- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-10
- Bylos Nr.
- I-29-162/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00764-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Atsakovas
- Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui R. Š., pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai J. F., atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei E. J., 2014 m. sausio 21 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. prašymą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2013 m. liepos 10 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymo „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. Š.“ Nr. 85-TE-463 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. liepos 10 d. įsakymą „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. Š.“ Nr. 85-TE-463 (b.l. 4-10).
Pareiškėjas nurodo, kad 2013 m. birželio 26 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-5-IS-79 (toliau – ir Išvada), kurioje teigiama, jog tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką atgabeno privalomas pateikti muitinės kontrolei prekes, t.y. vieną butelį „Sobieski“ degtinės 40 % stiprumo be banderolės ir penkis pakelius po dvidešimt cigarečių „Bond Street“ be banderolių ir tokiais veiksmais pažeidė Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 210 straipsnio 3 dalį. Išvadoje taip pat nurodyta, kad pareiškėjas, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, jį sustabdžiusiam ir automobilio patikrinimą atlikusiam pareigūnui, rodė tarnybinį pažymėjimą bei skambino kitam asmeniui, reikalaudamas duoti neteisėtus nurodymus, siekiant, jog jį sustabdę pareigūnai neformintų pažeidimo. Pareiškėjas neneigia vežęs minėtus daiktus, tačiau akcentuoja, kad nebuvo informuotas muitinės pareigūno, jog turi susimokėti kokius nors mokesčius. Teigia nežinantis, kokie kiekiai teisės aktai nustatyti kaip deklaruotini. Pareiškėjo manymu, Išvadoje nebuvo įrodyta nusižengimo sudėtis, todėl skundžiamu įsakymu tarnybinė nuobauda negalėjo būti paskirta. Pareiškėjas nesutinka ir su Išvadoje nurodytu teiginiu, kad jis, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, siekė išvengti tarnybinės atsakomybės, nes tokie argumentai nepagrįsti jokiais įrodymais. Nurodo, kad Išvadoje nėra užsiminta apie Valstybės sienos apsaugos pareigūno M. N. oficialiai užfiksuotą liudijimą, jog pareiškėjas, skambindamas šiam pareigūnui, reikalavo jo duoti neteisėtus nurodymus jam pavaldiems pareigūnams, kad šie neformintų pažeidimo. Pareiškėjas pripažįsta skambinęs M. N., bet tik siekdamas jo paklausti, kokia procedūra atliekama jo atžvilgiu ir norėdamas suvokti tikrinimą atliekančių pareigūnų įgaliojimus ir kompetencijos ribas. Nurodo, kad skambinimas M. N. dėl informacijos ir tarnybinio pažymėjimo turėjimas kartu su kitais dokumentais, kai ieškojo asmens dokumento Išvadoje įvertintas kaip piktnaudžiavimas tarnyba, nors nepateikta jokių įrodymų, kad tokiais veiksmais pareiškėjas siekė sau naudos, t.y. siekė išvengti administracinės atsakomybės. Pareiškėjo teigimu, tai rodo tarnybinį patikrinimą atlikusio asmens šališkumą, o kartu ir neobjektyvumą tam, kad būtų paskirta kuo griežtesnė nuobauda. Pareiškėjas pastebi, kad piktnaudžiavimas tarnybine [padėtimi yra veika, už kuria atsakomybė numatyta Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje ir tik šis įstatymas įtvirtina piktnaudžiavimo sampratą, būtinus požymius. Išvadoje teigiant, kad jis padarė veiką, kuri pasireiškia kaip piktnaudžiavimas tarnyba, to nepagrindė jokiais įrodymais. Pareiškėjo manymu, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3, 4.28, 14.1, 14.2, 14.3 punktus bei Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK) viršininko 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 85-V-494 patvirtinto Tauragės AVPK Pagėgių policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio prevencijos grupės vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 44 punkto reikalavimus. Pareiškėjas