- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-06
- Bylos Nr.
- II-100-716/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01428-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) (adresas korespondencijai (duomenys neskelbtini)), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio (toliau ir – Institucija) 2022 m. lapkričio 11 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (toliau ir – nutarimas) buvo nutarta nutraukti pradėtą teiseną dėl to, kad M. K. vairuodamas automobilį, automobilių stovėjimo aikštelėje, parkuodamasis už kito automobilio, buvo neatidus, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko tarpo iš šono ir įvažiavo į stovintį priekyje automobilį. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. gruodžio 27 d. gautas S. B. (toliau ir – pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma: panaikinti Institucijos priimtą nutarimą dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo, nes nebuvo tinkamai surinkta pakankamai duomenų ir nebuvo išnaudotos visos priemonės siekiant tinkamai išsiaiškinti administracinės bylos aplinkybes. Taip pat nėra vieningos nuomonės iš tyrėjų, nes pirminis tyrėjo sprendimas buvo priimtas neįsigilinus į eismo įvykį ir skubinant procesą, o antrinis trasologo eksperto sprendimas nei patvirtina, nei paneigia pirminių pareigūnų surašytų administracinio nusižengimo išvadų.
Skunde nurodoma, kad po 2022 m. vasario 23 d. teismo priimto sprendimo patenkinti atskirąjį pareiškėjo skundą ir grąžinti bylą nagrinėjimui, pareiškėjas daugiau nebuvo informuotas, apklaustas ar kitaip įtrauktas į atnaujintą administracinės bylos nagrinėjimą, kas neleido jam apginti savo pozicijos. Apie tai, kad vyko atnaujintas administracinės bylos nagrinėjimas sužinojo tik 2022 m. lapkričio 14 d. gavęs pranešimą apie administracinio nusižengimo teisenos nutraukimą. Gautame nutarime pareiškėjui abejonių sukėlė papildytos ar naujos tyrėjo išvados, todėl tą pačią dieną pareiškėjas kreipėsi į vyriausiąjį policijos komisariatą, norėdamas susipažinti su visu administracinės bylos procesu, naujai atliktais tyrimais ir išvadomis. Atvykęs į komisariatą norėjo susisiekti su sprendimą priėmusia tyrėja. Tyrėja telefonu kalbėjo pakeltu tonu bei atsisakė pareiškėjui pateikti bet kokius paaiškinimus apie naujai priimtą sprendimą byloje, taip pat atsisakė susitikti gyvai, kad jų pokalbį būtų galima užfiksuoti naudojantis „Body“ kamera, tik pasiūlė nutarimą skųsti, jei pareiškėjas turi priekaištų. Kadangi pareiškėjui buvo atsisakyta pateikti informaciją, todėl jis turėjo atskirą prašymą išsiųsti el. paštu ir tik 2022 m. lapkričio 28 d. gavo administracinės bylos medžiagą, todėl toks laiko vilkinimas ir tyrėjos elgesys kelia pagrįstų abejonių apie administracinės bylos nagrinėjimo skaidrumą.
