darbo dienų turi pateikti sutikimą arba atsisakymą pirkti žemės sklypą, o jei sutiktų – papildomai turėtų pateikti dokumentus, pagrindžiančius ieškovo atitikimą minėto įstatymo 2 str. 1 d. nustatytiems reikalavimams. Ieškovas 2015-06-22 pateikė Nacionalinei žemės tarnybai sutikimą pirkti žemės sklypą ir pažymėjo, kad vadovaujantis minėto įstatymo 2 str. 1 d. ir 5 d., bei tuo, jog ieškovo bendras turimo ir įsigyjamo žemės sklypų plotas sudarys 7,8421 ha ir neviršys 10 ha, ieškovas prie sutikimo neprivalo pateikti jokių papildomų dokumentų. 2015-09-07 Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsakymą, kuriuo atsisakė priimti ieškovo sutikimą pirkti žemės sklypą, nes Žemės įsigijimo įstatymo 2 str. 5 d. nustatytas reglamentavimas, kada reikalavimai ir leidimas įsigyti žemės ūkio paskirties sklypą yra neprivalomas, ieškovui nėra taikomas. Nepaisant to, kad ieškovas 2015-07-29 su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, atsakovai 2015-07-21 su UAB „Vilniaus topolis“ sudarė minėto žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovas pažymėjo, kad Žemės įsigijimo įstatymo 5 str. 1 d. 3 p. suteikia pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio apskrities žemę už tą kainą, už kurią jis parduodama, kai asmuo nuosavybės teise turi žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu sklypu, jeigu asmuo atitinka šio įstatymo 2 str. 1 d. nurodytus reikalavimus, t.y. jeigu juridinis asmuo ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius 10 metų iki žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos vykdęs žemės ūkio veiklą ir deklaravęs žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, jei jo pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir jeigu jo ekonominis gyvybingumas gali būti įrodymas LR ŽŪM nustatyta tvarka įvertinus šio asmens perspektyvas. To paties įstatymo 2 str. 5 d. numato, kad šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi ir leidimas neprivalomas, kai nuosavybėn įsigyjama tiek žemės, kad sudarius perleidimo sandorį asmeniui priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas Lietuvos teritorijoje neviršija 10 ha kartu su jau turima tos pačios apskrities žeme. Kadangi ieškovo nuosavybės teise turimas žemės ūkio apskrities žemės sklypas ribojosi su parduodamu atsakovų Č. K. ir J.B. S. žemės sklypu, o bendras turimos ir įsigyjamos žemės plotas neviršytų 10 ha, ieškovui turėjo būti taikoma minėta išimtis, o kadangi ginčo žemės sklypas buvo parduotas UAB „Vilniaus topolis“ pažeidžiant ieškovo pirmumo teisę jį pirkti, ieškovas pagal Žemės įsigijimo įstatymo 5 str. 8 d. prašė perkelti jam sklypo pirkėjo teises ir pareigas.