taip pat nesutinka ir su paskirtos nuobaudos griežtumu, nes atsakovas, paskirdamas vieną griežtesnių nuobaudų – papeikimą, neatsižvelgė į Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalyje nurodytų vertintinų aplinkybių visumą. Pareiškėjas teigia, kad Išvada yra neteisėta ir nepagrįsta, t.y. nėra įrodyti tarnybinio nusižengimo konstatavimui būtini elementai – veika (objektyvusis) ir kaltė (subjektyvusis), joje yra išdėstytos tik faktinės aplinkybės, todėl jos pagrindu priimtas skundžiamas įsakymas savo ruožtu taip pat neteisėtas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. Š. ir pareiškėjo atstovė advokato padėjėja J. F. prašo tenkinti prašymą jame išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime (b.l. 28-30) nesutinka su pareiškėjo R. Š. prašymu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad 2013 m. gegužės 31 d. Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas Tauragės AVPK Imuniteto poskyrio viršininko G. J. tarnybinis pranešimas, kurio pagrindu pareiškėjo atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad Tauragės AVPK Pagėgių policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio prevencijos grupės vyresnysis tyrėjas R. Š. 2013 m. gegužės 30 d. 17:16 val. išvyko iš Lietuvos Respublikos ir 19:20 val. grįžo iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities. Apie 19:45 val. ties Panemunės kelio pasienio kontrolės punktu pakartotiniam patikrinimui buvo sustabdytas lengvasis automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. Š. Patikrinimo metu nustatyta, kad R. Š. iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką atgabeno privalomas pateikti muitinės kontrolei prekes, t.y. vieną litrą degtinės „Sobieski“ 40% stiprumo be banderolės bei penkis pakelius po dvidešimt cigarečių „Bond Street“ be banderolių. Tokiais veiksmais R. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta atsakomybė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 210 straipsnio 3 dalyje. Pareiškėjas, siekdamas išvengti atsakomybės, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, jį sustabdžiusiam ir patikrinimą atlikusiam pareigūnui P. A. rodė tarnybinį pažymėjimą, skambino kitam pareigūnui M. N. reikalaudamas, kad pastarasis duotų neteisėtus nurodymus pavaldiems pareigūnams, jog šie neformintų pažeidimo.
Nurodo, kad 2013 m. birželio 4 d. Renatui Šimkui buvo įteiktas pranešimas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas savo paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo grindė tuo, kad prekes gabeno neslėpdamas, nevengdamas muitinio patikrinimo. Paaiškino, jog jį tikrinančiam pareigūnui tarnybinio pažymėjimo nerodė, jis buvo piniginėje, kurią pareiškėjas vartė. R. Š. nurodė, kad jam nėra žinomi tikslūs teisės aktais nustatyti įvežami akcizais apmokestinamų prekių kiekiai bei jų deklaravimas. Atsakovas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka teigdamas, jog R. Š. taip siekia suklaidinti teismą iš išvengti atsakomybės, nes viena iš pareiškėjo pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų yra spręsti klausimus, susijusius su administracinio poveikio priemonių taikymu asmenims, todėl R. Š. nežinodamas, kokie norminiai aktai reglamentuoja akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą, nebūtų galėjęs atlikti funkcijų, nustatytų jo pareigybės aprašyme. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo gauta informacija, jog tai ne pirmas kartas, kada R. Š. įveža į Lietuvos Respubliką ir gabena didesnius akcizais apmokestintų prekių kiekius. Pažymi, jog pareiškėjo kaltė buvo įrodyta tarnybinio patikrinimo metu ir konstatuota, kad R. Š. sąmoningai, suprasdamas savo veiksmų pasekmes, darė administracinį teisės pažeidimą, už kurį tikėjosi išvengti atsakomybės. Taip pat pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi siekė paveikti pareigūnus, kad nebūtų traukiamas atsakomybėn ir tokiais tyčiniais, neteisėtais veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą.
