- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-14
- Bylos Nr.
- 1-1381-1078/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- E. S.
- Advokatai
- Džigintas Žebelys
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) d., Mažeikių raj., Lietuva, (duomenys neskelbtini) pilietė, faktinė gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), Vilnius, Vilniaus miesto sav., Lietuva, deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), Kaunas, Lietuva, ištekėjusi, dirba „(duomenys neskelbtini)“ kosmetologė, aukštojo išsilavinimo, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S., būdama neblaivi vairavo transporto priemonę, o būtent:
ji, 2022 kovo 5 d., apie 15.35 val., Galvės g., Vilniuje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW X3“ valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,82 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu kaltinamoji E. S. nurodė, kad 2022 m. kovo 5 d. lankėsi pas būrėją. Važiuodama iš būrėjos į namus, užsuko į miškelį ir labai prastai pasijuto. Tuomet mašinoje išgėrė beveik visą butelį vyno ir, praėjus daugmaž valandai, vairavo. Savo elgesį vertina tragiškai, siaubingai. Po įvykio iš viso atsisakė alkoholio. Supranta, kad galėjo būti tragiškų pasekmių kitiems žmonėms, galėjo sudaužyti automobilį ar net pati žūti. Atsakant į klausimus nurodė, kad mėnesinės pajamos yra apie 1500 eurų, mokesčiams išleidžia apie 800 – 900 eurų per mėnesį. Taip pat, teismo prašė draugę – I. J., skirti laiduotoja. Nurodė, kad su drauge yra labai artimos, pažįstamos apie 25 metus. Draugė jai yra autoritetas, kadangi ji turi labai aiškias moralines nuostatas, kategoriška alkoholio vartojimo atžvilgiu. Po šio įvykio iš draugės gavo labai daug priekaištų. Su drauge labai dažnai bendrauja, eina pasivaikščioti, kartu pietauja. Apie įvykį draugei papasakojo kitą dieną. Dėl įvykio draugė buvo šoke, negalėjo patikėti, kad taip įvyko. Dėl administracinių nusižengimų kaltinamoji pažymėjo, jog administraciniai nusižengimai, už kuriuos paskirtos nuobaudos, dažniausiai padaryti Kaune, t. y. tuo metu, kai ji dirba, kas rodo, jog tuos pažeidimus padarė jos sutuoktinis, vairuodamas automobilį, o ne ji. Kadangi automobilis, kuriuo naudojasi tiek ji, tiek jos sutuoktinis, yra registruotas jos vardu, todėl ir nuobaudos skiriamos jai.
Kadangi kaltinamoji savo kaltę dėl jai pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 7 d. apklausta įtariamoji E. S. nurodė, kad dėl nusikaltimo padarymo kaltę visiškai pripažįsta. 2022 m. kovo 5 d., 12 val., turėjo būti Seirijuose, pas burtininkę. Vizito metu su burtininke norėjo nusiimti prakeikimą. Jai prakeiksmą nuėmė ir ji po 13 val. išvyko namo į Vilnių. Burtininkė jai liepė pakeliui namo, miške, išpilti kiaušinį ir juo kuo greičiau atsikratyti. Po šio ritualo sėdo į jai priklausantį automobilį „BMW X3“ valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Atrodė, kad jaučiasi gerai, bet, pradėjus važiuoti, užplūdo negeros mintys. Tą dieną nevartojo visiškai jokių alkoholinių gėrimų. Vairuodama automobilį ji važiavo link namų į Vilnių ir sustojo kažkur pusiaukelėje, miškelyje, išmesti kiaušinį. Tuomet sugalvojo, kad reikia atsigaivinti vynu, turėjo pirkinių krepšelį su pirkiniais ir vynu, norėjo pamedituoti. Sustojusi miškelyje, išmetusi kiaušinį, išgėrė vyno, apie 2 taures. Miškelyje pasivaikščiojo, atrodė sau blaivi, gerai orientavosi, neįvertino, kad alkoholio buvo išgėrusi dar visai neseniai ir sėdo į savo automobilį toliau važiuoti. Tuo metu neįvertino savo pozicijos ir blaivumo, po apsilankymo buvo labai sukrėsta, visą laiką verkė. Supranta, kad galėjo išsikviesti artimuosius ir pati nevažiuoti su automobiliu, kad kėlė grėsmę sau aplinkiniams, bet tuo metu negalėjo teisingai mąstyti. Dabar tai supranta, bet tuo metu jai atrodė kitaip. Automobilis „BMW X3“, kurį vairavo neblaivi, priklauso jai. Kaltę prisipažįsta visiškai, dėl įvykio labai gailisi (b. l. 52-53).