Atsakovas UAB „Vilniaus topolis“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė tas pačias faktines aplinkybes dėl žemės sklypo, esančio Vilniaus r. Riešės sen. Papikeliškių k., pirkimo – pardavimo, kaip ir ieškovas, papildomai pažymėdamas, kad dar 2013-12-06 sudarė su atsakovais J.B. S. ir Č. K. ginčo žemės sklypo preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, kurios sąlygos buvo pakeistos 2013-12-16 susitarimu, kuri buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, kurią vykdamas 2014-04-30 jis sumokėjo sklypo pardavėjams 40000 Lt įmoką, o 2015-07-21 sudarė sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovui 2015-07-22 sumokėjus 8609,20 €sumą, sudarė sklypo priėmimo – perdavimo aktą. Atsakovas 2015-07-21 sudarė Deklaraciją apie tai, kad po žemės sklypo įsigijimo atsakovui, kaip juridiniam asmeniui, nuosavybės teise priklausantis bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršys 10 ha. Pažymėjo, kad atsakovams parduodant ir perkant žemės sklypą buvo laikytasi visų įstatyme numatytų reikalavimų: J.B. S. ir Č. K. 2015-05-28 Nacionalinei žemės tarnybai pateikė pranešimą apie sprendimą parduoti žemės sklypą; 2015-07-09 gavo Tarnybos pažymą apie tai, kad sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti. Be to, žemės sklypo perleidimas atsakovo nuosavybėn preliminarios sutarties pagrindu gali būti pripažintas įvykusiu dar iki pirkimo – pardavimo sutarties ir akto sudarymo, nes ieškovai jau buvo sumokėję didžiąją sklypo pirkimo kainą. Ieškovo nurodytos išimtys dėl atitikimo įstatymo reikalavimams taikomos, kai turimos ir įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršija 10 ha, tačiau netaikomos, kai norima pasinaudoti pirmumo teise įsigyti žemės sklypą. Atsakovas pažymėjo, kad Žemės įsigijimo įstatymas išskiria tris situacijas: 1) kai turimos ir įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršytų 10 ha, asmenims nėra taikomi jokie apribojimai ir papildomi reikalavimai dėl būtinumo užsiimti žemės ūkio veikla, suteikiant teisę laisvai įsigyti žemę; 2) kai turimos ir įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės plotas viršytų 10 ha, įstatyme įtvirtinti papildomi reikalavimai dėl tokio juridinio asmens būtinumo užsiimti žemės ūkio veikla, deklaruoti plotus, gauti atitinkamo dydžio pajamas ir pan.; 3) kai norima pasinaudoti pirmumo teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, nepriklausomai nuo turimos ir įsigyjamos žemės ploto, keliami reikalavimai būti gretimo žemės sklypo savininku bei užsiimti žemės ūkio veikla, o kadangi ieškovas UAB ‚Trinapolis“, nors ir yra gretimo žemės sklypo savininkas, neįrodė, jog atitinka įstatymo 2 str. 1 d. 2 p. numatytus reikalavimus, jis turėjo teisę įsigyti žemės sklypą bendra tvarka, bet ne pirmumo teisę jį įsigyti, atitinkamai atsakovai neprivalėjo šio žemės sklypo parduoti ieškovui.

Atsakovai J.B. S. ir Č. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovas UAB „Vilniaus topolis“.

Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Nurodė, kad 2015-06-10 raštu informavo ieškovą UAB „Trinapolis“ apie atsakovų parduodamą ginčo žemės sklypą ir ieškovo, kaip gretimo žemės sklypo savininko, teisę jį pirkti pirmumo tvarka, nustatė terminą pateikti savo sutikimą ar atsisakymą jį pirkti, o su sutikimu – atitinkamus dokumentus: paraiškų tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti, patvirtinančių, kad deklaruojamos naudmenos ir pasėliai ne mažiau kaip 3 metus per 10 metų laikotarpį; paskutinių metų balansą ir pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto pajamas per praėjusius kalendorinius metus; teisės aktų nustatytą tvarką parengtą paraišką dėl ekonominio gyvybingumo ir perspektyvų įvertinimo. Kartu ieškovas buvo informuotas, kad nepateikęs nurodytų dokumentų, jis nebus priskirtas asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, grupei. Gavusi ieškovo sutikimą pirkti sklypą, tačiau be nurodytų dokumentų, Tarnyba 2015-07-09 raštu informavo ieškovą, kad jo sutikimas grąžinamas. Ieškovo argumentas, kad Žemės įsigijimo įstatymo 2 str. 1 d. 2 p. nurodyti reikalavimai jam neturėjo būti taikomi, yra nepagrįstas, nes šio įstatymo 2 str. 5 d. numatyti atvejai yra taikomi ne reikalaujamų dokumentų, bet leidimų, reikalingų įsigyjant žemės ūkio apskrities žemę, atžvilgiu – čia išvardintos išimtys, kada toks leidimas yra neprivalomas.