Teismo posėdžio metu atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė E. J. palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė atmesti pareiškėjo prašymą atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl 2013 m. liepos 10 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymo „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. Š.“ Nr. 85-TE-463 (toliau – ir skundžiamas Įsakymas, Įsakymas) teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Faktinės bylos aplinkybės
Byloje esanti 2013 m. birželio 26 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 85-5-IS-79 medžiaga dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta, toliau – ir Tauragės AVPK) Pagėgių policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio prevencijos grupės vyresniojo tyrėjo R. Š. veiksmų (viso 66 puslapiai) patvirtina, kad 2013 m. gegužės 31 d. Tauragės AVPK buvo gautas Tauragės AVPK Imuniteto poskyrio viršininko G. J. tarnybinis pranešimas Nr. 85-PR5-852 dėl atliktų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu (psl. 1). Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad Tauragės AVPK Pagėgių policijos komisariato Viešosios prevencijos poskyrio prevencijos grupės vyresnysis tyrėjas R. Š. 2013 m. gegužės 30 d. 17:16 val. išvyko iš Lietuvos Respublikos ir 19:20 val. grįžo iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities apie 19:45 val. Ties Panemunės kelio pasienio kontrolės punktu pakartotiniam patikrinimui buvo sustabdytas lengvasis automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. Š. Patikrinimo metu nustatyta, kad R. Š. iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką atgabeno privalomas pateikti muitinės kontrolei prekes, t.y. vieną litrą degtinės „Sobieski“ 40% stiprumo be banderolės bei penkis pakelius po dvidešimt cigarečių „Bond Street“ be banderolių. Pareiškėjas jį sustabdžiusiam ir patikrinimą atlikusiam pareigūnui P. A. rodė tarnybinį pažymėjimą, skambino kitam pareigūnui M. N. reikalaudamas, kad jis duotų neteisėtus nurodymus pavaldiems pareigūnams, jog šie neformintų pažeidimo. Dėl R. Š. veiksmų 2013 m. gegužės 30 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 125-080-13 (psl. 24) ir 2013 m. birželio 7 d. priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 125-080-13, kuriuo Valstybės sienos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės (toliau – ir VSAT Pagėgių rinktinė) Bardinų užkardos vado pavaduotojas R. Š. pripažino padariusiu administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2010 straipsnio 3 dalyje (psl. 48-49).
Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu nutarimu, apskundė jį Tauragės rajono apylinkės teismui (b.l. 12). Tauragės rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 29 d. nutarimu panaikino VSAT Bardinų užkardos vado pavaduotojo 2013 m birželio 7 d. nutarimą ir bylą nutraukė. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, kad R. Š. prekes gabeno kontrabandos būdu. Apeliaciniu skundu VSAT Pagėgių rinktinė prašė panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. nutarimą, tačiau Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyrius 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. nutarimą paliko nepakeistą (b.l. 50-53).
2013 m. birželio 4 d. R. Š. įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pranešta apie įtarimą padarius tarnybinį nusižengimą ir paprašyta pateikti paaiškinimą dėl nurodyto tarnybinio nusižengimo iki 2013 m. birželio 7d. (psl. 21). Pareiškėjas 2013 m. birželio 7 d. Tauragės AVPK viršininkui pateikė paaiškinimą (psl. 22), kuriame nurodė, kad neslėpė gabenamų prekių, jas deklaravo muitinės pareigūnui, o leistiną gabenti cigarečių ir alkoholio kiekį viršijo nežymiai dėl savo neatidumo, todėl jo manymu, veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Taip pat pareiškėjas nesutiko su pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nurodytais teiginiais, kad pasinaudodamas tarnybine padėtimi siekė išvengti atsakomybės.
2013 m. birželio 26 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-5-IS-79 (minėta, toliau – ir Išvada) dėl Tauragės AVPK Pagėgių policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio prevencijos grupės vyresniojo tyrėjo R. Š. veiksmų, kuria pasiūlyta R. Š. skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą (psl. 59). Tauragės AVPK 2013 m. birželio 26 d. raštu Nr. 85-S-9728 kreipėsi į Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininką dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą (psl. 60). Lietuvos policijos profesinė sąjunga raštu „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ nurodė, kad tokios griežtos tarnybinės atsakomybės taikymas pareiškėjui nepasieks tarnybinėmis nuobaudomis siekiamų tikslų, todėl pasiūlė apsvarstyti galimybes apsiriboti kitomis, švelnesnėmis tarnybinės atsakomybės ar organizacinėmis priemonėmis (psl. 62).
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas skundžiamu 2013 m. liepos 10 d. Įsakymu Nr. 85-TE-463 pareiškėjui R. Š. paskyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą, su kuria pasirašytinai jis susipažino 2013 m. liepos 11 d. (b.l. 11). Įsakyme nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, bei atsižvelgiant į Tauragės AVPK 2013 m. birželio 26 d. išvadą Nr. 85-5-IS-79.