Skunde teigiama, kad į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, pirminės apžiūros metu, kad būtų galima aiškiau nustatyti kaltininką dėl eismo įvykio vietoje esančio nelygaus reljefo, pristūmė transporto priemones viena arčiau kitos ir nustatė, kad pareiškėjo automobilio „Audi“ apgadinimai (sutrūkinėjęs lakas, pažeisti dažai) sutampa su M. K. vairuoto „Volvo“ automobilio apgadinimais. Būtent dėl tokio, akivaizdaus kontakto ir buvo užpildytas eismo įvykio protokolas. Toliau administracinės bylos tyrime remiamasi tik trasologo eksperto atliktais tyrimais iš nuotraukų, kurios paties trasologo teigimu, yra netinkamos arba nepakankamos daryti išvadas, nes pareigūnų nebuvo naudojama leidžianti nustatyti pažeidimo dydį mastelinė liniuotė. Skunde cituojamas ANK 593 straipsnis ir teigiama, kad pareigūnai tyrimo metu neišsireikalavo daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės administracinio nusižengimo bylai. Kaip paaiškėjo, įvykio vietoje buvo gatvės stebėjimo kameros, tačiau pareigūnai nesikreipė dėl vaizdinės medžiagos įvykio metu ir net nebandė aiškintis, ar tokie vaizdo įrašai, užfiksavę eismo įvykį, yra išlikę iki šios dienos. Pažymėtina, kad tokie vaizdo įrašai būtų reikšmingi ir ekspertui, teikiančiam išvadas byloje. Tai kelia įtarimus dėl pareigūnų ir tyrėjų darbo kompetencijos, o taip pat ir dėl tyčinio vengimo surinkti su byla susijusius duomenis M. K. naudai. Teismo posėdžio metu M. K. patvirtino, kad pareiškėjo ankščiau pateiktame skunde minima moteris (pareigūnė/tyrėja/policijos darbuotoja) yra su juo susijusi, todėl šis faktas pareiškėjui kelia abejonių dėl administracinės bylos skaidrumo ir galėjo daryti įtaką šios bylos proceso nagrinėjimui. Dėl šio įvykio jis kreipėsi į Imuniteto tarnybą siekdamas išsiaiškinti galimus M. K. ryšius su teisėsauga, bet atsakymo pareiškėjas iki šiol negavo.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimo į pareiškėjo skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyris nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. To paties kodekso straipsnio 2 dalyje numatyta, jog administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Pažymėtina, jog administracine tvarka nubaustam asmeniui ar kitam bylos dalyviui nepriimtinos teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančių institucijų (pareigūnų) išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 591 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima. Pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Skundžiamas nutarimas priimtas dėl teisenos, kurios metu 2021 m. gegužės 25 d. administracinio nusižengimo protokolu M. K. buvo kaltinamas tuo, kad vairuodamas automobilį, automobilių stovėjimo aikštelėje parkuodamasis už kito automobilio buvo neatidus, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko tarpo iš šono ir įvažiavo į stovintį priekyje automobilį. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai.
Teismas privalomai įvertindamas visas reikšmingas įvykio aplinkybes kruopščiai susipažino su visa byloje tyrimo metu ir jau kartą bylą nagrinėjant teisme (pagal pirminį S. B. skundą) surinkta medžiaga.
Tarnybiniame pranešime nustatyta, kad 2021 m. gegužės 25 d. 9.06 val. aikštelėje susidūrė automobiliai „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei nesutariama dėl kaltės. Automobilio „Volvo“ vairuotojas paaiškino, kad parkavosi už automobilio „Audi“, sustojo ir staiga „Audi“ automobilio vairuotojas išlipęs jam pasakė, kad jis atsitrenkė į jo automobilį. Išlipęs iš automobilio, vairuotojas pamatė, kad „Volvo“ stovi per piršto storio atstumą nuo automobilio „Audi“ galinio bamperio. Automobilio „Audi“ vairuotojas paaiškino, kad jis sėdėjo automobilyje, kai pajuto smūgį į galinę automobilio dalį, o išlipęs iš automobilio pamatė „Volvo“, kuris akivaizdžiai buvo įsirėmęs į jo automobilį. Tada „Volvo“ automobilis pavažiavo šiek tiek atgal ir išlipo iš automobilio apžiūrėti apgadinimų. Apgadinimai, esantys ant „Audi“ galinio bamperio sutampa su automobilio „Volvo“ apgadinimais, esančiais ant priekinio valstybinio numerio rėmelio. Aukščiai, pobūdis ir raštas apgadinimų atitinka ant abiejų automobilių (b. l. 38).
Eismo įvykio vietos schemoje matyti užfiksuotas automobilių „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išsidėstymas po įvykio, fiksuotas atstumas tarp automobilių – 28 cm (b. l. 39).
Papildomi duomenų apie eismo įvykį protokole nurodoma, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės: automobiliui „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas užpakalinis bamperis, apgadinimų aukštis nuo 0,5 iki 0,515, o automobiliui „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas valst. Nr. rėmelis, aukštis apie 0,5 iki 0,51 (b. l. 40).