Tretysis asmuo Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Ieškinys atmestinas.

Šalių atstovių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatytos tokios faktinės aplinkybės, dėl kurių tarp šalių ginčo nekilo ir kurias abi šalys patvirtino: ieškovui UAB „Trinapolis“ nuosavybės teise priklauso 1,9729 ha ploto žemės ūkio apskrities žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Vilniaus r. Riešės sen. (duomenys neskelbtini), besiribojantis su atsakovams Č. K. bei J.B. S. priklausiusiu 5,8692 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu Vilniaus r. Riešės sen. (duomenys neskelbtini).; atsakovai J.B. S. ir Č. K. 2015-05-28 pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriui pranešimą apie sprendimą parduoti jiems priklausantį žemės sklypą už 20275 €; Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius 2015-06-10 raštu informavo ieškovą apie tai, kad Č. K. ir J.B. S. parduoda jų žemės sklypą už 20275 €, kad vadovaujantis Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 str. 1 d. 3 p. ieškovas, kurio sklypas ribojasi su parduodamu sklypu, turi pirmumo teisę jį įsigyti, kad ieškovas per 15 darbo dienų turi pateikti sutikimą arba atsisakymą pirkti parduodamą žemės sklypą, o kartu su sutikimu pateikti atitinkamus rašte išvardintus dokumentus, pagrindžiančius ieškovo atitikimą minėto įstatymo 2 str. 1 d. nustatytiems reikalavimams, kartu pažymint, jog tokių dokumentų nepateikus, ieškovas nebus priskiriamas asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, grupei; ieškovas 2015-06-22 pateikė Nacionalinei žemės tarnybai sutikimą pirkti ginčo žemės sklypą bei raštą, kuriame nurodė, kad vadovaujantis minėto įstatymo 2 str. 1 d. ir 5 d., bei tuo, jog ieškovo bendras jau turimo ir norimo įsigyti žemės sklypų plotas sudarys 7,8421 ha ir neviršys 10 ha, ieškovas neprivalo pateikti jokių papildomų dokumentų; 2015-07-09 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius pateikė ieškovui atsakymą, kuriame nurodė, jog ieškovui kartu su sutikimu nepateikus aukščiau nurodytų dokumentų, jo sutikimas grąžinamas bei pažymėdamas, jog minėto įstatymo 2 str. 5 d. yra numatyti atvejai, kai leidimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą yra neprivalomas, todėl ši išimtis ieškovo atveju netaikoma; ieškovas 2015-07-27 Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti minėtame Nacionalinės žemės tarnybos 2015-07-09 atsakyme išdėstytą atsisakymą priimti ieškovo sutikimą įsigyti parduodamą žemės sklypą bei įpareigoti tokį sutikimą priimti; 2015-07-09 Pažyma Nr. 48FP-4172, išduota Č. K. ir J.B. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius nurodė, kad atsakovai gali parduoti jų žemės sklypą pasirinktiems asmenims už 20275 € atitinkamomis sąlygomis, kadangi parduodamo žemės sklypo nepageidavo pirkti pirmumo teisę turintys LR Žemės ūkio apskrities žemės įsigijimo įstatymo 5 str. 1 d. 2 ir 3 p. ir 2 d. nurodyti asmenys; 2015-07-21 Pirkimo – pardavimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S., atsakovai J.B. S. ir Č. K. pardavė aukščiau nurodytą žemės sklypą atsakovui UAB „Vilniaus topolis“ už 20275 €, o 2015-07-22 Priėmimo – perdavimo aktu pardavėjai perdavė, o pirkėjas šį sklypą priėmė.

Ieškovas UAB „Trinapolis“ prašė perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovų sudarytą 2015-07-21 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, teigdamas, kad pardavus ginčo žemės sklypą atsakovui UAB „Vilniaus topolis“, buvo pažeista ieškovo, kaip kaimyninio / gretimo žemės sklypo savininko, pirmumo teisė jį įsigyti.

LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – Žemės įsigijimo įstatymo) 2 str. 1 d. 1 ir 2 punktai apibrėžia tuos fizinius ir juridinius asmenis, kurie turi teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Nagrinėjamu atveju aktualus įstatymo 2 str. 1 d. 2 p. numato, kad teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės turi juridinis asmuo ar kita organizacija, ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metų iki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos žemės ūkio veiklą vykdęs ir žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravęs, jeigu jo pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir jeigu jo ekonominis gyvybingumas gali būti įrodytas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka įvertinus šio asmens perspektyvas. Šio straipsnio 3 d. ir 4 d. numato, kad asmenys, nurodyti 1 dalyje, įskaitant ir minėtus juridinius asmenis, gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą leidimą, kuris išduodamas, jeigu asmuo, pageidaujantis įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir įsipareigoja laikytis LR Konstitucijos 47 str. 3 d. įgyvendinimo konstitucinio įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 str. nustatytų reikalavimų. Šio straipsnio 5 d. numato, kad šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi ir leidimas neprivalomas, kai nuosavybėn įsigyjama tiek žemės, kad sudarius žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorį asmeniui priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas Lietuvos teritorijoje neviršija 10 ha kartu su jau turima tos pačios paskirties žeme, kai įsigyjami žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudojami nuosavybės teise turimiems ar kartu su žemės sklypu įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti bei kitais šioje dalyje aptartais atvejais.

Lingvistinis, loginis ir sisteminis aukščiau nurodyto Žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio normų aiškinimas leidžia teigti, jog įstatymas išskiria dvi situacijas ir numato skirtingas sąlygas tais atvejais, kai juridinis asmuo įgyja žemės ūkio paskirties žemę: 1) kai juridinio asmens nuosavybėn įsigyjama tiek žemės, kad sudarius sandorį asmeniui priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas Lietuvos teritorijoje viršija 10 ha (kartu su jau turima tos pačios paskirties žeme) – tokiu atveju juridinis asmuo turi atitikti 2 str. 1 d. 2 p. numatytas sąlygas dėl žemės ūkio veikos vykdymo, žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo, pajamų iš žemės ūkio veiklos gavimo ir pan., bei turėti Nacionalinės žemės tarnybos padalinio išduotą leidimą (jis atitinkamai taip pat išduodamas, jeigu tenkinamos aukščiau nurodytos sąlygos bei įsipareigojama laikytis atitinkamų įstatymų reikalavimų); 2) kai juridinio asmens nuosavybėn įsigyjama tiek žemės, kad sudarius sandorį asmeniui priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas Lietuvos teritorijoje neviršija 10 ha (kartu su jau turima tos pačios paskirties žeme) – tokiu atveju juridiniam asmeniui netaikomas reikalavimas atitikti 2 str. 1 d. 2 p. numatytas sąlygas dėl žemės ūkio veiklos vykdymo ir kt., bei netaikomas reikalavimas turėti Nacionalinės žemės tarnybos padalinio išduotą leidimą. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovui UAB „Trinapolis“ nuosavybės teise priklausė (ir priklauso) 1,9729 ha ploto žemės ūkio apskrities žemės, o atsakovui UAB „Vilniaus topolis“, kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų ir atsakovo UAB „Vilniaus topolis“ 2015-07-21 Deklaracijos, iki ginčo žemės sklypo įsigijimo nuosavybės teise priklausė 3,8087 ha ploto žemės ūkio apskrities žemės, ir kartu su parduodamu atsakovų J.B. S. bei Č. K. 5,8692 ha ploto žemės sklypu, nei ieškovo, nei atsakovo bendros žemės ūkio apskrities žemės plotas Lietuvos teritorijoje neviršytų 10 ha, tiek ieškovui, tiek atsakovui, kaip juridiniams asmenims būtų taikoma Žemės įsigijimo įstatymo 2 str. 5 d. numatyta išimtis, t.y. jiems norint įsigyti ginčo žemės ūkio paskirties žemę, įstatymo 2 str. 1 d. 2 p. reikalavimai dėl žemės ūkio veiklos vykdymo bei 3 str. reikalavimas dėl leidimo gavimo nebūtų taikomi.

Žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnyje yra įtvirtintos atskiros teisės normos, numatančios sąrašą asmenų, kurie turi pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio apskrities žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis (išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytinių) – 1 d., bei tokios pirmumo teisės įgyvendinimo tvarką ir procedūrą – 3-7 dalys. Įstatymo 5 str. 1 d. 3 p. numato, kad tokią pirmumo teisę be 1-2 punktuose išvardintų subjektų turi ir asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis atitinka šio įstatymo 2 str. 1 d. nurodytus reikalavimus. Taigi, Žemės įsigijimo įstatymo 5 str. 1 d. juridinio asmens pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio apskrities žemę imperatyviai sieja su dviem būtinomis sąlygomis: 1) žemės ūkio paskirties žemės sklypo, besiribojančio su parduodamu žemės sklypu, turėjimas nuosavybės teise; ir 2) atitikimas įstatymo 2 str. 1 d. 2 p. numatytiems reikalavimams dėl žemės ūkio veikos vykdymo, žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo, atitinkamo dydžio pajamų iš žemės ūkio veiklos gavimo ir kt. Kadangi ieškovas UAB „Trinapolis“, nors ir atitinka vieną iš dviejų būtinų sąlygų – nuosavybės teise turi su parduodamu žemės sklypu besiribojantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą, tačiau nei Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM padaliniui (Vilniaus rajono skyriui), nei teismui nepateikė duomenų ir įrodymų, jog atitinka kitą imperatyviai nustatytą sąlygą pirmumo teisei įgyvendinti, o būtent jog ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metų vykdė žemės ūkio veiklą, deklaravo žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, jog jo pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų, o ekonominis gyvybingumas gali būti įrodytas teisės aktų nustatyta tvarka įvertinus šio asmens perspektyvas, darytina išvada, jog ieškovas neturėjo ir neturi pirmenybės teisės įsigyti atsakovų J.B. S. ir Č. K. parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Vilniaus r. Riešės sen. Papikeliškių k., o tik turėjo, kaip ir atsakovas UAB „Vilniaus Topolis“, teisę šį sklypą pirkti bendra tvarka (jeigu nebūtų pirmumo teisę turinčių subjektų).

Tai, kad sudarius ginčo žemės sklypo pirkimo sandorį, ieškovui priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas Lietuvos teritorijoje neviršytų 10 ha kartu su jau turima tos pačios paskirties žeme, nesuponuoja Žemės įsigijimo įstatymo 5 str. 1 d. 3 p. ir 2 str. 1 d. 2 p. įtvirtintų imperatyvių reikalavimų ieškovui netaikymo, nes:

a) Žemės įsigijimo įstatymo 5 str. 1 d. 3 p., kuri šiuo atveju vertintina kaip specialioji norma, yra vienareikšmiškai įtvirtinta būtina sąlyga juridiniam asmeniui, norinčiam pasinaudoti pirmumo teise, atitikti įstatymo 2 str. 1 d. 2 p. reikalavimus ir nėra numatytos jokios išimtys, kada tokia sąlyga netaikoma, t.y. nėra numatyti / išvardinti 2 str. 5 d. aptarti atvejai, kai 2 str. 1 d. 2 p. reikalavimai netaikomi ir leidimas neprivalomas;

b) Žemės įgijimo įstatymo 5 str. 4 d., reglamentuojanti pirmumo teisės įgyvendinimo tvarką, numato, jog šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, t.y. įskaitant besiribojančio žemės sklypo savininkus, kartu su sutikimu pirkti žemės sklypą pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama, kad jie atitinka reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, ir šioje normoje taip pat nėra numatyta jokių išimčių, kada tokie asmenys kartu su sutikimu pirkti žemės sklypą neprivalo pateikti dokumentų dėl atitikimo įstatymo 2 str. 1 d. numatytiems reikalavimams (pvz., nėra nurodoma „išskyrus atvejus, kai tokie reikalavimai asmenims, pageidaujantiems pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio apskrities žemės sklypą, nėra taikomi“);