Ikiteisminio tyrimo 2022 m. kovo 22 d. papildomos apklausos metu įtariamoji E. S. nurodė, kad pirmos apklausos metu savo vairuotojo pažymėjimo neturėjo, šiuo metu taip pat jo neranda, todėl negali pateikti, negali pasakyti, kur jis šiuo metu yra. Dėl įvykio labai gailisi ir kaltę prisipažįsta visiškai (b. l. 54-56).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. C. nurodė, kad jis 2022 m. kovo 5 d., apie 15.17 val., važiavo automobiliu „Peugeot“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo jo draugas A. M., kartu važiavo jo pusbrolis S. D. Kelyje Varėna-Vilnius, Vilniaus miesto kryptimi, maždaug 5-10 km iki įvažiavimo į Vilniaus miestą, pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „BMW X3“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pavojingai manevravo tarp juostų, nuolat užvažiuodavo ant kelkraščio, atkarpomis važiavo itin lėtai, kelis kartus buvo sustojęs kelkraštyje. Tai sukėlė įtarimų dėl nurodyto automobilio vairuotojo blaivumo. Nutarė aplenkti „BMW“ automobilį, pažiūrėti, kas jį vairuoja ir pamėginti įsitikinti, ar vairuotojas tikrai neblaivus. Aplenkus automobilį, pastebėjo, kad automobilį vairuoja moteris, kuri, kaip pasirodė, buvo apie 40 metų amžiaus. Kadangi moteris ir toliau gana pavojingai manevravo savo vairuojamu „BMW“ automobiliu, iš karto automobilį pradėjo filmuoti ir pranešė apie tai policijai. Kol laukė atvykstant policijos pareigūnų, įtartiną vairuotoją sekė apie 10 min. Vilniaus kryptimi. Po to iki jų privažiavęs ekipažas sustabdė minėtą „BMW“ automobilį Galvės gatvėje. Jo akivaizdoje, važiuodama automobiliu, moteris alkoholio nevartojo (b. l. 30-33).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. A. nurodė, kad 2022 m. kovo 5 d. iš budėtojo gavo pranešimą, jog galimai neblaivus asmuo važiuoja automobiliu „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 15.35 val., sustabdė automobilį „BMW“ Vilniuje, Galvės g. Paaiškėjo, kad vairuotoja E. S., pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo minėtą automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Bendraujant su moterimi pajautė, kad jai iš burnos sklinda alkoholio kvapas, paklausus, ar vartojo alkoholio, moteris teigė, kad įvykio dieną per pietus gėrė alaus. Automobilyje akivaizdžiai nebuvo alkoholinių gėrimų. Tikrinimo metu apie 15.37 val., jai buvo nustatytas 1.82 prom. girtumas, apie 15.55 val. – 2.10 prom. etilo alkoholio koncentracija (b. l. 39-42).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad gautas pranešimas, jog važiuojant nuo Senosios Varėnos link Vilniaus, pastebėtas automobilis ,,BMW X3“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus (b. l. 7).
Iš 2022 m. kovo 5 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės antros kuopos pirmojo būrio vyriausiojo patrulio D. A. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2022 m. kovo 5 d. apie 15.45 val., Galvės g. sustabdžius automobilį ,,BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai E. S. pirmo tikrinimo metu – 15.37 val. nustatytas 1.82 prom. girtumas, antro tikrinimo metu 15.55 val. – 2.10 prom. girtumas (b. l. 13).