Tą pačią įvykio dieną S. B. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis sėdėjo automobilyje ir pajuto stuktelėjimą į automobilio galinę dalį. Išlipęs iš automobilio, pamatė „Volvo“ automobilį, kuris numerio rėmeliu buvo įsirėmęs į ,,Audi“ automobilio bamperį. Automobilio „Volvo“ vairuotojas nesutiko su pažeidimu (b. l. 41). Po įvykio pateikęs rašytinį paaiškinimą M. K. nurodė, kad įvykio dieną sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančio (duomenys neskelbtini). Važiavo kartu su kolega. Jiems sustojus, iš priekyje stovėjusio automobilio „Audi“ išlipo vairuotojas ir teigė, kad pajuto smūgį. Automobilio „Audi“ vairuotojas pradėjo kaltinti jį, jog jis atsitrenkė į ,,Audi“ automobilio galinę dalį. Tam, kad apžiūrėtų automobilius, jis pavažiavo atgal ir paklausė, ar gali pavalyti dulkes ant bamperio. Pavalius buvo matyti daug smulkių suraižymų, kurie, jo nuomone, jau seniai buvo ant automobilio ,,Audi“ (b. l. 42).
2021 m. gegužės 25 d. po įvykio M. K. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad įvykio dieną pasistatė automobilį, tačiau pamatė, kad iš priekyje stovėjusio automobilio išlipo vairuotojas, kuris atsistojo tarp dviejų automobilių ir pradėjo kažką rodyti. Jis pradėjo kaltinti, jog jis atsitrenkė į ,,Audi“ automobilio galinę dalį, tačiau tarp automobilių buvo apie 1 cm tarpas. Tam, kad apžiūrėtų automobilius, jis pavažiavo atgal ir paklausė, ar gali pavalyti dulkes ant bamperio. Pavalius buvo matyti daug smulkių suraižymų, kurie, jo nuomone, jau seniai buvo ant automobilio ,,Audi“ (b. l. 42).
Iš rašytinio D. Š. paaiškinimo nustatyta, kad jis kartu su M. K. važiavo į statybų objektą (duomenys neskelbtini) kaip keleivis. Aikštelėje iš priekyje stovėjusio automobilio išlipo vairuotojas ir pradėjo kažką rodyti. M. K. su juo trumpai pabendravo ir pasakė, jog minėtas vairuotojas jį kaltina, jog jie atsitrenkė. Pavažiavus atgal, jie abu išlipo iš automobilio. Pavalius galinį ,,Audi“ bamperį, matėsi pabraižymai, bet jie nebuvo tokiame aukštyje kaip M. K. automobilio numerio rėmelis ir tie pabraižymai buvo per visą automobilio buferį. Taip pat jie buvo kur kas platesni ir ilgesni nei pats rėmelis (b. l. 97).
Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad M. K. 2021 m. gegužės 25 d. 9.06 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, parkuodamasis už kito automobilio, buvo neatidus, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko tarpo iš šono ir įvažiavo į stovintį priekyje automobilį, eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Tokiu būdu M. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje (b. l. 35-37).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimu, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, M. K. administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė (b. l. 20-22).
Nesutikęs su Institucijos priimtu 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimu S. B. pateikė skundą teismui (b. l. 18-19).