Dėl tarnybinio nusižengimo
Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (ginčui aktuali 2013 m. gegužės 14 d. įstatymo Nr. 57-2841 redakcija). Statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje (ginčui aktuali 2011 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 109-5158) (toliau – ir Tvarka). Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Statuto 2 straipsnio, kuriame pateikiamos svarbiausios šio Statuto sąvokos, 6 dalis numato, kad tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu, o Statuto 26 straipsnio, nustatančio tarnybines nuobaudas ir jų skyrimo tvarką vidaus reikalų sistemos tarnybos pareigūnams, 1 dalis numato, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos.
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Akcentuotina, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 25 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1435/2013, 2011 m. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011, 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012, 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.). Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012). Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada.
Tvarkos 20 punkte numatyta, jog tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos 8.1 punkte numatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei ją atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.
Taigi, tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas (Tvarkos 21, 25 punktai). Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t.y. individualaus teisės akto, dalimi. Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas.
Todėl, spręsdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareiškėjui, teismas turi analizuoti, ar Išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis vertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.
Išvadoje nurodyta, kad savo veiksmais pareiškėjas R. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir VPIDVTĮ) 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuriame nustatyta, jog viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti. Šiame įstatyme yra nustatyta, kad paaiškėjus, jog asmuo nevykdo šio įstatymo reikalavimų, institucija turi pareigą inicijuoti pavaldaus asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, tarnybinės veiklos patikrinimą, tačiau, vadovaujantis VPIDVTĮ 22 straipsnio 3 dalimi, privalo apie patikrinimo rezultatus informuoti Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (toliau –ir VTEK), ir tik VTEK gali vertinti atlikto patikrinimo išvadą ir konstatuoti, ar asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Analizuojant šio įstatymo normas, būtina apžvelgti ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo nuostatas.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos statusą, veiklos teisinius pagrindus, sudarymo tvarką, kompetenciją ir organizacinę struktūrą nustato Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas (ginčui aktuali 2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. 81-3176 redakcija). Vienas iš VTEK įgaliojimų yra prižiūrėti, kaip įgyvendinami Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, Lobistinės veiklos įstatymas, kiti VTEK kompetencijai priskirti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų tarnybinės etikos ir elgesio normas reglamentuojantys teisės aktai, teikti rekomendacijas dėl šių teisės aktų nuostatų tobulinimo bei įgyvendinimo ir priimti sprendimus bei rezoliucijas šiais klausimais; tirti fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties VPIDVTĮ nuostatoms ir priimti vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų arba, pagal šio įstatymo 25 straipsnio 4 dalį, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, nesutikdama su valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje atlikto tyrimo išvada, turi teisę pavesti atlikti tyrimą pakartotinai arba pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atlikusi tyrimą, priima motyvuotą sprendimą: pripažinti, kad asmuo pažeidė/nepažeidė VPIDVTĮ nuostatas; siūlyti valstybės ar savivaldybės institucijos vadovui (ar kolegialiai institucijai) skirti pažeidėjui tarnybinę (drausminę) nuobaudą ir kt. Aptarta Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos kompetencija, vykdant VPIDVTĮ vykdymo priežiūrą, patvirtina, jog ji turi išimtinę teisę vertinti, ar asmuo pažeidė VPIDVTĮ, ir tik jos sprendimo pagrindu asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, gali būti skirta tarnybinė (drausminė) nuobauda dėl šio įstatymo nuostatų pažeidimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-3155/2011, 2013 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1392/2013).