Iš Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis „BMW X3“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 16-21).
Iš neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2022 m. kovo 5 d., iš automobilio vairuotojos E. S. burnos sklido alkoholio kvapas, vairuotoja elgėsi neadekvačiai, kalbėjo nerišliai, judesiai buvo nekoordinuoti, tiesia linija eiti negalėjo, stovėdama pataikyti į nosies galą negalėjo. Pirmo tikrinimo alkotesteriu metu 15.37 val. E. S. įpūtė 1.82 promilių, antro tikrinimo metu 15.55 val. – 2.10 promilių (b. l. 22).
Iš alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0008 rodmenų nustatyta, kad 2022 m. kovo 5 d. 15.37 val. E. S. nustatytas 1.82 promilių neblaivumas, 2022 m. kovo 5 d. 15.55 val. – 2.10 promilių (b. l. 24).
Iš savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad M. C. pateikė du vaizdo įrašus (b. l. 34-36).
Iš 2022 m. kovo 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti, kad buvo apžiūrėti M. C. pateikti vaizdo įrašai. Apžiūros protokole nurodoma, kad pateiktame vaizdo įraše užfiksuota, kaip keliu važiuojantis automobilis didžiąją vairavimo dalį nuolat vinguriuoja, užvažiuoja ant kelkraštyje esančios ištisinės linijos, įvažiuoja į paženklintą ,,A“ juostą, užvažiuoja ant kelio dalį dalinančios punktyrinės linijos, išvažiuoja į priešpriešinio eismo kelio dalį (b. l. 25-27).
Iš 2022 m. kovo 7 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos nustatyta, kad automobilis „BMW X3 xDrive20d“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), priklauso E. S. (b. l. 70).
Iš „EMPREKIS“ duomenų nustatyta, kad vidutinė transporto priemonės „BMW X3 xDrive20d M6“ kaina – 11 510 EUR (su PVM) (b. l. 71).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tyčia ir dėl neatsargumo.
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad E. S. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad įrodyta, jog E. S., 2022 kovo 5 d., apie 15.35 val., Galvės g., Vilniuje, pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW X3“ valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,82 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Pati kaltinamoji apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad sustojo miškelyje ir išgėrė vyno, tuomet pasivaikščiojo, jautėsi blaivi, gerai orientavosi, todėl vairavo automobilį. Kaltinamosios kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jos prisipažinimo, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų M. C. ir D. A. parodymai, alkotesterio rodmenų išrašai, neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, jog 2022 m. kovo 5 d. E. S. pirmo tikrinimo alkotesteriu metu 15.37 val. nustatytas 1.82 promilių, o 15.55 val. – 2.10 promilių neblaivumas. Liudytojas D. A. patvirtino, kad 2022 m. kovo 5 d., sustabdžius automobilį „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Galvės g., pastebėjo, jog vairuotoja E. S. galimai neblaivi, nes jai iš burnos sklido alkoholio kvapas. Pažymėtina, kad E. S. policijos pareigūnui patvirtino, jog vartojo alkoholį, nurodė, kad per pietus gėrė alaus. Taip pat, kaltinamosios parodymus patvirtina tiesiogiai vairavimo faktą mačiusio liudytojo M. C. parodymai, kuris nurodė, kad pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „BMW X3“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis nuolat užvažiuodavo ant kelkraščio, atkarpomis važiavo itin lėtai, kelis kartus buvo sustojęs kelkraštyje. Teismas sprendžia, kad byloje esančiais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai įrodyta, jog E. S. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,51 prom. neblaivumas. Taigi, kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
Teismo posėdžio metu kaltinamosios E. S. draugė I. J. prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. I. J. nurodė, kad kaltinamajai įtaką darys bendraudama su ja. Apie įvykį ją draugė informavo kitą dieną. Po įvykio tarpusavyje daug kalbėjo, aptarė E. S. elgesį ir galėjusias kilti pasekmes. Tiek ji, tiek E. S. pergyvena dėl to, kas įvyko. Abi supranta, kokia tai pavojinga veika.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017 ir vėlesnės).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl E. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. E. S. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teista, nusikalstama veika žala padaryta nebuvo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, kaltinamoji E. S. šią sąlygą atitinka. Kaip minėta, E. S. anksčiau niekada nebuvo teista, praeityje bausta administracine tvarka (b. l. 77-84), tačiau padaryti nusižengimai nebuvo susiję su alkoholio vartojimu, kaltinamoji yra dirbanti, vykdanti individualią veiklą (b. l. 72-74). Taip pat, E. S. teismui pateikė teigiamai ją charakterizuojančius duomenis, gautus iš ją pažįstančių asmenų. Teismo posėdyje E. S. savo elgesį vertino kritiškai ir tik neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų, teigė, jog supranta šios veikos pavojingumą ir galėjusias kilti neigiamas pasekmes. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamosios nuoširdžia atgaila, išreikšta teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamosios E. S. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad E. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.
Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti E. S. artimą draugę I. J. Tiek savo prašyme, tiek teisiamojo posėdžio metu I. J. patvirtino, kad jų su drauge santykiai yra labai artimi, jos dažnai bendrauja, leidžia laiką kartu, kalbasi apie įvykį. Kai sužinojo apie įvykį, buvo labai sukrėsta, tokį draugės elgesį vertina labai blogai ir kritiškai, kadangi supranta, kokia pavojinga yra ši veika. I. J. nurodė, jog stengsis ateityje bendraudama su kaltinamąja užtikrinti, jog toks E. S. elgesys niekada nepasikartotų. Išklausius kaltinamąją ir laiduotoją, teismui nekyla abejonių, kad I. J. su E. S. sieja artimi ryšiai. I. J. asmenybė taip pat vertinama teigiamai – neteista, nebausta administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, dirbanti, ją pažįstančių asmenų charakterizuojama kaip atsakinga, darbšti, organizuota. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad I. J. yra verta teismo pasitikėjimo, artima E. S. draugė. Taigi, savo pavyzdžiu, nuolatiniu bendravimu bei asmeninėmis savybėmis, gali daryti teigiamą įtaką E. S., siekiant, kad ji laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, esant I. J. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją E. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant I. J. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. E. S. padarė nusikalstamą veiką ir vairuodama transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas 1,82 promilės neblaivumas. Taigi, ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį (1,82 promilės), spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo dienos, t. y. nuo momento, kai jai realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2022 m. kovo 5 d.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad E. S. nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „BMW X3“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pačiai kaltinamajai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamosios E. S. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „BMW X3“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Dėl kitų klausimų
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro 2022 m. kovo 7 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto (automobilio) konfiskavimą, laikinai, t. y. nuo 2022 m. kovo 7 d. iki 2022 m. rugsėjo 7 d. apribotos E. S. nuosavybės teisės į automobilį ,,BMW X3 xDrive20d“, Valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti (b. l. 66-67). Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro 2022 m. kovo 7 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtam turtui paliktinas galioti iki šiuo nuosprendžiu paskirto turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 57-64), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.
Byloje esantis dokumentas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomas prisegtas prie galinio bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
E. S. padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos I. J. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieniems) metams ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68, 72 straipsniais, paskirti E. S. baudžiamojo poveikio priemones:
- draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieniems) metams 2 (dviems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 5 d.;
- turto konfiskavimą ir konfiskuoti E. S. priklausantį automobilį ,,BMW X3 xDrive20d“, Valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini).
E. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, šias kardomąsias priemones panaikinti.
Byloje esantį dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomą prisegtą prie galinio bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus – kartu su nuosprendžio nuorašu, perduoti VĮ „Regitra.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
1. Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.