M. K. prie bylos medžiagos pateikė automobilių fotonuotraukas, darytas po tiriamo įvykio (b. l. 64-80).
Vilniaus miesto apylinkės teisme apklaustas S. B. parodė, kad su M. K. jo jokie santykiai nesieja. Administracinio nusižengimo protokolo nėra gavęs, gavo tik nutarimą. Jis sėdėjo automobilyje ir pajuto stuktelėjimą į galą, tada išlipo ir pamatė, kad numerio rėmeliu įsiremta į jo automobilio galą. Vairuotojas pavažiavo atgal, pažiūrėjo, pavalė galinį bamperį ir pasimatė, kad pažeistas lakas ir dažai. Nepavalius matėsi, jog buvo kontaktas. Traukiant automobilį dar kartą susiliesta nebuvo. Prieš patraukiant automobilį nuotraukų nepadarė, kadangi nėra susidūręs su tokiais dalykais, nežinojo, kaip elgtis. Nesutiko su vairuotojo pasiūlymu susitarti, deklaracijos jis nesutiko pasirašyti, dėl to iškvietė pareigūnus, kurie formino eismo įvykį. M. K. keleivis stovėjo šalia, jis buvo išlipęs ir matė, kad automobiliai buvo susilietę. Automobilio galinis bamperis nebuvo apgadintas iki įvykio, automobilis buvo neseniai įsigytas, turi nuotraukas. Apgadinimus apžiūrėjo, ant bamperio lako buvo įskilęs brūkšnys ir pažeisti dažai. Buvo suliesta numerio rėmelio viršutine dalimi. Stuktelėjimo metu galimai galėjo bamperis su rėmeliu pajudėti į viršų. M. K. ir D. Š. parodymai skiriasi – vienas paminėjo, kad automobilis stovi prie pat, o kitas – kad per atstumą, taip, kad gali atsistoti žmogus. Dėl M. K. ryšių tiksliai negali pasakyti, kokie jie, bet paskambinus draudimo atstovui, šis nurodė, kad pats M. K. nevengia pasisakyti, kad turi ryšių policijoje, kurie gali padėti viską sutvarkyti. Buvo kalbama apie ryšius su moterimi, mergina. Jis žinojo, kad M. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nes jam tai pasakė pareigūnai, buvo pildomi dokumentai (b. l. 83).
Vilniaus miesto apylinkės teisme apklaustas M. K. teismo posėdžio metu parodė, kad tądien atvyko su kolega į objektą, pastatė automobilį. Išlipo pažiūrėti, kas negerai, pareiškėjas sakė, kad jų automobiliai buvo susilietę, nors jis matė bent centimetro tarpą. Paprašė leisti patraukti automobilį, jį patraukė, tada pavalė bamperį ir pamatė suraižymus, visas bamperis buvo suraižytas. Pasiūlė 20 eurų, nes skubėjo, tačiau S. B. suma netiko. Pinigų pasiūlė, nes skubėjo, o ne dėl to, jog buvo kaltas (b. l. 84).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad nutarimą surašė jis, byla buvo jo žinioje. Byla jokie pašaliniai asmenys nesidomėjo ir niekas jam nedarė įtakos. Išvadas darė iš savo darbinės veiklos ir gyvenimiškos patirties, jis nėra nei specialistas, nei trasologas. Aiškinosi aplinkybes, yra pateikta daug nuotraukų, iš jų matosi apgadinimai. Įvykio vietoje atvykusiems pareigūnams atitiko aukščiai, todėl jie ir padarė išvadą, kad apgadinimai sutampa, tačiau ten visas bamperis apgadintas. Ant rėmelio tokie apgadinimai nuo bamperio negalėjo atsirasti. D. Š. paaiškinimą atsiuntė el. paštu, jis nebuvo įspėtas už melagingų parodymų davimą. Nežino, ar administracinio nusižengimo protokolas buvo įteiktas S. B.. Atvykusių į įvykio vietą pareigūnų neapklausė, kadangi jie savo poziciją išdėstė tarnybiniuose pranešimuose. ,,Body“ kamerų įrašų nereikėjo, nebuvo poreikio jų išreikalauti (b. l. 84-85).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartimi pareiškėjo S. B. skundas buvo tenkintas ir administracinio nusižengimo bylą grąžinta Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (b. l. 89-95).