Bylos duomenimis nustatyta, kad apie 19:45 val. ties Panemunės kelio pasienio kontrolės punktu pakartotiniam patikrinimui sustabdžius pareiškėją, jis skambino kitam pareigūnui M. N.ir reikalavo, kad jis duotų neteisėtus nurodymus pavaldiems pareigūnams, jog šie neformintų pažeidimo. Šiuos Išvados argumentus pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra VSAT Pagėgių rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko M. N. 2013 m. birželio 6 d. tarnybinis pranešimas dėl pokalbio telefonu, kuriame M. N. praneša, kad 2013 m. gegužės 30 d. 19:50 val. į jam priklausantį mobilųjį telefoną paskambino Tauragės AVPK pareigūnas R. Š., kuris paaiškino, kad yra sustabdytas Valstybės sienos apsaugos pareigūnų, nes gabeno daugiau, negu leistina įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją cigarečių pakelių ir M. N. paprašė, kad Valstybės sienos apsaugos pareigūnai jį paleistų. Vadovaujantis šiais ir kitais įrodymais Išvadoje konstatuota, jog R. Š. pažeidė VPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nagrinėjamoje byloje nėra jokios informacijos, jog atsakovas būtų kreipęsis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kad ši įvertinusi turimą informaciją nuspręstų, ar pareiškėjas pažeidė VPIDVTĮ nuostatas. Vadovaujantis išdėstytu teismas konstatuoja, kad atsakovas, skirdamas nuobaudą pareiškėjui ir kaip vieną iš nuobaudos skyrimo pagrindų nurodydamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje nuostatų pažeidimą, nesant Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo, kad pareiškėjas pažeidė VPIDVTĮ, netinkamai atliko galbūt padaryto pažeidimo tyrimo bei vertinimo procedūras ir taip pažeidė įstatymais suteiktą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos kompetenciją vertinti galbūt padarytą pažeidimą.
Remiantis išdėstytu, iš kaltinimo šalintinas Išvadoje konstatavimas, kad pareiškėjas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad pareigūnai už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Tai nurodoma ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 32 punkte. Statuto 26 straipsnio 7 dalis nustato, kai pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos eigą. Tvarkos 11 punktas nustato, jog tais atvejais, kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis šios Tvarkos reikalavimų.
Šioje byloje aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri teigia, kad pareigūno veikla gali būti pagrindu pradėti ne tik tarnybinį patikrinimą. Pareigūnas gali padaryti ir administracinį teisės pažeidimą ar nusikalstamą veiką. Tais atvejais, kai egzistuoja savarankiško pareigūno tarnybinio nusižengimo požymiai, nors papildomai dėl pareigūno veiklos dar atliekamas ikiteisminis tyrimas arba teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, taip pat vyksta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, šių procesinių veiksmų rezultatai neturi esminės reikšmės nei skiriant tarnybinę nuobaudą, nei, atitinkamai, vertinant jos skyrimo teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m birželio 12 d nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-347/2009).
Kaip jau minėta, 2013 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi paliko nepakeistą Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. nutarimą, kuriuo panaikintas VSAT Bardinų užkardos vado pavaduotojo 2013 m. birželio 7 d. nutarimas, kurio pagrindu R. Š. buvo pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 210 straipsnio 3 dalyje, ir administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjo atžvilgiu nutraukė. Kadangi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalis nustato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, todėl šioje byloje nebus detaliau analizuojami 2013 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties motyvai bei argumentacija. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir dėl tų pačių veiksmų pradėtas jo tarnybinis patikrinimas, kurio pagrindu R. Š. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Administracinėn atsakomybėn pareiškėjas patrauktas už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 210 straipsnio 3 dalies pažeidimą, o tarnybinė atsakomybė R. Š. paskirta už tai, kad pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomos alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1, 3.2.2, 3.3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 6.1.3,10.1.1, 20.2.2 punktus, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3, 4.28, 14.1, 14.2, 14.3 punktus bei Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 85-V-494 patvirtinto Tauragės AVPK Pagėgių policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio prevencijos grupės vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 44 punkto reikalavimus
Iš analizuojamos situacijos matyti, kad pareiškėjas dėl tų pačių veiksmų buvo partrauktas administracinėn atsakomybėn (nors jam paskirta nuobauda panaikinta ir administracinė teisena nutraukta) bei pažeidė pareigūnui – statutiniam valstybės tarnautojui taikytinų teisės aktų reikalavimus. Tai reiškia, kad dėl tarnybinio nusižengimo buvo atliktas savarankiškas tyrimas, surinkti pažeidimą patvirtinantys įrodymai, nes pareiškėjo veiksmuose buvo individualūs ir atskiri tarnybinio nusižengimo požymiai, kurie nebuvo tiriami bei vertinami, kai Renatui Šimkui buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas bei paskirta, o paskui ir panaikinta administracinė nuobauda. Pažymėtina ir tai, kad, kaip savo aktuose yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, konstitucinis principas non bis in idem nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Todėl nagrinėjamoje byloje pareiškėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn neeliminuoja galimybės, kad ta pati tarnautojo veikla gali būti kvalifikuojama ir kaip kitos rūšies teisės pažeidimas, t.y. kaip tarnybinis nusižengimas.
