Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-10-10 · Civilinė byla Nr. 2S-1616-661/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-10
Bylos Nr.
2S-1616-661/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24910-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Pareiškėjas
A. S.
Kategorijos
  • 3.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1616-661/2019Teisminio proceso Nr.2-68-3-24910-2019-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.1.1.; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. S. skundo dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis G. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pirmosios instancijos teisme buvo gautas pareiškėjos skundas dėl antstolio G. B. veiksmų, kuriuo panaikinti 2019 m. gegužės 21 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą ir anuliuoti 2019 m. balandžio 26 d. varžytynių Nr. 169771 rezultatus. Skundą pareiškėja grindžia dviem argumentais: pirma, kad nebuvo tinkamai įvertintas iš varžytynių parduotas turtas, ir antra, kad antstolis neturėjo teisės tęsti turto pardavimo iš varžytynių procedūros, nes vykdymo veiksmų atlikimas buvo sustabdytas teismo nutartimi.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos A. S. skundą dėl neteisėtų varžytynių.

3. Teismas nurodė, kad pareiškėja realiai skundžia ne antrųjų turto pardavimo iš varžytynių paskelbimo teisėtumą, bet teigia, kad antstolis neturėjo teisės 2019 m. gegužės 17 d. surašyti Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-19-40-3678. Pagal vykdomosios bylos Nr. 0040/18/02165 medžiagą antrosios pareiškėjai priklausančio turto varžytynės baigėsi 2019 m. balandžio 26 d. ir turtas parduotas už didžiausią pasiūlytą kainą – 33 029 Eur (b. l. 95–96). 2019 m. gegužės 17 d. pasirašius nurodytą turto pardavimo iš varžytynių aktą, turto pirkėjai perėjo nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą pareiškėjai priklausiusį turtą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 715 straipsnis). Taigi išieškojimo iš pareiškėjai priklausiusio nekilnojamojo turto veiksmai yra baigti. Turto pardavimo iš varžytynių aktas nebegali būti ginčijamas CPK XXXI skyriuje nustatyta bylų dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo tvarka. Jeigu pareiškėja mano, kad turto pardavimo iš varžytynių metu buvo padaryta esminių pažeidimų, ji turi teisę reikšti teismui bendra ginčo teisenos tvarka ieškinį dėl tokio akto pripažinimo negaliojančiu (CPK 601 straipsnio 1 dalis). Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjos skundo išnagrinėjimas ir jo patenkinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Teismine tvarka nenuginčijus turto pardavimo iš varžytynių akto objektyviai negali būti sprendžiami klausimai dėl pakartotinės turto pardavimo procedūros (įskaitant turto vertinimą) atlikimo – ginčo turtas nuosavybės teise jau yra perėjęs varžytynes laimėjusiam asmeniui.

Šalies argumentai

4. Pareiškėja A. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį. Savo skundą grindžia šiomis aplinkybėmis.

4.1. Yra akivaizdu, kad išvardinti pažeidimai atitinkantys visus CPK 602 str. nurodytus požymius dėl pagrindų naikinti varžytinių rezultatus, tačiau teismas nesuteikė galimybės šalinti trūkumus ir teikti ieškinį.

5. Suinteresuotas asmuo antstolis G. B. atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas

6. Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

7. Iš pareiškėjos teismui pateikto skundo dėl antstolio G. B. veiksmų matyti, kad pareiškėja prašo panaikinti antstolio 2019-05-17 aktą, bei anuliuoti 2019-04-26 varžytinių Nr. 16771 rezultatus.

8. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjos skundo išnagrinėjimas (dėl antstolio teisės 2019 m. gegužės 17 d. surašyti Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-19-40-3678) ir jo patenkinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Teismine tvarka nenuginčijus turto pardavimo iš varžytynių akto objektyviai negali būti sprendžiami klausimai dėl pakartotinės turto pardavimo procedūros (įskaitant turto vertinimą) atlikimo – ginčo turtas nuosavybės teise jau yra perėjęs varžytynes laimėjusiam asmeniui. Todėl skundą atsisakė priimti ir jį grąžino pareiškėjai. Išaiškino pareiškėjai teisę reikšti teismui ieškinį bendra ginčo teisenos tvarka dėl tokio akto pripažinimo negaliojančiu.

9. Teisę skųsti antstolių veiksmus vykdymo proceso dalyviai turi tais atvejais, kai antstolio konkretaus veiksmo apskundimą nustato vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos. CPK XXXI skyriuje nustatyti skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminai ir sąlygos. Tačiau tais atvejais, kai antstolis vykdomąjį dokumentą jau yra įvykdęs, jo veiksmai nebegali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, bet gali būti ginčijami specialia tvarka. CPK 602 straipsnis numato turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, nekilnojamojo turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimą negaliojančiais. Ši proceso teisės norma yra specialioji norma, nustatanti vykdymo procese galimus pažeidimus ir jų teisinius padarinius. Skolininko turto perleidimas kitų asmenų nuosavybėn priverstine tvarka gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu bus nustatyti CPK 602 straipsnyje nurodyti pagrindai, kurie savo esme yra neteisėti antstolio veiksmai. Tais atvejais, kai turtas parduotas (perduotas), o skolininkas skundžia antstolio veiksmus, kartu reikalaudamas pripažinti pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, nekilnojamojo turto pardavimo be varžytynių aktus negaliojančiais, jeigu skunde nurodomos aplinkybės, kurios sudarytų CPK 602 straipsnyje numatytą akto pripažinimo negaliojančiu pagrindą, teisėjas, gavęs skundą dėl antstolio veiksmų CPK XXXI skyriaus tvarka, turi taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) ir pasiūlyti pareiškėjui reikšti atitinkamą ieškinį, nes tokie ginčai nagrinėjami ieškinio teisenos tvarka, o CPK XXXI skyrius jų nagrinėjimo nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2008).

10. Nustatyta, kad pareiškėja kreipdamasi į teismą dėl galbūt pažeistų teisių gynimo nurodė, kad paduoda skundą dėl antstolio veiksmų, tačiau iš pateikto procesinio dokumento turinio matyti, jog pareiškėja siekia ginčyti sandorį. Klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus (CPK 115 straipsnio 4 dalis), todėl teismas nagrinėjamu atveju turėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

11. Dėl šios priežasties skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-29 nutartis naikintina ir procesinio dokumento priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti ir procesinio dokumento priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Alvydas Barkauskas