Žemesnės instancijos teismas
Specialų tyrimą atlikęs ekspertas, turintis aukštąjį inžinierinį išsilavinimą ir eismo įvykių bei transporto trasologinės ekspertizės kvalifikaciją, pateikė išvadas, kad:
- automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklo rėmelio viršutinio krašto paviršiaus ties vidurine sritimi apibraižymai buvo padaryti daugkartinių kontaktų su smulkiomis kietomis dalelėmis, turinčiomis šiukščius paviršius, metu;
- automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio bamperio plastikinės apdailos vertikalūs su viršutinėje dalyje link dešiniojo automobilio šono užlenkimais smulkūs paviršiniai lako-dažų sluoksnio įbrėžimai buvo padaryti daugkartinių kontaktų su objektu, turinčiu vertikalią briauną, kuri viršutinėje dalyje užapvalinta, metu. Skersiniai smulkūs įbrėžimai ant automobilio „Audi“ galinio bamperio plastikinės apdailos buvo padaryti slystamai kontaktuojant glotniam paviršiui, turinčiam smulkių abrazyvinių dalelių;
- nustatyti, kada ir prie kokių aplinkybių, buvo padaryti automobilio „Audi“ galinio bamperio plastikinės apdailos lako-dažų sluoksnio smulkūs paviršiniai apibraižymai, negalima;
- pateiktose tyrimui nuotraukose, neesant sugadinimų, kuriuo būtų galima paaiškinti automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vienkartiniu atsitrenkimu priekinio valstybinio ženklo rėmeliu į automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galio bamperio plastikinės apdailos paviršių, požymių, kad buvo įvykęs eismo įvykis automobilio „Audi A4“ vairuotojo nurodytomis aplinkybėmis, t. y., kad į jo priparkuotą automobilį atsitrenkė automobilis „Volvo S80“, nėra. Dėl šios priežasties eismo įvykio mechanizmas nenustatomas, taip pat nesprendžiamas klausimas dėl pagrindinės eismo įvykio kilimo sąlygos (b. l. 7-11).
Papildomo tyrimo metu apklaustas pareigūs A. M. paaiškino, kad dirbant pagal grafiką buvo gautas pranešimas vykti į eismo įvykį (duomenys neskelbtini), kur susidūrė „Volvo“ ir „Audi“. Įvykio vietoje atliko įprastus veiksmus, apklausė vairuotojus, sudarė schemą, apžiūrėjo automobilius, buvo užfiksuoti matomi pėdsakai, apgadinimai ant galinio „Audi“ bamperio, apgadinimų aukščiai pamatuoti, jie sutapo. Ant „Audi“ galinio bamperio buvo visokių pabraižymų, tačiau buvo pabraižymas panašus nuo valstybinio numerio rėmelio korpuso. Todėl „Volvo“ vairuotojui buvo surašytas protokolas (b. l. 105).
Žemesnės instancijos teismas
Papildomo tyrimo metu apklausta pareigūnė M. K. paaiškino, kad dirbant nustatytu grafiku buvo gautas iškvietimas į eismo įvykį, kur susidūrė du automobiliai. „Audi“ vairuotojas aiškino, kad į jo galinę dalį atsitrenkė „Volvo“ automobilis. Automobiliai buvo apžiūrėti , buvo užfiksuoti matomi išoriniai apgadinimai ant galinio „Audi“ bamperio ir priekinio „Volvo“ bamperio, pamatuoti apgadinimų aukščiai. Kadangi akivaizdžių apgadinimų aukščiai sutapo, „Volvo“ vairuotojui buvo surašytas protokolas (b. l. 106).
Atlikus papildomą tyrimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyresnioji tyrėja A. Š. 2022 m. lapkričio 11 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (toliau ir – skundžiamas nutarimas), vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (b. l. 1-2).
Institucija, priėmusi 2022 m. lapkričio 11 d. nutarimą, nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra objektyvių įrodymų pagrindžiančių arba paneigiančių kurio nors iš eismo įvykio dalyvio kaltę. Institucija neturi pagrindo kurio nors eismo įvykio dalyvio parodymus vertinti kaip teisingesnius. Administracinio nusižengimo protokolui surašyti nepakanka objektyvių duomenų spręsti, jog yra nustatytas administracinio nusižengimo faktas, kad žinoma pažeidimą padaręs asmuo ir galima konstatuoti būtinus administracinio nusižengimo sudėties elementus, kadangi neužtenka duomenų, kad būtent M. K. pažeidė konkretų KET punktą. Padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Asmens kaltė gali būti konstatuota tik tada, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių.
Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą panaikinti skundžiamą Institucijos 2022 m. lapkričio 11 d. priimtą nutarimą dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo, nustatė, kad priimtas nutarimas yra pagrįstas, nors ne visiškai išsamus dėl jame nepadarytų visų privalomų išvadų įvykio fakto. Teismo vertinimu nutarimą priėmusi pareigūnė nepagrįstai atsisakė pareigos įvertinti apklaustų asmenų parodymus ir vienus jų pripažinti kaip atitinkančius tiesą, o kitus pagrįstai atmesti kaip nepatvirtintus objektyviais duomenimis.