2011 m. liepos 8 d. Tauragės AVPK viršininko įsakymu Nr. 85-TE-317 pareiškėjas paskirtas į Tauragės AVPK Pagėgių policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio prevencijos grupės vyresniojo tyrėjo pareigas (b.l. 8). 2011 m. liepos 4 d. Tauragės AVPK viršininko įsakymu Nr. 85-V-494 patvirtintas pareiškėjo pareigybės aprašymas, kurio 23 punktas nustato, kad pareiškėjas sprendžia klausimus, susijusius su administracinio poveikio priemonių taikymu asmenims, padariusiems teisės pažeidimus ir skiria nuobaudas pagal suteiktus įgaliojimus; 44 punktas teigia, jog pareigūnas vykdo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, Lietuvos policijos generalinio komisaro, Tauragės AVPK viršininko įsakymus.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomos alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1, 3.2.2, 3.3 punktuose nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis; fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus (išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento), jeigu jie vienos rūšies (pavadinimo) alkoholinių gėrimų yra ne daugiau kaip 2 vienetai, cigarečių – 2 pakeliai, cigarilių – 100 vienetų, cigarų – 10 vienetų; gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais nustatyto kiekio, leidžiamo keleiviams įvežti oro transportu iš trečiųjų šalių be importo muitų, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtintas Lietuvos Respublikos policijos pareigūnų etikos kodekso, kurio 3 straipsnis teigia, jog tarnyba policijoje grindžiama pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo, pavyzdingumo principais. Minėto kodekso 14 straipsnis numato, kad ne tarnybos metu policijos pareigūnas turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus; nepiktnaudžiauti einamomis pareigomis, nenaudoti dokumentų, patvirtinančių einamas pareigas ir suteiktus įgaliojimus, siekiant paveikti kitus asmenis priimti jam palankų sprendimą.
Pareiškėjas, būdamas statiniu valstybės tarnautoju, privalo išmanyti įstatyminę bazę, kurioje nurodytos suteiktos jam teisės bei numatytos pareigos ir apribojimai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo Renato Šimkaus vairuojamas lengvasis automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. gegužės 30 d. apie 19:45 val. ties Panemunės kelio pasienio kontrolės punktu buvo sustabdytas pakartotiniam patikrinimui. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką atgabeno privalomas pateikti muitinės kontrolei prekes, t.y. vieną litrą degtinės „Sobieski“ 40% stiprumo be banderolės bei penkis pakelius po dvidešimt cigarečių „Bond Street“ be banderolių. Tauragės AVPK Imuniteto skyriaus G. J. 2013 m. birželio 4 d. paaiškinimas (psl. 14) patvirtina, jog pareiškėjui atliekant pirminį patikrinimą, jis VSAT Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniajam specialistui P. A. parodė savo tarnybinį pažymėjimą ir pasakė „kolegos, vyrai, kolegos“, o patikrinus automobilio vidų ir važiuojant link Bardinų užkardos siekiant atlikti detalesnį automobilio patikrinimą, R. Š. paskambino VSAT Pagėgių rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkui M. N., kurio paprašė, kad Valstybės sienos apsaugos pareigūnai jį paleistų. 2013 m. birželio 5 d. tarnybiniame pranešime dėl pokalbio telefonu (psl. 52) VSAT Pagėgių rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas M. N. nurodė, kad į jo mobilųjį telefoną 2013 m. gegužės 30 d. 19:50 val. paskambinęs R. Š. paaiškino, jog Panemunės PKP prieigose buvo sustabdytas VSAT pareigūnų, nes gabeno keletą pakelių cigarečių daugiau negu leista įsivežti į Lietuvos Respublikos teritoriją, ir paprašė, kad Valstybės sienos apsaugos pareigūnai jį paleistų.