c) LR Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktoriaus 2014-06-18 įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-245 „D. N. žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014-01-10 įsakymo Nr. 1P-(1.3)-5 „D. P. dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo, kuris būtent ir reglamentuoja pažymos dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus ir 2 dalį turintiems jį pirkti asmenims, 7 punktas numato, kad Aprašo 4.4.1 ir 4.4.2 papunkčiuose nurodyti asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemę, kartu su sutikimu pirkti žemės sklypą pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad atitinka reikalavimus, nurodytus LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, taip jų: a) paraiškų tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti, patvirtinančių, kad žemės ūkio naudmenos ir pasėliai deklaruoti ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius 10 metų, įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas (7.2. p.); b) juridinio asmens balansą ir pažymą, sudarytą pagal Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 3D-66 „D. Ž. ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos patvirtinimo“, patvirtinančius, kad juridinio asmens pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 proc. visų gautų pajamų ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius 10 metų (jeigu pirkti parduodamą žemės sklypą pageidauja juridinis asmuo) (7.3 p.); c) pagal Juridinių asmenų, turinčių teisę į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, ekonominio gyvybingumo nustatymo ir perspektyvų įvertinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 3D-453 „D. J. asmenų, turinčių teisę į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, ekonominio gyvybingumo nustatymo ir perspektyvų įvertinimo taisyklių patvirtinimo“, parengtą ir įvertintą paraišką dėl ekonominio gyvybingumo nustatymo ir perspektyvų įvertinimo (jeigu pirkti parduodamą žemės sklypą pageidauja juridinis asmuo) (7.4. p.).; ir šiame įsakyme taip pat nėra numatyta jokių nuostatų dėl išimčių, kada kartu su sutikimu pirkti žemės sklypą pirmumo teise tokie dokumentai neturi būti pateikiami. Aprašo 12 punktas numato, jog kai turintys pirmumo teisę asmenys pateikė sutikimus pirkti parduodamą žemės sklypą, bet nepateikė dokumentų ir (arba) neatitinka reikalavimų, nurodytų įstatyme, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys išduoda Pažymą dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti, ir žemės savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims. Aprašo 13 punktas numato, kad asmenims, pateikusiems sutikimus pirkti parduodamą žemės sklypą, bet nepateikusiems Aprašo 7 punkte nurodytų dokumentų arba neatitinkantiems reikalavimų, nurodytų įstatyme, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys pateikia motyvuotą atsakymą apie atsisakymą įrašyti į pažymą, kad šis žemės sklypas parduodamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniu (kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta).

Taigi, tiek minėtame įstatyme, tiek minėtame poįstatyminiame teisės akte yra numatytas detalus mechanizmas ir procedūra patikrinti, ar asmuo turi pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, t.y. ar atitinka pirmumo teisei realizuoti nustatytus kriterijus ir sąlygas, be kita ko, reikalaudamas pirmiausia iš paties tokia teise norinčio pasinaudoti asmens įrodyti jo atitikimą įstatyme numatytiems reikalavimams (per pareigą pateikti atitinkamus dokumentus per nustatytus terminus ir pan.). Nei viename iš šių aktų nėra jokių nuostatų ir išimčių, kada toks mechanizmas ir tokia procedūra, reikalaujant įrodyti asmens atitikimą pirmumo teisei įgyvendinti nustatytiems reikalavimas, netaikomi.