Priešingai nei teigiama skundžiamame nutarime, nagrinėjamu atveju yra objektyvių duomenų dėl to, kad M. K. 2021 m. gegužės 25 d. apie 9.06 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje buvo neatidus, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, savalaikiai nesustabdė vairuojamo automobilio, dėl ko atsitrenkė į stovintį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo sukėlė pavojų kitiems asmenims ir jų turtui pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 9 punkto. Kita vertus, priimtame nutarime pagrįstai konstatuota, kad nėra pakankamų ir abejonių nekeliančių duomenų, kad automobilio ,metu buvo padarytos neigiamos ir privalomos įstatymu numatytos pasekmės.
Teismas nenustatė pagrindo netikėti ne kartą apklusto ir paaiškinimus teikusio S. B. parodymais apie tai, kad jis sėdėdamas stovinčiame automobilyje pajuto stuktelėjimą nuo besiparkuojančio „Volvo“ automobilio, ką iškart išlipęs pasakė vairuotojui M. K.. Objektyvus faktas yra tai, kad tuo metu tarp automobilio tarpo nebuvo arba tarpas buvo toks minimalus, kad atsirado po smūgio dėl inercijos pajudėjus stovinčiam automobiliui. Faktas, kad po įvykio M. K. siūlė 20 eurų S. B., kuris įvertinęs neva jo automobiliui padarytus apgadinimus su šia suma nesutiko. Atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai A. M. ir M. K. nustatė galimą automobilių kontaktą ir net galimus tokio kontakto apgadinimus automobiliams. Visgi, atlikus specialų tyrimą ekspertizę atlikęs ekspertas nepatvirtino automobiliams padarytų apgadinimų būtent nagrinėjamo įvykio metu, dėl ko nutarimą priėmusi pareigūnė padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog įvykį galimą vertinti kaip eismo įvykį dėl automobiliams padarytų apgadinimų ir su tuo susijusios žalos.
Pažymėtina, kad šiuo atveju tiek paties M. K. parodymus, tiek su juo kartu buvusio D. Š. parodymus apie tai, kad automobilių kontakto nebuvo yra pagrindas vertinti kritiškai ir juos atmesti, nes abu šie asmenys akivaizdžiai turi interesą šiame procese M. K. išvengiant atsakomybės, kurią įrodo jau minėti duomenys, kuriuos logiškai vienus su kitais jungiant į nuoseklią grandinę yra pagrindas pripažinti, kad automobilių kontaktas nesukėlęs apgadinimų transporto priemonėms tikrai buvo.
Tokiu būdu teismas išnagrinėjęs skundą daro išvadą, kad įvertinus ekspertizės akto išvadas dėl negalėjimo nustatyti, kokiui būdu buvo padaryti automobilio „Audi“ galinio bamperio plastikinės apdailos lako-dažų sluoksnio smulkūs paviršiniai apibraižymai, neturi pagrindo faktinio įvykio vertinti kaip eismo įvykio. Pagal objektyvius duomenis pripažįstamas automobilio kontaktas, kurio metu aiškūs apgadinimai automobiliams galėjo būti ir nepadaryti, yra pagrindas pripažinti, kad M. K. būdamas neatidus pažeidė bendrojo pobūdžio pareigas ir KET minėtą 9 p. punktą, tačiau dėl to neprivalo būti traukiamas atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 d., nes savo elgesiu nesukėlė įstatymu draudžiamų pasekmių.
Papildomai tyrimo metu buvo apklausti pareigūnai, kurie atvyko į įvykio vietą. A. M. paaiškino, kad apklausė vairuotojus, sudarė eismo įvykio schemą, apžiūrėjo automobilius, buvo užfiksuoti matomi pėdsakai, apgadinimai ant automobilio „Audi“ galinio bamperio, „Volvo“ priekinio bamperio, apgadinimų aukščiai buvo pamatuoti, aukščiai sutapo. Ant automobilio „Audi“ galinio bamperio buvo visokių pabraižymų, tačiau buvo ir pabraižymas, kuris buvo panašus nuo valstybinio numerio rėmelio plastmasės, todėl „Volvo“ vairuotojui ir buvo surašytas protokolas (b. l. 105). Savo paaiškinime M. K. nurodė analogiškas aplinkybes, kurias nurodė įvykio dieną su ja kartu dirbęs kolega A. M. (b. l. 106).