Pareiškėjas yra Tauragės AVPK Pagėgių rinktinės Viešosios prevencijos poskyrio prevencijos grupės vyresnysis tyrėjas ir privalo vykdyti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Kaip jau minėta, viena iš jo funkcijų yra spręsti klausimus, susijusius su administracinio poveikio priemonių taikymu asmenims, padariusiems teisės pažeidimus ir skirti nuobaudas bei vykdyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, Lietuvos policijos generalinio komisaro, Tauragės AVPK viršininko įsakymus. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pripažino, kad jam yra žinomos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintos Fiziniams asmenims taikomos alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, nes šiomis taisyklėmis tenka vadovautis ir darbo metu surašant administracinių teisės pažeidimų protokolus. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas, surašydamas administracinių teisės pažeidimų protokolus, turi vadovautis norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais akcizais apmokestinamų prekių laikymo, gabenimo, naudojimo bei realizavimo tvarką. Byloje yra pateikti duomenys, kad laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1d. iki 2013 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjas yra surašęs 3 administracinių teisės pažeidimų protokolus pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnio 2 dalį, 9 protokolus pagal ATPK 163² straipsnio 1 dalį ir 1 protokolą pagal ATPK 163² straipsnio 5 dalį (psl. 64-66). Minėtas ATPK 163² straipsnis užtraukia atsakomybę už akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, prekybą tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis.
Išanalizavus rašytinius bylos įrodymus bei taikytinus teisės aktus, teismas konstatuoja, jog atmestini pareiškėjo argumentai, kuriais jis tvirtina, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, vadovaujantis neišsamia ir neobjektyvia informacija. Pripažįstamas nepagrįstu pareiškėjo teiginys, kad jam nebuvo žinomi tikslūs teisės aktais nustatyti įvežami akcizais apmokestinamų prekių kiekiai ir jų deklaravimas. Pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju ir vykdydamas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, privalo išmanyti Lietuvos Respublikos teisinę bazę, reglamentuojančią jo veiklą bei kitus teisės aktus. Administracinių teismų praktikoje pažymima, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-646/2004).
Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, jog pareiškėjo kaltė yra įrodyta. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas, suprasdamas savo veiksmų esmę, darė priešingus teisei veiksmus, už kuriuos tikėjosi išvengti atsakomybės. R. Š. tyčia, suvokdamas galimas savo veiksmų pasekmes ir pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, norėjo paveikti kitus pareigūnus, siekdamas išvengti atsakomybės. Savo veiksmais pareiškėjas suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad statutiniai valstybės pareigūnai ne tarnybos metu gali elgtis lengvabūdiškai, nevykdyti minėtų teisės aktų reikalavimų. Toks R. Š. elgesys griauna pasitikėjimą dirbančiais pareigūnais, menkina šios sistemos ir joje veikiančių institucijų, jose sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje. Vidaus tarnyba grindžiama įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, vienvaldiškumo ir kolegialumo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principais (Statuto 3 straipsnio 1 dalis). Statutinio pareigūno priesaika nėra formalus aktas. Ja pabrėžiama, jog statutinės tarnybos pareigūnams tarnyboje keliami padidinti reikalavimai, nustatomi nepriekaištingo elgesio standartai ir jie prisiekia jų laikytis.
Minėta, kad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas. Tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinį tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą tarnybinio nusižengimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinus motyvuotoje išvadoje suformuluoti atitinkamas išvadas.