d) vienas iš Žemės įsigijimo įstatymo 1 str. įtvirtintų tikslų – yra būtent užtikrinti, kad žemės ūkio apskrities žemė būtų naudojama racionaliai, skatinant žemės ūkio veiklą ir konkurencingą žemės ūkį, sudarant sąlygas racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai. Pirmumo teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemę suteikimas būtent tiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie užsiima žemės ūkio veikla, kaip tik ir yra viena iš priemonių skatinti tokią veiklą;

e) pavyzdžiui, šiuo metu rengiamo LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 2015-08-06, 2015-10-14, 2016-01-19 Aiškinamuosiuose raštuose [dokumentų Nr. 15-3498(3), Nr. 15-10954, Nr. 15-10954(2)] taip pat pabrėžiama, kad pagal Įstatymo 5 str. 4 d. asmenys, pageidaujantys pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, kartu su sutikimu pirkti žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikia dokumentus, kad jie atitinka reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 2 str. 1 d., o Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, tik įsitikinęs, kad asmenys pagal Įstatymą turi pirmumo teisę, žemės sklypo pardavėjui išduoda Įstatymo 5 str. 5 d. minimą pažymą. Šiuose raštuose taip pat pabrėžiama, jog pagal galiojantį reguliavimą tokiam asmeniui, kuris yra įrašytas kaip pirmumo teisę pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę turintis asmuo (jis atitinka Įstatymo 2 str. 1 d. reikalavimus), privaloma gauti leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę pagal Įstatymo 2 str. 3 d., ir išduodamas leidimą, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys dar kartą patikrina minėtoje pažymoje įrašytą asmenį, ar jis atitinka Įstatymo 2 str. 1 d. reikalavimus. Siekiant išvengti pakartotinių administracinių procedūrų antrą kartą tikrinant žemės ūkio paskirties žemės įgijėją dėl jo atitikties Įstatyme numatytiems reikalavimams, rengiamais Įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti, kad žemės ūkio paskirties žemės įgijėjui, kuris pasinaudoja pirmumo teise pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę (jis yra įrašytas į Įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nurodytą pažymą, išduotą pardavėjui, t. y. jo atitiktis Įstatymui jau buvo įvertinta), nereikia kreiptis dėl leidimo išdavimo.

Atsižvelgiant į visas aukščiau teismo nustatytas aplinkybes bei išdėstytus argumentus, byloje nesant nustatytai ir įrodytai ieškovo UAB „Trinapolis“ pirmumo teisei pirkti ginčo žemės ūkio paskirties žemę, darytina išvada, kad nebuvo pažeista nei ieškovo tariama teisė, nei anksčiau aptartos imperatyvios įstatymo normos, todėl nėra teisinio pagrindo perkelti žemės pirkėjo sandoryje teises ir pareigas ieškovui.

Atmetus ieškinį, naikintinos byloje teismo 2015-08-07 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ((duomenys neskelbtini) str.). Atmetus ieškinį, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 14,52 € išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).

Vadovaudamasis išdėstytu ir (duomenys neskelbtini) 260, 263-267, 268-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškovo UAB „Trinapolis“ (kodas – (duomenys neskelbtini)) ieškinį atsakovams UAB „Vilniaus topolis“ (kodas – (duomenys neskelbtini)), Janinai B. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) Č. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) tretieji asmenys - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. S., atmesti.

Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-08-07 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre apie draudimą dėl nuosavybės teisių perleidimo į atsakovui UAB „Vilniaus topolis“ (kodas – (duomenys neskelbtini), buveinė – Vilnius, Panerių g. 64) nuosavybės teisę priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Vilniaus r. sav. Riešės sen. (duomenys neskelbtini)., bei uždraudimą atsakovui šį žemės sklypą išnuomoti, suteikti panaudai, įkeisti, užstatyti ar kitaip suvaržyti nuosavybės teises į jį.

Įsiteisėjus teismui sprendimui, jo kopiją siųsti Turto arešto akto registrui.

Priteisti iš ieškovo UAB „Trinapolis“ į valstybės biudžetą 14,52 € (keturiolika eurų 52 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.