Vertindamas šiuos duomenis teismas pripažįsta, kad tokie pareigūnų paaiškinimai leidžia tik pripažinti automobilių kontakto faktą, tačiau nėra pagrindas be abejonių konstatuoti kontakto metu padarytų žymių sužalojimų. A. M. nurodė, kas nekelia jokių abejonių įvertinus visus bylos duomenis, kad ant automobilio „Audi“ galinio bamperio buvo visokių pabraižymų. Dėl to apie apgadinimų pobūdį ir jų atsiradimo faktines aplinkybes buvo įmanoma spręsti tik kruopščiai įvertinus tam reikalingų specialių žinių turinčių asmenų (ekspertų) pateiktas išvadas.
Pakartotinai pažymėtina, kad pasekmes dėl galimų apgadinimų automobiliams paneigia gauta tyrimo metu ekspertų išvada. Joje aiškiai konstatuota, kad automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklo rėmelio viršutinio krašto paviršiaus ties vidurine sritimi apibraižymai buvo padaryti daugkartinių kontaktų su smulkiomis kietomis dalelėmis, turinčiomis šiukščius paviršius, metu. Automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio bamperio plastikinės apdailos vertikalūs su viršutinėje dalyje link dešiniojo automobilio šono užlenkimais smulkūs paviršiniai lako-dažų sluoksnio įbrėžimai buvo padaryti daugkartinių kontaktų su objektu, turinčiu vertikalią briauną, kuri viršutinėje dalyje užapvalinta, metu. Skersiniai smulkūs įbrėžimai ant automobilio „Audi“ galinio bamperio plastikinės apdailos buvo padaryti slystamai kontaktuojant glotniam paviršiui, turinčiam smulkių abrazyvinių dalelių. Nustatyti, kada ir prie kokių aplinkybių, buvo padaryti automobilio „Audi“ galinio bamperio plastikinės apdailos lako-dažų sluoksnio smulkūs paviršiniai apibraižymai, negalima.
Administracinės atsakomybės nuostatos gali būti taikomos fiziniam asmeniui tik, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. Bet kokiu atveju asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius ir asmuo yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo (ANK 2 straipsnis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).
Pagal ANK 9 straipsnį asmens padarytas pažeidimas gali būti pripažįstamas kaip padarytas dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (nepagrįstas pasitikėjimas) arba nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (nerūpestingumas). Akivaizdu, kad dėl neatsargumo padaryti pažeidimai gali būti traktuojami kaip administraciniai nusižengimai tik atsiradus neigiamoms ar įstatymu draudžiamoms pasekmėms.
Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas dėl asmens privalomos kaltės pripažįsta, kad M. K. galimai padarė pažeidimą dėl KET 9 punkto nuostatų netinkamo vykdymo, tačiau bylos duomenimis nėra pagrindo pripažinti, kad jis dėl savo neatsargumo sukėlė eismo įvykį ir jam būtinas pasekmes. Būtent dėl to administracinė teisena M. K. atžvilgiu turi likti nutraukta dėl visų būtinų administracinio nusižengimo požymių nebuvimo. Skundžiamame nutarime pagrįstai konstatuota, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad buvo nustatytas administracinio nusižengimo faktas. Dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių, dėl to vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu pradėta administracinio nusižengimo teisena turėjo būti ir buvo pagrįstai nutraukta.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio 2022 m. lapkričio 11 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną yra pagrįstas. Institucija tinkamai įvertino tiriamo administracinio nusižengimo požymius, likusias neaiškias įvykio aplinkybes teismas įvertino ir išaiškino šiuo sprendimu, teismo išvados nepakeitė pagrįsto Institucijos sprendimo, kad nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, kad yra asmens kaltė ir privalomos pasekmės dėl įvykio. Dėl to naikinti priimto skundžiamo nutarimo pareiškėjo skundo motyvais nėra pagrindo, ir Institucijos nutarimas paliktinas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutarė:
S. B. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio 2022 m. lapkričio 11 d. nutarimą (ROIK 21134155619) palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.