Teismas sprendžia, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo iki galo ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Išvadoje pareiškėjo kaltė dėl tarnybinio nusižengimo padarymo grindžiama konkrečiais faktais, pateiktas teisinis pareiškėjo veikos įvertinimas, nurodyta kaltės forma. Teismas pažymi, jog nepriklausomai nuo to, kad administracinė teisena pareiškėjo atžvilgiu nutraukta, tai nepaneigia aplinkybių, kad R. Š. gabeno didesnį kiekį akcizais neapmokestintų prekių, suvokė galimas tokių veiksmų neigiamas pasekmes, tačiau sąmoningai siekė jų išvengti. Pripažįstamas nepagrįstu pareiškėjo teiginys, kad piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi sampratą ir jo požymius numato tik Baudžiamasis kodeksas ir tik atliekant tyrimą galima konstatuoti tokios veikos padarymą. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, piktnaudžiavimas tarnyba – valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais, arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat valstybė tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad R. Š. naudojosi tarnybine padėtimi ne tarnybos interesais. Kaip jau minėta, Policijos pareigūnų etikos kodekso 14.1, 14.2, 14.3 punktai reglamentuoja, kad ne tarnybos metu policijos pareigūnas turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus; nepiktnaudžiauti einamomis pareigomis, nenaudoti dokumentų, patvirtinančių einamas pareigas ir suteiktus įgaliojimus, siekiant paveikti kitus asmenis priimti jam palankų sprendimą; privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigūno reputacija, o 15 punktas numato, kad laikytis šio kodekso reikalavimų – kiekvieno policijos pareigūno pareiga ir garbės reikalas, o jų pažeidimas smerkiamas ir užtraukia moralinę bei kompetentingų pareigūnų sprendimu tarnybinę atsakomybę. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus darytina išvada, jog pareiškėjo kaltė dėl Išvadoje nurodyto tarnybinio nusižengimo yra įrodyta.
Dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos
Pareiškėjas nurodo, jog per tarnybos laikotarpį buvo skatintas 12 kartų, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, todėl atsakovas, paskirdamas griežtesnę tarnybinę nuobaudą, neatsižvelgė į Statuto 26 straipsnio 1 dalyje bei Taisyklių 13 punkte nurodytų vertintinų aplinkybių visumą.
Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos. Tvarkos 5 punkte nustatyta, jog tarnybinės nuobaudos skiriamos laikantis šių nuostatų: 5.1 už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą; 5.2 atsižvelgiama į padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius, taip pat ankstesnę pareigūno tarnybą ir kitas aplinkybes; 5.3 už tyčinį tarnybinį nusižengimą skiriama griežtesnė tarnybinė nuobauda negu už tarnybinį nusižengimą dėl neatsargumo ar aplaidumo Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).
Išvadoje pareiškėjui siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas tyčia padarė administracinį teisės pažeidimą bei, siekdamas išvengti atsakomybės, padarė tarnybinį pažeidimą ir įvertinus asmenybę (t.y. paskatinimus ir tarnybines nuobaudas).
Bylos medžiaga nustatyta, kad R. Š. vidaus tarnyboje dirba nuo 1995 metų ir per šį laikotarpį 5 kartus jam pareikšta padėka, 6 kartus skatintas piniginėmis premijomis, 1 kartą apdovanotas I-ojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu „Už nepriekaištingą tarnybą“. Per visą tarnybos laiką pareiškėjas 3 kartus yra baustas tarnybinėmis nuobaudomis: 1999 metų rugsėjo 9 d. – pastaba už aplaidumą tarnyboje, 1999 metų lapkričio 8 d. – pažeminimas pareigose ir 2006 m vasario 28 d. – pastaba už aplaidumą tarnyboje (psl. 5-8), tačiau minėtų tarnybinių nuobaudų galiojimo laikas jau pasibaigęs.
Atsižvelgiant į tai, kad pasikeitė Išvadoje nurodyto tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (t. y. pareiškėjui nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla dėl kaltinimo padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 straipsnio 3 dalyje; taip pat konstatavus, kad pareiškėjas nepagrįstai pripažintas pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą), įvertinus pareiškėjo asmenybę ir padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais teismas pripažįsta, kad skundžiamu Įsakymu buvo paskirta padarytam tarnybiniam nusižengimui neproporcinga tarnybinė nuobauda. Kadangi pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – yra neadekvati tarnybinė nuobauda vertinant padarytą tarnybinį nusižengimą, tai sąlygoja būtinybę keisti Įsakymą dalyje dėl paskirtosios tarnybinės nuobaudos rūšies.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies: 2013 m. liepos 10 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymas „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. Š.“ Nr. 85-TE-463, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – keičiama Valstybės tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tarnybine nuobauda – pastaba.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjo R. Š. prašymą tenkinti iš dalies.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymą „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. Š.“ Nr. 85-TE-463, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – pakeisti tarnybine nuobauda – pastaba.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.